- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-177-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08739-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Bujokaitė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank AS Lietuvos filialas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovo N. D. ir atsakovės A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-643-595/2015 pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei nepagrįstai sumokėtos kompensacijos priteisimo bei atsakovės A. D. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Danske Bank AS Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas padalinti santuokoje įgytą turtą: Atsakovei A. D. priteisti:
i) Automobilį BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini);
ii) 270079,43 EUR (932530,26 Lt) kompensaciją už atsakovei tenkančią mažesnę turto dalį.
i) Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 252,74 kv. m. bendro ploto;
ii) 3/28 negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
iii) Pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,23 kv. m. bendro ploto;
iv) Pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
v) Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3253 ha ploto;
vi) priekabą TAURAS 700-02S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
vii) 200 vienetų AB „Lietkabelis PVA“ akcijų;
viii) Teises ir pareigas pagal 2005 m. sausio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Danske Bank A/S Lietuvos filialu;
ix) 53325,33 EUR (184121,70 Lt) kompensaciją už ieškovo nuo santuokos su atsakove nutraukimo dienos sumokėtas paskolos ir palūkanų įmokas pagal Kredito sutartį;
x) 144810,01 EUR (500000 Lt), kuriuos ieškovas atsakovei sumokėjo pagal 2008-09-03 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
xi) 314237,72 EUR (1085000 Lt) kompensaciją už ieškovo po santuokos nutraukimo įvykdytas solidarias šalių prievoles.
3. Nustatyti, kad atlikus šalių viena kitai mokėtinų kompensacijų ir grąžintinų lėšų užskaitą, atsakovė A. D. ieškovui N. D. privalo sumokėti 242293,63 EUR (836591,44 Lt);
4. Priteisti iš atsakovės A. D. ieškovo N. D. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Priteisti iš atsakovės A. D. ieškovo N. D. naudai visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį bei patikslintus priešieškinius.Patikslintu priešieškiniu (6 t., b. l. 44-54), kurį palaikė teismo posėdžio met, atsakovė prašė:
1. Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 60,76 kv.m bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą.
1. Žemės sklypą (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinį – pirtį (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) bendra vertė – 289 620,00 EUR.
2. Priekabą TAURAS 700-02S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 608,20 EUR.
3. 200 vienetų AB „Lietkabelis“ paprastųjų vardinių akcijų vertė – 3 708,64 EUR.
1. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 252,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pagal nepriklausomo eksperto nustatytą rinkos kainą – 631371,64 EUR.
2. 3/28 negyvenamųjų patalpų – automobilių parkavimo vietų (parkingo), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pagal nepriklausomo eksperto nustatytą rinkos kainą – 34 754,40 EUR.
3. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 60,76 kv. m rinkos vertė – 255 000,00 EUR.
4. Automobilį BMW 650, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 852,64 EUR.
5. ½ iš priekabos BRENDERUP valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 8 500 Lt pardavimo gautų lėšų, t.y. 1 230,88 EUR.
6. ½ iš priekabos TAURAS valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertės 2 100 Lt, pardavimo gautų lėšų, t.y. 304,10 EUR.
7. Prievolę bankui Danske bank A/S Lietuvos filialui pagal 2005 m. sausio 24 d. sudarytą Komercinės būsto paskolos kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 356 558,37 EUR.
8. Kompensaciją, lygią ½ ieškovo 2007-2008 metų laikotarpiu išgrynintų ir savo asmeniniams poreikiams panaudotų lėšų, t.y. 225 179,56 EUR.
9. Kompensaciją, lygią ½ ieškovo 2005-2006 m. panaudotų lėšų, skirtų vertybiniams popieriams pirkti, t.y. 325 163,63 EUR.
10. Kompensaciją už ieškovo neaiškiais tikslais ir/ar savo asmeninėms reikmėms 2008 m. vasario – rugsėjo mėn. panaudotų/pervestų (UAB „Astmaris“ ir KSK „Oktanas“) lėšų, t.y. 291 068,12 EUR.
11. Kompensaciją, lygią ½ ieškovo sumokėtų lėšų UAB „Sampo banko lizingas“, t.y. 20 316,50 EUR.
12. Kompensaciją, lygią pusei sumų, kurias ieškovas nuo 2008 m. pavasario iki ištuokos teisme panaudojo akcijoms pirkti, t.y. 133 225,08 EUR.
13. Priteisti atsakovei A. D. bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai teismui bus patiekti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
14. Pripažinti ieškovo N. D. asmeninėmis prievolėmis įsipareigojimus pagal šias sutartis:
(1) 2008-04-02 Paskolos sutartį Nr. 2008/02/02-1 su K. D., kuria ieškovui buvo suteikta 170 000 Lt paskola;
(2) 2008-07-21 Paskolos sutartį Nr. 2008/07/21-21 su R. D., kuria ieškovui buvo suteikta 800 000 Lt paskola;
(3) 2008-09-04 Paskolos sutartį Nr. 2008/09/04-1 su G. B., kuria ieškovui buvo suteikta 300 000 Lt paskola;
(4) 2008-09-30 Paskolos sutartį Nr. 2008/09/30-1 su G. B., kuria Ieškovui buvo suteikta 400 000 Lt paskola.
2006-11-07 Preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2006/11/07-001 su UAB „Greičio technologijos“.
