- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1804-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09210-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palangos komunalinis ūkis“, SĮ „Kretingos komunalininkas“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1804-253/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių Palangos miesto savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos sprendimų dalinio panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės ieškiniu prašė panaikinti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 2.2.3, 2.2.5. punktus bei 2.5 punktą ta apimtimi, kiek tai susiję su Palangos miesto savivaldybe bei Kretingos rajono savivaldybe, ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 2.2.3, 2.2.5 punktus bei 2.5 punktą ta apimtimi, kiek tai susiję su Palangos miesto savivaldybe bei Kretingos rajono savivaldybe. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 bei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 galiojimą ta apimtimi, kiek tai susiję su Palangos miesto savivaldybe bei Kretingos rajono savivaldybe.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-20 nutartimi ieškovių prašymą patenkino – sustabdė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 bei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 galiojimą ta apimtimi, kiek tai susiję su Palangos miesto savivaldybe bei Kretingos rajono savivaldybe. Teismas ieškovių prašymą tenkino, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, į teismui pateiktus įrodymus, ieškovių nurodytas aplinkybes apie tai, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kiek tai susiję su Palangos miesto savivaldybe bei Kretingos rajono savivaldybe, bus apsaugotos ne tik ieškovių, bet ir vietinės rinkliavos mokėtojų teisės bei teisėti interesai bei užtikrinta šalių interesų bei procesinių teisių pusiausvyra, bei į tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį ir ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovės manymu, ieškovių reikalavimai negali būti vertinami kaip tikėtinai pagrįsti. Pažymi, kad kai kuriais atvejais savivaldybės kontroliuojamos įmonės teikia ne tik viešąsias atlygintinas paslaugas gyventojams bet ir paslaugas, kurios pagal savo pobūdį, jas gaunantį subjektą nėra priskirtinos viešosioms paslaugoms ir kurių kainas iš esmės reguliuoja rinka (šios paslaugos nėra finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, rinkoje yra jas galinčių teikti subjektų). Savivaldybės taryba turi pareigą reguliuoti, t. y. nustatyti kainas ir tarifus už jos kontroliuojamų įmonių teikiamas viešąsias atlygintinas paslaugas gyventojams ir paslaugas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra jokių motyvų ir argumentų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčijami atsakovės valdybos nutarimai priimti atsižvelgiant tik į objektyvias, nuo atsakovės valios nepriklausančias aplinkybes. Pažymi, kad atsakovė teisinių santykių su Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėmis neturi, šių savivaldybių teritorijose atliekų tvarkymo sistemą administruoja atitinkamai UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir SĮ „Kretingos komunalininkas“. Būtent su šiais subjektais atsakovė buvo sudariusi atliekų tvarkymo sutartis, kuriose buvo numatyta kainų didėjimo galimybė. Teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, perdėtą pranašumą suteikiant ieškovėms. Atsakovė, net ir negaudama pakankamai lėšų reikiamam atliekų kiekiui sutvarkyti, kurios būtinos nepertraukiamai atsakovės veiklai vykdyti ir atliekoms tvarkyti, privalės vykdyti valstybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir turės pareigą deginti atliekas bei mokėti už deginimo paslaugą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, taip pat nesumokėtas už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas žyminis mokestis. Teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje byloje jau iš esmės išspręstų ginčą ir teiktų atsakovei neadekvatų pranašumą civilinėje byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į šios bylos perspektyvas. Ginčijami sprendimai yra vienašaliai sandoriai. Atsakovė akivaizdžiai ir be jokio pagrindo viršijo savo įgaliojimus bei kompetenciją, ginčijamais sprendimais iš esmės duodama nurodymus savivaldybėms.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Palangos miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad savivaldybės neturi teisės ir neprivalo nustatyti jos įsteigtų įmonių, tuo pačiu ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ paslaugų kainų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovėms nėra suteikiamas pranašumas. Atsakovė teigia, kad vykdo Atliekų tvarkymo įstatymą, Atliekų tvarkymo planus, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ir toliau galės vykdyti savo veiklą imdama galiojantį „vartų mokestį“. Jei atsakovės atskirasis skundas būtų patenkintas, pagal nepagrįstai padidintą „vartų mokestį“ savivaldybės privalėtų didinti vietinę rinkliavą gyventojams, o tai tikrai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Kretingos komunalininkas“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta trečiojo asmens „UAB Palangos komunalinis ūkis“ argumentus, kad atskirasis skundas priimtas nepagrįstai. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintas teisėjos rezoliucija, o už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas žyminis mokestis yra sumokėtas (b. l. 92).
