- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-905-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09210-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės, Skuodo rajono savivaldybės
- Atsakovas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-905-123/2014
2014 m. liepos 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Palangos miesto savivaldybės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Palangos miesto savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės ir Skuodo rajono savivaldybės ieškinius atsakovei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir SĮ „Kretingos komunalininkas“, dėl valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013-08-13 ieškovės Palangos miesto savivaldybė ir Kretingos rajono savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 2.2.3, 2.2.5. punktus bei 2.5 punktą ta apimtimi, kiek tai susiję su Palangos miesto savivaldybe bei Kretingos rajono savivaldybe ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 2.2.3., 2.2.5 punktus bei 2.5 punktą ta apimtimi, kiek tai susiję su Palangos miesto savivaldybe bei Kretingos rajono savivaldybe.
2013-09-03 ieškovė Skuodo rajono savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 2.2.7 bei 2.5 punktus ta apimtimi, kiek tai susiję su Skuodo rajono savivaldybe ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 2.2.7. punktą bei 2.3 ir 2.5 punktus ta apimtimi, kiek tai susiję su Skuodo rajono savivaldybe.
Ieškovės ieškiniuose nurodo, kad ginčija atsakovės 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 ir 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 nurodytus punktus ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovėmis, šiais argumentais: 1) atsakovės valdyba priėmė paminėtus nutarimus (nustatė „vartų mokestį“), nepaisant to, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto normoje numatyta, jog kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija; 2) atsakovės nustatytą „vartų mokestį“ turėtų padengti vietinės rinkliavos mokėtojai, o ieškovės negali nustatyti naujai nustatyto „vartų mokesčio“, nes bus pažeistas teisės aktuose įtvirtintas principas „teršėjas moka“: 3) ieškovių nustatytuose nuostatuose numatyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokama vieną kartą per metus ar dalimis – du kartus per metus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-18 sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs 2010-03-03 Klaipėdos regiono plėtos tarybos sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4) patvirtinto Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010–2019 metams, ieškovės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, atliekų tvarkymo aprašų, taisyklių, taip pat 2013-05-29 atsakovės sudarytos sutarties su UAB „Fortum Klaipėda“ dėl atliekų naudojimo (deginimo) paslaugų teikimo sutarties turinį, padarė išvadą, jog nuo 2013-05-30 atliekų tvarkymas tapo priklausomas ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų. Ieškovės, būdamos atsakovės akcininkėmis, taip pat būdamos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, žinojo ar bent turėjo žinoti, kad nuo 2013-05-30 atliekos bus tvarkomos deginimo būdu, kad šias atliekų deginimo paslaugas atliks trečiasis asmuo, ir dėl to gali brangti atliekų tvarkymo kaštai. Ieškovės turėjo rengtis šiems komunalinių atliekų tvarkymo pokyčiams ir pakeisti lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir išaiškinti gyventojams tokių pokyčių būtinybę bei Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindinį principą „teršėjas moka“. Nurodė, kad atsakovės įstatų 17 punktas numato, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl teikiamų paslaugų nustatymo. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad atsakovės stebėtojų taryba (ar ieškovių stebėtojų tarybos nariai) būtų reiškusi pretenzijas atsakovės valdybai dėl priimtų sprendimų. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad būdamos atsakovės akcininkėmis, būtų realizavusios savo neturtines teises dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kt. Ieškovės neginčijo atsakovės nustatytų „vartų mokesčių“ dydžių ir nepateikė savo skaičiavimų, paneigiančių atsakovės nustatytus „vartų mokesčių“ dydžius. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovių ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovė Palangos miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto taikymo, kuriame imperatyviai numatyta, kad kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Teiginiai, kad yra vykdomas Atliekų tvarkymo planas, nesuteikia teisės tvirtinti tarifus pažeidžiant teisės aktus. Nurodo, kad padidinus „vartų mokestį“ viduryje metų, vietinę rinkliavą taip pat reikėtų didinti, nors mokesčiai negali būti nustatomi atgaline tvarka.
Trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad palaiko Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl 2007-11-16 koncesijos sutarties 40 punkto nuostatų, kuriame šalys susitarė, jog vietinės rinkliavos dydis bus apskaičiuotas pagal Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo rinkliavos skaičiavimo metodiką, kurią parengia KRATC, o tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taip pat neįvertino sutarties 63, 85 p. nuostatų, t. y., neatsižvelgė, jog sutartis nenumato teisės vienašališkai keisti „vartų mokestį“, kuri yra sudėtinė atliekų šalinimo kainos dalis. Nurodo, kad teismas nevertino 2005-05-31 sutarties, kuria Klaipėdos regiono savivaldybės, kurios yra UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkės, susitarė detalizuoti kai kuriuos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdymo klausimus ir kt. Mano, kad teismas nepagrįstai netyrė sutarties su UAB „Fortum Klaipėda“, kuri galėtų paaiškinti mokesčio padidėjimo mechanizmą. Koncesijų sutartyje ir įstatyme numatyta ikiteisminė ginčų reguliavimo procedūra, kurios atsakovė nesilaikė.
Ieškovė Kretingos rajono savivaldybė pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės Palangos miesto savivaldybės apeliacinio skundo.
Ieškovė Skuodo rajono savivaldybė pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės Palangos miesto savivaldybės apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti. Dėl ieškovės Palangos miesto savivaldybės apeliacinio skundo nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų nustatytą tvarką, t. y. ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai. Nustačius, jog „vartų mokesčius“ turi nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, susiklostytų neįtikėtina teisinė situacija, kuomet viena savivaldybė (Klaipėdos miesto savivaldybė) nustatytų „vartų mokesčius“, taikytinus kitoms savivaldybėms (Palangos, Kretingos, Skuodo ir pan.), ir šios savivaldybės šiomis kainomis turėtų vadovautis. Savivaldybės taryba privalo nustatyti (reguliuoti) atlygintinų viešųjų paslaugų gyventojams bei paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto kainas bei tarifus, tačiau KRATC viešųjų paslaugų komunalinių atliekų tvarkymo srityje asmenims neteikia. Apie atliekų tvarkymo sistemos pokyčius ieškovės žinojo ne tik dėl to, kad yra KRATC akcininkės, bet ir dėl to, kad šie pokyčiai, kartu su atliekų tvarkymo kaštų numatomais padidėjimais, buvo aiškiai numatyti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane 2010– 2019 m. Dėl trečiojo asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ apeliacinio skundo nurodo, kad nei Palangos miesto savivaldybė, nei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad koncesijos sutarties įsigaliojimo sąlygos būtų buvusios įvykdytos, todėl apeliantės argumentai, susiję su šia sutartimi, yra teisiškai nereikšmingi. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl akcininkų sutarčių egzistavimo neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje.
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą ieškovė Palangos miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto taikymo. Teiginiai, kad yra vykdomas Atliekų tvarkymo planas, nesuteikia teisės tarifus tvirtinti pažeidžiant teisės aktus. Mano, kad teismas nepasisakė dėl ieškovų argumento , kad „vartų mokestis“ yra susijęs su vietinės rinkliavos dydžiu, kuris apskaičiuojamas už kalendorinius metus, kai mokesčiai negali būti nustatomi atgaline data.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovių (savivaldybių) ieškiniai dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, padarė teisingas išvadas spręsdamas ieškovių ir atsakovės ginčą dėl komunalinių atliekų tvarkymo, įvedus atliekų deginimo paslaugą.
