- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-403-149/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01408-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo A. Z. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d. 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2016 m. sausio 22 d., apie 17 val. 36 min., A. Z. Vilniuje, P. L. g. – S. Ž. g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,10 promilių girtumo laipsnis, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį, atsitrenkė į sustojusį automobilį „Opel Zafira“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir abi transporto priemones apgadino. Šiais savo veiksmais A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 101, 119 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutarimą ir, pritaikius jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, panaikinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą; nepanaikinus nutarimo, prašo išdėstyti paskirtos jam baudos mokėjimo terminą 12 mėn., kadangi iškart sumokėti visą baudą jam bus nepakeliama našta.
Skunde nurodoma, jog teismas, atsisakydamas A. Z. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str., neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs šį pažeidimą, ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, jis išklausė mokymo programą apie alkoholio žalą, taip pat atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą, o turtinę žalą pastarajam atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, todėl mano, kad paskirta jam administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra aiškia per griežta. Taip pat nurodoma, kad jam yra priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams, bus labai apsunkinta jo (A. Z.) gyvenimo kokybė, kadangi dirba UAB „Bitofix“ santechniko pareigose ir jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Be to, apelianto teigimu, netekęs darbo, jis negalės iškart sumokėti paskirta jam baudą, todėl praš paskirtos jam baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.
Atsiliepimas į A. Z. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
A. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš tikrųjų ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo A. Z. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad A. Z. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.
Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad jis išklausė mokymo programą atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą, o turtinę žalą jam atlygino bendrovė atmestinos, kaip nepagrįstos, kadangi priešingu atveju jo veika jau būtų kvalifikuota ne pagal Lietuvos Respublikos ATPK, o pagal BK straipsnį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ATPK 329 str.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto prašymą išdėstyti paskirtos jam baudos mokėjimą 12 mėnesių, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad A. Z. raštu kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas išdėstyti paskirtą jam baudą, ir teismas šio prašymo netenkino. Taigi šiuo konkrečiu atveju, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami tik Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, jog vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos A. Z. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir tik patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į pareigą išlaikyti vaiką bei su darbu susijusių funkcijų vykdymą.
Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, A. Z., gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.