Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1626-324/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-15
Bylos Nr.
e2S-1626-324/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19215-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
D. M., J. P. M.
Civilinė byla Nr. e2S-1626-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19215-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 3.1.14.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams D. M. ir J. P. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. M. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo nustatyti, kad atsakovas D. M. nėra D. M. (toliau – ir nepilnametis vaikas) tėvas; nustatyti, kad atsakovas J. P. M. yra D. M. tėvas; pakeisti Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą pakeičiant nepilnamečio D. M. pavardę į M..

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, jog ieškinio pareiškimas yra ieškovo teisė, kuri realizuojama išimtinai jo valia. Kadangi ieškovė nebepalaiko ieškinio reikalavimų, prašo priimti atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti. Jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, o ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

3. A. D. M. 2022 m. rugsėjo 5 d. pranešimu sutiko su ieškovės ieškinio atsisakymu.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo.

5. Nurodė, jog nuo 2022 m. birželio 21 d. naujų aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui, byloje nepaaiškėjo. A. J. P. M. apie procesą žino, aktyviai jame dalyvauja ir siekia, kad civilinė byla būtų išnagrinėta, be to, 2022 m. rugpjūčio 18 d. pranešė, jog nepakeitė nuomonės dėl ieškinio pripažinimo, prašo jį tenkinti visiškai, nurodė, kad ruošiamas priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje taip pat nurodė, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). 2022 m. liepos 14 d. išvadą teikianti institucija išvadoje dėl ieškovės prašymo dėl ieškinio atsiėmimo nurodė, kad patenkinus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, galimai būtų neužtikrinti geriausi vaiko interesai, t. y. neužtikrinta teisė žinoti savo tikrąją kilmę.

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti ir bylą nutraukti arba klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Įstatymas nenumato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio atsisakymo priežastis, nenumato pareigos pagrįsti savo atsisakymą, taip pat nenumato reikalavimo atsakovui (-ams) sutikti su ieškinio atsisakymu. Vienintelė išlyga, kada teismas gali netenkinti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo yra tuo atveju, jeigu ieškovo atsisakymas neatitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje jo turiniui ir formai keliamo reikalavimo (t. y. jame nenurodyta, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės), arba yra nustatomos išskirtinės sąlygos, neleidžiančios tenkinti pareiškimo dėl to, kad tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

6.2. Nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas nei viešasis interesas, nei imperatyvios įstatymo nuostatos (kokios konkrečiai ir ar yra pažeidžiamos įstatymo nuostatos, nenurodoma ir teismo nutartyje). Nepilnametis vaikas auga ieškovės ir atsakovo D. M. šeimoje, jis gimė šalims esant susituokus, atsakovas D. M. gimimo įraše yra įrašytas vaiko tėvu. D. M. D. M. pripažįsta savo sūnumi, jį myli, juo rūpinasi visapusiškai, vaikas auga darnioje, pilnoje šeimoje. Jokio kito tėvo, nei atsakovas D. M., mažametis nežino, nepažįsta ir jokio kito žmogaus juo nelaiko. Vaikas šiuo metu yra per mažas, kad suvokti teisinius šio klausimo aspektus. Ieškovė, kaip vaiko motina, rūpinasi tiek jo fizine, tiek dvasine gerove, byloje duomenų apie tai, jog būtų priešingai, nėra. A. J. P. M. nekontaktuoja, nebendrauja, nesirūpina ir visiškai neteikia jokio materialinio išlaikymo D. M.. Todėl būtent ieškovė, o ne teismas ir net ne išvadą duodanti institucija yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (ir atstovauja) savo mažamečio vaiko interesus, gina ir atstovauja jo teises ir interesus teisme. Kišimasis į šeimos interesus ir mėginimas ją skaidyti, ar mažametį vaiką, kuris šiuo metu auga darnioje šeimoje, atskirti ar išskirti iš/nuo šeimos yra nepateisinama. Būtent šeimos uždarumo principas, šeimos vienybė ir siekis bendros ieškovės šeimos ir mažamečio vaiko gerovės šeimoje, motinai/ieškovei nepageidaujant reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko pavardės pakeitimo bei aiškiai išreiškus poziciją, kad ieškovė atsisako ir visiškai nepalaiko šio reikalavimo, turi būti ginamas prioritetiškai.