Atsiliepimas
Trečias asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį. Atsiliepime trečias asmuo nurodo, kad 2005-01-24 tarp ieškovo ir Banko buvo pasirašyta Kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria Bankas ieškovui suteikė 434 430 EUR kreditą. Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. 2005-01-24 Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui, jei ieškovas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Kredito sutartį. Ieškovui nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Bankas, siekdamas bendradarbiauti vykdant šią prievolę, 2013-12-04 raštu Nr. dnkl312255 ir 2013-12-04 raštu Nr. dnkl312258 kreipėsi į ieškovą, taip pat 2013-12-04 raštu Nr. dnkl312256 bei 2013-12-04 raštu Nr. 1312257 - į atsakovę su raginimu sumokėti pradelstą skolą. Bankas šiais pranešimais nustatė 30 dienų terminą Kredito sutarties pažeidimams pašalinti. Nei ieškovas, nei atsakovė pradelstos skolos per nustatytą terminą nesumokėjo, todėl buvo laikoma, kad nuo 2014-01-04 Kredito sutartis yra vienašališkai nutraukta. Kredito sutarties nutraukimas šiuo metu atsakovės ginčijamas, todėl išieškojimas iš įkeisto turto ir laiduotojos dar nėra pradėtas. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo ieškovui priteisti teises ir pareigas pagal kredito sutartį. Bankas informuoja, kad neprieštarauja tokiam atsakovės prašymui, tačiau tuo pačiu pažymi, kad toks teisių ir pareigų pagal Kredito sutartį priteisimas ieškovui neturi jokios įtakos Laidavimo sutarties galiojimui. Palikus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ieškovui, turi likti galioti ir atsakovės, kaip laiduotojos, įsipareigojimai pagal Laidavimo sutartį, taip pat nekilnojamojo turto įkeisto Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui hipoteka, nepriklausomai nuo to, kuriam iš sutuoktinių (Ieškovui ar Atsakovei) jie bus palikti po santuokos nutraukimo. Bankas nurodė, kad jis nesutinka, jog prievolės pagal sutartį būtų perkelta atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: padalino santuokos metu įgytą turtą:
atsakovei A. D. priteisė automobilį BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).
Ieškovui N. D. priteisė:
- butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 252,74 kv. m. bendro ploto;
- 3/28 negyvenamąją patalpą – parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,23 kv. m. bendro ploto su priklausiniu pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3253 ha ploto;
- priekabą TAURAS 700-02S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
- 200 vienetų AB „Lietkabelis PVA“ akcijų;
- teises ir pareigas pagal 2005 m. sausio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Danske Bank A/S Lietuvos filialu;
Priteisė iš ieškovo N. D. atsakovės A. D. naudai 291 321,60 EUR kompensaciją už jam priteistą didesnės vertės santuokinio turto dalį. Priteisė iš ieškovo N. D. atsakovės A. D. naudai 212 617,93 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Priteisė iš atsakovės A. D. valstybės naudai 7 522,66 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. D. ieškovo N. D. naudai 4 247,07 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo N. D. valstybės naudai 4 769,28 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo N. D. atsakovės A. D. naudai 1 748,58 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmetė.
Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė situacija, kad jų santuoka buvo nutraukta, tačiau bendroji jungtinė nuosavybė liko nepadalinta teismo sprendimu atnaujinus procesą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir panaikinus sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad į dalintiną turto balansą turi būti įtrauktas:
1. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 252,74 kv. m bendro ploto (1t. b. l. 67-68). Tarp šalių nėra ginčo, kad minėto objekto vertė nustatyta ekspertizės metu yra 631371,64 EUR (2180000 Lt) (4t. b. l. 131).
2. 3/28 negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas), esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-81). Tarp šalių nėra ginčo, kad minėto objekto vertė nustatyta ekspertizės metu yra 34 754,4 EUR (200 000 Lt) (4t. b. l. 131).
3. Pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,23 kv. m. bendro ploto su priklausiniu - pirtimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54 kv. m. bendro ploto (1 t., b. l. 27-28); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3253 ha ploto (1t. b. l. 29-30). Tarp šalių nėra ginčo, kad bendra šių objektų vertė 289 620,02 EUR (1000000 Lt).
4. Automobilis BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84).
5. Priekaba TAURAS 700-02S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 608,2 EUR (2100 Lt) (1t. b. l. 120).
6. 200 vienetų AB „Lietkabelis PVA" akcijų, vertė 3708,64 EUR (12 805,19 Lt) (2 t., b. l. 173).
