Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1977 m. vasario 2 d. Kauno m. Lenino raj. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais) – 3 m l/a;

2 ) 1980 m. rugsėjo 1 d. Kauno m. Lenino r. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais) – 3 m l/a;

3) 1981 m. kovo 12 d. Kauno m. Lenino r. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 195 straipsnio 2 dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais), – 4 m l/a;

4) 1982 m. lapkričio 2 d. Alytaus r. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 118 straipsnio 1 dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą su pakeitimais ir papildymais), – 6 m l/a, paleistas 1988 m. lapkričio 2 d. iš Vilniaus OČ 12/36, atlikęs bausmės laiką;

5) 1990 m. gruodžio 19 d. Kauno m. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio l dalį, 2121 straipsnio 2 dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais) – 7 m l/a, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 straipsnio (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais) pagrindu pripažintas itin pavojingu recidyvistu, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, likusi neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3 dalimi, 1994 m. rugsėjo 26 d. paleistas iš Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 542 straipsnį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso su pakeitimais ir papildymais), lygtinai prieš terminą 1 m. 1 mėn. ir 29 d. l/a, 1996 m. sausio 5 d. Kauno m. apyl. teismo nutartimi grąžintas į pataisos įstaigą likusiai neatliktai bausmei atlikti, 1997 m. vasario 16 d. paleistas iš Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, atlikęs bausmės laiką;

6) 1999 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 8 m l/a su turto konfiskavimu, 2003 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1162, veikas perkvalifikavus į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta nauja subendrinta galutinė bausmė – 7 m l/a, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuostatomis, bausmė sumažinta 1/3 dalimi;

7) 2001 m. rugsėjo 17 d. Alytaus r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), – 9 m l/a, 2003 m. liepos 08 d. Alytaus r. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1162, veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta nauja bausmė – 2 m l/a, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pagrindu paskirta nauja bausmė subendrinta su 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta – 6 m l/a, 2005 m. kovo 25 d. paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, atlikęs bausmės laiką;

8) 2009 m. sausio 22 d. Telšių r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 2 m. ir 3 mėn. l/a, paleistas 2011 m. sausio 20 d. iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmės laiką;

9) 2017 m. gruodžio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio – laivės atėmimu 1 m. 2 mėn., 2019 m. vasario 13 d. paleistas iš Marijampolės PN, atlikus bausmę. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., panaudodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja B. N. prieš jos valią, o būtent:

3. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu (2019-03-01, apie 18.00 val.).

5. Tampone su makšties turiniu ir tampone su nuoplovomis nuo kairės šlaunies rasti sperminio skysčio pėdsakai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. G748/2019 (01) remiantis M. A., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis nustatyta: M. A. kūne rasti svetimkūniai (implantai) apyvarpės odoje, kurie padaryti daugiau nei prieš mėnesį laiko iki apžiūros (2019-03-01). Daugiau sužalojimų M. A. kūne nekonstatuota. Atspaudai ir nuoplova nuo varpos saugomi DNR ir Serologijos laboratorijos archyve (t. 2, b. l. 86-87).

Iš 2019 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų - dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė USB jungtį, į kurį ji perrašė įrašą iš diktofono (t. 1, b. l. 164).

4. Ant B. N. kelnaičių esančio priklijuoto įkloto (4 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatytas B. N. DNR profilis su

99,9999999999999997% tikimybe. Kam priklauso rasti sperminio skysčio pėdsakai, pasakyti negalima, nes DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

5. Atlikus DNR tyrimą, ant M. A. trumpikių (7 mėg.) nustatytas M. A. DNR profilis su 99,99999999999996% tikimybe.

6. Ant skuduro (8 mėg.), rasto prie trumpikių, rastas žmogaus kraujas ir nustatytas M. A. DNR profilis su 99,99999999999996% tikimybe (t. 1, b. l. 38-51).

Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019-04-29 specialisto išvadą Nr. S 114/2019 (01) nustatyta:

l. B. N. tepinėliuose ir tamponėlyje su makšties turiniu spermijų nerasta. Tamponėlyje su makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai (SI Nr. S-SP 32/2019(01)).

2. B. N. tamponėlyje (1 mėg.) ir dviejuose tepinėliuose (2 mėg.) su makšties turiniu, atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su B. N. DNR profiliu (SI Nr. S 100/2019(01) 10 mėg.) su 99,9999999999999997% tikimybe. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gauti daliniai DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui.

