Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-368-440/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-04
Bylos Nr.: e2A-368-440/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00350-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas: „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Norgauda“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“, akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“

Kategorijos

42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
52.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-368-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00350-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 42.1; 42.6; 42.8; 44.2; 44.2.2; 44.2.3; 44.3; 44.5.1; 44.5.2.3; 52.1; 54; 114.4; 114.11; 121.14; 121.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-429-287/2014, pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norgauda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“ ir akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“ Lietuvos filialui, dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norgauda“ 35501,97 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-07-08 trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ ir atsakovė UAB „Norgauda“ sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kurią atsakovei buvo pavesta saugoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2013-02-12 ieškovas su UAB „Agrimatco Vilnius“ sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe vagystės, buvo apdraustas šiam trečiajam asmeniui priklausantis turtas - pastatai, atsargos, biuro ir kita įranga, gamybiniai įrenginiai, reklaminiai stendai ir iškabos, nešiojama technika. 2013-07-10 ieškovas gavo UAB „Agrimatco Vilnius“ pranešimą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. į patalpas buvo įsilaužta ir iš patalpų pavogtas turtas - rapso „Mercure“ ir „Elvis“ sėklos. Ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūras, pripažino, kad minėta vagystė yra draudžiamasis įvykis ir išmokėjo draudėjui – trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“ 35263,97 Lt draudimo išmoką (pritaikius 400,00 Lt besąlyginę išmoką), bei 238,00 Lt išlaidų, susijusių su žalos informacijos surinkimu, kurią atliko UAB „SMART CLAIMS“. Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -LR CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, įskaičiuotinos į nuostolius. Tokiu būdu ieškovas dėl įvykio iš viso išmokėjo 35501,97 Lt. Pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-422-13 medžiagos matyti, kad vagystė buvo įvykdyta pakeliamuose patalpų vartuose išpjovus 20x12 cm dydžio skylę ir taip atidarius vartus, be to, ties pakeliamais vartais 2,25 m aukštyje sumontuotas judesių daviklis vagystės metu nesuveikė. Vadovaujantis Saugos paslaugų sutarties priedu Nr. 1.2 visą signalizacijos sistemą UAB „Agrimatco Vilnius“ patalpose montavo atsakovė, todėl ji yra visiškai atsakinga už judesio jutiklio nesuveikimą, sąlygojusį žalos trečiajam asmeniui atsiradimą. Ieškovas teigė, kad jam nereikia įrodinėti tikslios signalizacijos sistemos gedimo priežasties, nes pagal susiformavusią teismų praktiką dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo užtenka įrodyti tik defektų faktą, o atsakovė turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes.

Atsakovė UAB „Norgauda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Agrimatco Vilnius“ nebuvo sudariusi jokios techninės priežiūros ir aptarnavimo sutarties dėl objekte signalizacijos sistemos periodinių patikrų, nes klientas to nepageidavo ir už šias paslaugas nemokėjo. Pažymėjo, kad UAB „Norgauda“ 2011 m. liepos mėn. objekte įrengė signalizacijos sistemą, ją išbandė, o UAB „Agrimatco Vilnius“ pasirašytinai 2011-07-08 Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 1.2 priedo 1 punktu patvirtino, kad sumontuota signalizacijos sistema priėmimo metu yra išbandyta ir pilnai funkcionuoja, su signalizacijos sistema užsakovas susipažino, naudotis moka. Atkreipė dėmesį, kad objekte sumontuota signalizacijos sistema yra UAB „Agrimatco Vilnius“ nuosavybė, todėl už sistemos tinkamą eksploataciją bei veikimą buvo atsakinga UAB „Agrimatco Vilnius“. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių saugos tarnybos kaltės dėl įvykusios vagystės. Taip pat nurodė, kad UAB „Agrimatco Vilnius“ savalaikiai nepateikdama pretenzijos ar prašymo dėl šalos atlyginimo, pagal sutarties sąlygas eliminavo bet kokią atsakovės kaltę dėl patirtos žalos. Visi atsakovės įsipareigojimai pagal Saugos paslaugų sutartį buvo atlikti laiku ir tinkamai, nuo 2013-07-09 iki 2014-03-19 nebuvo gauta nei žodinė, nei rašytinė pretenzija ar prašymas atlyginti žalą, todėl dėl laiku UAB „Agrimatco Vilnius“ nepateiktos pretenzijos UAB „Norgauda“ nesikreipė į ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo.

Trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ su ieškiniu sutiko. Pažymėjo, kad pagal 2011-07-08 su atsakove pasirašytą Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062 atsakovė įsipareigojo vykdyti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimą ir apsaugą. Sutarties 4.1.2 ir 4.1.6 punktuose numatyta atsakovės pareiga informuoti trečiąjį asmenį apie signalizacijos gedimus ar kitus trūkumus, o 5.1 punkte numatyta atsakovės pareiga atlyginti žalą netinkamai vykdžius minėtą pareigą, jei dėl to įvyko vagystė su įsibrovimu į patalpas (5.1.1 punktas). Ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-422-13 medžiagoje dėl atsakovės saugojamame objekte įvykdytos vagystės nustatyta, kad pakeliamųjų vartų erdvėje atsakovės sumontuotas judesių daviklis vagystės metu nesuveikė, o kadangi atsakovė montavo judesio daviklius ir kitą signalizacinę įrangą bei buvo atsakinga už tinkamą jos funkcionavimą ir priežiūrą, būtent atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, neužtikrindamas tinkamo minėto daviklio veikimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad civilinė byla stabdytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 163 straipsnio 3 dalies pagrindais,- iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir nustatyti kalti asmenys atsakingi dėl laikotarpyje nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-7-10 8 bal. Įvykdyto nusikaltimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014-12-02 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per filialą, 81,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Norgauda“ 2011-07-08 sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Agrimatco Vilnius“ neterminuotą Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kurią trečiasis asmuo pavedė, o atsakovas vykdė objekto - patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta signalizacijos sistema ir prijungta į saugos tarnybos centrinio stebėjimo pultą radijo bangų ryšiu, stebėjimą ir apsaugą elektroninėmis signalizacijos priemonėmis sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. į patalpas nuo įėjimo durų nuplėšus dvi pakabinamas spynas, pakeliamuose vartuose iškirpus skylę ir atstūmus fiksatorių, taip įsibrovus į UAB „Agrimatco Vilnius“ nuomojamą sandėlį, iš jo buvo pagrobta žieminių rapsų „Elvis Cruise“ ir „ES Mercure Cruiser“ sėklų. Dėl minėto įvykio Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2013-07-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-1-00422-13, tačiau 2014-01-08 nutarimu sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūras, pripažino, kad minėta vagystė yra draudžiamasis įvykis ir išmokėjo draudėjui – trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“ 35263,97 Lt draudimo išmoką (pritaikius 400,00 Lt besąlyginę išmoką) bei išlaidas, susijusias su žalos informacijos surinkimu, kurią atliko UAB „SMART CLAIMS“. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per filialą, pagal LR CK 6.1015 straipsnio nuostatas perėmė teisę reikalauti išmokėtos žalai atlyginti sumos - 35501,97 Lt iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ sudarytos Saugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1062 nuostatų aiškinimo, atsakovės prievolių ir atsakomybės apimties pagal šią sutartį, o taip pat šalių sutarties vykdymo tinkamumo. Atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį teismas pripažino, kad tarp sutarties šalių susiklostė atlygintinų paslaugų - saugos - sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs Saugos paslaugų teikimo sutarties turinį, o taip pat jos sudedamąją dalį - Techninės apsaugos paslaugų taisykles, padarė išvadą, jog atsakovės argumentai dėl UAB „Norgauda“ nesudarytos su UAB „Agrimatco Vilnius“ raštiškos Techninės priežiūros ir aptaravimo sutarties, yra pagrįsti, nes byloje nebuvo pateikta jokios tokio pobūdžio sutarties, kaip tai numatyta Techninės apsaugos paslaugų taisyklių 7.2.1 punkte. Teismas vertino, kad Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 