6.3. Dirbtinas „spaudimas“ įpareigoti ieškovę likti procese ir būti bylos iniciatore/ieškove, atsižvelgus į CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas ir iškreipia pačią bylinėjimosi teisme esmę bei tikslus, pažeidžia asmens teisę į tinkamą bylinėjimosi teisme procesą. Ieškovas arba palaiko, arba nepalaiko savo ieškinio reikalavimų, gina, arba negina savo interesus ir, jei mano, kad jo teisės pažeidžiamos – kreipiasi į teismą teisminės gynybos, arba ne (CPK 5 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą yra asmens teisė bet ne pareiga. Procesas yra grindžiamas rungimosi ir dispozityvumo principais. Tokiu būdu asmuo pats sprendžia, kreiptis jam į teismą teisminės gynybos ar ne, o pareiškus ieškinį turi teisę naudotis proceso kodekso jam suteiktomis teisėmis, įskaitant teisę atsisakyti nuo ieškinio.

6.4. Ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo atsisakymas, kai mažametis gimė santuokoje ir iki šiol auga šeimoje, kurioje visi vaiko poreikiai yra užtikrinami, niekaip negalėtų pažeisti nei vaiko, nei viešojo intereso (priešingai, nei deklaratyviai nurodoma skundžiamoje nutartyje).

6.5. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad išvadą duodanti institucija yra išreiškusi savo poziciją, jog ieškovės ankstesnio pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo tenkinimas pažeistų vaiko teisę žinoti savo kilmę, be jokio teisinio pagrindo šia išvada grindžia savo procesinį sprendimą netenkinti ir ieškovės pareikšimo dėl ieškinio atsiėmimo, nors šiuo klausimu institucija nėra pasisakiusi. Skundžiamoje nutartyje ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimas be jokio teisinio pagrindo sutapatinami, nors tai visiškai skirtingi proceso teisės institutai. Skiriasi ne tik procedūriniai ir procesiniai pagrindai, bet ir teisinės pasekmės.

6.6. Teismas nepagrįstai tapatina vaiko teisę žinoti savo kilmę su teisiniu tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo institutu. Biologinė tėvystė ir socialinis faktinio tėvo statusas šeimoje, kai vaikas gimsta santuokoje, o taip pat teisiniai iš to kylantys padariniai dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę ir įstatyminės tėčiui, nurodytam vaiko gimimo metrikuose, tenkančios pareigos bei atsakomybės prieš sūnų nėra tapačios sąvokos. Byloje buvo atliktas ekspertizė, kuria biologinė tėvystė yra nustatyta. Iš atsakovo J. P. M. byloje užimamos pozicijos (ieškinio pripažinimas) tikėtina, kad atsakovas nori dalyvauti vaiko gyvenime. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepilnamečio vaiko D. M. teisė žinoti savo kilmę bus įgyvendinta bet kuriuo atveju – tiek išnagrinėjus bylą iš esmės, tiek ir bylą nutraukus dėl to, kad ieškovė atsisako nuo ieškinio. Tačiau dirbtinai versti ieškovę likti byloje su reikalavimu keisti vaiko gimimo įrašą, kai ji su tuo nesutinka ir šio reikalavimo nepalaiko, nėra įstatyminio pagrindo ar teisinių prielaidų. Tai pažeis vaiko interesus ir teises, turės itin neigiamų padarinių jo gyvenime ateityje.

