- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-1068-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl pripažinimo, kad ieškovė yra sumokėjusi darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui V. B. 329,47 EUR darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 100 EUR turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-(duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje šalys numatė, kad atsakovui bus mokamas 496 EUR darbo užmokestis. Pirmąją darbo dieną atsakovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, reikalingos darbui. Taip pat buvo išmokėtas 50 EUR dydžio avansas. Ieškovė pirmąją darbo dieną pristatė atsakovą į jo darbo vietą AB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei patikrinus atsakovo kvalifikaciją bei (duomenys neskelbtini) įgūdžius, paaiškėjo, kad atsakovas neturi reikalaujamos kvalifikacijos, ir ieškovė pranešė, kad darbo sutartis bus nutraukta. Taip pat ieškovė sužinojo, kad dėl savo elgesio atsakovas yra nepageidaujamas AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas ieškovei dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Faktiškai atsakovas darbe pasirodė tik vieną dieną 2017 m. rugpjūčio 30 d., o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. darbe nepasirodė. Ieškovė, nerasdamas atsakovo, tik 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą atleisti atsakovą. Atsakovui išėjus (dingus) iš darbo, jis nepristatė išduotų asmeninių apsaugos priemonių, dėl to ieškovė patyrė 100 EUR turtinę žalą. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės 1 900 EUR darbo užmokestį, 400 EUR dienpinigius ir 500 EUR kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 5 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nusprendė iš ieškovės atsakovui išieškoti 912,35 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 118,80 EUR kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 862 EUR dienpinigių už tarnybines komandiruotes (duomenys neskelbtini) Respublikoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Ieškovė su sprendimu nesutinka, nurodo, jog atsakovui buvo laiku ir pagal darbo sutarties sąlygas išmokėtas darbo užmokestis, pagal ieškovės pateiktą pažymą apie atsakovo darbo užmokestį bei išmokėjimą liudijančius dokumentus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas realiai ir faktiškai dirbo tik 1 dieną, tačiau ieškovė dėl savo kaltės uždelsė atleisti atsakovą, atsakovui apskaičiavo 329,47 EUR ir išmokėjo 350 EUR, dėl to gauta 20,53 EUR permoka atsakovui. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas ieškovei dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. buvo tarnybinėje komandiruotėje (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Ieškovei nesuprantama tokia darbo ginčų komisijos išvada, kuri yra pagrįsta tik atsakovo paaiškinimu. Ieškovė nurodo, kad yra pateikta pažyma, kuri nurodo vykdytinų darbų pagrindus ir darbų atlikimo vietas. Ieškovė nurodo, kad jai tapo žinoma, jog jos išvykę darbuotojai galbūt išvyko ne namo į (duomenys neskelbtini), bet į kitą Europos Sąjungos šalį, tačiau tiksliai nežinojo, kur. Ieškovė nurodo, kad atlikti darbų į (duomenys neskelbtini) Respubliką ji nesiuntė nė vieno darbuotojo, nes neturėjo jokių galiojančių sutarčių su (duomenys neskelbtini) esančiais objektais, kurių pagrindu turėtų siųsti savo darbuotojus, joks nelegalaus darbo atvejis nėra nustatytas. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovui, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalimi, apskaičiuojamas 1 595,20 EUR darbo užmokesčio dydis, o, įvertinus atskaitomus mokesčius bei pripažinus 300 EUR pervedimą atsakovui, likusi neišmokėta dalis sudaro 912,35 EUR. Ieškovė nurodo, jog iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymos per 2017 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį vidutinis darbo užmokestis įmonėje sudarė 433,84 EUR per mėnesį ir tai atitinka visas sąlygas, nurodytas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė DGK buvo pareiškusi reikalavimą, kad atsakovas jai padarė turtinę žalą, negrąžindamas darbo rūbų, kurios pagrindu išskaitė 29,47 EUR žalą, tačiau darbo ginčų komisijos sprendimu toks reikalavimas nebuvo išnagrinėtas. Ieškovė negali padaryti išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, nes yra permoka, todėl reiškia reikalavimą dėl 100 EUR turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo. Nurodo, kad DGK sprendimas, jog atsakovui priklauso 912,35 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 118,80 EUR kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 862 EUR dienpinigių už tarnybines komandiruotes (duomenys neskelbtini) Respublikoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Akvaleksas“ atsakovui V. B. (V. B.) už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d. 912,35 EUR (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, priteisė iš ieškovės UAB „Akvaleksas“ atsakovui V. B. (V. B.) 118,80 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., priteisė iš ieškovės UAB „Akvaleksas“ atsakovui V. B. 1 862 EUR dienpinigių už tarnybinėje komandiruotėje (duomenys neskelbtini) Respublikoje išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d.
