Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, jog ieškinio pareiškimas yra ieškovo teisė, kuri realizuojama išimtinai jo valia. Kadangi ieškovė nebepalaiko ieškinio reikalavimų, prašo priimti atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti. Jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, o ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti ir bylą nutraukti arba klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Įstatymas nenumato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio atsisakymo priežastis, nenumato pareigos pagrįsti savo atsisakymą, taip pat nenumato reikalavimo atsakovui (-ams) sutikti su ieškinio atsisakymu. Vienintelė išlyga, kada teismas gali netenkinti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo yra tuo atveju, jeigu ieškovo atsisakymas neatitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje jo turiniui ir formai keliamo reikalavimo (t. y. jame nenurodyta, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės), arba yra nustatomos išskirtinės sąlygos, neleidžiančios tenkinti pareiškimo dėl to, kad tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

6.2. Nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas nei viešasis interesas, nei imperatyvios įstatymo nuostatos (kokios konkrečiai ir ar yra pažeidžiamos įstatymo nuostatos, nenurodoma ir teismo nutartyje). Nepilnametis vaikas auga ieškovės ir atsakovo D. M. šeimoje, jis gimė šalims esant susituokus, atsakovas D. M. gimimo įraše yra įrašytas vaiko tėvu. D. M. D. M. pripažįsta savo sūnumi, jį myli, juo rūpinasi visapusiškai, vaikas auga darnioje, pilnoje šeimoje. Jokio kito tėvo, nei atsakovas D. M., mažametis nežino, nepažįsta ir jokio kito žmogaus juo nelaiko. Vaikas šiuo metu yra per mažas, kad suvokti teisinius šio klausimo aspektus. Ieškovė, kaip vaiko motina, rūpinasi tiek jo fizine, tiek dvasine gerove, byloje duomenų apie tai, jog būtų priešingai, nėra. A. J. P. M. nekontaktuoja, nebendrauja, nesirūpina ir visiškai neteikia jokio materialinio išlaikymo D. M.. Todėl būtent ieškovė, o ne teismas ir net ne išvadą duodanti institucija yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (ir atstovauja) savo mažamečio vaiko interesus, gina ir atstovauja jo teises ir interesus teisme. Kišimasis į šeimos interesus ir mėginimas ją skaidyti, ar mažametį vaiką, kuris šiuo metu auga darnioje šeimoje, atskirti ar išskirti iš/nuo šeimos yra nepateisinama. Būtent šeimos uždarumo principas, šeimos vienybė ir siekis bendros ieškovės šeimos ir mažamečio vaiko gerovės šeimoje, motinai/ieškovei nepageidaujant reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko pavardės pakeitimo bei aiškiai išreiškus poziciją, kad ieškovė atsisako ir visiškai nepalaiko šio reikalavimo, turi būti ginamas prioritetiškai.

6.3. Dirbtinas „spaudimas“ įpareigoti ieškovę likti procese ir būti bylos iniciatore/ieškove, atsižvelgus į CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas ir iškreipia pačią bylinėjimosi teisme esmę bei tikslus, pažeidžia asmens teisę į tinkamą bylinėjimosi teisme procesą. Ieškovas arba palaiko, arba nepalaiko savo ieškinio reikalavimų, gina, arba negina savo interesus ir, jei mano, kad jo teisės pažeidžiamos – kreipiasi į teismą teisminės gynybos, arba ne (CPK 5 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą yra asmens teisė bet ne pareiga. Procesas yra grindžiamas rungimosi ir dispozityvumo principais. Tokiu būdu asmuo pats sprendžia, kreiptis jam į teismą teisminės gynybos ar ne, o pareiškus ieškinį turi teisę naudotis proceso kodekso jam suteiktomis teisėmis, įskaitant teisę atsisakyti nuo ieškinio.

6.4. Ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo atsisakymas, kai mažametis gimė santuokoje ir iki šiol auga šeimoje, kurioje visi vaiko poreikiai yra užtikrinami, niekaip negalėtų pažeisti nei vaiko, nei viešojo intereso (priešingai, nei deklaratyviai nurodoma skundžiamoje nutartyje).

6.5. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad išvadą duodanti institucija yra išreiškusi savo poziciją, jog ieškovės ankstesnio pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo tenkinimas pažeistų vaiko teisę žinoti savo kilmę, be jokio teisinio pagrindo šia išvada grindžia savo procesinį sprendimą netenkinti ir ieškovės pareikšimo dėl ieškinio atsiėmimo, nors šiuo klausimu institucija nėra pasisakiusi. Skundžiamoje nutartyje ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimas be jokio teisinio pagrindo sutapatinami, nors tai visiškai skirtingi proceso teisės institutai. Skiriasi ne tik procedūriniai ir procesiniai pagrindai, bet ir teisinės pasekmės.