Pažymėtina, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtini savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., 30 str. 1 d.). Komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 43 d.). Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi 2010-03-03 Klaipėdos regiono plėtos tarybos sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4), inter alia parengtu vadovaujantis Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1224 patvirtintu Valstybiniu strateginių atliekų tvarkymo planu (žin., 2007, Nr. 122-5003), patvirtinto Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010–2019 metams turinį (plano tikslus, regiono savivaldybių funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, regioninių sąvartynų bei komunalinių atliekų tvarkymo regiono sąvartynuose faktinę būklę, komunalinių atliekų tvarkymo tikslus ir užduotis, ilgalaikių ir trumpalaikių strateginių veiksmų programų uždavinius, plano įgyvendinimo poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiams), 2005-05-31 sutarties Nr. AS-171 tarp Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono savivaldybės dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, vietinės rinkliavos įvedimo, inter alia „sąvartyno vartų“ mokesčio nustatymo turinį (šalys sutarė, kad nustatant atliekų šalinimo (deponavimo) sąvartyne mokestį, vadovautis nuostata, kad Klaipėdos regiono atliekų turėtojai solidariai apmoka atliekų transportavimo kaštų nuo atskiros savivaldybės iki regioninio sąvartyno skirtumą, įvedant skirtingus „sąvartyno vartų“ mokesčius atliekoms atvežtoms iš skirtingų regiono savivaldybių), taip pat aplinkybę, jog ieškovės buvo informuotos apie 2013-05-29 atsakovės su UAB „Fortum Klaipėda“ sudarytą atliekų naudojimo (deginimo) paslaugų teikimo sutartį, konstatuoja, kad ieškovėms ginčo situacijoje yra (turėjo būti) žinoma, kad nuo 2013-05-30 komunalinės atliekos bus tvarkomos ir deginimo būdu, kad šias atliekų deginimo paslaugas atliks UAB „Fortum Klaipėda“ ir tai objektyviai paveiks (brangins) komunalinių atliekų tvarkymo kaštus. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, iš esmės teisinga laikytina pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog ieškovės turėjo rengtis Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010–2019 numatytiems komunalinių atliekų tvarkymo pokyčiams, reaguoti į pasikeitusią situaciją ir priimti naujus (ar pakeisti esamus) su atliekų tvarkymu susijusius lokalinius teisės aktus bei išaiškinti gyventojams šių pokyčių būtinybę bei Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindinio principo „teršėjas moka“ turinį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinant principą „teršėjas moka“ yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006-04-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai, tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009-07-16 prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008-06-24 didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesauer (C-l88/07), 80 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).
Sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, Kainų įstatymo 2, 3 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-02-03 nutarimu Nr. 77 patvirtintos Kainų ir tarifų reguliavimo tvarkos 13.2 punktą, taip pat šios tvarkos 2 priedą, CK 2.36 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad savivaldybės taryba privalo nustatyti (reguliuoti) atlygintinų viešųjų paslaugų gyventojams bei paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto kainas bei tarifus. Tačiau kai kuriais atvejais savivaldybės kontroliuojamos įmonės teikia ne tik viešąsias atlygintinas paslaugas gyventojams, bet ir paslaugas, kurios pagal savo pobūdį, jas gaunantį subjektą nėra priskirtinos viešosioms paslaugoms. KRATC viešųjų paslaugų komunalinių atliekų tvarkymo srityje asmenims neteikia. Visais atvejais savivaldybės turi alternatyvą ir nėra saistomos pareigos komunalines atliekas šalinti sąvartyne. Visos ieškovės pačios administruoja atliekų tvarkymo sistemą ir turi visas galimybes komunalines atliekas rūšiuoti (pirminis rūšiavimas, antrinis rūšiavimas), naudoti jas (deginti) ir vykdyti bet kokią leistiną atliekų tvarkymo veiklą.
Trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ savo apeliacinį skundą grindžia koncesijos sutarties, kurią buvo pasirašiusios Palangos miesto savivaldybė ir KRATC, pažeidimu. Palangos miesto savivaldybės ir KRATC 2007-11-16 pasirašytos koncesijos sutarties 53 punkte buvo numatyta, kad „sutartis įsigalioja po 30 dienų, kai savivaldybė gauna KRATC raštišką pranešimą apie leidimo atliekoms tvarkyti bei šalinti regioniniame sąvartyne gavimą ir įvykdomi šios sutarties VI skyriuje numatyti įsipareigojimai“. Palangos miesto savivaldybė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nepateikė jokių įrodymų, kad koncesijos sutarties įsigaliojimo sąlygos būtų buvusios įvykdytos. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su šia sutartimi, yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Teismas skundžiamu sprendimu išsamiai ir visapusiškai išanalizavo visas faktines aplinkybes, pateikė išsamų jų teisinį įvertinimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė procesinius pažeidimus.
Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama analogiška situacija civilinėje byloje Nr. 2A-914-513/2014 dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdybos sprendimų dalinio panaikinimo, trečiasis asmuo VšĮ „Gargždų švara“. Nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė panaikinti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 2.2.4. punktą bei 2.5 punktą ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 2.2.4. punktą bei 2.5 punktą, kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybe, Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimą paliko nepakeistą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas šioje byloje privalo laikytis precedento analogiškoje byloje.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šio teismo sprendimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.