4. Pirmosios instancijos teismas dėl atsiskaitymo su atsakovu konstatavo, jog darbo ginčų komisija pripažino, kad 300 EUR darbo užmokesčio V. B. buvo išmokėta. Su šia komisijos išvada sutiktina – byloje pateiktas mokėjimo pervedimo atlikimą patvirtinantis dokumentas rodo, kad į atsakovo sutuoktinės T. B. sąskaitą 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktu mokėjimu buvo pervesta 300 EUR. Pirmosios instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pateiktas avanso žiniaraštis ir kasos išlaidų orderis yra tinkamas ir pakankamas atsiskaitymo su darbuotoju įrodymas, ir konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog yra sumokėjusi atsakovui 50 EUR darbo užmokesčio ir (ar) kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas laiko labiau tikėtina tą aplinkybę, kad atsakovas faktiškai dirbo ieškovei taip, kaip jis nurodo – iki 2017 m. spalio 19 d. ir (duomenys neskelbtini). Nors ieškovės vadovas nurodė, kad atsakovas faktiškai turėjo dirbti ne (duomenys neskelbtini), o kitą nekvalifikuotą darbą, teismas pažymi, kad tokiu atveju ieškovė privalėjo atlikti atitinkamus darbo sutarties pakeitimus, nes darbo funkcijos yra privalomasis darbo sutarties elementas. Tačiau jokių šalių darbo sutarties pakeitimų daroma nebuvo. Todėl teismas atmeta ieškovės pateiktus įrodymus dėl kitų nekvalifikuotų darbuotojų ((duomenys neskelbtini) padėjėjų) darbo užmokesčio darbovietėje dydžių, nes jais negalima remtis nustatant atsakovui pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalį privalomo mokėti darbo užmokesčio dydį. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Akvaleksas“ darbo ginčų komisijos posėdyje laikėsi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) darbą bendrovėje dirbo tik užsieniečiai, todėl teismas sutinka su darbo ginčų komisijos išvada, kad atsakovo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos duomenimis vidutinis darbo užmokestis apdirbamojoje pramonėje 2017 m. III ketvirtį buvo 889,70 EUR, o IV ketvirtį – 918 EUR. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais, pagal kuriuos atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (3 darbo dienas) turėjo būti išmokėtas 121,32 EUR darbo užmokestis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 889,70 EUR darbo užmokestis, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (14 darbo dienų) – 584,18 EUR darbo užmokestis. Taigi atsakovui iš ieškovės turėjo būti apskaičiuotas 1 595,20 EUR darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Teismas neturi pagrindo nesutikti su darbo ginčų komisijos skaičiavimais, kad atsakovui, atskaičius 24 proc. mokesčių, priklausė 1 212,35 EUR darbo užmokesčio. Įvertinus tai, kad, kaip minėta, atsakovui buvo išmokėta 300 EUR, atsakovui iš ieškovės priteistinas 912,35 EUR (atskaičius mokesčius) neišmokėtas darbo užmokestis. Be to, atitinkamai perskaičiavus atsakovo vidutinį darbo užmokestį, atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 118,80 EUR kompensacija už 2,83 darbo dienų nepanaudotų atostogų. Šalių darbo sutartyje dienpinigiai neaptarti, todėl, teismo vertinimu, konstatavus, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikoje, atsakovui priteistina 1 862 EUR dienpinigių. Nustatyta, kad atsakovas tikėtinai dirbo ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., duomenų, kad atsakovui išduotos darbo priemonės dar turi vertę ir atsakovas buvo įsipareigojęs jas grąžinti ieškovei, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nenustatyta, jog dėl atsakovo kaltės ieškovei būtų buvę padaryta žalos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 100 EUR žalos atlyginimo netenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d. 912,35 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 118,80 EUR neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., 1 862 EUR dienpinigių už tarnybinėje komandiruotėje (duomenys neskelbtini) Respublikoje išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė esmines faktines aplinkybes. Byloje buvo pateikti duomenys, kad ieškovė yra atsakovui per atitinkamą laikotarpį iš viso išmokėjusi 350 EUR sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik kad neįvertino esančių dokumentų byloje, bet dar ir klaidingai bei neteisingai aiškino buhalterinių dokumentų tvarkymo teisės norminius aktus.