Teismas taip pat nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl dalintino turto vertės, išskyrus dėl automobilio BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės. Ieškovo reikalavimas į dalintino turto balansą automobilį BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) traukti 2008 metų verte atmetė kaip nepagrįstą, kadangi dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismo vertinimu, ieškovas nenuginčijo, kad automobilio BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto padalijimo metu yra 20 852,64 EUR (72 000 Lt), todėl šį turtas į dalintino turto balansą įtraukė šia verte. Iš bylos medžiagos nustatė, kad santuokos metu buvo paimtas kreditas iš trečio asmens pagal 2005-01-24 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 252,74 kv. m bendro ploto bei 3/28 negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės (parkingas), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei remontui finansuoti ir likusi neišmokėta kredito dalis sudaro 356 567,06 EUR, kredito sutartis banko vienašališkai nutraukta 2014-01-21. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad po santuokos su atsakove nutraukimo 2008-10-01 ieškovas 2010-10-11 mainų sutarties pagrindu butą (duomenys neskelbtini), perleido N. D. ir V. D., o kita mainų sutarties šalis N. D. trečiajam asmeniui perleido butą (duomenys neskelbtini). Butą (duomenys neskelbtini), teismas laikė asmenine ieškovo nuosavybe, nes šį nekilnojamąjį daiktą ieškovas įgijo mainų sutarties pagrindu po santuokos su atsakove nutraukimo. Ginčo objekto vertė yra 250 000 EUR (880 464 Lt). Teismas sprendė, jog atsakovės reikalavimą, kad turtas buvo pagerintas, patenkinti nėra teisinio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog turtas, kurį prašoma pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise šalių santuokai esant nutrauktai. Teismas taip pat nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,23 kv. m. bendro ploto su priklausiniu - pirtimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54 kv. m. bendro ploto; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3253 ha ploto (bendra šio objekto vertė 289 620,02 EUR (1 000 000 Lt)); priekabos TAURAS 700-02S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 608,2 EUR (2 100 Lt) ; 200 vienetų AB „Lietkabelis PVA" akcijų, vertė 3 708,64 EUR (12 805,19 Lt) pasidalijimo, kadangi abi šalys šį turtą prašė priteisti ieškovo nuosavybėn. Taip pat nenustatė ginčo dėl automobilio BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) , vertė 20 852,64 EUR (72 000 Lt) padalijimo, kadangi abi šalys prašė šį turtą priteisti atsakovės nuosavybėn. Teismas nustatė, jog tarp šalių iškilęs ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 252,74 kv. m bendro ploto bei 3/28 negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės (parkingas), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra šių objektų vertė 666 126,04 EUR 2 300 000 Lt)) bei kreditorinio įsipareigojimo 356 567,06 EUR sumai pasidalijimo - ieškovas šį turtą bei prievolę prašė priteisti jam, atsakovė turtą ir prievolę prašė priteisti jai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalintino turto atžvilgiu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, trečiasis asmuo nesutinka, kad teisės ir pareigos pagal Kredito sutartį būtų priteistos atsakovei, kadangi atsakovės pajamos yra per mažos finansinių įsipareigojimų vykdymui, atsakovė nebūtų finansiškai pajėgi išmokėti ieškovui kompensacijos už jai atitenkančią didesnės vertės turto dalį, sprendė, jog ginčo turtą būtų tikslingiau priteisti ieškovui, iš jo atitinkamai priteisiant atsakovei kompensaciją, kas sudarytų prielaidas atsakovei įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į šalių pareikštus reikalavimus teismas konstatavo, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turto, kurio vertė 980 915,54 EUR, iš kurios atėmus šalių kreditorinį įsipareigojimą 356 567,06 EUR sumai, išeitų, kad dalintino turto vertė sudaro 624 348,48 EUR, todėl kiekvienam sutuoktiniui turi atitekti turto 312 174,24 EUR sumai. Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo ydinga šalių valios požiūriu. Vertindamas sutarties nuostatą dėl atsakovei išmokėtos 500 000 Lt kompensacijos, teismas sprendė, kad ji buvo skirta ne už ieškovui atitekusios didesnės vertės turto dalį kompensavimui, o buvo skirta kompensuoti moralinę skriaudą dėl santuokos nutraukimo. Teismas sprendė, kadangi procesas buvo atnaujintas tik dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, kiti šiame procese klausimai, nesusiję su turto padalijimu, negali būti keliami, todėl ir sutuoktinei išmokėta 500 000 Lt kompensacija negali būti traukiama į dalintino turto balansą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtos sumos, tai yra 53 325,33 EUR (184121,70 Lt), kadangi šalių prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari, teismas sprendė, jog abi šalys turėjo pareigą mokėti paskolos ir palūkanų įmokas pagal šią sutartį. Teismas nustatė, jog bylos medžiaga neginčijamai įrodė, kad ieškovas vykdė solidarią prievolę, todėl jo reikalavimą priteisti pusę sumokėtos sumos pagal kredito sutartį tenkino ir iš atsakovės priteisė 53 325,33 EUR kompensaciją. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą nenustatė, kad atsakovė būtų dalyvavusi ieškovui pasirašant 2008-04-02 paskolos sutartį, sudarytą su K. D. Nr. 2008/04/02-1, kuria buvo paskolinta 170 000 Lt, pagal 2008-07-21 paskolos sutartį, sudarytą su R. D. Nr. 2008/07/21-01, kuria buvo paskolinta 800 000 Lt; 2008 m. rugsėjo 4 d. paskolos sutartį sudarytą su G. B. Nr. 2008/09/04-1, kuria buvo paskolinta 300 000 Lt; pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartį sudarytą su G. B. Nr. 2008/09/30-1, kuria buvo paskolinta 400 000 Lt; 2006 m. lapkričio 7 d. preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Greičio technologijos“ Nr. 2006/11/07-001, pagal kurią gavo 500 000 Lt užstatą, kad būtų davusi įgaliojimą pasirašyti nurodytas paskolos sutartis ir prisiimti kreditorinius įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokiems šeimos poreikių patenkinimui buvo panaudoti pasiskolinti pinigai. Vertindamas pinigų pasiskolinimo faktą pažymėjo, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos prieš pat santuokos nutraukimą, nors kaip nurodė ieškovas šios sutartys buvo įvykdytos jau po santuokos nutraukimo, tačiau akivaizdu, kad šių prievolių egzistavimo ieškovas nebuvo išviešinęs santuokos nutraukimo momentu, kadangi visi ieškovo nurodyti kreditoriai nebuvo informuoti apie santuokos nutraukimą, šių prievolių egzistavimas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Teismas vertino, jog ieškovo į bylą pateikta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 05/11/10-1 patvirtina, kad priekaba TAURAS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo parduota 2005-11-10, tai yra šalių santuokos metu, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ½ priekabos vertės. Teismas sprendė, kadangi ieškovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kad priekaba BRENDERUP, valstybis numeris (duomenys neskelbtini), buvo parduota santuokos metu, šį turtą įtraukė į dalintino turto balansą ir atsakovei iš ieškovo priteisė ½ dalį iš priekabos pardavimo gautų lėšų. Teismas, nesutariant šalims dėl priekabos vertės, vadovavosi šalių nurodytų verčių aritmetiniu vidurkiu, tai yra sudėdamas abiejų šalių nurodytas vertes ir padalindamas iš dviejų. Tokiu būdu ginčo priekabos BRENDERUP, valstybis numeris (duomenys neskelbtini), vertę nustatė - 1 665 EUR (5 750 Lt), todėl atsakovei priteisė 832,50 EUR kompensaciją. Teismas iš į bylą pateiktų ieškovo banko sąskaitų išrašų nustatė, kad 2007-2008 metų laikotarpiu buvo išgryninta 1 555 000 Lt. Didžioji dalis- 1 056 469,98 Lt buvo išgryninta laikotarpyje nuo 2008 metų pradžios iki pat teismo sprendimo dėl ištuokos priėmimo dienos. Teismas taip pat iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų nustatė, kad ankstesniais laikotarpiais ieškovo finansinėse operacijoms nebūdingas toks piniginių lėšų išgryninimas. Teismas vertino, jog tokių operacijų atlikimas prieš ištuoką neginčijamai įrodo ieškovo siekį nuslėpti pinigines lėšas, kurios ištuokos metu turėtų būti dalinamos abiem buvusiems sutuoktiniams. Teismas sprendė, kad išgrynindamas pinigines lėšas ieškovas akivaizdžiai sumažino bendro dalintino turto vertę, todėl atsakovė įgijo teisę į kompensaciją, lygią pusei ieškovo išgrynintų ir savo asmeninėms reikmėms panaudotų lėšų, t.y. į 225 179,56 EUR (777 500 Lt). Teismas įvertinęs ieškovo pateiktas pasirašytas paskolų sutartis tarp ieškovo bei UAB „Astmaris“ ir KSK „Oktanas“, sprendė, kad įrodymai patvirtina, kad didžioji dalis atsakovės nurodytų lėšų buvo pervestos šalių santuokos metu, todėl nenustatė pagrindo teigti, kad šiais pervedimais buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad 2008-06-18 paskolinta 270 000 Lt suma KSK “Oktanas” buvo grąžinta santuokos metu, todėl teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 39 098,70 EUR (135 000 Lt) kompensaciją. Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo kompensaciją lygią ½ daliai ieškovo už iš bendrų sutuoktinių lėšų pervestus mokėjimus UAB „Sampo banko Lizingas“, kurių bendra suma yra 140 297,64 Lt, atsižvelgė į tai, kad iki santuokos sudarymo ieškovas turėjo sukaupęs pakankamai asmeninių lėšų, todėl nenustatė jokio pagrindo teigti, kad įmokos buvo sumokėtos iš bendrų lėšų. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo kompensaciją lygią ½ daliai ieškovo 2005-2006 metais sumokėtų UAB „Baltijos vertybiniai popieriai“ bendroje sumoje 2 245 450,00 Lt bei kompensaciją, lygią pusei sumų, kurias ieškovas nuo 2008 m. pavasario iki ištuokos teisme panaudojo akcijoms pirkti, kaip nepagrįstą, nes vertino, jog veikla, kuria jis vertėsi yra priskiriama padidinto rizikingumo veikloms, tačiau ją ieškovas vykdė, turėdamas atsakovės pritarimą. Be to, akivaizdu, kad iš šios veiklos šeima turėjo ir finansinę naudą. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimas, kadangi vertino, jog atsakovės pareikšti reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo nėra reikalavimas atlyginti žalą, o yra taikomi tik kaip kompensacinė priemonė, nustačius, kad tam tikrą turtą sutuoktinis panaudojo ne šeimos poreikių patenkinimui ir taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę ir dalintino turto masę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas N. D. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 234 731,83 EUR kompensaciją už ieškovui priteistą didesnės vertės santuokinio turto dalį; visiškai atmesti atsakovės reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo už 2007-2008 m. išgrynintas lėšas, už iš priekabos BRENDERUP pardavimo gautas lėšas; už 2008 m. vasario-rugsėjo mėn. pervestas lėšas UAB „Astmaris“ ir KSK „Oktanas“ ir šiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį; priteisti iš ieškovo naudai iš atsakovės 144 810,01 EUR, kuriuos ieškovas atsakovei sumokėjo pagal 2008-09-03 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 314 237,72 EUR kompensaciją už ieškovo po santuokos nutraukimo įvykdytas solidarias šalių prievoles ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus realizuotas hipoteka įkeistas turtas ir padengtas įsiskolinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2005-01-24 kredito sutartį Nr. BP0130050001; priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
1. Įsiteisėjus 2011-09-29 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimui, šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteko teisinės galios visoje apimtyje inter alia ir dalyje, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 144 810,01 EUR. Šį faktą nustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2012-01-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-236-467/2012. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, todėl teismas, aiškindamas, kad procesas buvo atnaujintas dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, pažeidė res judicata principą. Ieškovo įsipareigojimas sumokėti atsakovei 144 810,01 EUR yra neatsiejamas nuo visos turtinių klausimų sprendimo visumos, kadangi šis klausimas aptartas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 dalyje „Turtinės šalių tarpusavio teisės ir pareigos“. Iš sprendimo nėra aišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad 144 810,01 EUR išmokėjimas atsakovei nėra susijęs su santuokinio turto pasidalijimu. Panaikinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo ieškovas atsakovei sumokėjo 144 810,01 EUR. Todėl atsakovė privalo šiuos pinigus grąžinti ieškovui kaip be pagrindo įgytą turtą;