6.6. Teismas nepagrįstai tapatina vaiko teisę žinoti savo kilmę su teisiniu tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo institutu. Biologinė tėvystė ir socialinis faktinio tėvo statusas šeimoje, kai vaikas gimsta santuokoje, o taip pat teisiniai iš to kylantys padariniai dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę ir įstatyminės tėčiui, nurodytam vaiko gimimo metrikuose, tenkančios pareigos bei atsakomybės prieš sūnų nėra tapačios sąvokos. Byloje buvo atliktas ekspertizė, kuria biologinė tėvystė yra nustatyta. Iš atsakovo J. P. M. byloje užimamos pozicijos (ieškinio pripažinimas) tikėtina, kad atsakovas nori dalyvauti vaiko gyvenime. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepilnamečio vaiko D. M. teisė žinoti savo kilmę bus įgyvendinta bet kuriuo atveju – tiek išnagrinėjus bylą iš esmės, tiek ir bylą nutraukus dėl to, kad ieškovė atsisako nuo ieškinio. Tačiau dirbtinai versti ieškovę likti byloje su reikalavimu keisti vaiko gimimo įrašą, kai ji su tuo nesutinka ir šio reikalavimo nepalaiko, nėra įstatyminio pagrindo ar teisinių prielaidų. Tai pažeis vaiko interesus ir teises, turės itin neigiamų padarinių jo gyvenime ateityje.

6.7. Ieškovė niekada neketino ir neketina tikrosios vaiko kilmės nuo jo slėpti, o ir byloje tai paneigiančių įrodymų nėra. Tad teismo išvada, neva ieškinio atsisakymo priėmimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises (ypač kai visas įstatymines ir moralines tėvo pareigas taip vykdo atsakovas D. M.) yra visiškai nepagrįsta bei neproporcingai ir be jokio teisinio pagrindo ribojanti ieškovės procesinę teisę, numatytą CPK 140 straipsnio 1 dalyje.

6.8. Teismui netenkinus jos pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, susiklosto paradoksali procesinė situacija, kai ieškovė yra verčiama palaikyti savo ieškinį, kurio ji iš tiesų nepalaiko. Tokiu būdu, ieškovei dirbtinai ir be jokio teisinio pagrindo (jis skundžiamoje nėra pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu aspektu) ribojant ir neleidžiant pasitraukti iš proceso ir taip pasinaudoti savo, kaip ieškovės procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 140 straipsnio 1 dalyje, yra šiurkščiai pažeidžiama asmens teisė į tinkamą ir teisingą teismą. Toliau nagrinėjant bylą ieškovės teisės procese būtų suvaržytos, ji veiktų pati prieš save, procesiškai neturėtų galimybės ginti savo pozicijos ir geriausiai atstovauti mažamečio vaiko interesų. Būdama ieškove, ji niekaip negalėtų pati sau oponuoti. Šiuo metu ieškovė su ieškiniu, kurį yra pareiškusi, nesutinka. Tad, formaliai savo poziciją, priešingą ieškiniui, ji galėtų pristatyti ir atstovauti tik atsakovo (sutuoktinio) D. M. vardu, t. y. veikdama per jį, palaikydama jo poziciją, nes atsakovas D. M. yra nurodęs procesiniuose dokumentuose, kad su ieškiniu nesutinka. Tai reikštų, kad ieškovės procesinė padėtis, atsižvelgus į jos poziciją bei argumentus, būtų suprantama/tapatinama su atsakovo, o atsakovas J. P. M . neformaliai taptų ieškovu, nes jis ieškinį pripažįsta, nors savarankiško materialinio reikalavimo nėra pareiškęs. Teismui priėmus skundžiamą nutartį ir palikus ją galioti, tokia situacija civilinio proceso požiūriu yra itin ydinga ir iškreipianti patį bylinėjimosi procesą, prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, proceso esmei bei tikslams (CPK 2str.).

6.9. Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo tenkinimas reikštų atsakovo J. P. M. interesų, šalių lygiateisiškumo, proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų pažeidimą. Nors atsakovas nurodė, kad ketina teikti priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tačiau iki šiol to nėra padaręs. Priešingai, bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukus, o atsakovui J. P. M. manant, jog yra teisinės prielaidos ir pagrindas ginti pažeistas teises, tokia teise jis gali nevaržomai pasinaudoti. Tokiu būdu šalių procesinė padėtis atitiktų jų poziciją, o ir procesas teisme vyktų greičiau ir operatyviau, nei nagrinėjamu atveju, kai ieškovė ieškinio nepalaiko ir visomis įmanomomis procesinėmis priemonėmis ieško galimybės „išeiti“ iš proceso.

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė dar 2022 m. sausio 17 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, tačiau Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė priimti ieškovės ieškinio atsisakymą, civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.2. Ieškovė siekia suklaidinti teismą nurodydama, neva Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje pasisakė ne dėl ieškinio atsisakymo, o dėl ieškinio atsiėmimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ieškinio atsisakymo ir priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo teisinio pagrindo remtis Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi.