5.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo avanso žiniaraščio stulpelį, kad tai yra 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės direktorius teismo posėdžio metu savo paaiškinimu aiškiai išdėstė, kad atsakovui prieš pradedant dirbti pirmą dieną, buvo išmokėtas 50 EUR avansas. Šis žiniaraštis buvo rugpjūčio mėnesio pabaigos ir pildomas toliau iki rugsėjo mėnesio vidurio, vėliau sekė kitas žiniaraštis už rugsėjo mėnesio kitą pusę. Atsižvelgiant į tai, kad įmonėje, pagal darbuotojų pageidavimą, vyravo tokia tvarka, kad kartais reikėdavo mokėti 50 EUR ryte, 50 EUR vakare, atitinkamai žiniaraščiai buvo greit užpildomi, todėl nebuvo mėnesio laikotarpio. Nepaisant to, minėtame žiniaraštyje užfiksuotos esminės aplinkybės: išmokama suma, gaunantis pinigus asmuo, parašas, pinigų paskirtis – avansas.
5.3. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovo atleidimo aplinkybių klaidingai ir neteisingai suprato ieškovės direktoriaus teiktą paaiškinimą, kurio esmė ne kartą buvo paminėta. Ieškovė sutinka, kad dėl naujojo Darbo kodekso pasikeitusių straipsnių, buhalterės ir administratorės padarytų klaidų buvo neteisingai įformintas atleidimo pagrindas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia to fakto, kad įsakymo turinys „V. B. nedirbo nuo 2017-08-30 iki 2017-09-19 imtinai. Jo buvimo vieta nežinoma, susiekti nėra galimybės. Darbuotojas apie save žinoti nedavė“ yra neteisingas.
5.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės argumentų dėl to, kad atsakovas pateikė tik vieną pareiškimą, kuriame nurodė gausybę nelogiškų, nepaaiškinamų aplinkybių. Atsakovo nesąžiningumą, aplinkybių slėpimą atskleidžia ir tai, kad atsakovui buvo žinomas vykstantis procesas, tačiau pastarasis nepateikė nė vieno paaiškinimo, nors teismas nuolatos pastarąjį informavo apie posėdžio datas. Šios aplinkybės sąlygoja, kad galbūt atsakovas arba turi ką slėpti, arba tokio kaip „V. B.“ šiame procese net nėra.
5.5. Pirmosios instancijos teismas labai formaliai ir siaurai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalį, nustatydamas, kad pas ieškovę nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurie dirbtų (duomenys neskelbtini), tai sąlygoja darbo užmokesčio dydžio skaičiavimą iš Lietuvos statistikos departamento duomenų. Tokia teismo išvada iškreipia ieškovės priskaičiuotino darbo užmokesčio dydžius, mokamus Lietuvos Respublikos piliečiams, finansines bei socialines galimybes.
5.6. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neišdėstė motyvų, kurie būtų susieti su atsakovo buvimu (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui ne remiantis tikėtinumo elementu daryti išvadą, kad atsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Juo labiau, kad ir pats atsakovas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) nurodo labai trumpai, neinformatyviai ir galbūt nuslėpdamas informaciją. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kuri yra susieta su atsakovo komandiruote į (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui V. B. 329,47 EUR darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 100 EUR turtinės žalos atlyginimo. Šalių ginčas buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, todėl ieškovei nesutikus su jos sprendimu ginčas perkeltas nagrinėti teisme.
10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais, pagal kuriuos atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (3 darbo dienas) turėjo būti išmokėtas 121,32 EUR darbo užmokestis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 889,70 EUR darbo užmokestis, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (14 darbo dienų) – 584,18 EUR darbo užmokestis, todėl atsakovui iš ieškovės turėjo būti apskaičiuotas 1 595,20 EUR darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką dirbti, todėl tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jam taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalyje (dalies redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
11. 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis (t. I, b. l. 12–14), pagal kurią ieškovė UAB „Akvaleksas“ atsakovą V. B. priėmė dirbti (duomenys neskelbtini). Šalys buvo susitarusios dėl 496 Eur darbo užmokesčio.
12. Darbo teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau byloje nustatyta, kad iki 2017 m. spalio 19 d. atsakovas buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, psl. 8, 125).
13. Ieškovės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakyme „Dėl V. B. atleidimo iš darbo“ ( t. I, b. l. 9) nėra tiesiogiai atleidžiamas atsakovas, o pavedama vadybininkei ruošti atitinkamą dokumentaciją, „protingą terminą laukiant darbuotojo“.
14. 2017 m. rugsėjo 22 d., ieškovės darbuotojas A. P. pervedė 300 EUR atsakovo sutuoktinei (t. I, b. l. 116).
15. Ieškovė šioje byloje nurodo, jog atsakovas nedirbo pas ją (duomenys neskelbtini) ir kad nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d. nevyko į tarnybinę komandiruotę (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėja, jog ji pervedė atsakovui 350 EUR ir kad atsakovo nuo 2017-08-29 darbe nematė, t. y. atsakovas dirbo pas ieškovą vieną darbo dieną (duomenys neskelbtini) padėjėju, o ne (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovui nebuvo išduota (duomenys neskelbtini) darbui reikalinga įranga.
IV.2. Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog už teisingos, tikslios, išsamios, teisėtos ir savalaikės informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, t. y. darbdavys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 23 dalis). Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką, darbo funkcijų pobūdį bei komandiruotes. Be to, DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju, darbo teisinių santykių pabaigą, vykimą į komandiruotes ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami.
18. Įvertinusi anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad jos pateikti įrodymai įrodo kitas aplinkybes nei pirmosios instancijos teismas nustatė ir kad ieškovės įrodymai yra pakankami įrodyti, kad atsakovas pas ieškovę dirbo tik vieną darbo dieną, nedirbo suvirintoju ir nebuvo išvykęs į komandiruotę į (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.).
19. Aplinkybę, kad atsakovas pas ieškovę dirbo tik vieną darbo dieną, paneigia ieškovės veiksmai, įrodantys, jog 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovės darbuotojas A. P. pervedė 300 EUR atsakovo sutuoktinei (t. I, b. l. 116). Be to, ieškovė įrodinėja, jog sumokėjo atsakovui 50 EUR avansą, t. y. 350 EUR sumą, artimą vienam ieškovo mėnesio darbo užmokesčiui, nurodytam šalių darbo sutartyje.
20. Atsakovas darbo ginčų komisijai davė paaiškinimus, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. kartu su kitais darbuotojais ir lydimas A. P. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), o grįžo į (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 19 d. ir nuo šios datos nebedirbo pas ieškovę. Ieškovė teigia, kad nėra jokių šiuos atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų, tačiau šie ieškovo paaiškinimai atsakovės nėra nuginčyti bei juos sugretinus su kitais ieškovės veiksmais darytina išvada, kad visi prieštaravimai darbo byloje dėl darbo teisinių santykių įforminimo yra aiškinami darbuotojo naudai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, o būtent ieškovės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakyme „Dėl V. B. atleidimo iš darbo“ (t. I, b. l. 9) nėra tiesiogiai atleidžiamas atsakovas, o pavedama vadybininkei ruošti atitinkamą dokumentaciją, „protingą terminą laukiant darbuotojo“. Be to, byloje įrodyta, jog atsakovas turėjo sąsajų su ieškovės darbuotoju A. P. (A. P.), nes 2017 m. rugsėjo 22 d., ieškovės darbuotojas A. P. pervedė 300 EUR atsakovo sutuoktinei (t. I, b. l. 116).
21. Ieškovė nurodo, kad atsakovas faktiškai dirbo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) padėjėjo darbą. Šiuo aspektu aktualu tai, kad tokiu atveju ieškovė turėjo galimybę (teisę) atlikti atitinkamus darbo sutarties pakeitimus koreguodama atsakovo atliekamas darbo funkcijas, nes darbo funkcijos yra privalomasis darbo sutarties elementas (DK 34 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad šalių darbo sutartis dėl atsakovo darbo funkcijų kontekste nebuvo pakeista bei nepriimti kiti ieškovės dokumentai, pvz., įsakymai, su kuriais atsakovas būtų supažindintas, dėl kitų atsakovo darbo funkcijų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas buvo atsakingas už teisingą jam pavaldžių darbuotojų darbo teisinių santykių įforminimą, t. y. tokį, kuris privalo atitikti faktinę padėtį. Darbdaviui neįvykdžius pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; kt.). Esant teisme ginčui, susijusiam su atitinkamos sąlygos teisine reikšme, vykdymu, pakeitimu ar pan., svarbu tinkamai kvalifikuoti tą sąlygą, įvertinti, ar ji yra darbo sutarties sąlyga ir būtent kuri, nes tai lemia ginčui išspręsti taikytinų materialiosios teisės normų parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės taikomos nuostatos dėl atsakovo kitų darbo funkcijų atlikimo (mažiau kvalifikuoto) negali pabloginti darbuotojų padėties, lyginant su ta, kuri nurodyta darbo sutartyje (DK 3 straipsnio 8 dalis), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, jog atsakovui už 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (3 darbo dienas) turėjo būti išmokėtas 121,32 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 889,70 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (14 darbo dienų) – 584,18 Eur darbo užmokestis, t. y. atsakovui turėjo būti apskaičiuotas 1 595,20 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Be to, atitinkamai perskaičiavus atsakovo vidutinį darbo užmokestį ((121,32 Eur + 889,70 Eur + 584,18 Eur) / (3 d. d. + 21 d. d. + 14 d. d.)), atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 118,80 Eur kompensacija už 2,83 darbo dienų nepanaudotų atostogų (41,98 Eur x 2,83 d. d.).
24. Be to, teisėjo kolegija neturi pagrindo nesutikti su darbo ginčų komisijos skaičiavimais, kad atsakovui, atskaičius 24 proc. mokesčių, priklausė 1 212,35 Eur darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad, kaip minėta, atsakovui buvo išmokėta 300 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisė 912,35 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė neįrodė, jog išmokėjo atsakovui 50 EUR avansą.
25. Avanso 2017 m. rugsėjo mėnesio žiniaraštis (t.1, b. l.10, 122) pateiktas, jame aiškiai nurodytos asmenų (ne tik atsakovo, bet ir kitų devynių asmenų) pavardės, vardai, išmokėtos piniginės sumos, nurodytos mokėjimo datos. Akcentuotina, kad kiekviena sumokėta suma patvirtinta grynuosius pinigus gavusio atsakovo parašu. Byloje nėra ginčyta ir / ar paneigta aplinkybė, kad parašai 2017 m. rugsėjo mėnesio avanso žiniaraštyje pasirašyti ne atsakovo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo parašo pavyzdys yra jo darbo sutartyje, pateiktoje su ieškiniu. Dėl šių priežasčių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad avanso žiniaraštis ir kasos išlaidų orderis yra netinkami atsiskaitymo su darbuotoju įrodymai. Būtina pažymėti, kad avanso žiniaraštis (atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis) yra laisvos formos apskaitos dokumentas. Šis dokumentas yra rekomenduojamo pobūdžio, jam nenustatyti jokie privalomi reikalavimai. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis tik fiksuoja pinigų išmokėjimo faktą, tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Ieškovė turi atsakovo pasirašytus dokumentus – avanso išmokėjimo žiniaraščius, patvirtinančius, kad su atsakovu atsiskaitė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad ieškovė neperdavė atsakovui grynųjų pinigų.
26. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį (DK 146 straipsnio 1 dalis; akto redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2018 01 01), darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais (DK 139 straipsnio 1 dalis; akto redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2018 01 01). Avanso išmokėjimas yra įprasta praktika darbo teisiniuose santykiuose.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantės pateiktas 2017 m. rugsėjo mėn. avanso žiniaraštis ir 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis yra tinkami ir pakankami atsiskaitymo su darbuotoju įrodymai, tai leidžia spręsti, kad ieškovė įrodė, jog yra sumokėjusi atsakovui 50 Eur darbo užmokestį atsakovo darbo pas ieškovę laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad atsakovui turėjo būti apskaičiuotas 1 595,20 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius ir išmokėtus 300 EUR, ieškovui turėjo būti išmokėtas 912,35 EUR darbo užmokestis. Šios nutarties 25 p motyvais 912,35 EUR suma mažintina 50 EUR ir iš ieškovės atsakovui priteistini 862,35 EUR neišmokėto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už ginčo laikotarpį.
28. Darbo sutarties šalių materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 151–154 str.). DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, todėl šioje byloje ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovas pažeidė savo darbo pareigas dėl jam išduotų darbo priemonių negrąžinimo, tačiau šioje byloje ieškovės paaiškinimas dėl paminėtų aplinkybių nėra pakankamas įrodymas atsakovo civilinei atsakomybei nustatyti.
29. Darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė ir asmeninių apsaugos priemonių išdavimo ir grąžinimo lentelė (t. I, b. l. 19–20) įrodo, kad atsakovui išduota 1 vnt. darbo pirštinių, apsaugančių nuo užterštumo, 1 pora darbo avalynės; 1 šalmas; 1 vnt. darbo drabužių, apsaugančių nuo užterštumo; 1 chalatas; 1 oro filtras. Šios darbo priemonės atsakovui buvo išduotos neribotam laikui – iki susidėvėjimo – ir atsakovui nebuvo nustatyta pareiga jas grąžinti baigus darbo teisinius santykius. Byloje nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d iki 2017 m. spalio 19 d., todėl byloje nėra jokių rodymų atsakovo neteisėtai veikai konstatuoti, be to, nepaneigta aplinkybė, kad paminėtos darbo priemonės susidėvėjo.
IV.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada.
30. Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteisti 912, 35 EUR (atskaičius mokesčius), pakeistina atsakovui priteista suma sumažintina iki 862,35 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė skundžiamą teismo sprendimą, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai, atsižvelgus į ieškinio turinį, sudarė 2 893, 15 EUR, iš kurių tenkintas 50 Eur reikalavimas, t. y. tenkinta 1,7 procento reikalavimų.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
33. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, iš viso 175 Eur. Ieškovė patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 300 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 875 Eur.
34. Atsižvelgiant į ieškovės tenkintų reikalavimo apimtį (1,7 procento), ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „Akvaleksas“ atsakovui V. B. (V. B.) už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d. priteisti 912,35 EUR (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 862,35 Eur (atskaičius mokesčius).
Priteisti UAB „Akvaleksas“ iš V. B. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.