2. Byloje nustatyta, kad prekybą vertybiniais popieriais ieškovas vykdė šeimos interesais. Tačiau atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti kompensaciją už įvykdytą paskolos sutartį su UAB „Greičio technologijos“ ir prieštaraudamas savo paties nustatytiems faktams teismas nurodė, kad dėl preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo atsiradusias neigiamas pasekmes turi prisiimti tik ieškovas. Tačiau pajamos gautos iš prekybos vertybiniais popieriais, buvo vienas iš šeimos pragyvenimo šaltinių, jos buvo skiriamos abiejų buvusių sutuoktinių poreikių tenkinimui, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė yra solidariai atsakingi už tinkamą sutarties įvykdymą. Atsakovė pati pasirašė aptariamą sutartį;
3. Vien tai, kad paskolų sutartyse su K. D., R. D., G. B. nėra atsakovės parašo, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti šias sutartis. Atsakovė visuomet pritarė prekybai vertybiniais popieriais ir buvo išdavusi ieškovui įgaliojimą šiai veiklai vykdyti. Todėl atsakovei apie visas šiai veiklai vykdyti sudaromas paskolų sutartis buvo žinoma ir tokių sutarčių sudarymui atsakovė pritarė. Teismas nevertino fakto, kad pagal 2008-04-02 su K. D. sudarytą paskolos sutartį gautos lėšos ir buvo skirtos prekybai vertybiniais popieriais vykdyti, t.y. pagal šią sutartį gautos lėšos tą pačią dieną buvo pervestos MP Investment bank HF filialui Baltijos šalyse. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal kitas paskolų sutartis gautos lėšos taip pat buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, t.y. lėšos buvo investuojamos į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus – Sodybą ir Butą;
4. Automobilio apskaitymas 20 852,64 EUR verte yra iš esmės neteisingas ir nepagrįstas, o teismo nurodytos skolos pagal Kredito sutartį likutis neatitinka realios situacijos. Teismas neįvertino, kad šalių santuokos metu įgytas turtas dalijamas jau antrą kartą, kad automobilis buvo nupirktas iš šeimos lėšų asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti prieš santuokos nutraukimą. Automobilio traukimas į šalių dalintino turto balansą dabartine rinkos verte iš esmės pažeistų ieškovo teises bei teisėtus interesus, būtų nesąžiningas ir neteisingas jo atžvilgiu. Pasak apelianto, Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių netekus teisminio patvirtinimo automobilis į šalių dalintino turto balansą grąžintinas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009 išdėstytomis restitucijos taikymo taisyklėmis;
5. Teismas, apskaičiuodamas atsakovei priteistinos kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį dydį, vadovavosi neteisingu skolos pagal Kredito sutartį likučiu. Dėl inicijuotų teisminių procesų dėl Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto tvarkos nustatymo, šalims nuo išieškomos sumos yra skaičiuojamos 11 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios 2015-11-24 sudarė 71 516,20 EUR. Taigi skola pagal Kredito sutartį nuolat didėja ir šiuo metu siekia 428 910,19 EUR. Prievolės pagal Kredito sutartį dydis turi būti apskaičiuojamas visa teismo sprendimo priėmimo dienai esančia įsiskolinimo suma;
6. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei kompensaciją už 2007-2008 metų laikotarpiu išgrynintas lėšas. Daugiau nei trečdalis lėšų išgryninta 2007 metų pirmajame ketvirtyje, kada apie šalių santuokos nutraukimą nebuvo net kalbos. Atsakovė sutiko ir pripažino, kad išgrynintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams. Atsakovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad išgrynintas lėšas ieškovas skyrė savo asmeniniams poreikiams. Tuo tarpu byloje yra eilė ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai buvo panaudoti šeimos interesais ir skirti jos gerovės kūrimui. Išgrynintos lėšos investuotos į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius objektus – Butą ir Sodybą. Atkreipia dėmesį, jog 2006-10-05 gyvenamojo namo vertė buvo 4 116,37 EUR, žemės sklypo – 1 242,18 EUR, buto vertė 2006-05-22 buvo 280 931,42 EUR, o šiai dienai vertės yra žymiai didesnės, todėl galima teigti, kad esminiai buto ir sodybos pagerinimo darbai atlikti būtent 2007-2008 metų laikotarpiu. Teismas nesiaiškino, kokia forma buvo gauti išgryninti pinigai – ar tai skolintos lėšos ar pajamos. Apeliantas remdamasis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014 perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo;
7. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei ir kitas kompensacijas už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovas pažymi, kad priekabą BRENDERUP šalys pardavė santuokos metu ir iš jos gautas lėšas skyrė šeimos poreikių tenkinimui. Visi pavedimai UAB „Astmmaris“ ir KSK „Oktanas“ atlikti ir paskolų sutartys su jomis sudarytos, esant atsakovės pritarimui. Teismas neteisingai apskaičiavimo bendrą atsakovei priteistų kompensacijų sumą: priteisė 225 179,56 EUR už 2007-2008 m. laikotarpiu išgrynintas lėšas; 39 098,70 EUR už KSK „Oktanas“ pervestas lėtas; 832,50 EUR už iš priekabos BRENDERUP pardavimo gautas lėšas, taigi bendra suma yra 265 110,76 EUR. Tuo tarpu sprendime nurodoma, kad ieškovas atsakovei turi sumokėti 265 943,26 EUR;
8. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, atsakovės reikalavimams dėl kompensacijų priteisimo iš ieškovo už išgrynintas lėšas, pervestas lėšas UAB „Astmaris“ ir KSK „Oktanas“ bei iš priekabos pardavimo gautų lėšų, privalėjo įvertinti jų esmę ir atsiradimo pagrindą. Vien tai, kad atsakovė savo reikalavimus įvardija kaip prašymą priteisti kompensacijas, nekeičia to, kad šių reikalavimų esmė – žalos atlyginimas. Atsakovė teigimu, dėl ieškovo veiksmų sumažėjo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, šeima neteko dalies turto – piniginių lėšų, t.y. patyrė žalą. Taigi kompensacija yra viena iš žalos atlyginimo formų, kuria atsakovė šiuo atveju siekia pasinaudoti. Todėl atsakovės reikalavimams dėl kompensacijų priteisimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį teismas privalėjo skaičiuoti nuo veiksmų, už kuriuos atsakovė reikalauja kompensacijų priteisimo atlikimo dienos. Tai, kad procesas dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo buvo atnaujintas, nereiškia, kad atsakovei buvo atnaujintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti;
9. Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, kadangi jos paskirstytos teismui neteisingai apskaičiavus patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis ir netinkamai vertinant byloje šalių pareikštus reikalavimus. Įvertinus šalių patenkintų turtinių reikalavimų proporcijas, taip pat tai, kad vienintelis ieškovo neturtinis reikalavimas buvo patenkintas, o atsakovės du neturtiniai reikalavimai atmesti, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė A. D. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą pakeisti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 34 965,65 EUR dydžio kompensaciją.
Šalies argumentai
1. Nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra pagrindo pripažinti, jog santuokos metu ieškovas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomas pinigines lėšas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo byloje pateikta gyventojų pajamų ir turto deklaracija už 2002 metus patvirtina, jog N. D. 2003-04-30 turėjo sukaupęs asmeninių santaupų, kad sumokėti už butą (duomenys neskelbtini). Ši deklaracija nepatvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2003-09-01 iki 2005-01-28 už buto kreditą mokėjo iš asmeninių santaupų. Faktas, kad ieškovas iki buto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto termino nesumokėjo visos kainos ir po santuokos sudarymo su atsakove pasiėmė kreditą buto kainos sumokėjimui tik patvirtina, kad ieškovas asmeninių santaupų buto kredito įmokoms padengti nebeturėjo. 2003-09-01 paimtas kreditas buto (duomenys neskelbtini) kainos sumokėjimui didžiąją dalimi buvo refinansuotas sutuoktinių bendra paskola;
2. Teismas blogai suskaičiavo santuokos metu sumokėtų įmokų kredito įstaigai pagal 2003-09-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumą. Ieškovas santuokos metu viso sumokėjo ne 202 098,34 Lt įmokų kredito įstaigai už buto (duomenys neskelbtini) paskolą, o 241 458,78 Lt. Nustačius, kad santuokos metu iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų piniginių lėšų buvo mokamas kreditas už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, teismas privalėjo priteisti atsakovei pusę sumokėtų įmokų kompensaciją.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą atsakovės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
1. Atsakovė neginčija sprendimo dalies dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Tačiau apeliaciniu skundu teigia, kad teismas neteisingai sprendė, jog paskolos ir palūkanų įmokos už butą buvo mokamos iš asmeninių ieškovo lėšų ir šiuo pagrindu prašo jai priteisti 34 965,65 EUR dydžio kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovas daro išvadą, kad byloje atsakovė reiškia naują reikalavimą. Toks ieškovės reikalavimas pažeidžia CPK 312 straipsnio nuostatas;
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodo, kad turėjo pakankamai asmeninių lėšų kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Gyventojo turto ir pajamų deklaracija pateikta likus mažiau nei 3 mėnesiams iki Buto pirkimo leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovo sukaupti pinigai buvo naudojami būtent šiam tikslui. Tai, kad ieškovas butui įsigyti ėmė kreditą, nepaneigia fakto, kad jis iki santuokos su atsakove sudarymo turėjo sukaupęs žymiai daugiau asmeninių lėšų, nei buvo reikalinga butui įsigyti. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad paskolos ir palūkanų įmokas ieškovas mokėjo iš bendrų sutuoktinių lėšų, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad iki santuokos sudarymo sukauptas lėšas ieškovas būtų naudojęs kitiems tikslams;
3. Atsakovė aptarinėja ieškovo įsipareigojimus pagal 2003-07-17 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2003-09-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir remiasi šių sutarčių nuostatomis, nors nei vienos iš jų atsakovė į bylą nėra pateikusi, todėl negali jomis remtis;
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodo neteisingą santuokos metu sumokėtų įmokų kredito įstaigai dydį. Atsakovė byloje nėra pateikusi jokios oficialios banko pažymos, kurioje būtų aiškiai nurodyta įmokų, sumokėtų pagal aptariamą kredito sutartį, suma. Iš atsakovės pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovė dubliuoja mokėjimus kredito įstaigai ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisingai didina bendrą sumokėtų įmokų sumą;
Šalies argumentai
5. Nors atsakovė siekia išvengti tikslaus savo reikalavimo įvardijimo ir nurodo, kad apeliaciniu skundu prašo priteisti kompensaciją, tačiau tai nekeičia atsakovės reikalavimo esmės, kuri yra – žalos atlyginimas. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir atsakovė šį terminą yra praleidusi. Ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui turi būti skaičiuojamas nuo veiksmų, už kuriuo atsakovė reikalauja kompensacijų priteisimo, atlikimo dienos, t.y. nuo 2005-01-28, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-01-28.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
1. Ginčo atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui 2011-09-29 sprendimu panaikinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių pasirašyta sutartis neteko tik teisminio patvirtinimo. Tačiau pati sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo pripažinta niekine, negaliojančia Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Sutartyje šalys aiškiai ir neginčytinai, nieko neverčiamos išreiškė savo valią dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų, ieškovas laisva valia sutiko sumokėti atsakovei 500 000 Lt kompensaciją. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išsprendęs ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad procesas atnaujinamas dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, nepadalinus viso pareiškėjams priklausančio turto;