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina atsižvelgti į tokios preliminarios ieškinio reikalavimų apsaugos tikslą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas pagal įstatymą vertina, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).
Apeliantė teigia, kad ieškovių reikalavimai negali būti vertinami kaip tikėtinai pagrįsti. Šią poziciją grindžia sisteminiu Vietos savivaldos įstatymo 8 str., 16 str. 2 d. 37 p., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d., Kainų įstatymo 2, 3 str., Vyriausybės 1994-02-03 nutarimu Nr. 77 patvirtintos Kainų ir tarifų reguliavimo tvarkos 13.2 p. bei 2 priedo, CK 2.36 str. 1 d. vertinimu ir teigia, kad savivaldybės taryba turi pareigą reguliuoti, t. y. nustatyti kainas ir tarifus už jos kontroliuojamų įmonių teikiamas viešąsias atlygintinas paslaugas gyventojams ir paslaugas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi neprieštarauti teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo ir nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 str. 7 d., 144 str. 1 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovių pareikštus reikalavimus, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, daro išvadą, kad ieškovės pakankamai nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad vietinės rinkliavos perskaičiavimas sukeltų realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12, 144, 178 str.). Tuo tarpu taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų laikinai patenkinti ieškinio reikalavimai, taip iš esmės pažeidžiant šalių interesų pusiausvyrą.
Apeliantė nurodo, kad vykdydama nustatytas valstybės užduotis teisės aktų nustatyta tvarka parinko privatų ūkio subjektą investiciniam projektui – pastatyti kogeneracinę jėgainę, kurioje būtų naudojamos Klaipėdos apskrities savivaldybėse susidarančios (po mechaninio rūšiavimo) atliekos, įgyvendinti ir atliekų deginimo paslaugai teikti. Parinktas privatus ūkio subjektas UAB „Fortum Klaipėda“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2012-07-13 pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo UAB „Fortum Klaipėda“ pastačius kogeneracinę jėgainę tiekti atliekas naudoti kogeneracinės jėgainės veikloje, o UAB „Fortum Klaipėda“ – teikti atliekų naudojimo (deginimo) paslaugą. Pagal šią sutartį vienos atliekų tonos tvarkymas, atliekas panaudojant energijai gauti, padidina sąnaudas 59 Lt. UAB „Fortum Klaipėda“ įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir pastatė kogeneracinę jėgainę, o nuo 2013-05-30 atsakovė turi pareigą naudotis atliekų deginimo paslauga ir teikia atliekas deginimui.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pritaikius skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo atsižvelgta į atsakovės, kaip bendros Klaipėdos apskrities savivaldybių įmonės, funkcijas, neužtikrinta šalių interesų pusiausvyra, pažeisti proporcingumo, teisingumo principai. Iš bylos medžiagos matyti, kad taikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei vykdant veiklą ir išaugus atliekų tvarkymo sąnaudoms, atsakovė per laikotarpį 2013-09-01 iki 2014-12-31 negaus 2 317 594,6 Lt būtinųjų pajamų. Iš atsakovės 2012-12-31 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2012 m. atsakovės grynasis pelnas siekė 143 720 Lt. Galiojant pirmosios instancijos teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nuostolius pirmiausia patirs UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kuri nuostolius, kol civilinės bylos nagrinėjimo metu bus sprendžiamas ieškovių reikalavimų pagrįstumo klausimas, turės dengti savo lėšomis ar Klaipėdos miesto ir Neringos miesto gyventojų sąskaita. Dėl to gali sutrikti šios įmonės veikla, komunalinių atliekų, surenkamų Klaipėdos ir Neringos miestuose, šalinimas ir gali būti pažeisti viešieji šių miestų gyventojų interesai.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, be to, taikyta preliminari ieškinio reikalavimų apsauga neužtikrina ir šalių, ir viešųjų interesų pusiausvyros, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi atskirasis skundas tenkintas, apeliantei iš ieškovių priteistinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis 104 Lt, priteisiant iš kiekvienos ieškovės po 52 Lt (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį panaikinti.
Ieškovių Palangos miesto savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš ieškovių Palangos miesto savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės po 52 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.