- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-125-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01136-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- K. A.
- Išvadą teikia
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. A. pateiktu ieškiniu prašė: nustatyti, kad atsakovas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , yra L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. yra jo vaikas; skirti DNR ekspertizę, kad nustatyti, ar atsakovas A. Š. yra L. A. tėvas; priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą sūnui L. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už 36 mėn. – 7 200,00 Eur; paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus L. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio L. A. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove K. A.; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką bendru šalių sutarimu; nepilnamečiam L. A. palikti pavardę „A.“; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismo posėdžio metu ieškovė K. A. teismui pateikė rašytinį ieškinio atsisakymą, patvirtino, kad jai yra išaiškintos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo priežasčių nurodyti nenori. Atsakovas A. Š. prašė teismo nepriimti ieškovės ieškinio atsisakymo, bylą tęsti ir nustatyti tėvystę. Išvadą duodančios institucijos atstovas A. K. nurodė, kad ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarauja vaiko interesams, jo teisei žinoti savo kilmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi priėmė ieškovės K. A. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-1604-1007/2017 nutraukė, atsakovo A. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė patvirtino, jog jai žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Ieškovė yra atstovaujama advokatės, kuri teismo posėdžio metu palaikė ieškovės prašymą ir nurodė, kad ieškovei ieškinio atsisakymo pasekmės išaiškintos. Teismas sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms, abejoti, kad ieškovė nesuvokia atsisakymo nuo ieškinio teisinių padarinių, nėra pagrindo.
5. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje vaikas L. A. yra neįgijęs visiško veiksnumo, nes turi 15 metų, todėl sprendė, kad tęsiant šios bylos nagrinėjimą jis negalėtų jo prašymu pakeisti pradinį ieškovą (motiną). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nesiaiškino ir nevertino vaiko nuomonės dėl ieškovės ieškinio atsisakymo.
6. Teismas sprendė, kad, atsisakius ieškinio šioje byloje, nebus pažeistos imperatyvios įstatymų normos, viešoji tvarka ar priešingos šalies, vaiko teisėti interesai, nes atsakovas (vaiko tėvas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija turi realias teises ginti savo ar vaiko teises inicijuojant naujus procesus. Teismas vertino, kadangi šioje byloje pasirengimo stadija neužbaigta, pradėjus naujus procesus nebus pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
7. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovei K. A. yra suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų ją atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovui patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti priimti ieškovės K. A. ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės nustatymo, priteisti iš ieškovės K. A. atsakovui A. Š. jo turėtas išlaidas advokato pagalbai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai priėmė ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės nustatymo. Tėvystės nustatymas nėra privatus ieškovės interesas. Vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pagrindas pripažinti prioritetinius vaiko interesus svarbesniais už ieškovės norą ar nenorą tęsti bylos nagrinėjimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos nutraukimo, turėjo išsiaiškinti vaiko nuomonę, ir šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad vaikas neįgijęs visiško veiksnumo.
8.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, ieškovė K. A. nemotyvuotai atsisakė pačios pareikšto ieškinio, dėl jos netinkamo procesinio elgesio atsakovas A. Š. patyrė bylinėjimosi išlaidas ir turi teisę į jų atlyginimą. Šiuo atveju teismo nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalį, sprendžiant nepriteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsta.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas kartu reiškia, kad ieškovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Asmens galimybė disponuoti turima materialiąja subjektine teise yra absoliuti ir, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, ribojama, jeigu toks atsisakymas prieštarauja įstatymui. Atsižvelgiant į disponavimo savo materialiąja subjektine teise prigimtį, įstatymas numato, jog pareikšto ieškinio galima atsisakyti esant bet kuriai proceso stadijai. Spręsdamas klausimą, ar priimti pareikšto ieškinio atsisakymą, teismas privalo patikrinti, ar tai neprieštarauja įstatymams.
12. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bet kurioje stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio, nenurodydama atsisakymo motyvų. Pažymėtina, jog CPK 140 straipsnio 1 dalis nereikalauja nurodyti atsisakymo nuo ieškinio pagrindo ir motyvų.
13. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su šeimos santykiais, vaiko interesais, o tokiose bylose teismas privalo būti aktyvus, teismas negali automatiškai patvirtinti ieškinio atsisakymo, o turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nurodė, kad ieškovei žinoma, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Sprendė, jog vaiko nuomonės dėl ieškinio atsisakymo nėra pagrindo aiškintis, nes jis nėra įgijęs visiško veiksnumo ir negalėtų byloje jo prašymu pakeisti pradinį ieškovą (motiną) ir pripažino, kad yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu neteisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priimti, kadangi šis atsisakymas pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 77785/01).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, atsisakydama ieškinio dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistą vaiko teisę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ieškovės atsisakymo nuo ieškinio kaip pažeidžiančio nepilnamečio vaiko teisę ir teisėtus interesus.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šeimos bylose pagal CPK 293 straipsnio dalį ieškinio atsisakymas yra pagrindas nutraukti bylą tik tada, kai teismas tokį atsisakymą priima. Tačiau remiantis šiuo pagrindu negali būti byla nutraukta, kai atsakovas pripažįsta ieškinį. Tokiu atveju, jei šalys nesudaro taikos sutarties, teismas turi priimti byloje sprendimą (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tai, jog iki šiol nėra oficialiai įteisinta L. A. tėvystė, yra tik pačios ieškovės kaltė, atsakovas niekada neneigė L. tėvystės, nuo pat vaiko gimimo norėjo ją pripažinti, dalyvauti sūnaus gyvenime, bet ieškovė pati nesutiko, kad atsakovas dokumentuose būtų įrašytas vaiko tėvu ir bendrautų su vaiku. Taigi, atsakovas ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į aptartas įstatymo nuostatas, ir šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ieškovės atsisakymo nuo ieškinio.
18. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo aiškintis vaiko nuomonės. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą (CPK 380 straipsnio 1,2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl bylos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti vaiko nuomonę.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė, kadangi atsisakymas pažeidžia vaiko interesus, dėl to yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Apeliantas skundžia tik dalį nutarties dėl tėvystės nustatymo ir prašo tik šią nutarties dalį panaikinti, nurodydamas, kad dėl kitų ieškinio reikalavimų – vaiko išlaikymo ir atsakovo bendravimo su juo, šalys gali susitarti ir geruoju.
20. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, visas bylos aplinkybes ir siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas nutaria išeiti už atskirojo skundo ribų ir panaikinti visą Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti ieškovės K. A. ieškinio atsisakymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
22. Kadangi nutartis panaikinta ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėja, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti ieškovės K. A. ieškinio atsisakymą.
Civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.