Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-04 · Civilinė byla Nr. 2S-2444-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
2S-2444-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06754-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
Ž. M.
Atsakovas
Lietuvos edukologijos universitetui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2444-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06754-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (ieškovo) Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Ž. M. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu atmestas jo ieškinys atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus įsakymų panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš ieškovo Ž. M. atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto naudai priteista 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 5,38 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad 2015 metų pabaigoje jis sunkiai susirgo, 2016 metų pradžioje diagnozuota sunki liga, 2016-2017 metais dėl ligos jam nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jis pradėjo tvarkytis dokumentus dėl netekto darbingumo pensijos gavimo. Susipažinęs su šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tvarkomais duomenimis apie jo valstybinį socialinį draustumą ir stažą netekto darbingumo pensijai gauti, pastebėjo žymias neatitiktis. Nuo 2018 metų sausio 1 d., pasikeitus netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo tvarkai, siekdamas, kad kaip galima operatyviau būtų perskaičiuotas skirtinos netekto darbingumo pensijos dydis, kreipėsi į Lietuvos edukologijos universitetą, prašydamas pateikti būtinus dokumentus. Universitetas prašomus dokumentus pradėjo teikti tik nuo 2018 m. kovo 21 d. Dėl to nuo šios datos turi būti skaičiuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pirmojoje instancijoje civilinės bylos nagrinėjimas vyko ieškovui nedalyvaujant, jis neturėjo galimybės užduoti klausimų bei pasisakyti dėl byloje esančių įrodymų. Pareiškėjo teigimu, pasinaudodamas sunkia jo sveikatos būkle, veikdamas nesąžiningai, atsakovas pateikė procesinius dokumentus, kuriuose nurodė melagingus paaiškinimus apie jo darbo teisinių santykių tęstinumą, atsakovo darbuotojai suklastojo darbo sutartis, kuriose vienašališkai atliko tikrovės neatitinkančius įrašus, ir taip sąmoningai veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į prašymą atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį atmesti, nurodydamas pagrindinį motyvą, kad pareiškėjas prašyme nenurodė konkrečių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, atitinkančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte proceso atnaujinimo pagrindą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

5. Teismas konstatavo, kad dėl nepanaudotų atostogų ir kompensacijos už jas yra pasisakę bei padarę išvadas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję ginčą iš esmės. Peržiūrint bylą apeliacine tvarka, visi pareiškėjo reikalavimai atmesti. Pareiškėjo nurodomu pagrindu procesas negali būti atnaujinamas, nes tų dokumentų, raštų, kuriuos pareiškėjas nurodo kaip įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, apskritai nebuvo bylos nagrinėjimo metu, jie surašyti 2018 metais, be to, juose nurodomi duomenys nesusiję su nagrinėto ginčo dalyku tokia apimtimi, kokia nustatyta išnagrinėtos bylos medžiagoje.

6. Teismas pažymėjo, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia tuo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes jis sužinojo, kai, susirgęs sunkia liga, kreipėsi dėl duomenų netekto darbingumo pensijai gauti, ir juos gavęs pastebėjo daug neatitikčių, taip pat gavęs Lietuvos edukologijos universiteto 2018 m. kovo 21 d. archyvo pažymą apie darbo stažą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visus duomenis apie suteiktas ar nepanaudotas atostogas, kuriuos jam teikė Lietuvos edukologijos universitetas, pareiškėjas turėjo tikrinti prieš kreipdamasis su ieškiniu į teismą 2015 m. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam tik dabar tapo žinoma aplinkybė, jog Lietuvos edukologijos universitetas jam nesumokėjo už paskutinę darbo dieną – 2014 m. gruodžio 17 d., teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas profesionalus teisininkas, šią aplinkybę galėjo patikrinti ir įvertinti dar prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2015 m. Be to, pareiškėjas, argumentuodamas savo reikalavimus dėl jam priklausiusių kasmetinių atostogų skaičiavimo, vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kelia teisės taikymo klausimus, kurie nesudaro jo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko jam nedalyvaujant ir neturint realios galimybės užduoti kitai šaliai klausimų, pasisakyti dėl byloje esančių įrodymų, būti teismo išklausytam. Dėl šių pareiškėjo argumentų yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodydamas, jog nebuvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam.

Šalies argumentai

7. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtais sprendimais, kuriais netenkinti pareiškėjo reikalavimai, siekia šiuos procesinius sprendimus pakeisti, tačiau pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo procesui atnaujinti, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų naujai paaiškėjusios ir kurių pareiškėjas negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos turinčios bylai esminę reikšmę, dėl kurių galėtų keistis materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija ta apimtimi, kokia buvo iškeltas ginčas ir išnagrinėta byla. Archyvo pažyma ir Sodros raštas yra 2018 metų laikotarpiu atsiradę nauji dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas bando kvestionuoti įsiteisėjusius procesinius teismų sprendimus jo ginče su Lietuvos edukologijos universitetu dėl atsiskaitymo nutraukiant darbo santykius. Tai nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13642-727/2015, tiek Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, vadovavosi atsakovo pateiktais suklastotais rašytiniais įrodymais. Skundžiama teismo nutartis yra formali, ją priimdamas teismas neįsigilino nei į prašymo atnaujinti procesą, nei į išnagrinėtos civilinės bylos esmę. Tokia teismo nutartis yra ir nepagrįsta ir neteisėta.

