Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas L. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. liepos 27 d. nutarimo panaikinimo.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta skundo ir baudžiamųjų bylų medžiaga bei išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Šiaulių apygardos prokuratūroje 2022 m. gegužės 20 d. gautas nuteistojo prašymas, atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-771/2020 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl kitoje nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-34705-2019-4) liudytojo K. P. duotų skirtingų parodymų dėl L. S. automobilio vairavimo laiko. Nuteistojo teigimu, K. P. kitoje byloje duoti parodymai, kad L. S. dar pora valandų niekur nėjo ir spardė duris, patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jog jis išėjęs iš buto iš karto nevairavo, o nuėjęs į automobilį, turimu alkotesteriu pasitikrino girtumo laipsnį ir tik praėjus tam tikram laiko tarpui vėl alkotesteriu pasitikrinęs girtumo laipsnį ir šiam parodžius leistiną normą, išvažiavo namo. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2022 m. birželio 17 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konstatuodamas, kad nuteistasis prašyme nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o tik nesutiko su teismų atliktu įrodymų vertinimu.

4. Nuteistasis nesutikdamas su vyriausiojo prokuroro nutarimu, pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. liepos 27 d. nutarimu atmetė nuteistojo skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-771/2020 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių taip pat konstatavus, kad nuteistasis prašyme nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o tik nesutiko su teismų atliktu įrodymų vertinimu.

5. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė L. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. liepos 27 d. nutarimo panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai priimdami sprendimus įvertino įrodymų visumą, be kita ko, ir liudytojo K. P. nurodytas aplinkybes apie tai, kad L. S. išėjęs iš buto tam tikrą laiką spardė jo duris. Taip pat vertino ir nuteistojo L. S. gynybines versijas dėl automobilio vairavimo (pamiegojus automobilyje dvi valandas) bei alkoholio vartojimo laiko (kad jį vartojo namuose), kurios buvo atmestos. Taigi, tai, kad jis išėjęs iš buto automobilį vairavo ne iš karto, buvo žinoma baudžiamąją bylą Nr. 1-161-771/2020 nagrinėjusiam teismui ir nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Teismas vėl gi konstatavo, kad nuteistojo skundo turinys, leidžia daryti išvadą, jog jo nurodytos aplinkybės yra ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, o tiesiog nesutikimas su jo atžvilgiu priimtu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-771/2020.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. liepos 27 d. nutarimą ir atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-771/2020.

6.1. L. S. teigimu, apygardos teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilino į skunde išdėstytus argumentus, t. y. apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pripažinęs, kad liudytojo K. P. parodymai dėl tų pačių aplinkybių yra prieštaringi, neatlikęs papildomo tyrimo, konstatavo, jog tai nėra pagrindas baudžiamosios bylos atnaujinimui.

6.2. Nuteistasis pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-771/2020 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimdami sprendimus, negalėjo žinoti apie aplinkybes, kurios tapo žinomos tik po K. P. atžvilgiu išnagrinėtos baudžiamosios bylos, todėl taip pat negalėjo ir jų tinkamai ištirti. Pasak nuteistojo, jo atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra labai svarbūs baudžiamojoje byloje Nr. 1-925-1002/2020 K. P. duoti parodymai apie tai, kad jis – L. S. automobilį vairavo ne iš karto išėjęs iš buto. Nuteistojo L. S. teigimu, tai patvirtina, kad jis automobilį vairavo neviršydamas leistinos alkoholio kiekio normos.

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo L. S. skundo argumentus, pateiktą skundo bei baudžiamųjų bylų Nr. 1-161-771/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-33137-2019-2) ir Nr. 1-925-1002/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-34705-2019-4), medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, bei motyvuotai konstatavus, kad nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

9. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

10. L. S. prašymas dėl bylos atnaujinimo pateiktas vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu. L. S. teigimu, po baudžiamosios bylos Nr. 1-161-771/2020 išnagrinėjimo, kitoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-925-1002/2020) atlikus K. P. apklausą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios, jo nuomone, leidžia teigti, kad jis 2019 m. rugpjūčio 4 d. automobilį vairavo neviršydamas įstatyme nustatytos leistinos blaivumo normos, kadangi išėjęs iš buto automobilį vairavo tik po dviejų valandų ir alkoholį vartojo tik grįžęs namo. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek apygardos teismas, tiek prokurorai pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme, nes šios aplinkybės buvo žinomos ir jau buvo įvertintos išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nėra pagrindo teigti, jog jos galėtų lemti kitokius teismų sprendimus ar kitokią L. S. teisinę padėtį.

11. Baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nustatyta, kad L. S. 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 6.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,05 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 121–128). Iš bylos medžiagos matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams liudytojas K. P. paaiškino, jog 2019 m. rugpjūčio 4 d. 6.35 val. būdamas daugiabučiame name, pro langą, pamatė kaip į automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsėdo iš matymo pažįstamas Liutauras, kuris buvo neblaivus ir važiuodamas kliudė pastato sieną bei iš įvykio vietos pasišalino (t. 1, b. l. 34–37). Iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų protokolų matyti, kad liudytojas K. P. nurodė, jog būdamas neblaivus L. S. atsisėdęs į automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjęs važiuoti atsitrenkė į pastato sieną ir iš įvykio vietos pasišalino (t. 1, b. l. 68, 72–73). Pirmosios instancijos teisme liudytojas K. P. dėl L. S. įlipimo į automobilį ir vairavimo iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tik papildomai nurodė tai, kad L. S. išėjęs iš buto dar kurį laiką daužė buto duris (t. 2, b. l. 77–78). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo L. S. prašymu prie baudžiamosios bylos buvo pridėtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimas, kuriame nurodyta, kad apklausus kaip įtariamąjį K. P. nurodė, jog „prisimena, kad G. valė kraują, į Liutauro ir jo sužalojimus nežiūrėjo. Jis atsikėlė ir G. bei 2 nepažįstami vyrai pradėjo stumti Liutaurą lauk iš buto. Negali pasakyti kiek buvo valandų. Uždarius duris L. dar porą valandų niekur nėjo, spardė į duris. Jis rūkė balkone kai pamatė, kad L. sėda į savo automobilį Renault Clio, valstybinių numerių neįsidėmėjo, ir išvažiuoja. Kadangi jis labai staigiai ir greitai trenkėsi į namo sieną, matė kaip jis mašinoje purtėsi <...>“ (t. 2, b. l. 146–149). Susipažinus su K. P. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-925-1002/2020 medžiaga, matyti, kad K. P. apklaustas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktame prokuroro nutarime bei nebūtų buvusios įvertintos Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal L. S. apeliacinį skundą.

12. Taigi, šių aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, 2020 m. gegužės 21 d. vykusiame teismo posėdyje, be kita ko, nuteistasis L. S. akcentavo aplinkybes dėl liudytojo K. P. duotų parodymų skunde akcentuojamoje baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 151–153). Iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, ir nuteistojo apeliacinės instancijos teisme keltą gynybinę versiją dėl automobilio vairavimo praėjus tam tikram laiko tarpui, kai šis išėjo iš nusikalstamos veikos aprašyme nurodyto buto (sprendimo 5.5 pastraipa) bei jo teigimu miegojimo automobilyje ir alkoholio vartojimo grįžus į namus, nuteistojo apeliacinį skundą atmetė ir konstatavo, kad L. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 155–161).

13. Aptartų aplinkybių kontekste, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis L. S., taip pat ginčydamas ir aplinkybes dėl automobilio vairavimo laiko, neblaivumo nustatymo ir liudytojo K. P. parodymų vertinimo, kasaciniais skundais (2020 m. liepos 7 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. (t. 2, b. l. 174–175,185–186; t. 3, b. l. 20)) kreipėsi ir į Lietuvos A. T., kuris visais atvejais atsisakė priimti nuteistojo kasacinius skundus, nesant kasacijos pagrindų. Kasacinės instancijos teismas nutartyse pažymėjo, kad kasatorius, ginčydamas aplinkybes dėl neblaivumo nustatymo ir policijos pareigūnų elgesio, nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų (t. 2, b. l. 181–182). Ši aplinkybė, patvirtina, kad bylą iš esmės nagrinėję žemesnės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų, susijusių su byloje esančių duomenų pripažinimu įrodymais bei įrodymų vertinimu (taip pat ir liudytojo K. P. parodymų bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 21 d. nutarime užfiksuotų aplinkybių) kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nepadarė ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

14. Atsižvelgiant į visa tai, naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. liepos 27 d. bei Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 17 d. nutarimų, kuriuose iš esmės visiškai teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. S. skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.