2. Faktas, kad kompensacijos sumokėjimas atsakovei buvo aptartas Sutarties dėl santuokos nutraukimo dalyje dėl turto padalijimo, nepaneigia šalių valios, kad kompensacija buvo skirta kompensuoti atsakovei neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas, siekdamas greito santuokos nutraukimo ir norėdamas išvengti galimų neigiamų padarinių bei pripažindamas savo kaltę dėl santuokos nutraukimo, pasiūlė atsakovei 144 810,01 EUR kompensaciją, kaip neturtinės žalos kompensaciją;
3. Apie prievolės neįvykdymą ir grąžintus pinigus UAB „Greičio technologijos“ atsakovė sužinojo tik ieškovui pateiktus patikslintą ieškinį. Pinigai UAB „Greičio technologijos“ buvo grąžinti iškart po santuokos nutraukimo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prievolės kreditoriui UAB „Greičio technologijos“ grąžinti sumokėtą avansą ieškovas nenurodė. Atsakovė nebuvo išreiškusi valios nesudaryti akcijų pirkimo pardavimo sutarties. Pasirašydama preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė kartu su sutuoktiniu išreiškė valią parduoti valdomas AB „Vilniaus vingis“ akcijas. Pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2007 m. Ieškovas neįrodė, kad avansu iš UAB „Greičio technologijos“ gauti pinigai, kuriuos ieškovas turėjo grąžinti, būtų buvę panaudoti šeimos interesais;
4. Paskolos sutartys su K. D., R. D. ir G. B. buvo sudarytos vien tik ieškovo, sutuoktiniams jau nebevedant bendro ūkio, negyvenant kartu. Todėl visiškai nelogiška ir nepagrįsta teigti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Atsakovė paskolos sutarčių sudarymui nebuvo davusi pritarimo ir apie ieškovo sudarytas paskolos sutartis sužinojo tik ieškovui pareiškus reikalavimus teisme. Be to, ieškovas 2008-09-03 šalių pasirašytoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė fakto apie sutuoktinių bendrus kreditorius. Ieškovas neįrodė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Ieškovo nurodyti argumentai, kad iš paskolos sutarčių buvo gerinamas sutuoktinių turtas – butas Subačiaus g. ir sodyba Utenoje – visiškai nepagrįsti;
5. Teismas pagrįstai ir teisėtai, nustatydamas automobilio BMW 650 vertę, rėmėsi CK 3.119 straipsnio nuostata. Teismas automobilio vertę nustatė pagal 2013-06-06 atliktą transporto priemonės vertės nustatymo ataskaitą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ataskaitos išvadas, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo keisti teismo sprendimo šioje dalyje;
6. Ieškovas, teigdamas, kad teismas neteisinga nustatė skolos dydį kredito įstaigai, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesu. Teismas skolos dydį nustatė pagal pateiktą kredito įstaigos 2015-01-02 pažymą. Ieškovas, manydamas ir nesutikdamas su skolos kredito įstaigai dydžiu, privalėjo pateikti teismui duomenis apie esamą skolos dydį kredito įstaigai paskutinio posėdžio metu. Ieškovas nepagrįstai prie bendros sutuoktinių prievolės priskaičiuoja 11 procentų dydžio metines palūkanas, kurios buvo pradėtos skaičiuoti bankui vienašališkai nutraukus Kredito sutartį, ieškovui nustojus vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigai. Ieškovas savanoriškai sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nurodė, kad prievolę kredito įstaigai mokėti pagal Kredito sutartį prisiima sau;
7. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, kad atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, jog lėšos 2007-2008 metais ieškovo išgrynintos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams. CK 3.98 straipsnio nuostatos aiškiai nurodo, kad ginčo atveju ne atsakovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, o ieškovas įrodyti, kad lėšas skyrė šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas neįrodė, kad išgrynintas lėšas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Pinigai buvo išgryninti 2007-2008 m., kada santykiai tarp sutuoktinių jau buvo pašliję, bendrų interesų, siekio gerinti šeimos gerovę nebebuvo, o nuo 2008 m. pavasario sutuoktiniai bendro ūkio jau nebevedė ir nebegyveno;
8. Ieškovas visiškai nenurodo ir nepagrindžia apeliacinio skundo pagrindo, kokios aplinkybės, argumentai patvirtina sprendimo dalyje dėl priekabos BRENDERPUR neteisėtumą. Ieškovas niekuo nepagrindė, kad neturi pareigos kompensuoti lėšų, kurios buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui;
9. Sutuoktiniams jau nebevedant bendro ūkio ieškovas 2008-06-18 sutartimi paskolino KSK „Oktanas“ 270 000 Lt sumą. Ieškovas neįrodė, kad paskolinti pinigai buvo grąžinti santuokos metu ir panaudoti šeimos poreikių tenkinimui;
Šalies argumentai
10. Ieškovas netinkamai aiškina CK 1.125 straipsnio 8 dalies, 3. 98 straipsnio nuostatas, dėl ko daro nepagrįstą išvadą, kad atsakovės reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo yra reikalavimas žalos atlyginimas. Atsakovė reikalavimą kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą grindė CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Šioje byloje atsakovė, prašydama priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jokių neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio byloje neįrodinėjo. Atsakovės reikalavimas yra susijęs tik su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimu, kuris gali būti tenkinamas, kai nustatoma, kad bendrosios jungtinės nuosavybės turtas buvo panaudotas ne šeimos poreikių tenkinimui. Net jeigu sutiktų su ieškovo pozicija dėl 3 metų senaties termino, atsakovė jo nėra praleidusi. Atsakovė apie savo teises į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pažeidimą sužinojo 2013 m., gavusi duomenis iš kredito įstaigų, VĮ „Regitra“, kitų organizacijų ir tais pačiais metais patikslino priešieškinio reikalavimus ieškovui, todėl senaties terminų nėra praleidusi.