3. B. N. tepinėliuose ir tamponėlyje su nuoplovomis nuo kairės šlaunies spermijų nerasta. Tamponėlyje su nuoplovomis nuo kairės šlaunies rasti sperminio skysčio pėdsakai (SI Nr. S-SP 32/2019(01)).

4. B. N. dviejuose tepinėliuose su nuoplovomis nuo kairės šlaunies (3 mėg.), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatytas mišrus dalinis DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

5. B. N. tamponėlyje su nuoplovomis nuo kairės šlaunies (4 mėg.), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su B. N. DNR profiliu (SI Nr. S 100/20l9(01) 10 mėg.) su 99,9999999999999997% tikimybe. Kam priklauso rasti sperminio skysčio pėdsakai, pasakyti negalima, nes gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui.

6. Atlikus DNR tyrimą, dviejuose atspauduose nuo M. A. varpos nustatytas dalinis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. A. DNR profiliu (SI Nr. S 100/20l9(01) 11 mėg.) su 99,9999999996% tikimybe.

7. Atlikus DNR tyrimą, tamponėlyje su nuoplovomis nuo M. A. varpos nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. A. DNR profiliu (SI Nr. S SI Nr. S l l4/19(01) 4 – 4 100/2019(01) 11 mėg.) su 99,99999999999996% tikimybe (t. 1, b. l. 57-63).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 149 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino M. A. pareikšti kaltinimai dėl nukentėjusiosios B. N. išžaginimo.

Šioje byloje M. A. buvo kaltinamas vieno nusikaltimo, nukreipto prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, padarymu. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais.

Kaltinamasis M. A. savo kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė išžaginęs nukentėjusiąją. Tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, M. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas pastarojo kaltę teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiosios B. N. parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui parodė, jog su kaltinamuoju susipažino pas draugę D. V., kur M. A. atsivedė A. M., o po viešnagės pas D. V. su M. A. ir A. M. išgertuves tęsė pas A. M.. Pritrūkus alaus ir A. M. išėjus, M. A. ją, sėdinčią ant fotelio, puolė. Ji nepamena smūgio. Atsigavo gulinti ant sofos su ant vienos kojos likusiais apmautais džinsais ir apatinėmis kelnaitėmis, gulinti ant nugaros, o M. A. jai tarp kojų. Atsigavusi pradėjo rėkti „ką darai, paleisk“, tačiau M. A. viena ranka prispaudė kaklą, kita ranka užspaudė burną, sakė „šššš, nerėk, leisk užbaigti“. Ji muistėsi, draskėsi rankomis. Tuo metu grįžo A. M. ir M. A. pasitraukė. Iš tokių nukentėjusiosios B. N. parodymų matyti, kad ji lytinių santykių su M. A. nenorėjo, jų nepradėjo, po netikėto sąmonės netekimo atsigavo paguldyta ant lovos, pusiau numautomis kelnėmis ir apatiniais, kaltinamajam gulint tarp kojų, iš karto pradėjo rėkti, prašydama paleisti, bandydama ištrūkti muistėsi ir draskėsi, jai buvo užspausta burna, kita ranka smaugiama (spaudžiamas kaklas). Teismo vertinimu, lytinis aktas pradėtas be nukentėjusiosios valios, pasinaudojant bejėgiška jos būkle, jai atsigavus valia buvo palaužta būtent kaltinamojo naudotu fiziniu smurtu. Vaginalinis aktas baigėsi spermos išsiliejimu ant B. N. kojos. Pažymėtina, jog nukentėjusioji yra tas asmuo, kurio parodymai turi itin svarbią reikšmę, todėl teismas turėjo pareigą kruopščiai bei tinkamai įvertinti, ar tokio asmens parodymai yra patikimi, teisingi bei, ar galima jais grįsti kaltinamojo kaltę.

