- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2-13642-727/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- Lietuvos edukologijos universitetui
- Advokatai
- Kazimieras Karpickis, Marius Grajauskas
dalyvaujant atsakovo atstovams advokatui Mariui Grajauskui ir advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus įsakymų panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. M. 2015-02-26 kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 125 str. 1 d. pagrindu neteisėtu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei turtinę ir neturtinę žalą, kurios reikalavimą patikslins gavęs iš atsakovo prašomus išsireikalauti dokumentus (1 t., b.l. 1-5). Ieškovas nurodė, kad jo atleidimas iš darbo pas atsakovą neteisėtas, nes darbo sutarties nutraukimas įvykdytas prieš ieškovo valią, naudojant prieš jį psichologinio poveikio priemones. Ieškovo teigimu, nebuvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas nutraukti darbo sutartį, kaip numato LR DK 125 str. 1 d., o prašymą nutraukti darbo sutartį ieškovas teigia teikęs tik todėl, kad darbdavys netenkino jo 2014 metų gruodžio mėnesį teikto prašymo suteikti kasmetines atostogas už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2011 metus. Vienintelis būdas, anot ieškovo, gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas buvo prašymo išeiti iš darbo darbdaviui įteikimas, todėl jį ir parašė 2015-01-23.
2015-05-14 ieškovas pareiškė ieškinį kitoje byloje (t.2, b.l. 30-42), kuriuo prašė:
panaikinti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 651-psc Dėl atostogų suteikimo dalyje ir 2012 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 720-psc;panaikinti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2013 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 697-psz;priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 25 d. iki 2015 m. sausio 23 d., o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 str. 1 dalyje nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos;priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto darbo užmokesčio kintamąją dalį už papildomų darbų, nesulygtų darbo sutartyje atlikimą laikotarpyje nuo 2014-01-02 iki 2014-12-31, taip pat kintamąją darbo užmokesčio dalį už darbą vietoje laikinai nesančių darbuotojų, o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 str. 1 d. nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos;priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto piniginę išmoką už narystę Universiteto valdymo organe – Senate 2014 metais;priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto 180 EUR žalą, susijusią su neįvykusia komandiruote į Baku, Azerbaidžaną, o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 str. 1 dalyje nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos;priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto piniginę kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą 2013 metais vykstant į komandiruotes iš Vilniaus miesto į Utenos miestą ir kitas pinigines išmokas pagal papildomo darbo sutartį Nr. 20936, o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 str. 1 dalyje nustatytus delspinigius nuo priteistinos sumos;
2015-06-01 nutartimi civilinės bylos sujungtos (t.2, b.l. 67).
Šių reikalavimų pagrindimui ieškovas nurodė, kad atsakovas su juo 2005-10-25 sudarė terminuotą darbo sutartį ir ją kiekvienais metais tęsė iki 2015-01-23. Ieškinyje teigiama, kad darbo stažas negali būti dirbtinai pertraukinėjamas darbuotoją vieną dieną pagal terminuotą darbo sutartį atleidus, o kitą dieną vėl priėmus į darbą pagal kitą terminuotą darbo sutartį, todėl stažas turi būti skaičiuojamas nuo 2005-10-24 iki 2015-01-23 ir laikomas nepertraukiamu. Ieškovas nurodo kad atsakovas 2012-07-03 priėmė įsakymą Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo", kuriuo Ieškovui už 2011 -2012 mokslo metus buvo suteiktos 38 kalendorinės dienos atostogų nuo 2012-07-23 iki 2012-08-30. 2012-07-08 dėl nelaimingo atsitikimo buityje (2012 m. liepos 6 d. lūžo dešinės kojos pėda) ieškovui buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Dėl minėto nelaimingo atsitikimo jis buvo nedarbingas imtinai nuo 2012-07-08 iki 2012-11-14. 2012-07-25 įsakymu Nr. 720-psc „Dėl atostogų atšaukimo" ieškovui 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo" suteiktos 38 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų buvo atšauktos. Ieškovo teigimu, jam tapus nedarbingu, darbdavys iš karto privalėjo priimti sprendimus dėl atostogų perkėlimo, tačiau to nepadarė. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes vyko planinis studijų procesas.
Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ne tik darbo sutartis, bet ir papildomas susitarimas prie darbo sutarties dėl papildomo darbo. Šis susitarimas, ieškovo teigimu, negali būti vertinamas kaip atskira savarankiška darbo sutartis, o yra tam tikros korektūros į esamą darbo sutartį. Atsakovas 2013-06-27 įsakymu Nr. 697-psz „Dėl atostogų suteikimo" išleido ieškovą kasmetinių atostogų nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29, tačiau kiekvieną šiame ginčijamame įsakyme nurodytą dieną (nuo 2013-06-25 iki 2013-08-31) ieškovas atliko darbines funkcijas pagal papildomą susitarimą ir neturėjo net teorinės galimybės atostogauti. Ieškovo teigimu, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas, jis sužinojo tik šios bylos proceso metu. Ieškovo teigimu, per visą laikotarpį nuo savo darbo teisinių santykių pas atsakovą pradžios nei karto nebuvo supažindintas su darbdavio įsakymais suteikti kasmetines atostogas, nei karto nebuvo informuotas apie apskaičiuotas, išmokėtas ar išskaičiuotas sumas. Ieškovas prašo, kad teismas panaikintų ginčijamus įsakymus, ištirtų ir nustatytų, kiek atsakovas suteikė ir ieškovas panaudojo jam priklausančias kasmetines atostogas visu darbo pas atsakovą laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2015-01-23, bei priteistų kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas savo 2014-01-31 įsakymu Nr. 110-pse ženkliai (nuo 24 iki 14 BMA) sumažino kintamąją darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, tuo grubiai pažeisdamas LR DK 192 str. 1 d., 197 str. ir 203 str. reikalavimus. Atliekant papildomą darbinę funkciją pagal papildomą susitarimą prie sutarties kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovas dirbo tuo pačiu ir dar didesniu darbo krūviu nei prieš tai buvusiais metais. 2013 m. atsakovo rektoriaus įsakymu „Dėl prevencinę pirkimų kontrolę atliekančių asmenų skyrimo" ieškovas ir A. U. buvo paskirti vykdyti prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę, tačiau nutraukus darbo santykius su A. U. 2014 m. ieškovas liko vienas, darbo krūvis išliko analogiškas, o atsakovas papildomo darbuotojo/-ų neskyrė, kartu ir neskyrė papildomos kintamosios darbo užmokesčio dalies ir nemokėjo už papildomai įprastinį krūvį viršijantį darbą. Taip pat ieškovui vykstant į komandiruotes jo įprastinių darbų universitete niekas neatlikdavo, ieškovas darbines funkcijas privalėdavo atlikti ir būdamas komandiruotėse (Švedijoje, Gruzijoje), už tai papildomo atlygio negaudavo, kas, ieškovo teigimu, rodo, jog atsakovas jau tuomet pradėjo naudoti jo atžvilgiu mobingą. Atsakovo teigimu, jam ne kartą buvo pavesta koreguoti projektų vykdytojų/teikėjų rengiamus projektus, nes buvo nustatyti ženklūs jų trūkumai, už tai buvo sutarta mokėti papildomai, tačiau iki šiol atsakovas to nepadarė. Ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai dėl kintamosios atlyginimo dalies, papildomo atlygio nemokėjimo tęstiniai, vyko kas mėnesį (pažeidimas atsinaujindavo kas mėnesį neišmokant ieškovui priklausančios kintamosios darbo užmokesčio dalies) iki darbo santykių su atsakovu pabaigos (2015-01-23), senaties terminų ieškovas nepraleido.