3.1.9, 3.1.18, 4.1.2, 4.1.6 punktais tiek užsakovas – trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“, tiek ir saugos tarnyba – atsakovė, sutartyje įtvirtino abipusę prievolę informuoti kitą sutarties šalį, t. y. vienas kitą, apie nustatytus (paaiškėjusius) signalizacijos sistemos gedimus, tačiau sutartyje nenumatė jokių nuostatų dėl gedimų nustatymo būdo, periodiškumo ir pan., kas leistų įvertinti, ar atsakovė tinkamai vykdė signalizacijos sistemos, tame tarpe ir apsaugos jutiklių, galimų gedimų diagnostiką, o tuo pačiu, ar apsaugos signalizacijos sistemos nesuveikimo objekte priežastys gali būti vertinamos kaip jutiklio gedimas, kurį atsakovė turėjo (privalėjo) nustatyti ir jam pašalinti turėjo (privalėjo) imtis priemonių. Kadangi aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė po to, kai saugomame objekte 2013 metais buvo sugadinta signalizacijos sistemos centralė, ją sutvarkė ir trečiajam asmeniui 2013-05-09 išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir paminėtų duomenų pagrindu laikė, jog atsakovė UAB „Norgauda“ 2011-07-08 Saugos paslaugų sutartimi Nr. 1062 prisiėmė prievolę nustatyti signalizacijos sistemos galimus gedimus ir juos pašalinti. Įvertinęs išdėstytus argumentus ir Techninės apsaugos paslaugų taisyklių 1.2.7 punkte įtvirtintą signalizacijos sistemos sąvoką, teismas padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai kildino atsakovės UAB „Norgauda“ atsakomybę dėl pareigos užtikrinti tinkamą signalizacijos sistemos dalies – apsaugos jutiklių funkcionavimą saugomame objekte. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsakovės UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ 2011-07-08 Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, ieškovo teiginius, jog atsakovės kaltė yra preziumuojama, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad 2011-07-08 Saugos paslaugų sutartimi šalys susitarė dėl atsakovės UAB „Norgauda“ atsakomybės - esant jos kaltei, t. y šalys susitarė, kad atsakovė atlygina tik tiesioginius nuostolius atsiradusius dėl saugos tarnybos kaltės (sutarties 5.7 p.), saugos tarnyba atlygina materialinę žalą, jeigu žala pagal pareikštą pretenziją atsirado kuomet saugos tarnyba neįvykdė ar netinkamai vykdė 4.1.1; 4.1.2 sutarties punktų reikalavimus ir dėl to įvyko: vagystė su įsibrovimu į patalpas, apiplėšimas įsibraunant į patalpas (sutarties 5.1 p.). Sutartis galiojanti, todėl atsakovės kaltė šiuo atveju įrodinėtina būtent pagal tokį šalių teisėtą susitarimą. Narinėjamu atveju teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių vagytės metu atsakovė negavo pranešimo į centrinį stebėjimo pultą. Ikiteisminio tyrimo metu jokių duomenų apie kokius nors judesio daviklio pažeidimus ar gedimus, taip pat nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju nenustačius signalizacijos nesuveikimo priežasčių teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, todėl ieškovo argumentus, kad atsakovė yra visiškai atsakinga už judesio daviklio nesuveikimą, sąlygojusį žalos UAB „Agrimatco Vilnius“ atsiradimą, atmetė kaip neįrodytus. Remdamasis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, netinkamo saugos paslaugų sutartyje nustatytų pareigų vykdymo niekuo nepagrįsti, o atsakovės kaltė neįrodyta. Teismas sprendė, kad nesant konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-429-287/2014 ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės UAB „Norgauda“ ieškovo naudai 35501,97 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 799,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir turėtas 3600,00 Lt atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t.y. išlaidas už apeliacinio skundo rengimą -1600,00 Lt, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 799,00 Lt žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, pažeidė LR CPK 176 - 185 straipsnių ir LR CPK 270 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas dalies byloje esančių įrodymų iš viso nevertino, pvz. prie civilinės bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių liudytojų apklausos protokolų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų paaiškinimų bei iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios signalizacijos suveikimų išklotinės matyti, kad vagystės metu nesuveikė judesio daviklis, esantis patalpoje, iš kurios buvo pavogtas UAB „Agrimatco Vilnius“ turtas ir kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio apžiūros protokolo bei nuotraukų, minėtas judesio daviklis nebuvo užklijuotas ar kaip nors kitaip mechaniškai pažeistas. Jokių daviklio mechaninių sugadinimų nenustatė ir po vagystės į patalpas atvykęs atsakovės atstovas V. P.. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, jog 2013 m. gegužės mėnesį, po signalizacijos remonto ir jos perkrovimo, signalizacijos sistema (tame tarpe ginčo patalpoje buvęs judesio jutiklis) buvo tinkamai išbandyta bei, kad po remonto visa laikotarpį iki pat vagystės veikė tinkamai. Liudytojo G. D. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie tai, kaip, įjungus signalizacijos sistemą, buvo bandoma nustatyti ar judesio jutiklis, esantis ginčo patalpose suveiks, judesio jutikliui ginčo patalpose nesuveikus, buvo nueita jau į kitas patalpas (buitines patalpas), kuriose esantis judesio daviklis, esant įjungtai signalizacijos sistemai, suveikė ir signalizacija pradėjo veikti, patvirtina, kad priešingai, nei nurodė atsakovė, signalizacijos sistemą įmanoma įjungti net ir neveikiant vienam iš judesio jutiklių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nustatęs, kad 2011 m. apsauginę - gaisro signalizacijos sistemą įrengė atsakovė, kuri vėliau, 2013 metais didžiąją dalį šios sistemos keitė, visiškai nepagrįstai nevertino ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, jog tarp ieškovo ir atsakovės be atlygintinų paslaugų santykių taip pat buvo susiklostę ir rangos teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė LR CK 6.645 straipsnio, 6.665 straipsnio 5 dalies, 6.333 straipsnio 3, 4 ir 6 dalis nuostatų bei nepasisakė dėl atsakovės atsakomybės, vertinant atsakovės veiksnius per rangos teisinių santykių prizmę. Atsakovo atlikti darbai, kaip signalizacijos sistemos sumontavimas (2011-08-31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija NOR Nr. 0018121) bei didžiosios dalies šios sistemos sudedamųjų dalių keitimas 2013 metais (2013-05-09 d. PVM sąskaita - faktūra Serija NOR Nr. 004024) neabejotinai reiškia materialaus pobūdžio paslaugą, kuriai vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo suteikti garantiją bei tapo atsakinga už tinkamą signalizacijos įrangos veikimą visą garantinį laikotarpį. Pati atsakovė sutinka su ta aplinkybe ir jos neginčija, jog signalizacijos sistema nesuveikė nesuveikus ginčo patalpoje sumontuotam judesio jutikliui, tačiau atsakovė įrodinėja, kad judesio jutiklis nesuveikė ne dėl šio jutiklio vidinio gedimo ar jo netinkamo suprogramavimo, o dėl to, jog jutiklis vagystės metu buvo nusuktas arba užklijuotas. Byloje nesant įrodymų apie tai, jog vagystės metu judesio jutiklis būtų buvęs užklijuotas ar kaip nors kitaip mechaniškai paveiktas bei esant įrodymams, jog signalizacijos sistema nesuveikė nesuveikus ginčo patalpoje sumontuotam judesio jutikliui, apelianto vertinimu akivaizdu, kad jutiklio nesuveikimą sąlygojo vidinis signalizacijos sistemos gedimas (defektas), kurį pašalino jau po vagystės į įvykio vietą atvykęs atsakovo atstovas V. P.. Kadangi signalizacijos sistemą įrenginėjo bei keliems mėnesiams iki vagystės remontavo (keitė dalis ir iš naujo perprogramavo visą sistemą) atsakovė, apelianto teigimu, būtent atsakovė privalo atlyginti dėl tokio signalizacijos defekto atsiradusią žalą. Šiuo atveju apeliantas neprivalo įrodyti tikslios signalizacijos sistemos gedimo (defektų atsiradimo) priežasties, nes pagal susiformavusią teismų praktiką dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo užtenka įrodyti tik defektų faktą, o atsakovė turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes.

3. Nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos ir įstatymo nustatyti pagrindai taikyti visišką atsakovės sutartinę atsakomybę. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė turėjo pareigą garantuoti sumontuotos signalizacijos įrangos kokybę bei atsakyti už jos trūkumus, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Vadovaujantis LR CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovės kaltė yra preziumuojama. Žalos faktas yra nustatytas ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kitais su ieškiniu pateiktais dokumentais. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos) yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys - jei atsakovės sumontuota signalizacijos įranga vagystės metu būtų suveikusi, atsakovė būtų gavusi signalą į stebėjimo pultą bei atvykusi į vagystės vietą. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias vagystei bei būtų išvengta žalos padarymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Norgauda“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vadovaujantis atsakovės centrinio stebėjimo pulto (toliau – CSP) ataskaita vagystės naktį nebuvo gautas nei vienas UAB „Agriomatco Vilnius“ objekto signalizacijos sistemos generuojamas bei siųstuvo pagalba į UAB „Norgauda“ CSP atsiųstas aliarmo pranešimas, tačiau teiginys, kad signalizacijos sistema nesuveikė yra iš esmės klaidingas, nes iš karto po įvykio UAB „Agrimatco Vilnius“ atsakingų asmenų sprendimu nebuvo atliktas joks signalizacijos sistemos techninis išbandymas bei centralės sugeneruotų bei jos atmintyje kaupiamų duomenų patikrinimas. Atsakovės bei atsakovės draudimo kompanijos ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas atstovai nebuvo informuoti apie vagystę. 2011 metais atsakovės įrengtą signalizacijos sistemą bei 2013 metais po vienetinio signalizacijos sistemos remonto, UAB „Agrimatco Vilnius“ priėmė atliktus darbus, už juos sumokėjo, vadinasi signalizacijos sistema abiem atvejais buvo sumontuota tinkamai, atitiko kokybės reikalavimus bei veikė pagal paskirtį, kaip tai numatyta LR CK 6.333 str. 3 dalyje. Atsakovė įsipareigojo gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą CSP, atvykti į objektą, tačiau ginčijamu atveju atsakovės CSP nebuvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas dėl kurio atsakovei būtų kilusi pareiga nedelsiant vykti į objektą bei atlikti kitas pagal sutartį atsakovei nustatytas pareigas. Nekilus pareigai atsakovei 2013-07-09 vykti į objektą, toks atsakovės neišvykimas niekaip nepažeidė sutarties ir nėra jokio pagrindo dėl to taikyti civilinę atsakomybę ir konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

2. Apsaugos sistema ir (arba) jos dalis niekada nebuvo ir objektyviai negalėjo būti atsakovo dispozicijoje, kaip teigia apeliantas. Šios sistemos naudojimas (faktinis valdymas) priklausė trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“, kuris savarankiškai nuspręsdavo kada įjungti, išjungti apsaugos sistemą. Signalizacijos sistemos atsakovė neaptarnavo ir neprižiūrėjo, nes to nebuvo įsipareigojusi atlikti jokia sutartimi. Dėl kokios priežasties objekte signalizacijos sistema nesuformavo ir neišsiuntė atitinkamo signalo į atsakovės CSP 2013-07-09, dėl ko toks signalas ir nebuvo atsakovės gautas, atsakovei nėra žinoma. UAB „Agrimatco Vilnius“ neatliko signalizacijos sistemos ekspertizės bei nesudarė galimybių to atlikti atsakovei bei atsakovės draudimo kompanijos atstovams, todėl dėl UAB „Agrimatco Vilnius“ kaltės atsakovė negali pateikti jokių signalizacijos sistemos nesuveikimo įrodymų.

3. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teismo sprendime bei apelianto procesiniuose dokumentuose nėra jokių atsakovės netinkamo veikimo ir (arba) neveikimo įrodymų, dėl kurių būtų kildinamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ objekto atžvilgiu nebuvo sudariusi jokios techninio aptarnavimo ir (arba) kitos sutarties, kurios pagrindu prisiimtų įsipareigojimus bei atsakomybę dėl tinkamo signalizacijos sistemos veikimo. Kadangi nebuvo sudaryta techninės priežiūros sutartis, todėl nebuvo atlikti jokie techninės priežiūros veiksmai UAB „Agrimatco Vilnius“ objekto atžvilgiu. Dėl šios priežasties pati UAB „Agrimatco Vilnius“ prisiėmė atsakomybę dėl signalizacijos sistemos netinkamo veikimo pasekmių. Vien vagystės faktas nesukelia atsakovės atsakomybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad tarp atsakovės ir UAB „Agrimatco Vilnius“ susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose nebuvo rangos teisinių santykių požymių. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2011 m. UAB „Agrimatco Vilnius“ teritorijoje, kurioje įvyko aptariama vagystė, įrengė apsauginę - gaisro signalizacijos sistemą, be kita ko, 2013 m. didžiąją šios sistemos dalį keitė. Tokie atsakovės darbai (signalizacijos sumontavimas, remontavimas, detalių keitimas) neabejotinai turėtų būti kvalifikuojami kaip materialaus pobūdžio paslaugos suteikimas. Atsakovė buvo suteikusi garantiją įrengtai signalizacijai ir dėl to tapo atsakinga už tinkamą signalizacijos veikimą visą garantinį laikotarpį, kurio metu ir įvyko vagystė.

2. Bylos metu surinkta pakankamai įrodymų (liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga), leidžiančių konstatuoti, kad vagystės metu nesuveikė patalpoje įmontuotas judesių daviklis. Mechaninių judesių daviklio gedimų nenustatyta, o atsakovės įmonės darbuotojui po vagystės perkrovus signalizacijos sistemą, ji pradėjo veikti. Apeliantas teisingai nurodo, jog po signalizacijos remonto, kurį atsakovė atliko 2013 m., signalizacijos sistema nebuvo tinkamai išbandyta, todėl atsakovės teiginiai, kad signalizacija po atlikto remonto veikė tinkamai, yra nepagrįsti.

3. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog atsakovė turėjo pareigą garantuoti sumontuotos signalizacijos įrangos kokybę ir atsakyti už jos trūkumus. Kadangi vagystės metu signalizacija nesuveikė, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Agrimatco Vilnius“ sutinka su apelianto pozicija, kad pagal LR CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsakovės kaltė yra preziumuojama, o pagal LR CK 6.256 straipsnio 4 dalį - verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, jeigu neįrodoma, kad prievolė neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos. Tačiau, net jeigu ir būtų įrodinėjama atsakovės kaltė, byloje yra pakankamai įrodymų jai konstatuoti. Žala, kaip dar viena civilinės atsakomybės sąlyga, buvo konstatuota ir neginčijama - ieškovas atliko žalos sureguliavimo procedūrą ir išmokėjo draudėjui draudiminę išmoką bei patyrė išlaidų dėl informacijos, susijusios su žala, surinkimu. Priežastinis ryšys taip pat akivaizdus - tinkamas atsakovės sumontuotos signalizacijos veikimas būtų nulėmęs savalaikį atsakovės informavimą apie vykstančią vagystę, kas būtų užkirte kelią žalos padarymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vagystės metu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip išimtinai atlygintinų paslaugų – saugos sutartinius teisinius santykius, tinkamai neįvertino, kad dėl vagystės metu nesuveikusios signalizacijos sistemos yra atsakinga atsakovė, kurios veiksmuose yra visos numatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, šalių pateiktus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, laiko jį nepagrįstu ir neįrodytu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal LR CK 6.1015 straipsnio nuostatas perėmė teisę reikalauti išmokėtą žalai atlyginti sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kuri turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-07-08 atsakovė UAB „Norgauda“ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Agrimatco Vilnius“ neterminuotą Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kurią trečiasis asmuo pavedė, o atsakovas vykdė objekto - patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurio signalizacijos sistema buvo prijungta į saugos tarnybos centrinio stebėjimo pultą radijo bangų ryšiu, stebėjimą ir apsaugą sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka. Saugos tarnyba įsipareigojo stebėti signalizacijos sistemas ir neatidėliotinai reaguoti į sutarties priede nurodytus pavojaus signalus (Sutarties 2.3 punktas), apie pastebėtus signalizacijos sistemos gedimus ir kitus trūkumus laiku informuoti užsakovą (Sutarties 4.1.6 punktas). Minėta sutartimi šalys taip pat susitarė, kad saugos tarnyba atlygina materialinę žalą, jeigu žala pagal pareikštą pretenziją atsirado kuomet saugos tarnyba nevykdė ar netinkamai vykdė 4.1.1. ir 4.1.2 sutarties punktų reikalavimų ir dėl to įvyko vagystė su įsibrovimu į patalpas ar apiplėšimas įsibraunant į patalpas (Sutarties 5.1 punktas). Sutarties 4.1.1 punktu šalys susitarė, kad saugos tarnyba privalo operatyviai reaguoti į 1.2 priede nurodytus objekto signalizacijos pavojaus signalus nedelsiant siųsdama į aliarmo vietą ginkluotą, mobilią reagavimo grupę, kuri prie saugomo objekto turi atvykti ne vėliau kaip per 8 minutes. Pagal sutarties 4.1.2 punktą, saugos tarnyba privalo esant reikalui informuoti užsakovą 1.3 priede nurodytais telefonais apie signalizacijos pavojaus signalus, gedimus arba įsilaužimo požymius 5 minučių laike. Iš Sutarties priedo Nr. 1.2 „Objekto prijungimo į pultą aktas“ ir 2011-08-31 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0018121 matyti, kad atsakovė trečiojo asmens objekte prieš pradėdama vykdyti objekto apsaugą sumontavo signalizacijos sistemą, ją išbandė, o UAB „Agrimatco Vilnius“ patvirtino, jog su signalizacijos sistema yra susipažinusi, naudotis moka. Iš šalių paaiškinimų ir 2013-05-09 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0040424 matyti, kad 2013 m. gegužės mėnesį atsakovė atliko UAB „Agrimatco Vilnius“ objekte sumontuotos signalizacijos remontą – pakeitė siųstuvą, vidinę sireną, centralę, akumuliatorių. Remiantis trečiojo asmens atstovo G. D. paaiškinimais, atsiradus signalizacijos sistemos gedimams dėl remonto paslaugų suteikimo jie kreipdavosi į atsakovę. Spręsti kilusias problemas atvykdavo atsakovės technikas, jokie kiti asmenys signalizacijos sistemos gedimų netaisė (2014-11-13 teismo posėdžio garso įrašas).