Vertindamas N. parodymus, teismas tikrina, ar tuos parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Tokių duomenų, teismo pripažintinų įrodymais, šioje byloje yra ir teismas juos aptars:

visų pirma, nukentėjusiosios B. N. parodymus apie prieš ją vartotą smurtą patvirtina specialisto išvada Nr. G747/2019 (01), kurioje nurodyta, jog nustatyti B. N. kūne esantys sužalojimai – kraujosruvos kairio apatinio voko odoje ir junginėje padarytos kietu buku daiktu, spaudžiant arba suduodant smūgį mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, įdrėskimai kairėje šlaunyje, įvertinus tarpusavio išsidėstymą ir morfologinius ypatumus galėjo būti padaryti žmogaus nagų poveikyje mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu (2019 m. kovo 1 d., apie 18.00 val.). Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 142-143). Specialisto paaiškinime prie išvados papildomai nurodyta, jog nuotraukose, kurios buvo padarytos B. N. asmens apžiūros metu Ukmergės rajono policijos komisariate, matosi rausvi pakitimai kaklo priekyje, kuriuos galima apibūdinti kaip paviršinius smulkius odos įdrėskimus, kurie galėjo atsirasti nuo mechaninio poveikio kietais daiktais (pvz., rankų pirštais) į kaklo sritį. Tokie pakitimai pirmomis sužalojimų valandomis gali būti nepastebimi, o išryškėti vėliau, maždaug po 12-24 val., todėl B. N. apžiūros metu Valstybinės teismo medicinos tarnyboje įvykio dieną, 2019 m. kovo 1 d., jie dar galėjo būti nematomi. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 174-175). Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas A. K. B., kuris patvirtino duotas išvadas, jog tokie nukentėjusiosios kūno sužalojimai galėjo būti padaryti būtent tokiomis aplinkybėmis kokias nurodė B. N.. Be to, trauminį poveikį į veidą, jis galėjo atsirasti dėl smūgio, nuo kurio B. N. galėjo prarasti sąmonę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Nors kaltinamasis dėl B. N. sužalojimų iškėlė versiją, kad ji galėjo šlaunį susižaloti valydamasi kokiu nors skuduru higienos sumetimais, o būdama tokio girtumo būsenos, kai nustatytas virš 3 promilių girtumas, galėjo griuvinėti koridoriuje, be to konfliktavo su A. M., galbūt apsistumdė, tokių aplinkybių nepatvirtino nei pats A. M., nei nukentėjusioji. Analizuojant objektyvią bylos medžiagą, matyti, kad duomenų apie tai, kad nukentėjusioji galėjo būti susižalojusi ar sužalota anksčiau nei nuvyko į A. M. namus ar po to, kai iš jų išėjo, nėra. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusioji buvo sužalota. 2019 m. kovo 1 d. su nukentėjusiąją iki tiriamo įvykio bendravo D. V., tačiau jie nepastebėjo jokių sužalojimų. Pats kaltinamasis ir liudytojas A. M. taip pat neneigė tokio fakto, kad B. N. atėjo į įvykio vietą be sužalojimų, išėjus jai iš A. M. namų greit, tai yra, gal po puslavalandžio, atvyko policija. Tokiu būdu teismas neturi nė vieno objektyvaus duomens, leidžiančio teigti, kad nukentėjusioji buvo sužalota iki jai ateinant su M. A. ir A. M. į pastarojo namus Rusų g. 3, Ukmergėje, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis, nei jos nurodytomis aplinkybėmis. Pastebėtina, jog nukentėjusioji, duodama parodymus, tvirtino, jog kai M. A. buvo užgulęs ją, ji ne tik šaukė, bet ir draskėsi, kad M. A. buvo apsirengęs, ji tik negali pasakyti ar jo kelnės buvo nusmauktos ar numautos. Šiuos B. N. parodymus patvirtina po įvykio Ukmergės policijos komisariate darytos fotonuotraukos, kuriose matyti nulūžę B. N. nagai (t. 1, b. l. 119-123), ant M. A. kūno įdrėskimų nerasta. Tikslinga paminėti, jog nukentėjusioji apie įvykį pranešė iš karto, paskambindama telefonu 112, nors ir būdama neblaivumo būsenos, remiantis pareigūnų S. K., M. Z., V. J., apklaustų liudytojais teismo posėdyje, parodymais gerai orientavosi aplinkoje, aiškiai dėstė mintis, nurodydama esmines įvykio aplinkybes. B. N. parodymus, kad ji prieš pat skambinimą bendros pagalbos telefonu paskambino draugui D. V. pranešti apie ją ištikusią nelaimę, D. V. nenorėjo kalbėti, ne iš karto patikėjo jos teiginiais, teko skambinti kelis kartus, patvirtina B. N., D. V. telefonų skambučių išklotinių analizė (t. 1., b. l. 196-198). Jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu dėl esminių faktinių aplinkybių teismas vertina kaip neprieštaringus.