8.2. Vadovaudamasis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika proceso atnaujinimo klausimu bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais, pareiškėjas pažymi dvi ypač svarbias faktines aplinkybes: ši byla yra darbo byla, kurioje teismas turi būti aktyvus; pareiškėjas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, nors tai buvo darbo byla. Teismo proceso metu pareiškėjui buvo teikiama skubi ir neatidėliotina pagalba sveikatos priežiūros įstaigos stacionare dėl sunkios ligos. Visi tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui dar iki priimant sprendimą, kartu pareiškėjas prašė atnaujinti įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismui atsisakius atnaujinti įrodymų tyrimą, apeliaciniame skunde pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašė jo darbo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ne netenkino šio prašymo, bet net atsisakė priimti pareiškėjo rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjo vertinimu, toks teismo procesas negali būti laikomu sąžiningu Konvencijos prasme.

8.3. Civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė atnaujinti procesą, atsakovas sistemingai klaidino teismą, kad atsakovas su pareiškėju nuo 2005 metų iki pat darbo sutarties nutraukimo sudarinėdavo terminuotas (iki vienerių metų trukmės) darbo sutartis. Šiems savo teiginiams pagrįsti teismui atsakovas pateikė, pareiškėjo teigimu, suklastotas darbo sutartis, kuriose atsakovo darbuotoja vienašališkai atliko teisinės tikrovės neatitinkančius įrašus, jog pareiškėjo ir atsakovo darbo sutartys pasibaigdavo suėjus darbo sutarties terminui. Atitinkamai tų suklastotų dokumentų pagrindu atsakovas betarpiškai teisme teikė melagingus paaiškinimus ir atsikirtimus į pareiškėjo apeliacinį skundą.

8.4. Tiek išnagrinėtoje, tiek šioje proceso atnaujinimo byloje atsakovas neva tinkamą atsiskaitymą su pareiškėju, nutraukiant darbo sutartį, grindė ieškinio senatimi. Pasak pareiškėjo, tokia teisinė gynyba turi prasmę tik tada, jeigu iš tikrųjų ankstesnės jo darbo sutartys būtų pasibaigusios suėjus darbo sutarties terminui. Tačiau konkretūs juridiniai faktai, kuriuos pareiškėjas įrodinėjo su prie prašymo atnaujinti procesą pridėtais įrodymais, byloja, kad pareiškėjo dar 2005 metais su Lietuvos edukologijos universitetu sudaryta darbo sutartis buvo tęsiama, o ne sudaromos atskiros sutartys. Atitinkamai iš esmės kinta ir pati atsiskaitymo tvarka, tai matyti iš naujai paaiškėjusių, bet pareiškėjo darbo teisinių santykių metu egzistavusių konkrečių juridinių faktų.

8.5. Skundžiamoje nutartyje klaidingai akcentuojama prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų oficialių rašytinių įrodymų sudarymo data. Šiuo atveju svarbu ne dokumento sudarymo data, bet dokumento turinys. Būtent 2018 metais sudarytų dokumentų turinys įrodo, kad, nutraukiant su pareiškėju darbo teisinius santykius, paskutinę darbo dieną nebuvo galutinai atsiskaityta. Jeigu tos aplinkybės, kad su pareiškėju atsakovas tinkamai neatsiskaitė, būtų žinomos bylą nagrinėjusiam teismui, jis tikrai būtų priėmęs kitokį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, yra visi pagrindai procesui atnaujinti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su atostogų kompensacijos skaičiavimu už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2015 m. sausio 23 d. Teismas nustatė, kad šis klausimas buvo 2015 – 2016 m. nagrinėtos bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalykas, teismai šiuo klausimu išsamiai pasisakė, o pareiškėjo nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės nesusijusios su išnagrinėta byla tokia apimtimi, kokia nustatyta išnagrinėtos bylos medžiagoje. Atsakovo teigimu, jokios, net ir naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su atostogų kompensacijos skaičiavimu, nagrinėjamu atveju vis tiek būtų nereikšmingomis, nes byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nustatyta, jog atostogų kompensacijos suma, atsakovo išmokėta pareiškėjui, yra sutartinė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėtų prašyti procesą atnaujinti tik nurodydamas naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias ne su atostogų kompensacijos apskaičiavimo metodika, o su tuomečiais pareiškėjo valios trūkumais, jam sudarant susitarimą su atsakovu dėl atostogų kompensacijos. Kita vertus, pareiškėjas nei dabar, nei byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą, nekėlė susitarimo pripažinimo negaliojančiu klausimo bendraisiais sutarčių negaliojimo pagrindais (pvz., dėl valios trūkumų - pareiškėjo suklaidinimo, apgaulės, nesuvokimo ir pan.).