Atsakovė A. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą peržengti A. D. apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimo dalį, kuria teismas Butą ir prievolę pagal 2005-01-24 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė N. D.; į dalintino turto balansą įtraukti 334 732,48 EUR pinigines lėšas, padalijant jas sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½ dalį; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimo dalį, kuria teismas 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė N. D. ir priimti naują sprendimą – priteisti A. D. 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, esantį (duomenys neskelbtini). Teismui nusprendus, nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmą instanciją.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės A. D. prašymą su juo nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pareiškė abu buvę sutuoktiniai, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas.
Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teismui šioje byloje nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Civilinio proceso kodekso 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes, bei atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų ginčo išsprendimui aktualių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Be to, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo parduotas ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs Butas, ir įvykdyta prievolė Bankui, todėl dalies į dalintino turto balansą įtraukto turto neliko, t. y. pasikeitė reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovės 144 810,01 EUR (500 000 Lt) sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei pagal 2008-10-01 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog išmokėta 500 000 Lt kompensacija atsakovei buvo skirta kaip neturtinė žala dėl santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš sprendime išdėstytų motyvų, teismas nepagrįstai vertino, kad teismo procesas buvo atnaujintas tik dalyje dėl santuokinio turto padalijimo ir kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo ydinga šalių valios požiūriu. Byloje esantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimas patvirtina, kad atnaujinus procesą buvo panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5922-391/08 pagal pareiškėjų A. D. ir N. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo ir šioje dalyje pareiškėjų prašymas paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju sutuoktinių sudaryta, tačiau teismo sprendimu nepatvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jokių teisių ir pareigų ją sudariusiems asmenims nesukūrė ir teismas, spręsdamas santuokos metu įgyto turto dalybų klausimą, privalėjo įvertinti ieškovo atsakovei sumokėtos 500 000 Lt kompensacijos faktą ir išsiaiškinti šios kompensacijos įtraukimo į dalintino turto balansą pagrįstumą, net ir patikslinant šalių pareigą įrodinėti, Teismas išvadą, jog aptariama suma buvo atsakovei išmokėta kaip neturtinės žalos kompensavimas padarė, remdamasis tik atsakovės atstovės teismo posėdyje išsakytais teiginiais. Jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybė, byloje nėra. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas teismo sprendimu nepatvirtintos buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties esmę ir reikšmę, neatskleidė ginčo esmės ir atsakovei išmokėtos 500 000 Lt kompensacijos paskirties.
Byloje buvo sprendžiami ginčai dėl šalių prievolių pobūdžio, atsakomybės už prievolių įvykdymą ir kompensacijų priteisimo.
CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šiuos klausimus, privalėjo ištirti ir tiksliai nustatyti, nuo kada ieškovas N. D. ir A. D. nustojo faktiškai gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Šių aplinkybių nustatymas yra ypač reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl prievolių tretiesiems asmenims pobūdžio (asmeninės ar solidariosios), atsakomybės už prievolių neįvykdymą paskirstymo ir kompensacijų dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė ir aiškaus momento, nuo kada ginčo šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, nenustatė. Ši aplinkybė tiksliai nenustatyta ir teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijų priteisimo atsakovei už išgrynintas pinigines lėšas, netyrė ir nevertino aplinkybių, ar išgrynintos lėšos buvo įgytos bendrai santuokos metu, ar ieškovo vienasmeniškai pasiskolintos iš trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė aplinkybių, kokiu mastu buvo gerinamas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir iš kokių piniginių lėšų tai buvo daroma.
Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008).
Nagrinėjamu atveju, susiklostė tokia situacija, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dar neišnagrinėjus bylos apeliacinės instancijos teisme, pasikeitė šalių dalintino turto balansas, kadangi buvo parduotas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykdyta šalių solidarioji prievolė hipotekos kreditoriui. Todėl dalintino turto balansas turi būti sudaromas iš naujo, įvertinant ir solidariųjų prievolių vykdymo naštą. Be to, atsakovė kelia sodybos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo klausimą, teigdama, kad iki jungtinės nuosavybės pasibaigimo momento šio turto vertė ženkliai padidėjo. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas laikytis aukščiau išdėstytos kasacinio teismo praktikos ir užtikrindamas tinkamą CK 3.118 ir 3.119 straipsnių nuostatų įgyvendinimą, sprendžia, jog yra pagrindas suteikti šalims teisę teikti įrodymus dėl turto verčių ir nustatyti tikrąją turto rinkos vertę.
Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir šią bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.