- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- ATP-245-327/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties N. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2015 m. spalio 7 d. nutarimu N. A. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 155 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams.
N. A. apskundė Institucijos nutarimą teismui, prašė minėtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, o palikus nutarimą, paskirti švelnesnę nuobaudą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir N. A. skundo netenkino.
Šalies argumentai
N. A. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) gatvės pervažos signalizacijos įrenginių veikimą. Gavo atsakymą, kad tuo laiku, kai protokole nurodytas jo neva padaryto pažeidimo laikas, pervažos signalizacija nebuvo įsijungusi. Skunde taip pat pažymėta, kad liudytojas A. A. teisme patvirtino, kad pareiškėjo automobilį pasivijo ir sustabdė už kilometro nuo pervažos. Tai, pareiškėjo teigimu, objektyviai patvirtina, kad N. A. pervažą kirto jau nedegant draudžiamam signalui. Pareiškėjas kelia klausimą, ar galėjo pareigūnai matyti šviesoforo signalą, jei jų automobilis buvo už keleivinio autobuso. N. A. taip pat teigia, kad liudytojų parodymai nesutampa su įvykio faktinėmis aplinkybėmis.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad visoje byloje nėra įrašyta, kad būtų daromas vaizdo įrašas, nėra duomenų, kur toks vaizdo įrašas buvo saugomas. Pareiškėjo teigimu, buvo grubiai pažeistos jo teisės į gynybą. Negalima laikyti įrodymais daiktų, kurie buvo netinkamai įforminti ar saugomi. N. A. taip pat pažymi, kad vaizdo įraše nurodytas laikas neatitinka tikrovės laiko. Pareiškėjas teigia, kad vaizdo įrašas nesertifikuotas, neturi meteorologinės patikros, sena įranga, neturi GPRS ryšio. Skunde taip pat teigiama, jog vienintelis administracinės teisės pažeidimas, kuris buvo vertinamas kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, buvo padarytas 2014-12-31 ir N. A. buvo surašytas administracinis nurodymas, kurį pareiškėjas yra įvykdęs. N. A. teigimu, įvykdytas administracinis nurodymas neužtraukia baustumo, todėl pažeidimo padarymo metu vienų metų laikotarpyje jis nebuvo baustas tos pačios rūšies administracinį pažeidimą, tad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti.
N. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad N. A. ginčija administracinio teisės pažeidimo faktą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.
Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 str., kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas N. A. skundą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti N. A. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.
N. A. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokie N. A. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 125 str. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tvirtino, kad nepadarė pažeidimo, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią N. A. versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas iš pirminių nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą užfiksavusių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų – matyti, kad juose nurodytos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės, kurias patvirtino liudytojais apklausti pareigūnai bei rašytiniai dokumentai, esantys byloje. Ir nors pareiškėjas skunde teigia, kad pareigūnų parodymai nesutampa, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, liudytojų nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. N. A. nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktus duomenis protokole nurodytu neva padaryto pažeidimo laiku pervažos signalizacija nebuvo įsijungusi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš liudytojų A. U. ir A. A. parodymų matyti, kad A. U. tarnybiniame pranešime ir protokole pažeidimo laiką jie nurodė pagal jų automobilyje esantį laikrodį ir jis gali būti ne visai tikslus, todėl galima kelių minučių paklaida. Todėl teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad svarbiausią reikšmę tinkamam protokolo ir tarnybinių pranešimų surašymui turi ne tai, kokiu tiksliu laiku užfiksuotas pažeidimo padarymas, o tai, kad jame būtų nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė. Be to, nelaikytini esminiais ir tokie protokolo trūkumai kaip pažeidimui išaiškinti panaudotų techninių priemonių neįrašymas į protokolą, kadangi šis netikslumas nesutrukdė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti, koks pažeidimas jam yra inkriminuojamas, tuo nebuvo pažeista N. A. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, o administracinio teisės pažeidimą nagrinėjusiam organui (pareigūnui) priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Tai, kad, apelianto manymu pareigūnai fiziškai negalėjo matyti pažeidimo, o jų liudijimai neatitinka byloje esančių duomenų, yra apeliacinio skundo autoriaus nuomonė. Priešingai nei nurodo N. A., pirmos instancijos teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą ir liudytojų parodymus, pagrindė, kodėl vadovaujasi pareigūnų liudijimais, su kuo nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Šalies argumentai
N. A. teigimu, administracinis nurodymas neužtraukia baustumo, todėl pažeidimo padarymo metu vienų metų laikotarpyje jis nebuvo baustas už tos pačios rūšies administracinį pažeidimą, tad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktikoje yra skirtingų nuomonių šiuo klausimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas laikosi naujausios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-671-348/2014; ATP-2-348/2016; Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-31-134/2014). Tai, jog dėl N. A. anksčiau padaryto pažeidimo buvo surašytas administracinis nurodymas ir bauda sumokėta, jokiu aspektu nepanaikina administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, nubaudimo fakto ar asmens kaltės padarius pažeidimą. Administracinio nurodymo surašymas, pagal jo esmę žymiai švelnina pažeidėjo padėtį administracinio teisės pažeidimo teisinio įvertinimo atžvilgiu, tačiau administracinio nurodymo faktą vertinimo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo prilyginti visiškam įvykio ir kaltės eliminavimui. Nors ATPK 260¹ str. 3 d. numatyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, tačiau ir dėl šios nuostatos aplinkybės, kad asmuo buvo baustas administracine tvarka, nagrinėjamu atveju už tokios pačios rūšies pažeidimą per metus pakartotinai, savaime nepakinta ir neišnyksta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. sausio 22 d. nutartį N. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos nutarimą, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. A. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.