7.3. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi 2022 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinai pateikė identišką reikalavimą, kurį jau buvo išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas, ieškovė nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios išnagrinėtos Kauno apygardos teisme, taigi ieškovė savo poziciją iš esmės gina tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių teismai jau yra pasisakę. Ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. atskirajame skunde nurodyti argumentai yra identiški ieškovės 2022 m. balandžio 22 d. atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktiems argumentams, kurie buvo įvertinti ir atmesti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi.

7.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog netenkina ieškovės prašymo dėl ieškinio atsisakymo, kadangi šis prašymas pažeidžia dalyvaujančių byloje ir kitų asmenų interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesus. Ieškovė įrodinėja, kad vaiko interesai nėra pažeidžiami, kadangi vaikas jau turi tėvą, kuris juo rūpinasi, o jokio kito tėvo, nei atsakovas D. M., mažametis nežino, nepažįsta ir jokio kito žmogaus juo nelaiko. Nesutiktina su tokia ieškovės pozicija, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui, atitinkamai ir vaiko interesams, ir būtent dėl šios priežasties civilinis procesas privalo būti tęsiamas. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti motyvai akivaizdžiai patvirtina, jog tarp ginčo šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko tėvystės. Kadangi ieškovė šiuo metu netgi neužsimena mažamečiam vaikui apie jo biologinį tėvą, ieškovės pozicija, jog atsakovas privalantis kelti naują bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, kuriame būtent atsakovas taptų ieškovu, užvilkins visą procesą (teismas netgi turėtų spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi nuo vaiko gimimo jau yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar atsakovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo būtų priimtas), dėl ko vėliau, vaikui paaugus, jam gali būti padaroma didelė moralinė (neturtinė) žala, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovui nėra leidžiama bendrauti su vaiku, siekti išsaugoti ryšį, vaikas nėra ugdomas bendrauti kita nei lietuvių kalba. Šioje civilinėje byloje teismo posėdis paskirtas 2022 m. lapkričio 16 d., kas rodo, jog civilinis procesas byloje yra pažengęs.

7.5. Nors ieškovė teigia, kad tik ji, kaip vaiko motina geriausiai žino savo nepilnamečio vaiko interesus, tokia ieškovės pozicija yra akivaizdžiai prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir netgi protingumo principams. Įstatymai teismams yra pavedę nagrinėti klausimus, susijusius ne tik su nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimu, nustatymu, tačiau ir spręsti ginčus dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo ir pan., be to, akivaizdu, kad vaiko interesais turi rūpintis abu tėvai, o ne tik ieškovė.

7.6. Nors ieškovė teigia, kad vaiko interesai nutraukus civilinę bylą, nebus pažeisti, kadangi ieškovė įgyvendins vaiko teisę žinoti savo kilmę, ji niekada neketino ir neketina tikrosios vaiko kilmės nuo vaiko slėpti, tai paneigia bylos medžiaga. Pati ieškovė nurodė, kad vaikas savo tėvu laiko tik D. M., tik jį pripažįsta savo tėvu, jokių kitų asmenų vaikas kaip tėvo nežino, kas reiškia, jog ieškovė neteikia vaikui jokios informacijos apie vaiko tikrąjį tėvą, apie jį nepasakoja, nerodo jam nuotraukų. Atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo nustatyti laikiną vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką bent jau telefoninio ryšio priemonėmis, tačiau ieškovė atsiliepime į šį prašymą nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, kas taip pat patvirtina, jog ieškovė nesieks, kad vaikas žinotų apie tikrąją savo kilmę, trukdys ir draus vaikui bendrauti su biologiniu tėvu. Dėl to nepagrįstas ieškovės argumentas, kad pats atsakovas nesirūpina vaiku, nebendrauja, neatvyksta vaiko aplankyti, akivaizdu, kad jis šiuo metu neturi jokio teisinio pagrindo atlikti ieškovės nurodomus veiksmus, nes pati ieškovė tam prieštarauja. Kol nėra pripažinta atsakovo tėvystė, tol atsakovo interesų jokios institucijos, net ir jam atvykus į Lietuvą, negins ir neužtikrins vaiko ir tėvo bendravimo. Tik teismo sprendimas gali užtikrinti vaiko interesus.

7.7. Ieškovės ieškinio atsisakymo priėmimas ir šios civilinės bylos nutraukimas prieštarautų viešajam interesui, į kurį įeina ir vaiko interesų apsauga.

7.8. Teismų praktikoje neretai susiklosto situacijos, kuomet ieškovas pareiškia ieškinį arba atsakovas pareiškia priešieškinį, tačiau jo vėliau nusprendžia nebepalaikyti, tačiau teismai atsisako tenkinti prašymus dėl ieškinio atsisakymo kaip prieštaraujančius viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms Vien tai, jog ieškovė nebepalaiko ieškinio reikalavimų, nereiškia, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi ieškovės pareikšti reikalavimai susiję ne su jos asmeniniais interesais, o su nepilnamečio vaiko teisėmis.