- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-914-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj (pran.)
- Ieškovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės
- Atsakovas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, UAB "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Klaipėdos miesto savivaldybės "Gargždų švara"
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Gargždų švara“
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Violeta Olcvikienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10563-2013-2
NUTARTIS
2014 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras valdybos sprendimų dalinio panaikinimo, trečiasis asmuo VšĮ „Gargždų švara“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – KRATC) 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 2.2.4. punktą bei 2.5 punktą ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 2.2.4. punktą bei 2.5 punktą, kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybe. Nurodė, kad ginčijami sprendimai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. Skundžiamais sprendimais nustatytą „vartų mokestį“, kuris yra sudedamoji atliekų tvarkymo sistemos dalis, turėtų padengti vietinės rinkliavos mokėtojai, o ieškovė negali finansuoti naujai nustatyto „vartų mokesčio“, nes būtų pažeistas teisės aktuose įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Vietinę rinkliavą pagal ieškovės nustatytą tvarką už 2013 m. jau yra sumokėjusi didžioji jos mokėtojų dalis ir nebegalima atgaline tvarka pakartotinai reikalauti papildomos priemokos už „vartų mokestį“. Į 2014 m. „vartų mokestį“ įskaičiuoti dviejų didelių gabaritų ir kompostuojamų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo kaštai, tačiau nėra jokių garantijų, kad 2014 m. šios aikštelės veiks.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Argumentavo, kad ginčijami sprendimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovė nustatė tik „vartų mokestį“, o vietinės rinkliavos dydį, kurios sudedamoji dalis yra „vartų mokestis“, nustato savivaldybė. „Vartų mokestis“ buvo nustatytas atsižvelgiant į įvairių atliekų tvarkymo projektų įgyvendinimą, tai sukelia pačios paslaugos kainą. Atsakovė siūlė ieškovei padidėjusį „vartų mokestį“ išdėstyti per 2014–2015 m., tačiau ieškovė iš principo nesutinka su padidėjusiu „vartų mokesčiu“. Atsakovė neturi jokių teisinių santykių su ieškove, jos teritorijoje atsakovė atliekų tvarkymo sistemos neadministruoja. Atsakovė yra sudariusi atliekų tvarkymo sutartį su VšĮ „Gargždų švara“, kurioje yra numatyta kainų didėjimo galimybė ir tai, kad „vartų mokestį“ nustato atsakovės valdymo organai, ir VšĮ „Gargždų švara“ dėl to neprieštaravo tiek sutarties pasirašymo, tiek jos vykdymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo Atliekų tvarkymo 25, 27, 28 str., Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d., 6 str. 2 p., 8 str. 1, 2, 3, 4 d., 16 str. 2 d. 37 p., Rinkliavų įstatymų 11 str. 8 p., 12 str., 13 str. 1 d. nuostatomis. Įvertinęs 2010-03-03 Klaipėdos regiono plėtos taryba sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4) patvirtino Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010–2019 metams, ieškovės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, atliekų tvarkymo aprašų, taisyklių, taip pat 2013-05-29 atsakovės sudarytos sutarties su UAB „Fortum Klaipėda“ dėl atliekų naudojimo (deginimo) paslaugų teikimo sutarties turinį, padarė išvadą, jog nuo 2013-05-30 atliekų tvarkymas tapo priklausomas ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų. Ieškovė, būdama atsakovės akcininkė, taip pat būdama atsakinga už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, žinojo ar bent turėjo žinoti, kad nuo 2013-05-30 atliekos bus tvarkomos deginimo būdu, kad šias atliekų deginimo paslaugas atliks trečiasis asmuo ir dėl to gali brangti atliekų tvarkymo kaštai. Ieškovė turėjo rengtis šiems komunalinių atliekų tvarkymo pokyčiams ir pakeisti lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir išaiškinti gyventojams tokių pokyčių būtinybę bei Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindinį principą „teršėjas moka“.