Kaltinamasis iškėlė versiją, kad jei būtų atliktas lytinis aktas su B. N., jos makštis turėjo būti sužalota, kraujuoti, nes į jo varpą įvesti „aštuoni šratai“. M. A., pagrįsdamas savo versiją, rėmėsi specialisto išvada, jog B. N. makštyje nerasti sužalojimai, taip pat B. N. parodymais, ji, atgavusi sąmonę, nepajuto, ar M. A. varpa yra joje. Kalbant apie kaltinamąjį, pažymėtina, jog specialisto išvadoje Nr. G748/2019 (01), remiantis M. A. apžiūros duomenimis, nustatyta, kad rasti svetimkūniai (implantai) apyvarpės odoje, padaryti daugiau nei prieš mėnesį laiko iki apžiūros (2019 m. kovo 1 d.) (t. 2, b. l. 86-87). Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas A. K. B., kuris patvirtino duotas išvadas, parodė, jog implantai nėra matomi, jie išoriškai nepastebimi, yra po oda, skirti varpos apimčiai padidinti, bet dėl to ji netapusi išskirtinio dydžio, implantai neskirti žalojimui, todėl dėl jų lytinio akto metu negali atsirasti sužalojimų. Kalbant apie įvykio aplinkybes, jei nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę pradedant lytinį aktą prieš jos valią, varpa, nors ir su implantais, negalėjo būti ta priežastis, dėl kurios B. N., du kartus gimdžiusi moteris, galėjo atgauti sąmonę nuo skausmo, jos makštis turėjo būti sužalota, kraujuoti ar panašiai. Teismo ekspertas nurodė, jog skausmas, pojūčiai yra individualus dalykas. Teismas atkreipia dėmesį, jog B. N. buvo ką tik atgavusi sąmonę, neblaivi, kai nustatytas 3,37 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 180), išsigandusi, iškart pradėjo rėkti, muistytis, buvo smaugiama, stengėsi ištrūkti, o šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiosios seksualinių pojūčių adekvatumui. Kad lytinis aktas buvo baigtas išsiliejus M. A. spermai ant B. N. šlaunies patvirtina specialisto išvada Nr. S 100/2019 (01) nurodoma, kad ant B. N. džinsinių kelnių (5 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, nustatytas DNR profilis, kuris sutampa su M. A. DNR profiliu su 99,994% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su M. A. nesusijusių asmenų (t. 1, b. l. 38-51). Kaltinamojo versiją, kad pas A. M. namie jis sėdėjo šalia B. N., gal pasišlapino, „papurtė“, teismas vertina, kaip gynybinę versiją, atkreipdamas dėmesį į tą aplinkybę, kad ir nukentėjusioji, ir liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu vienareikšmiškai parodė, jog B. N. sėdėjo ant fotelio, o M. A. ant sofos. Tai, kad A. M. išėjus pas draugą ir grįžus M. A. ne sėdėjo šalia B. N., o gulėjo tarp jos kojų, esant numautiems jos džinsams ir apatinėms kelnaitėms, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, o ir teismo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas iš nešiojamo pareigūno S. K. tarnybinio registratoriaus, kai jis atvyko į įvykio vietą po nukentėjusiosios skambučio į bendrąjį pagalbos centrą iš karto po įvykio, ten rastas A. M. aiškino, kad buvo išėjęs pas draugą, o grįžęs pamatė, kad jie (t. y. M. A. ir B. N.) lytiškai santykiavo (t. 1, b. l. 182-186). Vėliau A. M. paneigė savo parodymus, teismo posėdžio metu aiškino, kad šie žodžiai iš konteksto, tačiau teismas vertina A. M. parodymus kritiškai, kaip duodamus kaltinamojo, savo dėdės M. A. naudai. Tai patvirtina ir liudytojo A. M. parodymuose esantys kiti prieštaravimai. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad kai pritrūko alaus, jis paliko M. A. ir B. N. ir išėjo pas draugą Slavą pasiskolinti pinigų alui pirkti, bet jo nerado, todėl tuščiomis grįžo namo gal po 20 minučių nuo išėjimo. Po to tvirtino, kad jam grįžus B. N. jautėsi gerai, nes ir toliau gėrė su jais alų ir tik tada išėjo. Pastebėtina, kad A. M. proceso metu keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog grįžęs iš draugo Slavos jis pamatė, kad lovoje po antklode guli M. su B., tačiau nematė, kad jie lytiškai santykiautų (t. 1., b. l. 149-150), o teisiamojo posėdžio metu teigė, jog grįžęs rado sėdinčius ant patalynės viršaus M., kuris buvo pasirėmęs į sofą, nuleistom ant grindų kojom, ir B. N., kuri sėdėjo pusiau gulomis.