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. LR CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Taigi šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, t. y. sudaryti mišriąją sutartį. Mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, atsižvelgiant į sutarties esmę, šalių ketinimus, taip pat įvertinant kitas konkrečius atveju reikšmingas aplinkybes (LR CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartoti terminai, o tų santykių turinys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek sutarties turinio, tiek jos priedų analizė bei kiti byloje pateikti duomenys neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ su atsakove raštu susitarė tik dėl objekto stebėjimo ir apsaugos paslaugų teikimo, dėl papildomų paslaugų – signalizacijos techninės priežiūros, periodinių patikrinimų ar pan., jokio rašytinio susitarimo nebuvo, atsakovė tokių paslaugų teikti neįsipareigojo, sutartyje tokių paslaugų teikimas nebuvo numatytas. Įvertinęs sutarties sąlygas, šalių elgesį po sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vadovaujantis Saugos paslaugų sutarties sąlygomis (Saugos paslaugų sutarties 4.1.2 ir 4.1.6 punktais) atsakovė turėjo pareigą apie pastebėtus signalizacijos sistemos gedimus informuoti UAB „Agrimatco Vilnius“, tačiau, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo pareigos visą sutarties galiojimo laikotarpį užtikrinti tinkamo signalizacijos sistemos funkcionavimo ar periodiškai atlikti sistemos patikras. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad tokių įsipareigojimų atsakovė nebuvo prisiėmusi, tačiau vertinant ieškovo nurodytus argumentus dėl tarp šalių susiformavusių santykių teisinio kvalifikavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktų įrodymų visumos analizė bei šalių faktinis elgesys po Saugos paslaugų sutarties pasirašymo suteikia pagrindo išvadai, kad pagal susiklosčiusią tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ bendradarbiavimo praktiką, nors sutartyje ir nebuvo numatyta, tačiau signalizacijos sistemos gedimų remontą atlikdavo atsakovė. Ši aplinkybė leidžia vertinti, kad minėtų santykių pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir konkrečiu atveju sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo turi būti atsižvelgiama ir į rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Pažymėtina, kad paslaugų sutartimi laikoma sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (LR CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose LR CK 6.716 – 6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas)įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (LR CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis LR CK 6.665 straipsnio 5 dalimi, jeigu darbas atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsakovas turi teisę reikalauti atlyginti rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Vadovaujantis LR CK 6.666 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per garantinį terminą nuo darbų rezultatų perdavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė trečiajam asmeniui faktiškai teikė ne tik apsaugos, bet ir signalizacijos sistemos remonto paslaugas, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad tarp šalių susiklostė ne tik atlygintinų paslaugų teikimo, bet ir rangos teisiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad ieškovas ieškinį grindė ir atsakovės neteisėtais veiksmais vykdant sutartį (netinkamai vykdžius Saugos paslaugų sutarties 4.1.2 ir 4.1.6 punktus), ir nekokybiškai suteiktomis signalizacijos montavimo (remonto) paslaugomis, byloje, kaip ir kitais atvejais, reikalaujant žalos atlyginimo, buvo būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę dėl jų padarymo, žalą ir priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Konkrečiu atveju tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas privalėjo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovės veiksmus, turtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovės veiksmų bei patirtos turtinės žalos ryšį. Paminėtina, kad kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nenustačius signalizacijos nesuveikimo priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo bei sprendė, kad ieškovas atsakovės kaltės dėl kilusios žalos neįrodė. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00422-13 duomenų matyti, kad 2013-07-10 Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00422-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl laikotarpyje nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. (duomenys neskelbtini), įvykdytos UAB „Agrimatco Vilnius“ turto - žieminių rapsų sėklų vagystės, įsibrovus į atsakovo UAB „Norgauda“ saugomą UAB „Agrimatco Vilnius“ objektą. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, nustatė, kad įsibrovimo metu atsakovė jokio apsaugos signalizacijos suveikimo – pranešimo į centrinį stebėjimo pultą iš objekto negavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei aplinkybę, jog vagystės metu apsaugos signalizacija nesuveikė patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek pačių šalių pateikti paaiškinimai. Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir iš baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00422-13 medžiagos matyti, kad signalizacijos nesuveikimo priežastys nebuvo nustatytos. Byloje ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių nesuveikė patalpoje įrengtas judesio daviklis, kokios techninės priežastys turėjo įtakos šiai situacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktos 2013-05-09 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0040424 matyti, kad atsakovė 2013 m. gegužės mėnesį atlikdama signalizacijos sistemos remontą judesio daviklių nekeitė (buvo pakeisti siųstuvas, vidinė sirena, centralė, akumuliatorius). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015). Konkrečiu atveju teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad signalizacijos sistemos nesuveikimą vagystės metu sąlygojo būtent neteisėti atsakovės veiksmai vykdant tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą Saugos paslaugų sutartį ar netinkamai (nekokybiškai, su trūkumais) įrengiant, remontuojant signalizacijos sistemą. Kaip jau minėta, atsakovė neturėjo pareigos atlikti techninės apsaugos sistemos priežiūros, signalizacijos sistemos periodinių patikrų, o objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad signalizacija nesuveikė dėl netinkamai ir nekokybiškai atliktų signalizacijos montavimo ar remonto darbų, ir ši aplinkybė sąlygojo žalos atsiradimą, ieškovas teismui nepateikė.

Paminėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybe, tiek kokybe, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka LR CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytus argumentus, faktines aplinkybes, konstatuoja, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės pažeidė sutarties sąlygas, netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad vien pašalinių asmenų patekimo ir vagystės iš atsakovės saugomos teritorijos faktai nepatvirtina atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kadangi Saugos paslaugų sutarties tinkamas vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo kitų veiksnių, pvz. trečiojo asmens apsaugos sistemos tinkamos priežiūros. Be to, Saugos paslaugų sutartyje nustatytų atsakovės pareigų apimtis ir pobūdis, sutarties esmė suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė pagal sutartį prisiėmė pareigą saugoti objektą, informuoti apie apsaugos sistemos gedimus, pagal nerašytinį susitarimą remontuoti gedimus, bet neprisiėmė pareigos sistemingai rūpintis technine apsaugos sistemos priežiūra, užtikrinti jos tinkamą funkcionavimą bei efektyvumą.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog remiantis kasacinio teismo išaiškinimais konkrečiu atveju ieškovas neprivalėjo įrodyti tikslios signalizacijos sistemos gedimo priežasties, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo užtenka įrodyti tik defektų faktą, o atsakovas turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad LR CK 6.696 straipsnyje, kuriuo remiasi apeliantas, įtvirtintos materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų, o nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė ne statybos rangos teisiniai santykiai ir minėta norma bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, ir kad, rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti LR CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis, konkrečiu atveju netaikytini.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neįrodė atsakovę nevykdžius sutartinių įsipareigojimų ar tai atlikus netinkamai (LR CPK 178 straipsnis), taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad konkrečiu atveju atsakovės atlikti signalizacijos sistemos įrengimo ar remonto darbai buvo nekokybiški ir dėl šios priežasties įvyko vagystė, kurios metu trečiajam asmeniui (jo teisių perėmėjui) buvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu remiantis bylos duomenimis nėra jokio teisinio pagrindo už apsaugos sistemos nesuveikimą atsakingu asmeniu laikyti atsakovę, o nenustačius vienos iš pagrindinės civilinės atsakomybės taikymų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir už ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą atsakingu asmeniu pripažinti apsaugos paslaugas teikusią įmonę.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ir ieškinio pagrįstumo. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jai jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius