Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.4.6.1.

2020 m. birželio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2018-09-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir L. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-12-18 1:48 val. iki 2017-12-18 13:10 val., nuo 2019-08-04 7:40 val. iki 2019-08-05 16:07 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72 straipsnio 2 dalies 7 punktu, L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 578 Eur (nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio vertė) konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Iš L. S. priteista Šiaulių apskrities VPK 21,76 Eur proceso išlaidų, susijusių su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. S. nuteistas už tai, kad jis 2019-08-04, apie 06:35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį neįrodžius, kad jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad jis buvo kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tačiau iš bylos matyti, kad policijos pareigūnai jį sulaikė namuose, o ne vairuojant transporto priemonę. Taip pat nurodo, kad jis į namus grįžo 2019-08-04 06.45 val., kadangi buvo sumuštas, namuose numalšinti skausmą išgėrė degtinės, todėl girtumo patikrinimo metu 07.05 val. jam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, o 07.23 val. - 2,31 promilių girtumas. Teigia, kad girtumo didėjimas patvirtina, kad jis neseniai vartojo alkoholį, nes jei alkoholį jis būtų vartojęs vakare, tai jo neblaivumas turėjo mažėti. Kadangi jis nebuvo sustabdytas vairuojant transporto priemonę ir tuoj pat nebuvo patikrintas jo neblaivumas, teigia, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, t. y. kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas. Teigia, kad prokuroro išsakyta pozicija, jog girtumo nustatymas vairuojant transporto priemonę nėra būtinas, kad girtumą galimą nustatyti ir vėliau, yra nepagrįsta, nes toks BK 281¹ straipsnio interpretavimas negalimas.

2.1. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad jis nevengė tikrintis girtumą, kad nebūtų apkaltintas vengimu pasitikrinti neblaivumą arba policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymu. Dėl to teigia, kad jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo požymių.

2.2. Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnai, kad galėtų jam pritaikyti BK 281¹ straipsnyje numatytą atsakomybę, užregistravo kaip eismo įvykį įbrėžimus, rastus ant namo sienos ir jo vairuoto automobilio, tačiau kaltinime nėra jokios užuominos, kad jis po eismo įvykio vartojo alkoholį. Pastebi, kad jam administracinė nuobauda buvo pritaikyta tuomet, kai baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, teismas iš policijos pareikalavo pateikti duomenis tiriant eismo įvykį. Taigi, nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį jam paskirta praėjus 5 mėnesiams po įvykio. Pažymi, kad ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodytos poveikio priemonės, kurios taikomos už 417 straipsnyje numatytus KET pažeidimus, bet ne nuobaudos rūšis ir dydis, todėl jam nesuprantama, už ką paskirta nuobauda. Nurodo, kad jam surašytame protokole nurodyta, jog jis incidento metu apibraižė namo sieną, kuriai žala nepadaryta, ir apibraižė automobilio bamperį. Automobilis priklauso jo motinai D. U., kuri nurodė, kad automobilis yra senas, pirktas apibraižytas ir nurodė, kad paskutinį kartą automobilį matė maždaug prieš savaitę ir nebuvo apibraižytas priekinio bamperio viršus. Teisme liudytojas K. P. nurodė, kad atvykusiems policijos pareigūnams jis maždaug 7 m. atstumu ranka nurodė sieną, į kurią jis (apeliantas), neva atsitrenkė. Policijos pareigūnai savo nuožiūra atrinko apibraižymus sienoje ir užfiksavo kaip jo padarytus. Betoninėje sienoje padaryti įrėžimai maždaug 1 cm gylio ir 1 m ilgio. Teigia, kad jei jis lengvuoju automobiliu būtų padaręs tokius įbrėžimus betoninėje sienoje, automobilio plastikinis bamperis būtų likęs įvykio vietoje, kartu su valstybiniu numeriu. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad įbrėžimai sienoje padaryti jo vairuoto automobilio vien dėl to, kad įbrėžimai sienoje ir ant jo vairuoto automobilio yra viename aukštyje, kadangi tokios klasės visi automobiliai yra daugmaž vieno aukščio, jų išmatavimai skiriasi milimetrais. Apeliantas teigia, kad jis buvo sumuštas bute (praskelta galva, sulaužyta nosis), o ne eismo įvykyje atsitrenkdamas į namo sieną, kaip teigė policijos pareigūnai. Nesutinka su teismo teiginiu, kad per 6 minutes negalima nusiprausti, išgerti degtinės ir pakalbėti su sūnėnu. Jo motina D. U. teisme patvirtino virtuvėje radusi tuščią degtinės butelį, kurio vakare nebuvo. Mano, kad policijos pareigūnai neteisėtais veiksmais, susijusiais su eismo įvykio, kurio nebuvo, registravimu, mėgino bet kokiu būdu jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.3. Apeliantas skunde teigia, kad jo nurodyti argumentai patvirtina, kad byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad jis automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, ir kad jis padarė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholį.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