Bylos nagrinėjimo metu gynyba, o ir pats kaltinamasis akcentavo tą aplinkybę, kad atlikus sperminio skysčio pėdsakų, rastų B. N. makštyje, taip pat ant kairės šlaunies ir apatinių kelnaičių įkloto, gauti daliniai DNR profiliai, jie nėra tinkami tolimesniam asmens identifikavimui, yra mišrūs, ne mažiau nei dviejų, kas rodo laisvą B. N. gyvenimo būdą, jos parodymus daro nepatikimumais, nes ji neatskleidė teismui su kuo ji įvykio dieną ir artimiausiomis prieš tai dienomis turėjo lytinius santykius, apskritai neigė tokių santykių buvimą. Nurodytą gynybos aplinkybę dėl sperminio skysčio DNR profilių patvirtina specialistų išvados Nr. S 100/2019 (01) ir Nr. S 114/2019 (01) (t. 1, b. l. 38-51, 57-63). Vis gi atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji parodė, kad iki įvykio dienos, tai yra 2019 m. kovo 1 d., ji prieš kelias dienas susipyko su sugyventiniu D. V., ką patvirtino ir liudytoju apklaustas D. V., gėrė, bet tomis dienomis su niekuo neturėjo lytinių santykių. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas teismo ekspertas A. K. B. paaiškino, kad sperminio skysčio pėdsakai po lytinių santykių išlieka penkias paras. Todėl, teismo vertinimu, subjektais, kurių sperminio skysčio pėdsakai rasti, gali būti ir B. N. sugyventinis D. V., ir kaltinamasis. Ši aplinkybė savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau vertintina visumoje su kitais įrodymais, be to, neleidžia netikėti nukentėjusiosios parodymais.

Galiausiai tikslinga paminėti, jog nors M. A. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltino B. N., teigdamas kad: „gera moteris turėtų negerti su vyrais, ji turi žinoti, kuo tai gali baigtis, Brigitai dar gerai viskas baigėsi, ji pati kalta, kodėl ji ėjo gerti su vyrais“. Ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiąją susisiekė M. A. sesuo, siūlė pinigų, kad ji pagailėtų brolio ir nesodintų jo į kalėjimą, ką patvirtina byloje esantis ir teismo posėdžio metu ištirtas R. V. pateiktas garso įrašas. Tokios aplinkybės taip pat savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau jos vertintinos visumoje su kitais įrodymais.