Ieškovas teigė, jog buvo kolegialaus atsakovo valdymo organo - Senato nariu. Pagal nustatytą tvarką kalendorinių metų pabaigoje visiems Senato nariams skiriamos išmokos už narystę Senate. Tuo tarpu jam tokia išmoka už 2014 metus, skirtingai nei kitiems Senato nariams, nebuvo skirta, todėl prašė ją priteisti.
Taip pat nurodė, jog 2012 m. gruodžio mėn. atsakovas ieškovą, kaip atsakovo darbuotoją lydintį du universiteto studentus buvo komandiravęs į Azerbaidžaną, Baku. Buvo susitarta, kad vykstantys operatyvumo tikslu asmenys apmoka vizų išlaidas, kurios bus padengtos atvykus į komandiruotės vietą. Ieškovas 2012 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 apmokėjo savo ir dviejų studentų - G. M. ir T. P. vizos išlaidas (iš viso 180 EUR). Viza Nr. AA 0560715 buvo išduota 2013 m. gruodžio 15 d. ir galiojo iki 2014 m. sausio 14 d.. Tačiau buvo informuotas, kad renginys Azerbaidžane yra nukeliamas į kitą dieną. Nukėlus renginį atsakovas atšaukė ieškovą iš komandiruotės ir į ją vėliau išsiuntė kitus asmenis (įskaitant ir kitus studentus), dėl ko ieškovas nepasinaudojo gauta viza ir patyrė 180 EUR nuostolį, kurio atsakovas nepadengė iki šios dienos, nors vadovaujantis DK 220 str. 1 d. numato, kad darbuotojams apmokamos visos su komandiruotėmis susijusios išlaidos. Ieškovas taip pat teigė, jog pagal vieną iš darbo sutarčių t.y. pagal Darbo sutartį Nr. 20936, sudarytą 2013 m. vasario 1 d., buvo komandiruotas keletą kartų į Utenos miestą skaityti paskaitų, tačiau minėtos komandiruotės išlaidos jam taip pat nebuvo sumokėtos.
Prijungtoje byloje teiktame ieškinyje atsiliepdamas į atsakovo atsiliepimo teiginius dėl psichologinio spaudimo, ieškovas papildomai nurodė, kad vien darbo užmokesčio sumažinimas, komandiruočių ar nedarbingumo metu neskiriant pavaduojančio darbuotojo, papildomų darbuotojų nepriėmimas į darbą, draudimas vykti į komandiruotę, nors visas išlaidas apmokėti turėjo priimančioji šalis, byloja apie psichologinį spaudimą. Atlikdamas pavedimus pagal papildomą susitarimą prie darbo sutarties, o konkrečiai vykdydamas kontrolės organo funkcijas nustatė, kad prieš universitetą galėjo būti daromos nuskalstamos veikos klastojant atitinkamus dokumentus viešųjų pirkimų vykdymo procedūrose. Apie tai nedelsiant tiek jis pats, tiek kiti Teisės ir viešųjų pirkimų centro darbuotojai informavome rektorių. Kartu buvo pasiūlyta nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tai sąlygojo galimą atsakovo nusistatymą ieškovo atžvilgiu, nes vieno susitikimo metu jam buvo pasakyta, kad dabar už tai jis turės atsakyti. Psichologinį spaudimą, anot ieškovo, rodo ir 2014-10-23 anoniminis laiškas, dėl kurio atsakovas prašė teikti pasiaiškinimą 2014-12-10 d.. Panaši situacija kartojosi, dėl jaučiamo psichologinio spaudimo ir įtampos ieškovas patyrė stresą, sveikatos sutrikimus (sutriko širdies darbas, padidėjo kraujospūdis), ieškovas tapo nedarbingas iki pat darbo santykių pabaigos, padarinius tebejaučia iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovas dirbo Lietuvos edukologijos universitete ne tik kaip lektorius, bet ir kaip atsakovo Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjas, be to, atsakovui tuo pačiu metu teikė paslaugas kaip advokatas. Tokia ieškovo veikla, kaip vėliau paaiškėjo atsakovui, galimai buvo nesuderinama su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. Kadangi ieškovas faktiškai buvo pagrindinis Lietuvos edukologijos universiteto teisininkas, visi teisiniai klausimai tarp jų ir iš darbo teisės kylantys klausimai, buvo su ieškovu derinami (be kita ko ir kasmetinių atostogų jam pačiam suteikimo klausimai), o pastarasis, kaip paaiškėjo, piktnaudžiavo savo tokia padėtimi. Nors ieškovas jau 2014-12-22 buvo pateikęs prašymą dėl pasiūlymo pateikimo nutraukti darbo sutartį su Universitetu šalių susitarimu, kuriame pažymėjo, kad jam yra pateiktas pasiūlymas iš kitos institucijos, atsakovas neprieštaravo, kad jis organizuotų konkursą advokatams teikti teisines paslaugas Lietuvos edukologijos universitetui ir patikėjęs, kad tą konkursą laimėjo ieškovas, su juo rektorius 2015-01-12 pasirašė atstovavimo susitarimą LEU-4, kaip viešojo konkurso rezultatų įforminimą, nors, kaip vėliau paaiškėjo, tokio konkurso ieškovas apskritai neorganizavo. Ieškovas visiškai nepagrįstai, siekdamas suklaidinti teismą, teigia, kad atsakovas darė jam psichologinį spaudimą. Ieškinyje nurodyti teiginiai yra spekuliatyvūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, nurodomos aplinkybėmis, kurios niekaip negali būti siejamos su tariamu psichologiniu spaudimu. Kadangi ieškovas niekada nedalyvavo konkursuose dėstytojo pareigoms užimti, darbo sutartis su juo negalėjo būti sudaryta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, todėl buvo sudarinėjamos atskiros terminuotos darbo sutartys. Tai, ar ieškovo dirbtu laikotarpiu nuo 2005-10-24 iki 2015-01-23 yra nepertraukiamasis darbo stažas, ar vis dėlto nurodytu laikotarpiu jis buvo nutrūkęs, atsakovo nuomone, neturi jokios reikšmės sprendžiant ieškovo iškeltų reikalavimų dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo teisėtumą. Ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2005-10-25 iki 2015-01-23, tačiau pats kvestionuoja tik 2011-2015 metų laikotarpiu suteiktas kasmetines atostogas ir apskritai nenurodo jokios aplinkybės ir nepateikia jokių įrodymų, kad atostogų suteikimo tvarka būtų buvusi pažeista 2005-2010 metais. Ieškovo reikalavimams, susijusiems su piniginės kompensacijos priteisimu už tariamai nepanaudotas atostogas, kylantiems iš sutarčių, kurios buvo nutrauktos laikotarpiu nuo 2006-12-31 (pirmosios terminuotos sutarties nutraukimas) iki 2012-05-14, yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašo taikyti šiems reikalavimams ieškinio senatį.
Atsakovo nuomone, ieškovas, manydamas, jog 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo" ir 2012-07-25 įsakymu Nr. 720-psc „Dėl atostogų atšaukimo" kaip nors buvo pažeistos jo teisės, galėjo per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginti savo tariamai pažeistas teises, tačiau to nepadarė. Taigi terminai ginčyti nurodytus įsakymus jau yra pasibaigę ir todėl ieškovo reikalavimas dėl jų panaikinimo negali būti tenkinamas vien jau dėl šios priežasties. Kita vertus, ieškovas nenurodo, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kaip ginčijami įsakymai pažeidėjo teises.
Atostogos 2013-06-27 įsakymu Nr. 697-psz „Dėl atostogų suteikimo ieškovui buvo suteiktos tik kaip dėstytojui, nes jis pats atsisakė įforminti kasmetines atostogas jam kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui. Nors ieškovas kasmetinių atostogų buvo išleistas tik kaip dėstytojas, tai niekaip nepažeidė jo teisių, nes už atostogų laikotarpį (nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29) ieškovui buvo išmokėtas jo vidutinis darbo užmokestis („atostoginiai"), apskaičiuotas atsižvelgiant į jo kaip dėstytojo darbo užmokestį, o nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29 jam, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, buvo mokamas jo darbo užmokestis, o už nepanaudotas atostogas (kurios priklausė kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui) buvo išmokėta kompensacija ieškovą atleidžiant iš darbo. Taigi, panaikinus ginčijamus įsakymus jokios ieškovo teisės nebūtų apgintos, nes atsakovas ieškovui yra sumokėjęs kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovui už visas nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas kompensacija buvo apskaičiuota vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant tiek nuo ieškovo kaip dėstytojo, tiek kaip nuo Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo, darbo užmokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad jam buvo sumažinta kintamoji darbo užmokesčio dalis tariamai neteisėtai, nepagrįstai reikalauja priteisti skirtumą tarp kintamosios darbo užmokesčio dalies, skirtos 2013-01-02 - 2013-12-31 laikotarpiui, ir kintamosios darbo užmokesčio dalies skirtos 2014-01 -02 -2014-12-31 laikotarpiui. Abiejuose įsakymuose dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies buvo nustatytas konkretus terminas, kuriam skiriama atitinkamo dydžio kintamoji darbo užmokesčio dalis. Nei viename iš įsakymų darbdavys neįsipareigojo kintamąją darbo užmokesčio dalį mokėti neterminuotai, o darbdavio veiksmai nesudarė jokio pagrindo darbuotojui tikėtis, jog 2013-01-31 įsakymu Nr. 124-psz „Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo" paskirta kintamoji darbo užmokesčio dalis bus skiriama ir 2014 metams. Kintamoji darbo užmokesčio dalis ieškovui buvo sumažinta dėl atsakovo lėšų trūkumo. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo nustatyta nei vienoje su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje, atsakovas nei jokiais susitarimais, nei konkliudentiniais veiksmais neįsipareigojo ieškovui mokėti kintamosios darbo užmokesčio dalies ir tuo labiau nekeisti jos dydžio. Nepagrįsti, anot atsakovo, ieškovo teiginiai, jog jo darbo krūvis 2014 metais lyginant su 2013 metais išaugo dėl tariamai vykdytų kitų - nesančių darbuotojų funkcijų. Nesančių darbuotojų funkcijas vykdė ne pats ieškovas, o jo pavaldiniai - Teisės ir viešųjų pirkimų centro administratorė L. V., vyresnioji specialistė I. B., vyriausiasis specialistas D. K..
Ieškovas be jokio pagrindo teigia, kad jam nebuvo sumokėta už veiklą Lietuvos edukologijos universiteto Senate. Tai, kad ieškovui už minėtą darbą buvo sumokėta, turi būti jam pačiam puikiai žinoma iš jo banko sąskaitos duomenų. Už darbą Lietuvos edukologijos universiteto Senate 2014 m. ieškovui 2014-12-05 buvo išmokėti 250 Lt, t. y. po 50 Lt už 5 Senato posėdžius, kuriuose ieškovas dalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ieškovas niekada nebuvo siunčiamas komandiruotei į Azerbaidžaną (Baku) todėl nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimo atlyginti jo išlaidas už vizą. Lietuvos edukologijos universitetas neturi ieškovo prašymo išleisti į tokią komandiruotę, atitinkamai nebuvo priimtas joks atsakovo įsakymas dėl ieškovo siuntimo į tariamą komandiruotę, ieškovas nėra pateikęs ataskaitos apie tokią komandiruotę ar dokumentų, patvirtinančių joje patirtas išlaidas. Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie komandiruotę į Uteną, už kurią jam taip pat neva nebuvo sumokėta. Atsakovo teigimu, paskaitų skaitymas Utenoje nebuvo laikomas komandiruote, ieškovas niekada neteikė ir nederino jokio prašymo dėl jo siuntimo į atitinkamą komandiruotę, taip pat neteikė jokios ataskaitos ar dokumentų, kurie patvirtintų išlaidas, patirtas tariamoje komandiruotėje, o už 3 dienų paskaitas Utenoje (vienos dienos darbo laikas sutapo su Teisės ir viešųjų pirkimo centro vedėjo darbo laiku) ieškovui buvo sumokėta papildomai (t.1, b.l. 17-26; t.2, b.l. 85-100).
Posėdžio metu liudytoju apklaustas Lietuvos edukologijos universiteto rektorius A. G. teismui aiškino, jog dirba rektoriumi jau 12 metų, ieškovą pažįsta, santykiai buvo neblogi, pats pasiūlė jam tapti Senato nariu, kurį laiką jis juo buvo, taip pat atliko taryboje techninę sekretoriaus funkciją. Liudytojas teigė, kad savo rekomendacijų dėka jis ieškovą kilstelėjo, vienok praėjus kuriam laikui taryba jo, kaip sekretoriaus, paslaugų atsisakė, o kiti Senato nariai turėjo jam priekaištų dėl darbo. Liudytojo teigimu, jį, kaip rektorių, pasiekdavo kitų darbuotojų pastabos dėl ieškovo elgesio ir darbo, ieškovui reiškiamas pastabas pastarasis priimdavo su dideliu nepasitenkinimu. Anot liudytojo, laikui bėgant atsirado kitų dalykų, kurie privertė jį suabejoti ieškovo gera reputacija ir patikimumu, ieškovas buvo įtarus, priekaištavo kitiems, bet ne sau. Ieškovas siekė universiteto kanclerio posto, kuris buvo numatytas statute, bet realiai tokios pareigybės dar nebuvo, bet ieškovui buvo pasakyta, kad nebus skiriamas į šį postą. Po kurio laiko ieškovas atėjo ir paprašė būti atleidžiamas iš darbo, pasakė turintis kitų pasiūlymų ir kėlė sąlygas dėl išeitinės, prašė 6 mėn. išeitinės. Rektorius sutiko su 4 mėn. išeitine išmoka, ieškovas tokį siūlymą priėmė ir parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Jokio spaudimo niekas ieškovui nedarė. Liudytojas teigė apsidžiaugęs, kad darbo santykiai su ieškovu nutrūko, nes jo darbo stilius, elgesys daugeliui buvo nepriimtinas (t.3, b.l. 50-51).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas posėdžio metu netenkino prieš pat posėdį elektroniniu paštu gauto ieškovo prašymo atidėti posėdį dėl ieškovo ligos, bylą išnagrinėjo iš esmės jam nedalyvaujant (t.3, b.l. 50-51, LR CPK 246 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovą lektoriumi (dėstytoju) nuo 2005-10-24, su juo buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys, kurios suėjus terminui buvo nutraukiamos ir pasirašomos naujos (t.1, b.l. 50-87, 27-32). Taip pat ginčo šalys 2013-01-02 sudarė papildomą susitarimą prie 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 20223, kuriuo ieškovui buvo pavesta atlikti šia darbo sutartimi nesulygtą papildomą darbą – neterminuotai vadovauti Lietuvos edukologijos universiteto Teisės ir viešųjų pirkimų centrui (t.1, b.l. 33-34). Tiek darbo sutartis, tiek šis papildomas susitarimas 2015-01-23 įsakymu Nr. 1-47 (t.1, b.l. 49) nutraukti LR DK 125 str. 1 d. pagrindu pačiam ieškovui prašant pagal jo tos pačios dienos prašymą (t.1, b.l. 48). Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad ieškovas atskirų susitarimų pagrindais teikdavo atsakovui teisines paslaugas kaip advokatas (t. 2, b.l. 165-168).
Ieškovas ginčija darbo santykių nutraukimą, nutraukimo teisinį pagrindą, teigdamas, kad nebuvo jo valios nutraukti darbo santykius, kad tai jis padarė atsakovo vykdyto psichologinio spaudimo išdavoje, taip pat apeliuoja į tam tikrus techninius procedūrinius pažeidimus nutraukiant darbo santykius LR DK 125 str. 1 d. pagrindu, o būtent tai, kad nebuvo suformuotas raštiškas abiejų šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Su ieškovo teiginiais nesutiktina.
Dėl darbuotojo valios nutraukiant darbo sutartį
LR DK 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas šią savo teisę gali įgyvendinti, kreipdamasis į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), nutraukdamas darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 straipsnis) arba dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 straipsnis). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį minėtais pagrindais lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. Š. v. VšĮ „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. UAB „Selteka“ bylos 3K-3-174/2013). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Autosabina“, bylos Nr. 3K-3-586/2004).
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 125 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Taigi, pasiūlyti nutraukti darbo sutartį gali bet kuri šalis: darbuotojas ar darbdavys. Pabrėžtina, kad Darbo kodekse numatyta tokio siūlymo rašytinė forma, t.y. pasiūlymas kitai šaliai turi būti pateiktas raštu. Kita šalis, jei sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti pasiūlymą teikusiai šaliai. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas (2 minėto straipsnio dalis).
Iš byloje esančių kitų rašytinių dokumentų, pateiktų atsakovo, matyti, kad ieškovui, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, reiškiami tam tikro pobūdžio priekaištai/pastabos dėl darbo, numatytų pareiginių funkcijų neatlikimo ar prasto atlikimo, taip pat prašoma pasiaiškinti dėl ieškovo galėjimo derinti darbą universitete ir dirbti advokatu (t.1, b.l. 40-43). Lietuvos edukologijos universiteto Tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo komisija 2014-05-14 tarnybiniu pranešimu „Dėl gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarkos" (t.1, b.l. 35) informavo atsakovo vadovą, kad 2014-03-14 Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui Ž. M. buvo pateiktas derinti ir koreguoti Lietuvos edukologijos universiteto tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarkos (aprašo) projektas. Ieškovas patvirtino, kad dokumento projektas bus peržiūrėtas iki kovo mėnesio pabaigos. Komisija negavusi suderinto dokumento iki nurodytos datos į Ž. M. kreipėsi pakartotinai, tačiau jokio atsakymo negavo iki 2014-05-14. Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, komisijos nariai paprašė rektoriaus pagalbos sprendžiant nurodytą problemą. 2014-07-14 Atsakovas gavo Filologijos fakulteto dekano skundą (t.1, b.l. 36). Siame dokumente nurodoma, kad 2014-09-01 buvo planuojama atidaryti Lietuvos edukologijos universiteto vaikų darželį „Mažųjų akademija", tačiau darželio atidarymas 2014-09-01 yra neįmanomas. Darželio projektavimo darbų viešasis pirkimas baigėsi 2014-06-16, tačiau dar 2014-07-14 sutartis su projektuotuoju dar nebuvo parengta. Už sutarties parengimą buvo atsakingas Teisės ir viešųjų pirkimų centras, vadovaujamas ieškovo. Skunde nurodoma, kad sutarties pasirašymas su darželio projektuotojais ,,sveiku protu nesuvokiamai ir nesuprantamai vilkinamas". Atsakovas 2014-10-23 gavo skundą Nr. R8-252, kurį išnagrinėjo darbdavio personalo direktorė ir pateikė 2014-11-10 tarnybinį pranešimą „Dėl informacijos patikrinimo" (t.1, b.l. 37) atsakovo vadovui, nurodydama, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnyje nustatytas draudimas advokatams, įrašytiems į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atliekantiems profesines pareigas, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą. Pranešime nurodoma, kad ieškovas, būdamas praktikuojančiu advokatu ir vadovaudamas Teisės ir viešųjų pirkimų centrui, pažeidžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio nuostatą. Iš ieškovo buvo paprašyta pasiaiškinimo 2014-12-05 (t.1, b.l. 38), raštą ieškovas gavo pasirašytinai 2014-12-10 (t.1, b.l. 38), ranka parašęs, kad raštas neaiškus, abstraktus, neatitinkantis tikrovės. Atsakydamas į šį reikalavimą, ieškovas 2014-12-12 parašė rektoriui paklausimą (t.1, b.l. 39), kuriame nurodė, kad jis prašymą pasiaiškinti gavo kaip fizinis asmuo, prašyme nėra jokių nuorodų į jo su atsakovu sudarytas sutartis, nenurodoma, kokius lokalius atsakovo teisės aktus ieškovas galėjo pažeisti, o tai riboja jo galimybes pateikti tikslų ir išsamų pasiaiškinimą. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovo vardu gali veikti tik rektorius. Paklausimu paprašyta pateikti raštišką įpareigojimą, kuriuo Personalo direkcijai pavesta reikalauti iš jo pasiaiškinimo, pateikti patikslintą informaciją apie tai, kokios sutarties pažeidimo padarymu ir kokio atsakovo lokalaus teisės akto pažeidimu ieškovas yra kaltinamas. 2014-12-11 raštu Nr. R 11-148 (t.1, b.l. 40) atsakovo Personalo direkcijos direktorė paprašė ieškovo iki 2014-12-12, 12.00 val. nurodyti informaciją, kurį konkrečiai atsakovo vadovą ieškovas informavo, kad negali eiti nurodytų pareigų. Šį raštą ieškovas gavo, ką rodo jo parašas ir ranka padarytas prierašas. Analogiško turinio paklausimas buvo pateiktas pakartotinai 2014-12-15 (t.1, b.l. 41) ir 2014-12-17 (t.1, b.l. 42, 43).
2014-12-22 pats ieškovas teikė atsakovui prašymą su siūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (t.1, b.l. 44), t.y. darbo santykių nutraukimo iniciatoriumi buvo pats ieškovas. Kaip byloja prašymo turinys, tokią iniciatyvą ieškovas rodo neva dėl to, kad nenori tęsti darbo santykių, nes darbo santykiai su universitetu gali turėti dar didesnių negatyvių padarinių jo sveikatai dėl ieškovo atžvilgiu atsakovo taikomo viešo mobingo ir persekiojimo, kita priežastimi įvardijant ir konkretaus darbo pasiūlymo pateikimą iš kitos institucijos.
Chronologiškai ir nuosekliai vertinant minėtus byloje esančius dokumentus nematyti jokio psichologinio spaudimo ieškovui išeiti iš darbo. Pridėti dokumentai, susirašinėjimas to nepatvirtina. Tam tikri pastebėjimai, pastabos dėl galimo atliekamų darbinių funkcijų ydingumo, prašymas pasiaiškinti, suteikti tam tikro turinio informaciją negali būti laikomi psichologiniu spaudimu. Niekuo neįrodytas ir ieškovo teiginys dėl jo persekiojimo už Šios aplinkybės nepatvirtino ir ieškovo iniciatyva apklausai iškviestas universiteto rektorius. Priešingai, jis patvirtino virš minėtų dokumentais apspręstų aplinkybių buvimą. Panaudoto psichologinio smurto, ieškovo atžvilgiu taikyto mobingo nurodomos aplinkybės tėra subjektyvus, pernelyg iškreiptas paties ieškovo vertinimas.
Tai, kad atsakovas priėmė ieškovo siūlymą nutraukti darbo sutartį ir svarstyti galimas to aplinkybes, rodo elektroninis šalių susirašinėjimas 2015-01-13 – 2015-01-14 (t.1, b.l. 47), kuriame pats ieškovas nurodo, jog pasiektą susitarimą dėl to galės įforminti ,,dar šią savaitę, ar vėliausiai pirmadienį“. Ieškovas 2015-01-23 atsakovui pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (t.1, b.l. 48), prašė nutraukti darbo sutartį ir papildomą susitarimą LR DK 125 straipsniu, išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Su šiuo prašymu atsakovas sutiko, t.y. jį akceptavo, uždėjo vizą ir 2015-01-23 priėmė įsakymą Nr. 1-47 „Dėl darbo sutarties nutraukimo" (t.1, b.l. 49), kuriame nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama remiantis DK 125 straipsnio 1 dalimi, darbuotojui išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir kompensaciją už 127 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2015-01-23, t. y. tą pačią dieną, kai įsakymas buvo priimtas, jokių pastabų nenurodė.
Šiuo aspektu pastebėtina, kad pats ieškovas, kuris yra kvalifikuotas teisininkas, užsiimantis advokato praktika, nėra pakankamai nuoseklus kalbėdamas apie darbo santykių pabaigos priežastis. 2014-12-22 siūlyme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (t.1, b.l. 44) ieškovas nurodo, kad nenori tęsti darbo santykių, nes darbo santykiai su universitetu gali turėti dar didesnių negatyvių padarinių jo sveikatai dėl ieškovo atžvilgiu atsakovo taikomo viešo mobingo ir persekiojimo, kita priežastimi įvardija ir konkretaus darbo pasiūlymo pateikimą iš kitos institucijos (kaip rodo t.3, b.l. 37 esanti rašytinė informacija, toks pasiūlymas buvo realizuotas). Šiame siūlyme, o taip pat ir kituose virš aptartuose susirašinėjimuose, nėra jokios kalbos apie atsakovo atsisakymą kompensuoti ieškovui už nepanaudotas atostogas, kas pagal jo pirminį ieškinio pareiškimą lėmė ieškovo apsisprendimą išeiti iš darbo. Kitoje byloje pareikšto ieškinio šioje dalyje formuluotė praplėsta ir yra paremta nurodomomis aplinkybėmis dėl psichologinio smurto ir mobingo, atliekamo persekiojimo dėl nustatytų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus. Tačiau ir šių aplinkybių nenustatyta. Nei 2014-10-23 laiške (skunde), nei kituose rašytiniuose dokumentuose nėra net užuominos apie tai, kad ieškovas galimai atliko kažkokius veiksmus, dėl ko gali būti ar yra persekiojamas. Kalbant apie atostogų kompensavimą, imant domėn byloje šalių esantį susirašinėjimą šiuo klausimu (t.1, b.l. 130-132), jis buvo išspręstas šalių susitarimu, atleidimo iš darbo įsakyme nurodant kompensacijos išmokėjimą už 127 k.d. nepanaudotų atostogų. Ir ši aplinkybė, teismo manymu, negalėjo būti pirmine ieškovo nurodyta priežastimi darbo sutarčiai nutraukti.
Bendro rašytinio susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo nebuvimas nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytinas pažeidimu ir savaime negali būti pagrindu pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu, nes: 1) valia nutraukti darbo santykius buvo pateikta paties ieškovo, tikėtina, dėl to, kad jis suprato, jog negali derinti einamų pareigų su buvimu įrašytu į advokatų sąrašus; 2) atsakovas ją akceptavo uždėdamas rezoliuciją ir surašydamas įsakymą, su kuriuo ieškovas tą pačią dieną buvo supažindintas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių aplinkybių dėl neleistino darbdavio poveikio darbuotojui, kuris galėjo paskatinti pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Todėl ieškovo reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu netenkina, tuo pačiu netenkina ir LR DK 300 str. pagrindu reiškiamo išvestinio reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo.
Atmestini ieškovo pastebėjimai dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimo ydingumo. Sutiktina su atsakovu dėl šio išsakyta pozicija, kad pagal LR Aukštojo mokslo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, galiojusia nuo 2000-03-21 iki 2009-05-12, į aukštųjų mokyklų dėstytojų pagrindines pareigas asmenys galėjo būti skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. LR Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2009-05-12) taip pat nustatyta, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Taigi pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį nuo pat pirmos darbo sutarties su ieškovu sudarymo dienos iki darbo santykių su juo nutraukimo, į dėstytojo pareigas atsakovas galėjo priimti tik viešą konkursą laimėjusį asmenį. Duomenų, kad ieškovas dalyvautų tokiame konkurse, nepateikta. Todėl atsakovas turėjo teisę, remdamasis LR Aukštojo mokslo įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata priimti ieškovą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms be konkurso dėstytojo pareigoms dirbti pedagoginį darbą. Sutiktina taip pat su atsakovo išsakyta pozicija, kad šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės ieškovo reikalavimo svarstymui. Pastebėtina ir tai, kad toks darbo santykių įforminimas buvo priimtinas ir pačiam ieškovui.
Dėl reikalavimų, susijusių su atostogų suteikimu
Remiantis atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarybos 2013-12-16 nutarimu Nr. 25 (toliau - Vidaus darbo tvarkos lės, t.1, b.l. 119-128), 43 punktu (t.1, b.l. 123) kasmetinės atostogos suteikiamos rektoriaus įsakymu pagal padalinių pateiktus atostogų grafikus. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams kasmetinės atostogos liepos-rugpjūčio mėnesiais (44 punktas), darbuotojai, kurie pageidauja atostogauti kitu metu, teikia prašymą prie 2 savaites iki numatomų atostogų (46 punktas). Akivaizdu, kad universiteto darbuotojams atostogos suteikiamos atsižvelgiant į studentų atostogų laikotarpius ir tokia atostogų suteikimo tvarka yra pagrjsta, atsižvelgiant į atsakovo veiklos specifiką, ieškovas, kaip darbuotojas, - ne išimtis tam. Pats ieškovas net nenurodė, jog teikė prašymus atostogoms, bet į juos atsakovas nereagavo, jų (prašymų) nepateikė. Byloje yra atsakovo pateiktas ieškovo jam rašytas prašymas 2014-02-27 (t.1, b.l. 129), kuriuo jis prašė būti išleidžiamas atostogų už 2011-2013 metus (62 k.d.). Prašymas vizuotas ,,leisti“, nėra jokio pagrindo manyti, kad šių atostogų ieškovas nepanaudojo. Kitas byloje esantis ieškovo prašymas datuotas 2014-12-22 (t.1, b.l. 130). Imant domėn byloje šalių esantį susirašinėjimą šiuo klausimu (t.1, b.l. 130-132) bei virš aptartas nustatytas aplinkybes, taip pat atsakovo į bylą pateiktus skaičiavimus ir išmokėjimo dokumentus (t.2, b.l. 103-110), manytina, kad jis buvo išspręstas šalių susitarimu, atleidimo iš darbo įsakyme nurodant kompensacijos išmokėjimą už 127 k.d. nepanaudotų atostogų. Tokiu būdu nenustatyta jokių aplinkybių šio ieškovo reikalavimo tenkinimui. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2005-10-25 iki 2015-01-23, tačiau pats kvestionuoja tik 2011-2015 metų laikotarpiu suteiktas kasmetines atostogas ir apskritai nenurodo jokios aplinkybės ir nepateikia jokių įrodymų, kad atostogų suteikimo tvarka būtų buvusi pažeista 2005-2010 metais. Ieškovo reikalavimams, susijusiems su piniginės kompensacijos priteisimu už tariamai nepanaudotas atostogas, kylantiems iš sutarčių, kurios buvo nutrauktos laikotarpiu nuo 2006-12-31 (pirmosios terminuotos sutarties nutraukimas) iki 2012-05-14, yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovui reikalaujant šiems reikalavimams taikytina ieškinio senatis.
Ieškovas, manydamas, jog 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo" ir 2012-07-25 įsakymu Nr. 720-psc „Dėl atostogų atšaukimo" kaip nors buvo pažeistos jo teisės, galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginti savo tariamai pažeistas teises LR DK 289 str. tvarka, tačiau to nepadarė. Taigi terminai ginčyti nurodytus įsakymus jau yra pasibaigę ir todėl ieškovo reikalavimas dėl jų panaikinimo negali būti tenkinamas vien jau dėl šios priežasties. Kita vertus, ieškovas nenurodo, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kaip ginčijami įsakymai pažeidė jo teises, nors ruošiantis bylą nagrinėti parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ieškovui ne kartą buvo akcentuotas būtinumas koreguoti (tikslinti) savo reikalavimus. Primintina ir tai, kad pats ieškovas yra profesionalus teisininkas. Atostogos 2013-06-27 įsakymu Nr. 697-psz „Dėl atostogų suteikimo ieškovui buvo suteiktos tik kaip dėstytojui, nes jis pats atsisakė įforminti kasmetines atostogas jam kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui. Nors ieškovas kasmetinių atostogų buvo išleistas tik kaip dėstytojas, tai niekaip nepažeidė jo teisių, nes už atostogų laikotarpį (nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29) ieškovui buvo išmokėtas jo vidutinis darbo užmokestis („atostoginiai"), apskaičiuotas atsižvelgiant į jo kaip dėstytojo darbo užmokestį, o nuo 2013-06-25 iki 2013-08-29 jam, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, buvo mokamas jo darbo užmokestis, o už nepanaudotas atostogas (kurios priklausė kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui) buvo išmokėta kompensacija ieškovą atleidžiant iš darbo. Taigi, net ir radus pagrindų (ieškovui prieš tai tinkamai juos įvardijus) panaikinti ginčijamus įsakymus, jokios ieškovo teisės nebūtų apgintos, nes atsakovas ieškovui yra sumokėjęs kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovui už visas nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas kompensacija buvo apskaičiuota vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant tiek nuo ieškovo, kaip dėstytojo, tiek ir kaip nuo Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo darbo užmokesčio.
Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovas nepagrįstai neperkėlė jam atostogų dėl ligos, kas, anot jo, iš dalies daro negaliojančiais skundžiamus įsakymus. Sutinkamai su DK 174 straipsnio 1 dalies nuostata, atostogas leidžiama perkelti tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Taigi darbdavys pats, be darbuotojo valios, jo atostogų perkelti negali. Išnagrinėjus bylą, nenustatyta, kad ieškovas teikė atsakovui tokius prašymus, tokia aplinkybe net nesirėmė. Net ir atšaukus ieškovui 2012-07-03 įsakymu Nr. 651-psc „Dėl atostogų suteikimo" suteiktas atostogas, ir jam neišnaudojus 56 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, atsakovas už jas atleidimo iš darbo dieną sumokėjo kompensaciją. Taigi ieškovo teisės niekaip nebuvo pažeistos. Todėl jokių teisinių prielaidų naikinti ieškovo šiuo ieškiniu skundžiamus įsakymus teismas nemato.
Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies
Ieškovas teigia, kad jam buvo sumažinta kintamoji darbo užmokesčio dalis tariamai neteisėtai, reikalauja priteisti skirtumą tarp kintamosios darbo užmokesčio dalies, skirtos 2013-01-02 - 2013-12-31 laikotarpiui, ir kintamosios darbo užmokesčio dalies skirtos 2014-01 -02 -2014-12-31 laikotarpiui. Su šiuo reikalavimu taip pat nesutiktina.
Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2013-01-31 įsakymu Nr. 124-psz „Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo" (t.1, b.l. 133) ieškovui, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, nuo 2013-01 -02 iki 2013-12-31 buvo nustatyta 24 BMA dydžio kintamoji darbo užmokesčio dalis. Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2014-01-31 įsakymu Nr. 110-pse „Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo" (t.1, b.l. 134) ieškovui, kaip Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjui, nuo 2014-01-02 iki 2014-12-31 buvo nustatyta 14 BMA dydžio kintamoji darbo užmokesčio dalis. Remiantis Lietuvos edukologijos universiteto personalo darbo apmokėjimo aprašo, patvirtinto Lietuvos edukologijos universiteto Tarybos 2013-12-16 nutarimu Nr. 24 (toliau - Darbo apmokėjimo aprašas, t.1, b.l. 135-141) 25.2 punktu atsakovo administracijos ir kitų jo veiklą užtikrinančių darbuotojų kintamąją darbo užmokesčio dalį sudaro darbo užmokesčio dalis už papildomų darbų vykdymą - iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio; kintamoji darbo užmokesčio dalis skiriama nurodant konkretų terminą, ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, ji gali būti mažinama arba panaikinama, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai, jis neatlieka darbų, už kuriuos darbo užmokesčio dalis skirta, pažeidžia etikos normas arba jam yra paskirta ir galioja drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą (33 punktas). Sutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma laikinai, konkrečiam terminui, mokėti ar ne ir kiek yra darbdavio diskrecijos teisė. 2014 metams ji buvo nustatyta mažesnė ir tokio dydžio buvo mokama. Kintamoji darbo užmokesčio dalis buvo sumažinta dėl lėšų trūkumo, ir tik darbdavys, mokantis algą, gali nuspręsti tai daryti ir kokia apimtimi, nes tai yra jo diskrecijos teisė. Tai nevertintina kaip darbo sąlygų keitimas, kuriam reikia darbuotojo sutikimo ar pritarimo. Šia prasme pastebėtina, kad ieškovas vėl gi nepasinaudojo LR DK 289 str. numatyta teise skųsti darbdavio sprendimą, nors visiškai aišku, kad apie jį žinojo vėliausiai nuo 2014 m. vasario, kuomet buvo išmokėtas atlyginimas už sausio mėnesį.
Pastebėtina ir tai, kad 2013-01-02 Papildomame susitarime prie 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 20223 šalys nebuvo susitarusios dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo. Šio susitarimo 3 punkte nustatyta, kad darbuotojui už papildomą darbo funkciją bus mokamas tarifinis universitete nustatytas Lietuvos edukologijos universiteto Teisės ir viešųjų pirkimų centro vedėjo atlyginimas. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo nustatyta ir nei vienoje su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje. Ji nustatoma pagal virš aptartą atsakovo vidinį reglamentavimą. Minėtas rektoriaus 2014-01-31 įsakymu Nr. 110-pse „Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo" (t.1, b.l. 134) ieškovo nebuvo ir nėra skundžiamas. Nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtą ir nepagrįsta kintamosios atlyginimo dalies sumažinimą. Jokie ieškovo nurodyti argumentai negali pagrįsti tokios išvados padarymo, net gi turint pagrindo manyti, kad jis, kaip teigia, dirbo dar didesniu darbo krūviu nei prieš tai buvusiais 2013 metais. Tokių duomenų byloje nėra, kaip ir nėra jokių duomenų, rodančių, kad ieškovas pats asmeniškai atliko kitų, nesančių, darbuotojų darbo funkcijas. Priešingai, jis pats rektoriui nurodė ir prašė nustatyti didesnę kintamąją darbo užmokesčio dalį savo vadovaujamo skyriaus darbuotojams, kurie dirbo papildomai už kitus nesančius darbuotojus (t.2, b.l. 126-132).
Dėl išmokos už narystę atsakovo valdymo organe Senate
Šį reikalavimą teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str., 185 str.). Ieškovas net nesugebėjo nurodyti, kokia suma jam galimai liko nesumokėta (kaip ir negalėjo įvardyti kitų ieškiniu prašomų priteisti sumų). Atsakovas pateikė į bylą 2015-07-13 pažymą „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas" Nr. Fdl0-78 (t.2, b.l. 139), iš kurios matyti, kad ieškovui buvo sumokėta 2014-12-05 250 Lt už dalyvavimą Senato posėdžiuose. Ieškovas, dalyvaudamas parengiamuosiuose posėdžiuose, jokių paneigimų ar pastabų dėl šio neišsakė.
Dėl 180 Eur žalos dėl neįvykusios komandiruotės į Baku atlyginimo, dėl komandiruotės į Uteną
Lietuvos edukologijos universiteto personalo siuntimo į tarnybines komandiruotes, komandiruočių dokumentų įforminimo, ataskaitų pateikimo, išlaidų apmokėjimo, komandiruoto darbuotojo automobilio naudojimo, atsikaitymo už komandiruotes tvarką nustato Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2012-06-04 įsakymu „Dėl tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo patvirtinimo" Nr. 1-483 (toliau - Aprašas) (t.2, b.l. 135-140). R. A. 6 punktu siuntimas į tarnybinę komandiruotą įforminamas rektoriaus arba senato įgalioto prorektoriaus įsakymu, kuris parengiamas vadovaujantis į komandiruotę siunčiamo darbuotojo prašymu. Taigi darbuotojas siunčiamas į komandiruotę pirmiausiai Atsakovui turi pateikti atitinkamą prašymą. Prašymo forma yra patvirtinta kaip Aprašo 1 priedas. Darbuotojo prašymas atitinkamai turi būti suderintas (Aprašo 6.2 punktas). Darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, privalo per 3 darbo dienas už ją atsiskaityti pateikdamas patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus ir ataskaitą apie komandiruotę (Aprašo 7 punktas). Komandiruočių išlaidos, nurodytos Apraše, apmokamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai (Aprašo 13 ir 18 punktai). Byloje nėra jokių, kad ieškovas 2012 m. gruodį būtų siunčiamas komandiruotei į Azerbaidžaną (Baku), kad teiktų darbdaviui privalomą ataskaitą apie tokią komandiruotę ar dokumentus, patvirtinančius joje patirtas išlaidas, nors visiškai akivaizdu, kad tokia tvarka jam negalėjo būti nežinoma, nes jis ne kartą vyko į komandiruotes (t.2, b.l. 151-153), be to, buvo atsakingas už Aprašo rengimą. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo atlyginti jo nurodomas išlaidas už vizą.
Analogiškai vertintini ir ieškovo teiginiai bei reikalavimas dėl 2013 m. komandiruotės į Uteną, už kurią jam taip pat neva nebuvo sumokėta. Nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas teiktų ir derintų su atsakovu jo siuntimą į atitinkamą komandiruotę į šį miestą 2013 m., taip pat nėra duomenų, kad būtų teikiamos ataskaitos ar dokumentai, kurie patvirtintų galimų išlaidų buvimą ir pagrįstų buvimo komandiruotėje 2013 m. Utenos m. faktą. Atsakovo pateikti dokumentai rodo, kad atsakovas skaitė paskaitas Utenoje 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. (3 dienų paskaitas Utenoje) ir už tai jam buvo sumokėta (t.2, b.l. 157-161).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą
Šio, pirminiu ieškiniu reikšto reikalavimo, ieškovas taip ir nesutikslino, nors pasirengimo nagrinėti bylą metu (LR CPK 415 str. 2 d.) jam buvo ne kartą akcentuotas būtinumas bent jau įvardyti preliminarias sumas galimoms patirtoms žaloms atlyginti (nepaisant to, kad ieškovas, minėta, pats yra kvalifikuotas teisininkas, užsiimantis ir advokato praktika), nurodyti to faktines aplinkybes. Ieškovas to nepadarė, reikalavimo nesutikslino, neatsisakė, o ieškovo išreikštam norui jį atsiimti 2015-09-18 posėdžio metu paprieštaravo atsakovo atstovas. Todėl teismas atmeta šį reikalavimą kaip visiškai neįrodytą ir niekuo nepagrįstą (LR CPK 178 str., 185 str.).
Dėl kitų šalių išsakytų teiginių ir argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nagrinėjamo ginčo dalykui nėra teisiškai svarbūs ir reikšmingi.
Dėl sprendimo rašymo metu iš ieškovo gauto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jo teismui papildomai pateiktų dokumentų
LR CPK 256 str. numato, kad teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tai yra teismo diskrecijos teisė, ne pareiga. Civilinio procesinio įstatymo nuostatos nenumato galimybės ginčo šaliai reikšti tokio turinio prašymą. Teismas, būdamas pasitarimų kambaryje, nenustatė ir nemano, kad reikia nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kaip nėra jokio teisinio pagrindo priimti ir vertinti ieškovo netinkamu procesiniu momentui papildomai pateiktus rašytinius dokumentus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1d. 1p.), tai atmetus ieškinį, žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas (LR CPK 96 str.1d.-2d.). Duomenų, jog ieškovas būtų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.
Atsakovas šioje byloje prašo priteisti iš ieškovo 6684,29 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (t.3, b.l. 16-25). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra vidutiniškai sudėtinga, kad joje sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, nagrinėjant bylą nebuvo reikalingos specialios žinios, nebuvo rengiama daug procesinių dokumentų, atsakovo advokatų darbo vieta yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama civilinė byla, kad pralaimėjusi šalis šioje byloje yra fizinis asmuo- buvęs atsakovo darbuotojas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovo naudai iš ieškovo priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą sumą mažina iki 2000 Eur. Nustatant bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” pakeitimus (LR CPK 98 str.2d.).
Šioje byloje susidarė viso 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra nemažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), tai atmetus ieškinį, pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto, j.a.k. 111951498, naudai 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,38 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.