5.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl L. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

5.2. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

5.3. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas.

5.4. Nuteistasis L. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį (degtinę) grįžęs namo vartojo nuo skausmo, nes buvo sumuštas. Apeliaciniame skunde nuteistasis patvirtina tas pačias aplinkybes – vairavo blaivus, alkoholį vartojo grįžęs namo ir policijos pareigūnai jo neblaivaus už automobilio vairavo nesulaikė. Tokie apelianto teiginiai, kad jis įvykio metu automobilį vairavo būdamas blaivus, yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

5.5. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 4 val. ryte jis buvo išprašytas iš buto, nuėjo į automobilį, turimu alkoholio matuokliu pasitikrino girtumą ir, kadangi matuoklis parodė 0,68 promiles, jis nusprendė paskambinti draugui, kad jį parvežtų, bet nerado savo mobiliojo ryšio telefono, todėl grįžo į butą, daužė buto duris, bet jo niekas neįsileido, tada jis grįžo į savo automobilį ir jame porą valandų miegojo, kai prabudo, dar kartą pasitikrino girtumą ir kadangi alkoholio matuoklis parodė 0,26 promiles, jis išvažiavo namo, nepadarė jokio eismo įvykio, o grįžęs į namus nusiprausė kraują nuo veido, pasikalbėjo su sūnėnu, išgėrė butelį degtinės, nes jam skaudėjo dėl sumušimo, ir nuėjo miegoti. Tokie nuteistojo teisme duoti parodymai prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kai jis iš viso neigė įvykio dieną vairavęs automobilį (t. 1, b. l. 147–148). Tiriant eismo įvykį 2019-09-02 paaiškinime L. S. nurodė, kad 2019-08-04 apie 6 val. jis sėdo į savo automobilį ir išvažiuodamas iš kiemo nusibrėžė savo automobilio bamperį į mūrinę pastato sieną, įvertinęs, kad jokia žala aplinkiniams nepadaryta, išvažiavo namo, ten išgėrė butelį degtinės nuo skausmo, nusiprausė ir nuėjo miegoti. Taip pat paaiškinime nurodė, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b. l. 39). Taigi, net paaiškinime L. S. pripažino ne tik vairavęs automobilį, bet ir apgadinęs savo vairuotą automobilį į pastato sieną (sukėlęs eismo įvykį). Net gi pagal L. S. pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime L. S. teigė, kad jis įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartojo tik grįžęs namo (t. 2, b. l. 146–149). Taip pat nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad alkoholį jis vartojo vakare namuose, nors vėliau, teisme L. S. pripažino, kad alkoholį vartojo 2019-08-03 vakare liudytojos G. D. bute (t. 1, b. l. 147–148; t. 2, b. l. 111–112). Šią aplinkybę patvirtina liudytojų G. D., K. P., A. B. parodymai, kad 2019-08-03 vakare pas liudytoją G. D. bute L. S. vartojo alkoholinius gėrimus (alų, brendį) (t. 1, b. l. 68–69, 70, 72–74, 86–87, 89–90, 96–97; t. 2, b. l. 77–79, 92–93). Taigi, vertinant nuteistojo L. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, akivaizdu, kad jis skirtingai aiškino aplinkybes dėl automobilio vairavimo, alkoholio vartojimo. Be to, paaiškindamas dėl parodymuose minimo alkoholio matuoklio nuteistasis L. S. nurodė, kad alkoholio matuoklis „Alcostan“ (turi būti „Alcoscan“) buvo automobilyje, kad šiuo metu jo nebeturi, pardavė, nes jam garantija buvo tik metai laiko. Objektyvių duomenų, kad tokį alkoholio matuoklį L. S. turėjo, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Be to, nei automobilio apžiūros protokole (t. 1, b. l. 12–22), nei transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte (t. 1, b. l. 25) neužfiksuota, kad automobilyje buvo nuteistojo nurodytas alkoholio matuoklis. Taip pat pastebėtina, kad versija apie alkoholio matuoklį atsirado tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors nuteistojo parodymus, jog jis išėjęs iš G. D. buto dar porą valandų daužė buto duris, patvirtina liudytojo K. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 01-1-34705-19 ir šioje nagrinėjamojoje nuteistojo atžvilgiu baudžiamojoje byloje teisme, tačiau būtent šis liudytojas kategoriškai parodė matęs, kaip L. S., išėjęs iš buto, sėdo į savo automobilį ir išvažiuodamas iš kiemo atsitrenkė į namo sieną. Tokias aplinkybes K. P. nurodė ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68–69, 72–74; t. 2, b. l. 77–78). Liudytojo nurodytas aplinkybes, jog jis matė kaip L. S. vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, patvirtina transporto priemonės apraše nurodyti nustatyti automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo L. S., sugadinimai (t. 1, b. l. 24, 40), eismo įvykio suvestinės (t. 1, b. l. 34–37), eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 38), paties L. S. paaiškinimas (t. 1, b. l. 39), kuriame apeliantas prisipažino ne tik vairavęs automobilį, bet ir nusibrėžęs automobilio bamperį į mūrinę pastato sieną, liudytojų K. P. ir G. D. pranešimas bendruoju pagalbos telefonu apie girto asmens padarytą eismo įvykį atsitrenkiant į pastato sieną ir nuvažiuojant (t. 1, b. l. 117–118), liudytojos D. U. parodymai, kad ant jos vardu registruoto automobilio, kurį vairuoja jos sūnus L. S., nauji sugadinimai buvo vairuotojo pusėje (t. 1, b. l. 60–61, t. 2, b. l. 73–75), liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. D., L. P., R. Z. parodymai, kad ant automobilio rasti sugadinimai ir žymės ant pastato sutapo (t. 2, b. l. 90–92, 109–110). Pastebėtina, kad 2020 m. sausio 10 d. L. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą – vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), sieną, palikdamas žymes (pastatui žala nepadaryta) ir apgadindamas savo vairuojamą automobilį (t. 2, b. l. 97–98). Šį administracinį nurodymą L. S. įvykdė ir sumokėjo 5 Eur baudą (t. 2, b. l. 99). Įvertinus liudytojo K. P. parodymus ir juos patvirtinančius byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad šio liudytojo parodymai ne tik, kad paneigia nuteistojo L. S. parodymus, jog jis automobilyje miegojo porą valandų, kol išsiblaivė ir išvažiavo namo, bet ir patvirtina, kad L. S. vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Netikėti liudytojo K. P. parodymais nėra pagrindo, nes objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas ir nuteistasis anksčiau iki šio įvykio buvo pažįstami ir tarp jų buvo nesutarimai, byloje nėra. Nors pagal nuteistojo L. S. pareiškimą liudytojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl L. S. sužalojimo, tačiau paties apelianto pateiktas prokuroro 2019-11-21 nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas K. P. atžvilgiu buvo nutrauktas.

