Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. prašymą suinteresuotiems asmenims E. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, ir nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą per nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Liudytojos V. Ž. ir V. K. teismo posėdžio metu analogiškai parodė, kad pažįsta pareiškėją V. V. ir suinteresuotą asmenį E. V., kaip to paties, Preičiūnų kaimo gyventojus, ir žino, kad Vacys turi žemės, o kam ta žemė priklauso, iš kur jis ją turi ir apie palikimo priėmimą aplinkybių nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjo V. V. prašymo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, paties pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir nacionalinės žemės tarnybos raštu išreikštų nuomonių dėl prašymo, nustatyta, kad pareiškėjas V. V. ir suinteresuotas asmuo E. V. yra broliai, o jų tėvai J. V. ir P. V. yra mirę. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad P. V. gyvenamoji vieta nuo 1978-02-07 iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvo P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. 65-14995 pagrindu nuo 2018-08-02 įregistruota nuosavybės teisė P. V. į 1.8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2008-06-06 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 65-15227 pagrindu nuo 2018-08-02 įregistruota nuosavybės teisė P. V. į 0.1200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Iš Pakruojo rajono I-mo notaro biuro notarės N. D. pareiškėjui V. V. išduoto 2017 m. lapkričio 3 d. priimto nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą matyti, kad notarė atsisakė išduoti V. V. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po jo tėvo P. V. mirties, kadangi jis prašymą pateikė, praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notaro biurui jokių įrodymų apie tai, kad jis faktiškai palikimą yra priėmęs. Iš Pakruojo rajono I-mo notaro biuro notarės N. D. 2018 m. balandžio 10 d. išduoto liudijimo matyti, kad nėra užvesta paveldėjimo byla po P. V. mirties ir kad po P. V. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo argumentus, kad jis įstatymo nustatytą trijų mėnesių kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbios priežasties, kadangi palikimas atsirado palikimo priėmimo terminui praėjus, o po tėvo P. V. mirties jokio registruotino turto nebuvo, todėl niekas iš vaikų dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir kad nuosavybės teisė į žemę tėvui buvo atkurta jau po jo mirties. Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (jo brolis) būtų išreiškę norą atsisakyti tėvo P. V. palikimo. Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių P. V. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tai yra, P. V. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2, 5.50, 5.62, 5.66-5.67 str.), todėl pareiškėjas dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jam praleistą terminą (CK 5.57 str.). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjui, kaip pirmos eilės įpėdiniui (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtą, likusį po jo tėvo P. V. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėjas V. V. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jo tėvo P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po jo tėvo P. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.