Tokiu būdu byloje surinktais ir ištirtais įrodymais iš esmės nustatytos visos faktinės aplinkybės – 2019 m. kovo 1 d. popietėje B. N. su M. A. ir A. M. po išgertuvių pas D. V., B. N. nupirkus alaus (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, trise nuėjo pratęsti išgertuvių pas A. M. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Pritrūkus alaus, A. M. apie 17.00 val. išėjo pas draugą pasiskolinti pinigų ir nupirkti alkoholio, namie liko M. A. ir B. N.. Apie 18.00 val. turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su B. N. prieš jos valią, M. A. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą: sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairiąją akį, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę ir prarado galimybę priešintis, bei, tęsdamas savo veiksmus, pasinaudodamas bejėgiška B. N. būkle, jai nesuvokiant aplinkos, numovė savo kelnes ir trumpikes bei nukentėjusiosios B. N. kelnes ir apatines kelnaites, užgulė ją visu savo kūnu ir įkišo savo lytinį organą jai į makštį. Nukentėjusiajai atgavus sąmonę, pradėjus suvokti aplinką bei pabandžius priešintis, tęsė jos atžvilgiu fizinio smurto naudojimą: toliau laikė užgulęs ją visu savo kūnu, laikydamas ją prispaudęs prie lovos, su rankomis ją smaugė, užspaudė jos burną bei toliau savo lytiniu organu trynėsi į B. N. šlaunį, kol išsiliejo sperma. Tai, kad nurodytu kaltinime laiku kaltinamasis M. A. name (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo prieš B. N. valią, įrodyta surinktais, ištirtais, įvertintais įrodymais, kuriuos visus teismas aptarė. Kaltinamasis nusikalstamą veiką atliko, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, teisingai kvalifikuotas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. A. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už tyčinius nusikaltimus anksčiau ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę M. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 104-109). Teisiamas dešimtą kartą, teistas už smurtinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmėmis, 2019 m. vasario 13 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos nepraėjus mėnesiui vėl padarė nusikalstamą veiką, kas rodo asmens pavojingumą visuomenei. Iš byloje esančios informacijos matyti, jog M. A. tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, 1980 m. gegužės 21 d. – 1980 m. birželio 27 d., diagnozė: oligofrenija, lengvo laipsnio debilumas. Iš 2019 m. gegužės 9 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-144/2019 matyti, kad specialistams pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t 2, b. l. 132, 140). Už M. A. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 7 metų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas, anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas neženkliai didesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 28 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (t. 2, b. l. 27-29, 48-50, 66-69, 78-81, t. 3., b. l. 27-30), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji B. N. pateikė civilinį ieškinį dėl 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 20-23). Toks prašymas grindžiamas tuo, jog, kaip nurodoma ieškinyje, po nusikalstamų veikų pablogėjo nukentėjusiosios psichinė būklė, nukentėjusioji patyrė dideles dvasines kančias, bijo likti viena patalpoje, persekioja baimės jausmas, dažnai verkia prisimindama įvykį. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji B. N. šį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, privalu atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau kompensuoti žala padarytas pasekmes, atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012 ir kt.).

Šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. A., panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią. Tokiu būdu prieš pastarąją buvo padarytas sunkus nusikaltimas, pažeidžiant seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, dėl ko nėra pagrindo abejoti, kad dėl to nukentėjusioji B. N. patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas vertina tai, jog nėra duomenų, jog po nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų išsivystęs potrauminis streso sutrikimas, nukentėjusioji būtų lankiusis pas psichologą, psichiatrą, vartojusi vaistus nuo nervinės įtampos ir panašiai. B. N. parodė, kad ji vieną kartą apsilankė pas gydytoją neurologą, tačiau išrašytų vaistų negėrė, kad nepriprastų organizmas. Kita vertus, teismas negali nevertinti to, kad B. N. neabejotinai patyrė išgąstį, stresą, kas turėjo įtakos jos emocinei būklei ne tik įvykio metu, bet ir vėliau, be to patirti sužalojimai ribojo bendravimo galimybes, jai teko patirti neigiamus išgyvenimus dėl apžiūrų pas gydytojus, vykstant baudžiamajam procesui prisiminti neigiamus išgyvenimus. Teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste vertina ir neapdairų nukentėjusiosios elgesį, pasireiškusį neatsakingu alkoholio vartojimu, lengvabūdišku sugėrovų kompanijos ir išgertuvių vietos pasirinkimu, kas nemaža dalimi nulėmė tokias pasekmes. Vertinama ir tai, kad išskirtinių nusikaltimo pasekmių nukentėjusioji nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu B. N. akcentavo, jog po įvykio kreipėsi pas gydytoją ginekologą dėl po išžaginimo prasidėjusios infekcijos, jai skaudėjo pilvą, vis gi Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, jog atsakant į teismo prašymą dėl informacijos, nurodyta, jog laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. B. N. kreipėsi pas gydytoją-ginekologą dėl sutrikusio menstruacinio ciklo. Diagnozuota amenorėja, pacientė pasiųsta II-lygio ginekologo konsultacijai. Atlikus ultragarsinį tyrimą nėštumas nekonstatuotas, pacientei apsilankius pakartotinai 2019 m. balandžio 2 d. patvirtinta amenorėjos diagnozė, ji pasiųsta endokrinologo konsultacijai (t. 3., b. l. 63). Tai leidžia teigti, jog skirtas gydymas sutrikusiam menstruacijų ciklui atstatyti, o ne infekcijai gydyti, spręsti, kad tai lėmė nusikalstama veika teismas neturi pagrindo, juolab, kad nustačius diagnozę, pacientė nusiųsta endokrinologo konsultacijai.