5.6. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo L. S. parodymai yra nenuoseklūs, tikėti jais nėra pagrindo, o byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad L. S. įvykio metu vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį.

5.7. Nuteistasis skunde teigia, kad jis nebuvo sustabdytas vairuojant transporto priemonę ir tuoj pat jam nebuvo patikrintas jo neblaivumas, todėl nėra neginčijamų įrodymų, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors apeliantas teisus, kad jis policijos pareigūnų nebuvo sustabdytas vairuojant automobilį, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilį jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas viršija 1,5 promilių girtumą.

5.8. Byloje liudytojai G. D., K. P., A. B. parodė, kad bute L. S. buvo labai girtas („pergėręs), svirduliavo, buvo agresyvus, todėl jie L. S. išprašė iš buto, kad tai buvo paryčiais. Pats nuteistasis pripažino, kad jis vartojo alkoholį, tačiau tvirtino, kad automobilį vairavo blaivus. Liudytojas K. P. taip pat parodė, kad jis pamatęs kaip neblaivus L. S., išėjęs iš G. D. buto, sėdo į automobilį ir išvažiuodamas iš kiemo atsitrenkė į namo sieną, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį ir neblaivų vairuotoją. Tokius liudytojo K. P. parodymus patvirtina byloje esanti įvykio suvestinė, skambučio pokalbio išklotinė (t. 1, b. l. 29–33, 117–118). Iš skambučio pokalbio išklotinės matyti, jog K. P. nurodė, kad girtas vairuotojas išvažiuodamas iš kiemo automobiliu atsitrenkė į pastato sieną, t. y. eismo įvykis įvyko apie 06.35 val. Iš policijos suvestinės apie įvykį matyti, kad pranešėjo apie įvykį skambutis buvo gautas 06.42 val., įvykių suvestinėje pranešimas registruotas 06.45 val. (t. 1, b. l. 29–33). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. D., L. P., R. Z. parodė, kad pranešimą apie eismo įvykį iš policijos budėtojo jie gavo apie 06.45 val., tai patvirtina ir M. D. bei L. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys (t. 1, b. l. 8, 9). Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota kaip 2019-08-04 06.43 val. į kiemą įvažiavo automobilis „Renault Clio“, valst. (duomenys neskelbtini) kad 06.45 val. iš automobilio vairuotojo vietos išlipo L. S. ir nuėjo link pastato (t. 1, b. l. 43–45). Teisme liudytais apklausti policijos pareigūnai L. P. ir R. Z. parodė, kad apie 06.45 val. gavę pranešimą nuvyko į L. S. namus, kad važiuodami nuo iki L. S. namų užtruko apie 5 min., lauke vizualiai apžiūrėjo L. S. vairuotą automobilį (variklio dangtis, ratai buvo šilti), užtruko apie 3 minutes, kad tada nuėjo pas L. S. į butą, kad bendraujant su L. S. jis iš viso neigė vairavęs automobilį, jį pasikvietė prie tarnybinio automobilio pasitikrinti girtumą ir 07.05 val. pirmą kartą L. S. buvo nustatytas girtumas – 2,05 promilės, o po 15-20 min. buvo pakartotinai nustatytas girtumas – 2,31 promilės (t. 1, b. l. 23, 96–97; t. 2, b. l. 91–92, 109–110). Abu kartus girtumas buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumo.

5.9. Nuteistasis teigia, kad būtent tai, kad jam pakartotinio girtumo nustatymo metu buvo nustatytas didesnis girtumas, patvirtina, kad jis alkoholį vartojo neseniai. Toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas.