6.7. Ieškovė niekada neketino ir neketina tikrosios vaiko kilmės nuo jo slėpti, o ir byloje tai paneigiančių įrodymų nėra. Tad teismo išvada, neva ieškinio atsisakymo priėmimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises (ypač kai visas įstatymines ir moralines tėvo pareigas taip vykdo atsakovas D. M.) yra visiškai nepagrįsta bei neproporcingai ir be jokio teisinio pagrindo ribojanti ieškovės procesinę teisę, numatytą CPK 140 straipsnio 1 dalyje.

6.8. Teismui netenkinus jos pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, susiklosto paradoksali procesinė situacija, kai ieškovė yra verčiama palaikyti savo ieškinį, kurio ji iš tiesų nepalaiko. Tokiu būdu, ieškovei dirbtinai ir be jokio teisinio pagrindo (jis skundžiamoje nėra pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu aspektu) ribojant ir neleidžiant pasitraukti iš proceso ir taip pasinaudoti savo, kaip ieškovės procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 140 straipsnio 1 dalyje, yra šiurkščiai pažeidžiama asmens teisė į tinkamą ir teisingą teismą. Toliau nagrinėjant bylą ieškovės teisės procese būtų suvaržytos, ji veiktų pati prieš save, procesiškai neturėtų galimybės ginti savo pozicijos ir geriausiai atstovauti mažamečio vaiko interesų. Būdama ieškove, ji niekaip negalėtų pati sau oponuoti. Šiuo metu ieškovė su ieškiniu, kurį yra pareiškusi, nesutinka. Tad, formaliai savo poziciją, priešingą ieškiniui, ji galėtų pristatyti ir atstovauti tik atsakovo (sutuoktinio) D. M. vardu, t. y. veikdama per jį, palaikydama jo poziciją, nes atsakovas D. M. yra nurodęs procesiniuose dokumentuose, kad su ieškiniu nesutinka. Tai reikštų, kad ieškovės procesinė padėtis, atsižvelgus į jos poziciją bei argumentus, būtų suprantama/tapatinama su atsakovo, o atsakovas J. P. M . neformaliai taptų ieškovu, nes jis ieškinį pripažįsta, nors savarankiško materialinio reikalavimo nėra pareiškęs. Teismui priėmus skundžiamą nutartį ir palikus ją galioti, tokia situacija civilinio proceso požiūriu yra itin ydinga ir iškreipianti patį bylinėjimosi procesą, prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, proceso esmei bei tikslams (CPK 2str.).

6.9. Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo tenkinimas reikštų atsakovo J. P. M. interesų, šalių lygiateisiškumo, proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų pažeidimą. Nors atsakovas nurodė, kad ketina teikti priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tačiau iki šiol to nėra padaręs. Priešingai, bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukus, o atsakovui J. P. M. manant, jog yra teisinės prielaidos ir pagrindas ginti pažeistas teises, tokia teise jis gali nevaržomai pasinaudoti. Tokiu būdu šalių procesinė padėtis atitiktų jų poziciją, o ir procesas teisme vyktų greičiau ir operatyviau, nei nagrinėjamu atveju, kai ieškovė ieškinio nepalaiko ir visomis įmanomomis procesinėmis priemonėmis ieško galimybės „išeiti“ iš proceso.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė dar 2022 m. sausio 17 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, tačiau Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė priimti ieškovės ieškinio atsisakymą, civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.2. Ieškovė siekia suklaidinti teismą nurodydama, neva Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje pasisakė ne dėl ieškinio atsisakymo, o dėl ieškinio atsiėmimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ieškinio atsisakymo ir priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo teisinio pagrindo remtis Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi.

7.3. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi 2022 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinai pateikė identišką reikalavimą, kurį jau buvo išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas, ieškovė nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios išnagrinėtos Kauno apygardos teisme, taigi ieškovė savo poziciją iš esmės gina tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių teismai jau yra pasisakę. Ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. atskirajame skunde nurodyti argumentai yra identiški ieškovės 2022 m. balandžio 22 d. atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktiems argumentams, kurie buvo įvertinti ir atmesti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi.

