- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-1138-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Gudynienė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,LVF transportas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LVF transportas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1111-638/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LVF transportas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-61, sudarytos tarp UAB „LVF transportas“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, 12.1 punktą 1) vienašališką 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-61, sudarytos tarp UAB „LVF transportas“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, nutraukimą. Nurodė, kad pagal šią sutartį ieškovės bendrovei buvo suteikta teisė vežti keleivius 22 – uoju maršrutinių taksi maršrutu „Rokai – Šiaurės pr.“, sutartis sudaryta 5 metams. Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 31 d. įspėjo dėl sutarties nutraukimo nuo 2011 m. gruodžio 5 d., motyvuodama tuo, kad bendrovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi bendrovės vairuotojai per 2010 m. padarė 8 administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos jie buvo nubausti administracine tvarka. Bendrovės vairuotojų pažeidimai nėra sunkūs ir pavojingi eismo saugumui, bendrovė jau 14 metų aptarnauja šį maršrutą ir nei karto nebuvo bausta už teisės aktų pažeidimus. Mano, kad bendrovės vairuotojų padaryti pažeidimai negali būti traktuojami, kaip esminiai sutarties pažeidimai, kurie suteiktų atsakovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukus sutartį bendrovė patirtų didelius nuostolius, t.y. faktiškai bankrutuotų. Kadangi sutarties 12.1 punkte numatyta sąlyga, kad užsakovas (atsakovė) sutartį nutraukia vienašališkai, jeigu vežėjas (ieškovė) nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o sutarties 12.2 punkte numatyta, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta kitais įstatymų numatytais atvejais, ieškovė suprato, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta tik įstatymų numatytais atvejais, t.y. dėl esminių sutarties pažeidimų. Ieškovę suklaidino sutarties 12 - ame punkte įrašyti du vienas kitam prieštaraujantys vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, dėl ko ieškovė nesuprato, kad ilgalaikė sutartis už menkiausią jos pažeidimą galės būti vienašališkai nutraukta. Šis ieškovės suklydimas dėl sutarties sąlygų yra esminis, todėl sutarties 12.1 punktas pripažintinas negaliojančiu. Mano, kad sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Vairuotojų padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra mažareikšmiai, ir jie nedarė jokios įtakos sutarties vykdymo kokybei, vežimai buvo atliekami tinkamai ir laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2009-01-26 sudarė Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį Nr. 201-2-61, kurios 12 punkte nustatyti atvejai, kai užsakovas (atsakovė) gali vienašališkai nutraukti sutartį: t.y. 12.1. jeigu vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; 12.2. - kitais Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatytais atvejais. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovė tokios redakcijos sutarties 12.1 punktą pasirašė suklydimo įtakoje, nesuprato šio punkto reikšmės, bei kad šis punktas prieštarauja CK 6.217 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad sutartis gali būti nutraukiama, jeigu kita sutarties šalis sutarties nevykdo, netinkamai vykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas sprendė, kad sutarties 12.1. punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas, juo atsakovei nustatyta teisė nutraukti sutartį už bet kokio pobūdžio sutartinio įsipareigojimų nevykdymą, be to, analogiškas sutarties punktas buvo įrašytas ir anksčiau sudarytoje sutartyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo neįmanoma suprasti ginčo sutarties 12.1. punkto prasmės ir reikšmės, nenurodė, kokias būtent klaidingas prielaidas apie egzistavusius esminius sandorio faktus ji padarė sutarties sudarymo metu. Sutartimi prisiimti įsipareigojimai ieškovei buvo žinomi, nes aiškiai yra išdėstyti sutartyje, todėl ir įsipareigojimų nevykdymo prasmė ir pasekmės ieškovės galėjo ir turėjo būti suprastos. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė suklydimo sudarant ginčo sutartį fakto, todėl ieškinio reikalavimo dėl sutarties 12.1. punkto pripažinimo negaliojančiu netenkintino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovės įmonės vairuotojams 2010 metais buvo surašyti 6 administracinių teisės pažeidimų protokolai už keleivių vežimą be bilietų, 1 protokolas už licencijos kortelės neturėjimą darbo metu, ir 1 protokolas už bilietų kontrolės lapo neturėjimą, dėl šių pažeidimų jiems paskirtos administracinės nuobaudos, pažeidimus padarę vairuotojai atleisti iš darbo. Ieškovė nepateikė duomenų, kad paskirtos administracinės nuobaudos buvo apskųstos teismui ir panaikintos. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą nutraukti Keleivių vežimo sutartį, kadangi ieškovės darbuotojai sistemingai neišduodavo keleiviams bilietų, tokiu būdu slėpdavo gautas pajamas, dėl ko galėjo būti neteisingai paskaičiuojami ir mokami mokesčiai valstybei. Tokia ieškovės veikla, kai jos darbuotojai daro administracinius teisės pažeidimus, neatitinka šalių sudarytos Keleivių vežimo sutarties 3.2. punkto, įpareigojančio vykdyti savo veiklą nepažeidžiant LR galiojančių teisės aktų ir Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų norminių teisės aktų. Teismas atmetė ieškovės atstovų paaiškinimus, kad padaryti pažeidimai buvo mažareikšmiai ir neįtakojo sutarties vykdymo kokybės, nes pažeidimų skaičius didelis, o suteiktos keleiviams paslaugos nekokybiškos, kadangi neišdavus mokėjimą patvirtinančio dokumento keleiviui gali atsirasti tam tikros pasekmės, pvz. jis netenka galimybės įrodyti, kad buvo vežamas konkretaus vežėjo ir pareikšti pretenzijas dėl pvz. patirtos žalos ar pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas, priimtas pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo kriterijus. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, jog nenurodytos klaidingos prielaidos apie esminius sandorio faktus, egzistavusius sandorio sudarymo metu. Ieškovė nurodė, jog ją suklaidino atsakovės pateiktame ginčo sutarties tekste 12-ame punkte įrašyti du vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai. Sutarties 12.2. punktas, nustato, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta tik LR galiojančių teisės aktų numatytais atvejais. Atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai yra tie „kiti atvejai“, o sutarties projektą ruošė būtent atsakovė, todėl sutarties 12 – to punkto redakcija, jos sukeliamos teisinės pasekmės nėra aiškios ir suprantamos ir pačiam sutarties autoriui. Kadangi ginčo sutarties 12 punkte įrašyti 2 vienašališko sutarties nutraukimo variantai, todėl 12.2. punkto redakcija, sekanti po 12.1. punkto reiškia, kad ji ribojo atsakovui 12.1. punktu suteiktas teises vienašališkai nutraukti sutartį, jei nėra vykdomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Kadangi ginčo sutarties 12.2. punktu atsakovė pati apsiribojo savo galimybes vienašališkai nutraukti ginčo sutartį, ieškovė, pasirašydama šią sutartį, suprato, kad vienašališkas šios sutarties nutraukimas iš atsakovės pusės bus galimas būtent tik įstatymų numatytais atvejais, t.y. už esminius šios sutarties pažeidimus, numatytus Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje. Mano, kad jokia logika nepateisinama į sutartį įrašyti dvi viena kitai prieštaraujančias sąlygas, numatančias vienašališko sutarties nutraukimo galimybes. Šis suklydimas yra esminis, nes atsakovė būtent tuo pagrindu nutraukė sutartį. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, dėl kurių vienašališko sutarties nutraukimo nepripažino negaliojančiu, kadangi teismas neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes. Nurodo, jog padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra mažareikšmiai, šie pažeidimai neturėjo įtakos nei keleivių, nei kitų eismo dalyvių saugumui. Administracinių teisės pažeidimų protokolai patvirtina faktą, kad maršrutiniame taksi buvo rasti keleiviai, neturintys bilietų, bet nepatvirtina fakto, kad bilietų keleiviams neišdavė maršrutinio taksi vairuotojas. Tokia ydinga atsakovo atliekamų keleivių vežimo kontrolės praktika atima iš maršrutinių taksi vairuotojų pagrindą ginčyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, galimybę užtikrinti, kad visi keleiviai iki kelionės pabaigos saugotų jiems išduotus bilietus. Ši tvarka nedrausmina keleivių, kadangi jokia atsakomybė jiems už bilieto neišsaugojimą netaikoma, o taksi vairuotojas neturi jokių įstatyminių priemonių kontroliuoti keleivius, kad jie saugotų bilietus iki kelionės pabaigos. Be to, nepadaryti per 5 metus jokio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo yra neįmanoma, todėl galimybė nutraukti sutartį 12.1. punkto pagrindu turėtų būti vertinama laikantis skirtingų interesų pusiausvyros bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Bendrovė per 14 metų nei karto nebuvo bausta, per šiuos metus sukūrė materialinę bazę būtent šiems pervežimams vykdyti, todėl nutraukus ginčo sutartį bendrovė bus priversta skelbti bankrotą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, aplinkybes, sprendime nurodė motyvus, kuriais remdamasis sprendė, kad ginčo sutarties 12.1. punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius. Ginčijama sąlyga ieškovei buvo žinoma nuo 2006 m., kuomet pirmą kartą buvo sudaryta sutartis. Jokių prieštaravimų ir pastabų pasirašomos sutarties sąlygoms nebuvo pareikšta. Neaišku, kokią klaidingą prielaidą ieškovė galėjo padaryti perskaičiusi sutarties 12.1. punktą. Apeliantė taip pat nenurodo, kodėl keleivių vežimas be bilietų nėra esminis sutarties pažeidimas ir kodėl jis turėtų būti toleruotinas teikiant vežimo paslaugas. Todėl sutarties 12 punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Apeliantė, būdama atidi ir protinga, galėjo ir turėjo suvokti, ką reiškia sutarties 12.1. punktas, o reikalavimas laikytis sutartinių įsipareigojimų yra pagrįstas ir teisėtas. Visiškai nepagrįstas teiginys, kad sutarties 12.1. ir 12.2. punktai prieštarauja vienas kitam, kadangi CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta sutartyje numatytais atvejais, o kitose šio straipsnio dalyse numatyti ir daugiau sutarties nutraukimo pagrindų. Be to, šalis yra laisva apsispręsti sudaryti ar nesudaryti sutartį joje numatytomis sąlygomis, o ieškovė sudarydama sutartį jos sąlygų neginčijo. Administracinės teisės pažeidimai buvo padaryti, todėl atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Būtent savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams ir yra atsakinga už tai, todėl ne vežėjui priklauso teisė spręsti, kurie pažeidimai mažareikšmiai, o kurie ne. Vežimo viešuoju transportu sutartis yra viešoji sutartis, todėl viešųjų sutarčių nevykdymas ar netinkamas vykdymas pažeidžia viešąjį interesą ir viešąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu pažeidimu. Iš šalių susitarimo kylantis reikalavimas laikytis teisės aktų reikalavimų negali būti traktuojamas kaip neįmanomas vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti priimtą teismo sprendimą.
Byloje nustatyta, kad šalys Kauno miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir Laimės Vainorienės firma, dabar UAB „LVF transportas“ (vežėjas) 2009 m. sausio 26 d. sudarė Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu (22 – uoju maršrutu „Rokai – Šiaurės pr.) sutartį Nr. 201-02-61, kurios galiojimas numatytas 5 metams. Kauno miesto savivaldybės administracija 2001-08-31 raštu įspėjo vežėją dėl šios sutarties nutraukimo nuo 2011 m. gruodžio 5 d. dėl padarytų pažeidimų vežant keleivius sutarties 12.1. punkto pagrindu.
Dėl sutarties sąlygos vienašališkai nutraukti sutartį, numatytos sutarties 12.1. punkte, pripažinimo negaliojančia
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties 12.1. punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas, kadangi sutarties 12 – me punkte įrašyti du vienašališko sutarties nutraukimo atvejai teisine prasme prieštarauja vienas kitam. Sutarties 12 punkte numatyta, kad užsakovas sutartį nutraukia vienašališkai: 12.1. jeigu vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; 12.2. kitais Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatytais atvejais. Tokia sutarties 12 punkto struktūra, numatanti du atskirus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad juos aiškinant būtina juos priešpastatyti vieną kitam ar kokiu nors būdu susieti tarpusavyje. Tai du savarankiški sutarties nutraukimo pagrindai, ir 12.1. punkte numatyta galimybė nutraukti sutartį vienašališkai, kai vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, savo formuluote reiškia, kad sutarties nutraukimui pakanka bet kokio, įskaitant ir vienkartinio sutartinių įsipareigojimų nevykdo. Apylinkės teismas pagrįstai neįžvelgė ir šio punkto nuostatos prieštaravimų CK 6.217 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.) ir laisva valia ir savo nuožiūra sudarydamos sutartį, susitarė kitaip, į 12.1. punktą neįrašydamos reikalavimo, kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų esminis sutarties pažeidimas. Šie šalių veiksmai atitinka CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį, kur yra numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje numatytais atvejais. 12.2. punkte numatyti kiti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatyti atvejai nėra konkrečiai įvardinti, todėl negalima teigti, kad tai liečia tik CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai būtina nustatyti esminį sutarties pažeidimą, o abstrakti formuluotė – kiti teisės aktų numatyti atvejai iš esmės tik patvirtina, kad gali egzistuoti ir kiti įstatyme numatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytu sutarties 12 punkte numatytų sąlygų aiškinimu, dėl ko apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė savo suklydimo sudarant ginčo sutartį ir ją pasirašant. Šiuo požiūriu nemažą reikšmę turi ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ir anksčiau t.y. 2006 m. buvo pasirašiusi sutartį su analogiško turinio sąlyga, be to, sutarties sąlygos neginčijo tol, kol negavo įspėjimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Sutarties 12.1. punkto formuluotė trumpa, aiški ir pati savaime nekelia jokių abejonių dėl jos turinio, todėl kitoks jos aiškinimas ar interpretavimas faktiškai negalimas.
Dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos Keleivių transporto komisijos 2011-07-28 posėdžio protokolu ir administracinio teisės pažeidimų medžiaga, nustatė, kad vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas buvo ieškovės įmonės vairuotojų per 2010 metus padaryti 8 administracinės teisės pažeidimai, dėl ko vairuotojams buvo skirtos administracinės nuobaudos už keleivių vežimą be bilietų (6 atvejai), už licencijos kortelės neturėjimą (1 atvejis) ir už bilietų kontrolės lapo neturėjimą (1 atvejis). Šie pažeidimai reiškia, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kadangi administracinių teisės pažeidimų protokolais buvo konstatuoti LR susisiekimo ministerijos 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Kauno miesto tarybos 2005-05-05 sprendimu Nr. T-246 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių reikalavimai, o vežėjas sutartimi įsipareigojo vykdyti veiklą, nepažeidinėdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų norminių teisės aktų (sutarties 3.1. p.), laikytis atsiskaitymo už važiavimą maršrutiniais taksi būdų (sutarties 3.7. p.), turėti ir pateikti kontroliuojantiems pareigūnams teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių vežimą, nurodytus dokumentus (sutarties 3.11. p.). Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, jog ieškovė atleido administracinius teisės pažeidimus padariusius vairuotojus, iš esmės patvirtina, kad pati ieškovė pripažino padarytus pažeidimus. Kadangi administracinės komisijos nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose nebuvo skundžiami nustatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės atsikirtimus, jog vairuotojai neturi galimybių pareikalauti, kad keleiviai išsaugotų bilietus, todėl negalima teigti, kad vairuotojai neišdavė keleiviams bilietų. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada, kad ieškovės vairuotojų padaryti pažeidimai nėra mažareikšmiai ir kad dėl padarytų pažeidimų nebuvo užtikrintas tinkamas viešosios paslaugos – keleivių vežimo vykdymas. Atmestini ir apeliantės argumentai, jog sutartimi buvo susitarta dėl neįmanomos įvykdyti prievolės, kadangi vykdant didelį keleivių pervežimų skaičių faktiškai neįmanoma nepadaryti nei vieno pažeidimo. Reikalavimas laikytis teisės aktų reikalavimų negali būti traktuojamas kaip neįmanomas vykdyti, be to, buvo padaryti ne vienas, o 8 pažeidimai.
Kadangi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo reikalavimus bei padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.