Teismas nurodė, kad 2005-05-31 sutartimi Nr. AS-171 Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono savivaldybės susitarė dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, vietinės rinkliavos įvedimo, sutarčių su atsakove sudarymo ir kt. Sutartyje numatyta, kad „sąvartyno vartų“ mokestis susidaro iš atliekų šalinimo kaštų, kurie apima regioninio sąvartyno, savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidas, uždarytų regiono sąvartynų priežiūros išlaidas ir regioninio sąvartyno uždarymui kaupiamas lėšas, projekto vykdymui skolintų lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinimą, regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus bei visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijų vykdymo išlaidas bei tolimesnei regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų plėtrai skirtas lėšas. Iš atsakovės, trečiojo asmens VšĮ „Gargždų švara“ bei UAB „Ekonovus“ 2012-07-26 sudarytos komunalinių atliekų priėmimo šalinti sutarties Nr. 12-31A nustatė, kad šia sutartimi buvo numatyta galimybė kisti „vartų mokesčiui“, kurio apskaičiavimo tvarką ir dydį tvirtina atsakovė. Atsakovės valdymo organo – valdybos – teisė priimti nutarimus dėl paslaugos kainų keitimo yra įtvirtinta atsakovės įstatų 17 punkte, kuriame numatyta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl teikiamų paslaugų nustatymo.
Pažymėjo, kad ieškovė turi atstovą atsakovės stebėtojų taryboje, kuri, be kitų pareigų, prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus (Akcinių bendrovių įstatymo 32 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės stebėtojų taryba (ar ieškovių stebėtojų tarybos nariai) būtų reiškusi pretenzijas atsakovės valdybai dėl priimtų sprendimų. Ieškovė, būdama atsakovės akcininke, nepateikė įrodymų, kad būtų realizavusi neturtines teises, pvz., dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nurodytą informaciją apie bendrovę. Ieškovė neginčijo atsakovės nustatytų „vartų mokesčių“ dydžių ir nepateikė savo skaičiavimų, paneigiančių atsakovės nustatytus „vartų mokesčių“ dydžius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas iš esmės nenagrinėjo Klaipėdos rajono savivaldybės ieškinyje išdėstytų motyvų, motyvai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais, remtasi tik prielaidomis. Paaiškina, kad didžiąją dalį KRATC akcijų valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, taigi minėta bendrovė yra kontroliuojama Klaipėdos miesto savivaldybės, o KRATC valdyba sudaryta tik iš Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Ieškovės ginčijamus „vartų mokesčius“ nustatė KRATC valdyba, vadovaudamasi KRATC nuostatų 17 punktu, kuriame numatyta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl bendrovės produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainų, įkainių ir tarifų nustatymo, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytus atvejus. Būtent tokią išimtį nustato Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p., numatantis, jog kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.