Atsižvelgęs į tai, kas paminėta, teismas privalo vertinti visų nustatytų kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, nagrinėjamą situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nustatyti žymiai mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašoma ieškinyje. Vertinama ir teismų formuojama praktika šios kategorijos bylose priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja apie nuo maždaug 800 eurų iki 4500 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-58-696/2017, 2K-27-303/2017, 2K-246-697/2015, 2K-47-699/2015; Nr. 2K-611/2012; 2K-290/2012; 2K-129/2012). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, skausmą, gėdą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 2000 eurų dydžio suma. Teismo vertinimu, toks žalos dydis, užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) apžiūros metu paimti daiktai - patalynė, supakuota į dėžę Nr. 1, vokas su seilių pvz. (3 vnt.), paketas su tepinėliais ir antspaudais (1 vnt.), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

2) nukentėjusiosios B. N. pateikti daiktai (džinsai, kelnaitės, supakuoti į voką Nr. 2, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai;

3) M. A.: a) mobiliojo ryšio telefonas MRT Nokia su Tele 2 SIM kortele voke Nr. 1, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), b) drabužiai (kelnės trumpikės), supakuoti į dėžę Nr. 3, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), c) pakrovėjas, akiniai, juoda piniginė, nuosprendžiui įsiteisėjus, po asmens kratos perduoti Vilniaus pataisos namų Lukiškių TI-K (t. 2, b. l. 26), paliktini toliau saugojimui iki bausmės vykdymo pabaigos arba pagal įgaliojimą grąžintini įgaliotam asmeniui;

4) vokas su CD įrašytu garso įrašu iš BPC (vokas prisegtas prie 1 bylos viršelio), vokas su CD liudytojos R. V. įrašytu garso įrašu (vokas prisegtas prie 1 bylos viršelio), vokas su vyr. patrulės M. Z. pateiktu vaizdo įrašu iš įvykio vietos (vokas prisegtas prie 1 bylos viršelio), taip pat vokai su CD, kuriuose su telefono išklotinėmis (iš viso 2 vokai su 2 kompaktiniais diskais; vokai prisegti prie 2 bylos tomo viršelio), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-1198-6273, nukentėjusiajai B. N. baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų patirtų išlaidų (t. 1., b. l. 104-105). Pagal 2019 m. birželio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-3900 matyti, jog valstybė patyrė 336,94 eurų išlaidų, teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. N. (t. 3., b. l. 68). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nukentėjusiajai B. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo M. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 28 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. liepos mėn. 29 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. A. nukentėjusiajai 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) apžiūros metu paimti daiktai - patalynė, supakuota į dėžę Nr. 1, vokas su seilių pvz. (3 vnt.), paketas su tepinėliais ir antspaudais (1 vnt.), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) nukentėjusiosios B. N. pateikti daiktai (džinsai, kelnaitės, supakuoti į voką Nr. 2, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai;

3) M. A.: a) mobiliojo ryšio telefonas MRT Nokia su Tele 2 SIM kortele voke Nr. 1, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), b) drabužiai (kelnės trumpikės), supakuoti į dėžę Nr. 3, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. LS003989 (t. 1, b. l. 66), c) pakrovėjas, akiniai, juoda piniginė, nuosprendžiui įsiteisėjus, po asmens kratos perduoti Vilniaus pataisos namų Lukiškių TI-K (t. 2, b. l. 26), palikti toliau saugojimui iki bausmės vykdymo pabaigos arba pagal įgaliojimą grąžinti įgaliotam asmeniui;

4) vokas su CD įrašytu garso įrašu iš BPC (vokas prisegtas prie 1 bylos viršelio), vokas su CD liudytojos R. V. įrašytu garso įrašu (vokas prisegtas prie 1 bylos viršelio), vokas su vyr. patrulės M. Z. pateiktu vaizdo įrašu iš įvykio vietos (vokas prisegtas prie 1 bylos viršelio), taip pat vokai su CD, kuriuose su telefono išklotinėmis (iš viso 2 vokai su 2 kompaktiniais diskais; vokai prisegti prie 2 bylos tomo viršelio), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. 336,94 (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 94 ct) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant M. A. nurodytą sumą sumokėti į pasirinktiną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbankas“, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038, Akcinė bendrovė Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius LT42 7230 0000 0012 0025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas. Pavedimo dokumente nurodyti juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.