7.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog netenkina ieškovės prašymo dėl ieškinio atsisakymo, kadangi šis prašymas pažeidžia dalyvaujančių byloje ir kitų asmenų interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesus. Ieškovė įrodinėja, kad vaiko interesai nėra pažeidžiami, kadangi vaikas jau turi tėvą, kuris juo rūpinasi, o jokio kito tėvo, nei atsakovas D. M., mažametis nežino, nepažįsta ir jokio kito žmogaus juo nelaiko. Nesutiktina su tokia ieškovės pozicija, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui, atitinkamai ir vaiko interesams, ir būtent dėl šios priežasties civilinis procesas privalo būti tęsiamas. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti motyvai akivaizdžiai patvirtina, jog tarp ginčo šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko tėvystės. Kadangi ieškovė šiuo metu netgi neužsimena mažamečiam vaikui apie jo biologinį tėvą, ieškovės pozicija, jog atsakovas privalantis kelti naują bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, kuriame būtent atsakovas taptų ieškovu, užvilkins visą procesą (teismas netgi turėtų spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi nuo vaiko gimimo jau yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar atsakovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo būtų priimtas), dėl ko vėliau, vaikui paaugus, jam gali būti padaroma didelė moralinė (neturtinė) žala, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovui nėra leidžiama bendrauti su vaiku, siekti išsaugoti ryšį, vaikas nėra ugdomas bendrauti kita nei lietuvių kalba. Šioje civilinėje byloje teismo posėdis paskirtas 2022 m. lapkričio 16 d., kas rodo, jog civilinis procesas byloje yra pažengęs.

7.5. Nors ieškovė teigia, kad tik ji, kaip vaiko motina geriausiai žino savo nepilnamečio vaiko interesus, tokia ieškovės pozicija yra akivaizdžiai prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir netgi protingumo principams. Įstatymai teismams yra pavedę nagrinėti klausimus, susijusius ne tik su nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimu, nustatymu, tačiau ir spręsti ginčus dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo ir pan., be to, akivaizdu, kad vaiko interesais turi rūpintis abu tėvai, o ne tik ieškovė.

7.6. Nors ieškovė teigia, kad vaiko interesai nutraukus civilinę bylą, nebus pažeisti, kadangi ieškovė įgyvendins vaiko teisę žinoti savo kilmę, ji niekada neketino ir neketina tikrosios vaiko kilmės nuo vaiko slėpti, tai paneigia bylos medžiaga. Pati ieškovė nurodė, kad vaikas savo tėvu laiko tik D. M., tik jį pripažįsta savo tėvu, jokių kitų asmenų vaikas kaip tėvo nežino, kas reiškia, jog ieškovė neteikia vaikui jokios informacijos apie vaiko tikrąjį tėvą, apie jį nepasakoja, nerodo jam nuotraukų. Atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo nustatyti laikiną vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką bent jau telefoninio ryšio priemonėmis, tačiau ieškovė atsiliepime į šį prašymą nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, kas taip pat patvirtina, jog ieškovė nesieks, kad vaikas žinotų apie tikrąją savo kilmę, trukdys ir draus vaikui bendrauti su biologiniu tėvu. Dėl to nepagrįstas ieškovės argumentas, kad pats atsakovas nesirūpina vaiku, nebendrauja, neatvyksta vaiko aplankyti, akivaizdu, kad jis šiuo metu neturi jokio teisinio pagrindo atlikti ieškovės nurodomus veiksmus, nes pati ieškovė tam prieštarauja. Kol nėra pripažinta atsakovo tėvystė, tol atsakovo interesų jokios institucijos, net ir jam atvykus į Lietuvą, negins ir neužtikrins vaiko ir tėvo bendravimo. Tik teismo sprendimas gali užtikrinti vaiko interesus.

7.7. Ieškovės ieškinio atsisakymo priėmimas ir šios civilinės bylos nutraukimas prieštarautų viešajam interesui, į kurį įeina ir vaiko interesų apsauga.