Argumentuoja Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 9 d., numatančia, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – tai Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija, kad savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nėra nustačiusi KRATC teikiamų paslaugų kainų. Remdamasi šiais argumentais daro išvadą, kad KRATC valdyba neturėjo teisės nustatyti „vartų mokesčių“. Nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog ieškovė neginčijo atsakovės nustatytų „vartų mokesčių“ dydžių, nepateikė savo skaičiavimų, paneigiančių atsakovės nustatytus „vartų mokesčių“ dydžius, nes ieškiniu ir buvo ginčijamas „vartų mokesčio“ dydis, nustatytas nuo 2014-01-01. KRATC 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo Nr. 9, 2.2.4. punktu nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės „vartų mokestis“ – 135,40 Lt su 21 % PVM. To paties protokolo 2.3. punktu nustatyta, jog jie taikomi perskaičiuojant Vietinės rinkliavos dydžius 2014 m., o 2.4 punktu siūloma regiono savivaldybėms, įvertinus pasikeitusius „vartų mokesčius“, iki 2013-12-31 keisti vietinės rinkliavos dydžius; 2.5. punktu nustatė, kad 2.3 punktas galioja, iki įsigalios konkrečios savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl vietinės rinkliavos dydžio pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki 2014-01-01. KRATC 2013-07-09 rašte Nr.(1.10)-2R-1055 pastebėjo, kad 2013 metais įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą Klaipėdos rajone bus pastatytos ir pradedamos eksploatuoti didelių gabaritų ir kompostuojamų atliekų surinkimo aikštelės, kurios atitinkamai gerins viešųjų Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, tačiau kartu atitinkamai didins bendrovės patiriamas sąnaudas. Atsakovė į „vartų mokestį“ įtraukė dviejų didelių gabaritų ir kompostuojamų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo kaštus. Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikia viena aikštelė, antrai aikštelei įrengti šiuo metu neišduotas net statybą leidžiantis dokumentas ir tai teismo posėdyje KRATC atstovė patvirtino, nepaisant to Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigta VšĮ „Gargždų švara“, kuri sutartiniu pagrindu atsakovei sumoka „vartų mokestį“, turėtų mokėti už paslaugas, kurių KRATC nesuteikia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad KRATC valdybos nustatytas 135,40 Lt su 21 % PVM „vartų mokestis“ nuo 2014-01-01 pagrįstas ne faktinėmis, o tik numanomomis išlaidomis, todėl neteisėtas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai, susiję su „vartų mokesčio“ didinimu, nebuvo svarstomi nei KRATC visuotiniame akcininkų susirinkime, nei stebėtojų taryboje. Klaipėdos rajono savivaldybė neturi jokių duomenų, kad šie klausimai valdymo organuose iš viso buvo svarstomi. KRATC tokių duomenų nepateikė. Apie valdybos posėdžius, kuriuose buvo svarstomi ginčijami sprendimai, informuoti nebuvo ir apie priimtus sprendimus sužino tik 2013-07-09 KRATC pateikus 2013-07-09 raštą Nr.(1.10)-2R-1055. Neneigia, kad dalyvavo priimant ir žinojo apie 2010-03-03 sprendimu Nr.(6.-3-(18.4) patvirtintą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planą 2010–2019 m., kurio 3.2.4 punktas suderinus savivaldybių veiksmus numatė: „Pasirinkti viešos procedūros parenkant privatų ūkio subjektą (investuotoją) atliekų deginimo gamyklos statybai modelį ir organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų deginimo išgaunant energiją paslaugų teikimą“. Tačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane terminas šiai priemonei įgyvendinti nebuvo nustatytas, nepaisant to, KRATC įvykdė viešo pirkimo procedūras, parinko atliekų degintoją, pradėjo deginti atliekas, po to priėmė ginčijamus sprendimus ir tik tada apie šiuos atliktus veiksmus informavo Klaipėdos rajono savivaldybę. Nė viename iš šių procesų Klaipėdos rajono savivaldybė nedalyvavo, nebuvo kviečiama, nebuvo apie šiuos procesus informuota, todėl neaišku, kaip galėjo iš anksto pasiruošti atliekų tvarkymo pokyčiams bei priimti lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės argumentais ir teigia, jog teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. nustatyta išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas įstatymų nustatyta tvarka. Ši Vietos savivaldos įstatymo nuostata turi būti aiškinama sistemiškai. Remiasi sisteminiu Vietos savivaldos įstatymo 8 str., 16 str. 2 d. 37 p., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d., Kainų įstatymo 2, 3 straipsnius, Kainų ir tarifų reguliavimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1994-02-03 nutarimu Nr. 77, 13.2 p., šios tvarkos 2 priedo, Civilinio kodekso 2.36 str. 1 d. normų aiškinimu ir daro išvadą, kad savivaldybės taryba privalo nustatyti (reguliuoti) atlygintinų viešųjų paslaugų gyventojams bei paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, kainas bei tarifus. Pažymi, kad kai kuriais atvejais savivaldybės kontroliuojamos įmonės teikia ne tik viešąsias atlygintinas paslaugas gyventojams, bet ir paslaugas, kurios pagal savo pobūdį, jas gaunantį subjektą nėra priskirtinos viešosioms paslaugoms. KRATC viešųjų paslaugų komunalinių atliekų tvarkymo srityje asmenims neteikia. Visais atvejais savivaldybė turi alternatyvą ir nėra saistoma pareigos komunalines atliekas šalinti sąvartyne. Ieškovė pati per savo įsteigtą įstaigą VšĮ „Gargždų švara“ administruoja atliekų tvarkymo sistemą ir turi visas galimybes komunalines atliekas rūšiuoti (pirminis rūšiavimas, antrinis rūšiavimas), naudoti jas (deginti) ir vykdyti bet kokią leistiną atliekų tvarkymo veiklą.
Nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepasisakė dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. aiškinimo ir taikymo. Mano, kad teismas išsamiai išanalizavo teisės norminius aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą, šios veiklos kainodarą ir kainų nustatymo principus, taip pat visų subjektų, dalyvaujančių atliekų tvarkyme, teises ir pareigas bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad savivaldybė įgyvendina Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p., nustatydama vietinės rinkliavos dydį. Būtent savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą visi tos savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys (atliekų turėtojai ir rinkliavos mokėtojai) privalo mokėti į savivaldybės biudžetą, o KRATC valdybos sprendimu nustatytas „vartų mokestis“ yra tik konkrečios savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos vietinės rinkliavos sudedamoji dalis.
KRATC neginčija, kad į „vartų mokestį“ buvo įtrauktos 2 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje turinčių veikti didelių gabaritų ir kompostuojamų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, tačiau pažymi, kad šios eksploatavimo sąnaudos apskaičiuotos skaičiuojant nusidėvėjimą 30 metų laikotarpiui. Mano, kad šių 30 metų pradžios momentas (jau įrengus aikšteles ar jas įrengiant) nėra tiek reikšmingas, kad dėl to būtų galima nustatytą „vartų mokestį“ pripažinti nepagrįstu. Kaip ir kitoms savivaldybėms, taip ir Klaipėdos rajono savivaldybei aikštelių eksploatavimo sąnaudos apskaičiuotos skaičiuojant nusidėvėjimą 30 metų laikotarpiui. Be to, KRATC, atsižvelgdamas į Klaipėdos rajono savivaldybės poziciją, 2014 m. kovo 12 d. spendimu (nutarimas Nr. 3.1.) nustatė, kad laikinai, nuo 2014-01-01 iki bus pasirašytas Vėžaičių aikštelės statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, Klaipėdos rajono savivaldybei bus taikomas sumažintas „vartų mokestis“ – 127,78 Lt su 21 % PVM. Teismas sprendimu visapusiškai išnagrinėjo savivaldybės teises ir pareigas atliekų tvarkymo srityje, įskaitant pareigą savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad atliekų tvarkymas vyktų nepertraukiamai ir priimti tokius teisės aktus (Vietinės rinkliavos nuostatus ir kt.), kurie užtikrintų ir jokiu būdu nebūtų kliūtis vykdyti atliekų tvarkymo funkciją.
Klaipėdos regiono plėtros tarybą sudaro viso regiono savivaldybių, inter alia Klaipėdos rajono savivaldybės deleguoti savivaldybių tarybų nariai ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos paskirtas asmuo. Minėtame atliekų tvarkymo plane aiškiai numatyta, kad ,,2010 m. turėtų būti pasirinktas viešos procedūros parenkant privatų ūkio subjektą (investuotoją) Klaipėdos apskrities savivaldybėse susidarančių po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų deginimo gamyklos statybai modelis ir organizuotas investicinio projekto įgyvendinimas“ (Plano 36 psl., 39 psl.). Šio plano trumpalaikėje veiksmų programoje taip pat visiškai aiškiai nurodytu terminu „2010–2013 m.“ buvo numatyta pareiga savivaldybėms ir KRATC „5.4, Pasirinkti viešos procedūros parenkant privatų ūkio subjektą (investuotoją) atliekų deginimo gamyklos statybai modelį ir organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų deginimo išgaunant energiją paslaugų teikimą.“ Taigi atliekų deginimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip 2013 m. ir ieškovė šias aplinkybes žinojo. Be to, atliekų deginimo gamyklos parengiamieji dokumentai, tiek statybos darbai ir jų pabaiga buvo plačiai aprašomi tiek vietinėje, tiek ir respublikinėje spaudoje. Klaipėdos rajono savivaldybė, būdama KRATC akcininke, o kartu atsakinga savo savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų sistemos organizavimą, turėdama savo atstovą KRATC stebėtojų taryboje, taip pat turėdama galimybę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, negalėjo nežinoti apie atliekų deginimo paslaugos teikimo pradžią.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, padarė teisingas išvadas dėl ieškovės bei atsakovės teisių ir pareigų ginčo komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, įvedus atliekų deginimo paslaugą UAB „Fortum Klaipėda“.
Pažymėtina, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 str. 2 d. nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 str. 31 p. nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtini savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., 30 str. 1 d.). Komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 21 d.). Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi 2010-03-03 Klaipėdos regiono plėtos tarybos sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4), inter alia parengtu vadovaujantis Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1224 patvirtintu Valstybiniu strateginių atliekų tvarkymo planu (Žin., 2007, Nr. 122-5003), patvirtinto Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010–2019 metams turinį (plano tikslus, regiono savivaldybių funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, regioninių sąvartynų bei komunalinių atliekų tvarkymo regiono sąvartynuose faktinę būklę, komunalinių atliekų tvarkymo tikslus ir užduotis, ilgalaikių ir trumpalaikių strateginių veiksmų programų uždavinius, plano įgyvendinimo poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiams), 2005-05-31 sutarties Nr. AS-171 tarp Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono savivaldybės dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, vietinės rinkliavos įvedimo, inter alia „sąvartyno vartų“ mokesčio nustatymo turinį (šalys sutarė, kad nustatant atliekų šalinimo (deponavimo) sąvartyne mokestį, vadovautis nuostata, kad Klaipėdos regiono atliekų turėtojai solidariai apmoka atliekų transportavimo kaštų nuo atskiros savivaldybės iki regioninio sąvartyno skirtumą, įvedant skirtingus „sąvartyno vartų“ mokesčius atliekoms atvežtoms iš skirtingų regiono savivaldybių), taip pat aplinkybę, jog nuo 2013-07-11 ieškovė buvo informuota apie 2013-05-29 atsakovės su UAB „Fortum Klaipėda“ sudarytą atliekų naudojimo (deginimo) paslaugų teikimo sutartį, konstatuoja, kad ieškovei ginčo situacijoje yra (turėjo būti) žinoma, kad nuo 2013-05-30 komunalinės atliekos bus tvarkomos ir deginimo būdu, kad šias atliekų deginimo paslaugas atliks UAB „Fortum Klaipėda“ ir tai objektyviai paveiks (brangins) komunalinių atliekų tvarkymo kaštus (t. 1; b. l. 9–11, 17–23, 127–169). Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, iš esmės teisinga laikytina pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog ieškovės turėjo rengtis Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010–2019 numatytiems komunalinių atliekų tvarkymo pokyčiams, reaguoti į pasikeitusią situaciją ir priimti naujus (ar pakeisti esamus) su atliekų tvarkymu susijusius lokalinius teisės aktus bei išaiškinti gyventojams šių pokyčių būtinybę bei Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindinio principo „teršėjas moka“ turinį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinant principą „teršėjas moka“ yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai, tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesauer (C-l88/07), 80 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes jos apeliacinis skundas yra atmetamas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
teisėjų kolegija nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.