9.2. Iš esmės tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su darbo sutarčių vertinimu kaip tęsiamų, o ne sudaromų naujų. Šie argumentai netgi negali būti laikomi faktais, nes jie teisinio – vertinamojo pobūdžio. Darbo sutartys visapusiškai išnagrinėtos ir įvertintos sprendimus priėmusių teismų. Tai, ar tos darbo sutartys buvo tęsiamos, ar sudaromos naujai, akivaizdžiai nekeičia toje byloje ginčyto materialinio teisinio santykio kvalifikavimo, nes, minėta, šalių darbo santykiai pasibaigė ir su pareiškėju galutinai atsiskaityta šalių susitarimu.

9.3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, išanalizavęs ir bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, medžiagą, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir dėl to, jog neatitinka kito CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto ir Lietuvos teismų praktikoje išaiškinto kriterijaus – jas nurodančio asmens nežinojimo ir negalėjimo apie jas žinoti bylos nagrinėjimo metu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovo archyvo pažymą ir Sodros raštą, kuriuose, anot pareiškėjo, minimos naujai paaiškėjusios aplinkybės, gavo tvarkydamas dokumentus dėl netekto darbingumo pensijos, t. y. šių dokumentų gavimo priežastis iš esmės buvo pareiškėjo liga. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tuose dokumentuose nurodytos pareiškėjui svarbios informacijos pareiškėjas negalėjo gauti 2015 – 2016 m. bylos nagrinėjimo metu

9.4. Kiti tiek pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek ir jo atskirajame skunde pateikiami teiginiai ir argumentai apskritai nelaikytini faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas visiškai sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, pasibylinėti ar vilkinti priimtų sprendimų vykdymą.

9.5. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo nurodomomis neva padarytomis nusikalstamomis veikomis – dokumentų suklastojimu, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas privalo suprasti, jog nurodytos veikos yra nusikalstamos, dėl tokio savo pobūdžio gali būti įrodinėjamos tik atitinkamais įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais. Kitu atveju jų nurodymas tėra tik niekuo nepagrįsti deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

13. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13642-727/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

14. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

15. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą kelia klausimą dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2015 m. sausio 23 d. ir nesumokėtos kompensacijos už jas. Pareiškėjas iš esmės remiasi VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto archyvo 2018 m. kovo 21 d. pažyma apie darbo stažą bei naujai gautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštu, iš kurio pareiškėjui matyti, kad atsakovas iki šiol jam nepriskaičiavo ir neišmokėjo jam priklaususio darbo užmokesčio už paskutinę pareiškėjo dirbtą darbo dieną – 2014 m. gruodžio 17 d.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, taip pat atskirojo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nenurodė tokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos turinį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuose dokumentuose nurodytos informacijos jis neturėjo galimybės gauti bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu. Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad pareiškėjo įvardytuose dokumentuose nurodomi duomenys nesusiję su nagrinėto ginčo dalyku tokia apimtimi, kokia nustatyta išnagrinėtoje byloje. Pareiškėjas išnagrinėtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nereiškė savarankiško reikalavimo, ginčydamas darbo pas atsakovą teisinį pagrindą – terminuotas sutartis, apeliaciniame skunde taip pat neprašė darbo santykių pripažinti neterminuotais. Ši aplinkybė buvo konstatuota ir apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą apeliacine tvarka. Dėl pareiškėjo teiginių, kad tik dabar jam tapo žinoma apie tai, jog Lietuvos edukologijos universitetas jam nesumokėjo už paskutinę jo darbo dieną, pažymėtina tai, jog pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, jau teikdamas ieškinį ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, galėjo ir turėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su jam išmokėtu darbo užmokesčiu.

17. Tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde pareiškėjas taip pat argumentavo, kad neturėjo galimybės dalyvauti bylos procese pirmos instancijos teisme. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, konstatavo, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsiaiškino reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nebuvo pažeista ieškovo (pareiškėjo) teisė būti išklausytam, jis pasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimą, turėjo galimybę savo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde.

18. Atskirajame skunde esminiu argumentu bylos procesui atnaujinti pareiškėjas nurodo tai, kad atsakovas pateikė suklastotas darbo sutartis, kuriose atsakovo darbuotoja vienašališkai atliko teisinės tikrovės neatitinkančius įrašus, jog pareiškėjo ir atsakovo darbo sutartys pasibaigdavo suėjus darbo sutarties terminui, be to, suklastotų dokumentų pagrindu atsakovas teisme teikė melagingus paaiškinimus ir atsikirtimus į pareiškėjo apeliacinį skundą. Tokie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, gali būti savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Nurodyto pagrindo atnaujinti procesą egzistavimą gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos. Pareiškėjas savo pareiškime įrodymų, kad atsakovas teikė suklastotus dokumentus ir melagingus paaiškinimus, ir tai patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nepateikė.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 550 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

21. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, kuris šiuo atveju sudarytų 358,08 Eur (2018 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis 895,20 Eur x 0,4; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Be to, atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą teismas pagrįsta pripažįsta 250 Eur dydžio sumą. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistina 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto (į. k. 111951498) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Laima Ribokaitė