7.8. Teismų praktikoje neretai susiklosto situacijos, kuomet ieškovas pareiškia ieškinį arba atsakovas pareiškia priešieškinį, tačiau jo vėliau nusprendžia nebepalaikyti, tačiau teismai atsisako tenkinti prašymus dėl ieškinio atsisakymo kaip prieštaraujančius viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms Vien tai, jog ieškovė nebepalaiko ieškinio reikalavimų, nereiškia, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi ieškovės pareikšti reikalavimai susiję ne su jos asmeniniais interesais, o su nepilnamečio vaiko teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti, kad atsakovas D. M. nėra D. M. tėvas; nustatyti, kad atsakovas J. P. M. yra D. M. tėvas; pakeisti Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą pakeičiant nepilnamečio D. M. pavardę į M.. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė Teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje pateikta išvada, kad J. P. M. yra biologinis D. M. tėvas su tikimybe 99,99995 %.

12. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-2035-962/2022 nutraukė. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino atsakovo J. P. M. atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė priimti ieškovės ieškinio atsisakymą, civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Ieškovė 2022 m. birželio 21 d. pareiškimu ieškinį atsiėmė, pateikė atsakovo D. M. sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. A. J. P. M. 2022 m. birželio 22 d. ieškinį pripažino. Ieškovė 2022 m. birželio 29 d. pareiškimu ieškinį atsiėmė ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, pateikė atsakovo D. M. sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atmetė. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymu ieškinio atsisakė, prašė bylą nutraukti. A. J. P. M. 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė priešieškinį dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kuris teisėjos 2022 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija buvo priimtas. A. J. P. M. 2022 m. spalio 14 d. pateikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuris teisėjos 2022 m. spalio 21 d. rezoliucija buvo priimtas. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė atsakovo J. P. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo).

13. Taigi apeliacine tvarka tikrinamoje byloje susiklostė situacija, kai Kauno apygardos teismui 2022 m. birželio 21 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį, kuria buvo priimtas ieškovės ieškinio atsisakymas ir civilinė byla nutraukta, ir civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su tapačiu prašymu priimti jos atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti. Minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog šeimos bylose pagal CPK 293 straipsnio dalį ieškinio atsisakymas yra pagrindas nutraukti bylą tik tada, kai teismas tokį atsisakymą priima, tačiau remiantis šiuo pagrindu byla negali būti nutraukta, kai atsakovas pripažįsta ieškinį. Tokiu atveju, jei šalys nesudaro taikos sutarties, teismas turi priimti byloje sprendimą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-125-569/2018). Teismas konstatavo, kad, nors teismo medicinos specialisto išvados rezultatai nereiškia, jog tėvystė bus neabejotinai nuginčyta, tačiau esant situacijai, kai jau yra užvestas procesas dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovas ieškinį pripažįsta (tai nurodė ir ieškovė savo ieškinyje) bei aktyviai siekia, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, taip pat prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų gynimo principu ir vaiko teise žinoti savo tėvus, pirmosios instancijos teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė nepagrįstai.

14. Dėl nutarties 13 punkte išvardintų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2022 m. birželio 21 d. byloje nepaaiškėjo naujų aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų, ar kitų asmenų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui. A. J. P. M. ieškinį pripažino, prašo jį tenkinti visiškai, pateikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

15. Pabrėžtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

16. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Taigi, vaiko teisė žinoti savo tėvus, ieškovei užvedus bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo, prioritetiškai yra svarbesnė nei ieškovės teisė atsisakyti savo ieškinio reikalavimų.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

19. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio. Taigi nustačius, kad byloje dalyvaujantis asmuo teikia tapačius prašymus, kurie jau buvo teismo išnagrinėti, teismas gali svarstyti klausimą dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudos paskyrimo procesu piktnaudžiaujančiai šaliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

20. A. J. P. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

22. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė