Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos: 60; 20.3.3; 20.3.6; 121.14; 121.18.

2014 m. sausio 16 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10423-800/2013 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Sanritas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1.4. Tai, kad per tuos pačius metus pakartotinai padaryti tapatūs pažeidimai bei kad jie ir toliau, net ir po tokių priemonių taikymo, yra daromi (2013-08-12 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 39-4-139 (t. 1, b. l. 139–140), 2013-09-20 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 39-4-163 (t. 2, b. l. 8–9), kaip tik patvirtina tai, jog ieškovės nėra pajėgios įvykdyti ginčo sutartį tinkamai. Teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovės baudė pažeidimus padariusius vairuotojus, ieškojo būdų pažeidimams išvengti, niekaip nepaneigia ieškovių kaltės ir atsakomybės dėl pačių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimų. Be to, teismas net nevertino to, kad nurodytų priemonių buvo imtasi tik atsakovei nustačius daugkartinius pažeidimus.

2.1. Įsakymas iki jo įsigaliojimo (šiai dienai jis vis dar nėra įsigaliojęs, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2-10423-800/2013) yra tik informatyvaus pobūdžio, t. y. tik įspėjimas, todėl negali būti administracinio skundo / ieškinio objektu (Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-2112-264/2012).

3. Dėl priteisto 643 Lt žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad, kaip yra pasisakyta teismų praktikoje, „Savivaldybių institucijos, valdydamos ir organizuodamos keleivių vežimą, iš esmės atlieka visuomeninę reikšmę turinčių kelių transporto paslaugų teikimo administravimą pagal kelių transporto sritį reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Tokia savivaldybių institucijų veikla iš esmės atitinka viešojo administravimo veiklos apibrėžimą (ABTĮ 2 str. 1 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta byloje L. V. įmonė ir kt. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta byloje uždaroji akcinė bendrovė „Vaidė“ ir kt. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-862/2011). Taigi, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, ginčas, kylantis iš keleivių vežimo paslaugos teikimo, t. y. iš administracinių teisinių santykių, turėtų būti nagrinėjimas pagal ABTĮ nuostatas. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose“, o 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytas, kad ieškovė UAB „Sanritas“ ir apeliantė 2009 m. sausio 5 d. sudarė Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį Nr. 201-2-10 (t. 1, b. l. 10–15) ir nustatė 5 metų sutarties galiojimo terminą (10 p.), kuri, tokiu atveju, galiojo iki 2010 m. spalio 5 d., tačiau atsakovės vienašališkai už vežėjos (ieškovės UAB „Girobusas“) pažeidimus nutraukta nuo 2013 m. liepos 5 d., t. y. likus 6 mėnesiams iki Sutarties galiojimo termino pabaigos. Šia Sutartimi užsakovė (apeliantė) pavedė vežėjui vežti keleivius 44-uoju maršrutinių taksi maršrutu. 2012 m. spalio 13 d. ieškovės, vadovaudamosi Sutarties 5.2. punktu, sudarė 2009 m. spalio 13 d. Maršruto aptarnavimo sutartį (t. 1, b. l. 16), kuria ieškovė UAB „Sanritas“ pavedė ieškovei UAB „Girobusas“ aptarnauti reguliariojo susisiekimo maršrutų taksi maršrutą Nr. 44. Atsakovė 2013-03-25 priėmė įsakymą Nr. A-918 „Dėl leidimų vežti keleivius 44-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“, kuriame yra nuoroda į tai, kad jis įsigalioja 2013 m. liepos 5 d.

Apeliantės 2013 m. kovo 25 d. raštas Nr. (33.200)2-1399 (t. 1, b. l. 36) patvirtina, jog ieškovė UAB „Sanritas“ buvo informuota, kad per 2012 metus UAB „Girobusas“ ir jo ekipažai, veždami keleivius 44-uoju maršrutinių taksi maršrutu, padarė 13 pažeidimų. Ieškovės UAB „Girobusas“ padaryti Sutarties pažeidimai yra fiksuoti atsakovės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus aktu (t. 1, b. l. 60), kuriame nustatyta, kad ieškovės maršrutinis taksi laiku neatvyko ir neišvyko iš galinės 44–ojo maršruto stotelės „Liucijanavos g.“ 8 val. 10 min. ir 8 val. 55 min.; taip pat atsakovės administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose (t. 1, 41–59, 61–73, 103–108; 139–140; t. 2, b. l. 8–10), dėl ko vežėjos (ieškovės UAB „Girobusas“) vairuotojams buvo skirtos administracinės nuobaudos už keleivių vežimą be bilietų (4 atvejai), už kelionės dokumentų neturėjimą ir nepateikimą (1 atvejis) ir už eismo trasos nesilaikymą (8 atvejai: vairuotojas neužvažiavo į galinį sustojimą Biruliškių gatvėje, neatvyko ir neišvyko iš galinės 44–ojo maršruto stotelės „Liucijanavos g.“ ir t. t.). Taigi, vežėjas nevykdė įsipareigojimų ne tik pagal Sutarties 3.1 punktą, tačiau ir 3.2 punktą, kuriuo įsipareigojo vykdyti savo veiklą nepažeidinėdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų norminių teisės aktų. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 05 d. sprendimu Nr. T-246 patvirtino Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi taisykles (toliau Taisyklės) (galiojo iki 2012 m. liepos 1 d.). Jose buvo numatyta, kad taisyklės yra privalomos visiems vežėjams ir ekipažams, vežantiems keleivius vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste. Taisyklių 19 ir 20 punktuose imperatyviai buvo nurodyta, kad vairuotojai privalo išduoti nustatytos formos bilietus, o nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams draudžiama išvažiuoti iš stotelių teritorijų. Tas pats yra numatyta ir šiuo metu galiojančiose Taisyklėse, kurios patvirtintos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-294 (25-37 p.). Be to, Transporto kodekso 19 straipsnyje numatyta, kad, vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas. Šie pažeidimai reiškia, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes administracinių teisės pažeidimų protokolais buvo konstatuoti LR susisiekimo ministerijos 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Kauno miesto tarybos 2005-05-05 sprendimu Nr. T-246 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių reikalavimų nesilaikymas, o vežėjas sutartimi įsipareigojo vykdyti veiklą, nepažeidinėdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų norminių teisės aktų (sutarties 3.1. p.), laikytis atsiskaitymo už važiavimą maršrutiniais taksi būdų (sutarties 3.7. p.), turėti ir pateikti kontroliuojantiems pareigūnams teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių vežimą, nurodytus dokumentus (sutarties 3.11. p.). Pažeidimai buvo daugkartiniai, kurie pasikartojo ir po 2013 m. kovo 25 d. įspėjimo dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 107–108, t. 2, b. l. 8–9). Sutarties pažeidimai buvo sąlygoti būtent ieškovės UAB „Girobusas“ (vežėjos) veiksmų. Šalys Sutartimi neapsprendė, kiek kartų ji turėtų būti pažeista, kad užsakovas įgytų teisę į vienašališką Sutarties nutraukimą pagal Sutarties 12 punktą, todėl Sutarties nutraukimui pakanka bet kokio, įskaitant ir vienkartinio sutartinių įsipareigojimų nevykdo. Bet teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad šalių sutartis prieštarauja paminėtoms teisės normoms, juolab, kad šalys į tai net neapeliavo. Byloje atsakovė įrodė, kad vežėjas padarė daugkartinius Sutarties pažeidimus, nevykdė ne vieno prisiimto sutartinio įsipareigojimo, tapačius pažeidimus padarė net po įspėjimo dėl Sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovės pateiktų įrodymų pakankamumo ir jų įrodomosios reikšmės bei nepagrįstai pripažino vienšališką Sutarties nutraukimą neteisėtu.

Po Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo priėmimo teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013). Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose, išnagrinėjus iš esmės analogiškus ginčus, net dalyvaujant toms pačioms šalims, esančius teisės taikymo išaiškinimus (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1138-230/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2112-264-2012). Šiose bylose tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas Sutarčių nutraukimą CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu pripažino teisėtu ir atsakovės elgesį jas nutraukiant adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, todėl iš esmės tapačias aplinkybes vertinti priešingai nebuvo pagrindo. Sutarties nuostatos, kad vežėjas turi laikytis teisės aktų reikalavimų negali būti traktuojamos kaip neįmanomos vykdyti. Kolegija sutinka su apeliante, jog LR civilinio kodekso 6.812 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad vežimo viešuoju transportu sutartis yra viešoji sutartis, o juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vežimo paslaugas, pripažįstamas teikiančiu viešojo transporto paslaugas. LR civilinio kodekso 6.161 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, kad, sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Atsakovė tik nutraukdama Sutartį vienašališkai dėl ieškovės padarytų daugkartinių pažeidimų galės garantuoti tinkamų vežimo paslaugų organizavimą, neiškreipti konkurencijos tarp vežėjų. Teismas, nurodydamas aplinkybę, jog ieškovės ieškojo būdų pažeidimams išvengti, t. y. ieškovė (vežėja) sudarė paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Nežinybinės apsaugos biuru“, siekdama atlikti papildomą taksi vairuotojų – kasininkų kontrolę (t. 1, b. l. 125-126), neįvertino to, kad šių priemonių buvo imtasi tik 2013-06-03, atsakovei nustačius daugkartinius pažeidimus. Viešųjų sutarčių nevykdymas ar netinkamas vykdymas pažeidžia viešąjį interesą ir formuoja neigiamą nuomonę apie Kauno miesto savivaldybę. Negalėjimas jos nutraukti vienašališkai dėl pažeidimų, dėl kurių visuomenei nebuvo suteiktos paslaugos (t. y. asmenys nuvežti į reikiamą vietą; ar išduoti bilietai, dėl kurių neturėjimo, avarijos ir sužalojimo atveju, keleiviams pasunkėja galimybė įrodyti, jog buvo vežamas konkretaus vežėjo ir pareikšti pretenziją dėl patirtos žalos), užkerta kelią ir viešojo intereso gynimui.

Dėl atsakovės direktoriaus 2013-03-25 įsakymo Nr. A-918 „Dėl leidimų vežti keleivius 44-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ panaikinimo

Pripažinus atsakovės vienašališką 2009 m. sausio 5 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-10 (t. 1, b. l. 10–15) nutraukimą nuo 2013 m. liepos 5 d. teisėtu, nėra pagrindo laikyti neteisėtu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymą Nr. A-918 „Dėl leidimų vežti keleivius 44-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“. Šalims sudarius Sutartį, ieškovei buvo išduota 12 leidimų vežti keleivius šiuo maršrutu, vadovaujantis Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau Taisyklių) 8 punktu bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-06-08 sprendimu Nr. T-245 patvirtinto Leidimų vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašu. Pagal Taisyklių 21 punktą, leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą. Atsakovė, išdavusi ieškovei leidimus, pagal Taisyklių 25.1 punktą turi teisę juos panaikinti, jeigu vežėjas nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo, ieškovė pagrįstai skundžiamu įsakymu panaikino ieškovei išduotus 12 leidimų vežti keleivius 44-uoju maršrutinių taksi maršrutu, todėl ieškinį šioje dalyje tenkinti nebuvo pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu), o apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė užtikrina, jog laimėjusiai šaliai bus kompensuotos jos savo civilinių teisių gynybai išleistos išlaidos. Todėl apeliantė neteisi, jog iš jos, bylos pralaimėjimo atveju, ieškovėms neturėjo būti priteistas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, nes ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Tačiau kadangi sprendimas panaikinamas ir priimamas priešingas sprendimas – ieškovių ieškinys atmetamas, ieškovėms bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė yra savivaldybės institucija, kuri valdo ir organizuoja keleivių vežimą, t. y. iš esmės atlieka visuomeninę reikšmę turinčių kelių transporto paslaugų teikimo administravimą pagal kelių transporto sritį reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu įgyvendina viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-30 nutartis a. b. AS-143-862/2011; Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutartis c. b. Nr. 2-2409-886/2012), todėl CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 80 str. 4 dalis). Kadangi atsakovė, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, laimėjo apeliaciją, iš priešingų šalių – ieškovių valstybei priteisiamas 500 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalie 3 punktas), mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Sanritas“ (juridinio asmens kodas 133756127) ir uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ (juridinio asmens kodas 134734361) valstybei po 250 Lt iš kiekvienos žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.