5.10. Iš 2019-08-04 neblaivumo nustatymo akto (t. 1, b. l. 23) matyti, kad tikrinant L. S. neblaivumą pažymėta, kad iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, kad L. S. nurodė nevairavęs, alkoholį vartojęs prieš 7 valandas (patikrinimas vyko 07.11 val.), kad neblaivus buvo nuo vakar. Liudytojai L. P. ir R. Z. parodė, kad L. S. jiems nenurodė, jog jis neseniai vartojo alkoholį, nes kitaip jie būtų laukę 15-20 minučių ir tik tada tikrinę L. S. girtumą. Liudytojas R. Z. parodė nepastebėjęs L. S. kambaryje alkoholinio gėrimo butelio ar alkoholio kvapo. Taigi, nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei neblaivumo nustatymo metu L. S. nenurodė, kad jis namuose, ryte išgėrė butelį degtinės.

5.11. Nors nuteistojo L. S. parodymus, jog jis grįžęs į namus išgėrė butelį degtinės teisme patvirtino liudytoja apklausta apelianto motina D. U., kuri nurodė ryte radusi tuščią degtinės butelį, kurio vakare nebuvo (t. 2, b. l. 73–75), tačiau tokia apelianto versija taip pat paneigta byloje surinktais įrodymais. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad grįžęs į namus, jis nusiprausė kraują nuo veido, pasikalbėjo su sūnėnu, tada išgėrė butelį degtinės ir nuėjo miegoti. Kaip liudytojas apklaustas L. S. sūnėnas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į namus grįžęs L. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, vaikščiojo ir šnekėjo nesąmones, sakė, kad kažkam reikia duoti į galvą, kad policijos pareigūnai į butą atvyko maždaug po 5-10 min. po L. S. grįžimo (t. 1, b. l. 54–55). Teisme liudytojas G. S. parodė, kad įvykio rytą L. S. jį pažadino bei papasakojo, kad su kažkuo susimušė, po to L. S. nuėjo maudytis, kad nematė, kad L. S. vartotų alkoholį nuo to laiko, kai jį pažadino iki kol atvyko pareigūnai, kad netrukus po L. S. grįžimo atvyko policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 75–77). Taigi, liudytojo G. S. parodymai paneigia, kad L. S. alkoholį vartojo pasikalbėjęs su juo iki atvykstant policijos pareigūnams. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad L. S. namuose iki atvykstant policijos pareigūnams vartojo alkoholinius gėrimus, byloje nėra.

5.12. Įvertinus tai, kad L. S. iš pradžių iš viso neigė vairavęs ir vartojęs alkoholį, kad liudytojai G. D., K. P., A. B. parodė L. S. buvus labai girtą išeinant paryčiais iš G. D. buto, kad liudytojas K. P. matė kaip L. S. įsėdęs į automobilį iš karto išvažiuodamas iš kiemo atsitrenkė į namo sieną ir nuvažiavo, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad L. S. įvykio metu vairavo automobilį, kad liudytojas G. S. nematė L. S. namuose vartojant alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams, kad policijos pareigūnai nuo pranešimo gavimo pas L. S. į namus atvyko pakankamai greitai nuo gauto pranešimo (per 10-15 minučių), kad apeliantui per du tikrinimus buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas, daroma išvada, kad alkoholį L. S. vartojo ne grįžęs į namus, o jau grįždamas namo automobilį vairavo būdamas neblaivus, ir jo girtumas vairuojant automobilį akivaizdžiai buvo didesnis nei 1,5 promilės.

5.13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nevertindamas jų selektyviai, nei vienam iš įrodymų nepagrįstai nesuteikdamas prioriteto prieš kitus, savo išvadas grindė išsamiai ir motyvuotai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Dėl to skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

5.14. Kadangi apeliantui neinkriminuota, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo ar kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nėra pagrindo išsamiau aptarti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiais dispozicijoje numatytais veikos požymiais.

5.15. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatų nepažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimą (nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės konfiskavimą). Pastebėtina, kad apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių.

5.16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo nuosprendį naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio.