- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-2112-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2049-886/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2009 m. sausio 26 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-54 nutraukimą; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimą Nr. (A27V128)-R-3614 dėl 2009 m. sausio 26 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-54 nutraukimo bei 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (A27V128)-R-4933 „Dėl leidimų vežti keleivius 21-uoju maršrutinių taksi maršrutu grąžinimo“. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutartį atsakovė pavedė ieškovei vežti keleivius Kauno mieste (priemiestyje) pagal savivaldybės patvirtintą tvarkaraštį ir išdavė vežėjui 11 leidimų vežti keleivius, o vežėjas įsipareigojo vežti keleivius sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė 2011-09-01 gavo atsakovės įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo nuo 2011-12-05, kuriame nurodyta nutraukimo priežastis – vežėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, o 2011-12-08 gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu 2009-01-26 Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis su ieškove nutraukta nuo 2011-12-05. Ieškovė laiko atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, nes nebuvo pagrindo vykdomą sutartį nutraukti. Atsakovės įspėjimo teiginys, kad atsakovė neužtikrina keleivių vežimo pagal tvarkaraštį nereiškia, kad sutartis nevykdoma. Sutarties netinkamas vykdymas nėra esminis sutarties pažeidimas ir negali būti pagrindas vienašališkam sutarties nutraukimui. Atsakovė 2011-08-31 įspėjo dėl sutarties nutraukimo, kai pati nuo 2011-07-19 buvo patvirtinusi naują tvarkaraštį. Be to, 2011-12-05 atsakovė nėra priėmusi sprendimo nutraukti sutartį, o 2011-08-31 įspėjimas ieškovei nesukelia teisinių pasekmių (Kauno apygardos administracinio teismo 2011-10-05 nutartis administracinėje byloje N. I-1273-554/2011).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl ieškovės UAB „Girobusas“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 26 d. sudarytos keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-54 nutraukimo; nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimą Nr. (A27V128)-R-3614 dėl šios sutarties nutraukimo ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (A27V128)-R-4933 „Dėl leidimų vežti keleivius 21-uoju maršrutinių taksi maršrutu grąžinimo“; grąžino ieškovei UAB „Girobusas“ dalį - 473 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2009 m. sausio 26 d. sudarė keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį Nr. 201-2-54, kuria užsakovė (Kauno miesto savivaldybės administracija) pavedė vežėjui vežti keleivius Kauno mieste (priemiestyje) 21-uoju maršrutu „AB „Urmas“ - „Mega“ (Saliai)“ maršrutiniu taksi ir išdavė vežėjui 11 leidimų vežti keleivius šiuo maršrutu. Atsakovė, konstatavusi kitos šalies vykdymo pažeidimą ir vadovaudamasi sutartyje nurodytu įspėjimo terminu priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti šalių sudarytą sutartį nuo 2011 m. gruodžio 5 d. ir informavo vežėją UAB „Girobusas“ apie vienašalį sutarties nutraukimą 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (A27V128)-R-3611. Ieškovės padaryti sutarties pažeidimai yra fiksuoti atsakovės Miesto ūkio departamento transporto ir eismo organizavimo skyriaus aktais (viso 11 aktų), kuriuose nustatyta, kad ieškovės maršrutiniai taksi laiku neatvyko arba neišvyko iš galinės 21–ojo maršruto stotelės „Saliai“. Taip pat ieškovės sutarties pažeidimai fiksuoti administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose (viso 8 protokolai), kuriuose fiksuota, kad 21–ojo maršruto maršrutinio taksi keleiviai buvo vežami be bilietų. Teismas nurodė, kad per vieno mėnesio laikotarpį (nuo 2011-06-06 iki 2011-07-08) surašyta 11 aktų, kuriuose užfiksuota 21-ojo maršrutinio taksi neatvykimas į galinę stotelę „Saliai“ ir neišvykimas iš galinės stotelės pagal atsakovės patvirtintus eismo tvarkaraščius. Kiekviename akte nurodyta patikrinimo vieta, patikrinimo laikas ir trukmė (nuo vienos iki kelių valandų). Patikrinimų metu galiojo 2008-12-10 patvirtintas eismo tvarkaraštis. Kiekviename akte užfiksuota nuo dviejų iki keturių maršrutinių taksi neatvykimas. Pusėje aktų užfiksuotas paeiliui vienas po kito maršrutinių taksi neatvykimas pagal patvirtintą tvarkaraštį. Šiuos pažeidimus teismas vertino kaip esminį vežėjo UAB „Girobusas“ sutarties pažeidimą, nes keleiviai, pagrįstai tikėjęsi išvykti iš galutinės maršruto stotelės „Saliai“, maršrutinio taksi pagal nustatytą grafiką nesulaukdavo, t.y. negavo vežimo paslaugos, dėl ko ir buvo sudaryta keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis tarp vežėjo UAB „Girobusas“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos. Maršrutinių taksi neatvykimą į galutinę maršruto stotelę teismas pripažino esminiu sutarties pažeidimu ir pažymėjo, kad tai yra ne atsitiktinis, o besikartojantis ir tęstinis pažeidimas, užfiksuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyriaus aktais. Keleivių vežimą neišduodant jiems kelionės bilietų teismas vertino kaip sutartyje numatyto vežėjo įsipareigojimo vykdyti veiklą nepažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nevykdymą (Sutarties 3.2 punktas). Todėl teismas ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu vienašališką keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties nutraukimą atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti eismo tvarkaraščius ir grąžindama keturis 21-ojo maršrutinių taksi leidimus vežti keleivius tik 2011 m. liepos 4 d., t.y. praėjus beveik mėnesiui po pirmojo užfiksuoto tvarkaraščio nesilaikymo atvejo. Ieškovė 2011-06-21 buvo įspėta dėl eismo tvarkaraščių nesilaikymo faktų, tačiau pažeidimai tęsėsi. Ieškovė visą mėnesį nesilaikė patvirtinto eismo tvarkaraščio ir tik po to, kai buvo užfiksuotas sistemingas maršrutinių taksi neatvykimas į galutinę maršruto stotelę, ieškovė pateikė prašymą savivaldybės administracijai patvirtinti naują eismo tvarkaraštį vasaros laikotarpiui. Ieškovės atstovas minėtą prašymą ir keturių leidimų grąžinimą vertina kaip pasiūlymą pakeisti 2009 m. sausio 26 d. keleivių vežimo sutartyje numatytą leidimų vežti skaičių, atitinkamai keičiant eismo tvarkaraščius. Sutarties pakeitimas dėl leidimų skaičiaus sumažinimo nuo 11 iki 7 abiejų šalių pasirašytas 2011 m. rugsėjo 7 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, gavusi ieškovės prašymą sumažinti leidimų skaičių ir įvertinęs ieškovės padarytus pažeidimus dėl eismo tvarkaraščių nesilaikymo ir bilietų keleiviams neišdavimo, apsvarstė visus su sutarties vykdymu susijusius klausimus ir nusprendė sutartį su ieškove nutraukti nuo 2011-12-05. Tokį atsakovės sprendimą teismas vertino kaip atsakovės atsisakymą sutarties vykdymą tęsti ieškovės pasiūlytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šalių 2011-09-07 pasirašytas sutarties pakeitimas, kuriuo leidimų skaičius sumažintas nuo 11 iki 7, laikytinas sutarties vykdymo užtikrinimu likusiam laikotarpiui iki sutarties nutraukimo 2011-12-05. Leidimų skaičius, patvirtinto eismo tvarkaraščio laikymasis nustatytu maršrutu ir vežimo veiklos vykdymas, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, yra esminės sutarties sąlygos, kurių pažeidimas reiškia sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas konstatavo, kad atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovės argumentai, kad atsakovė sutarties nutraukimo dieną nėra priėmusi sprendimo nutraukti sutartį, šiuo atveju nėra pakankami laikyti, kad atsakovė vienašališkai sutartį nutraukė be teisinio pagrindo. Atsakovė įrodė, kad laikėsi sutartyje numatyto įspėjimo termino dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kad sutarties pažeidimai yra esminiai, todėl teismas sprendė, kad šie pažeidimai buvo pakankamas pagrindas atsakovei priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo.
Teismas nurodė, kad, spręsdamas dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų (panaikinti atsakovės 2011 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimą ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą), jis yra saistomas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-1273-554/2011 išdėstytos pozicijos, kad skundžiamas įspėjimas tiesioginių pareigų ir teisių sukurti negali, o tik padeda tinkamai vykdyti sutartyje šalių nurodytas pareigas. Administracinis teismas pripažino, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas negali būti administracinio skundo objektu. Teismas, įvertinęs ginčijamo 2011 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimo turinį, pripažino, kad šis įspėjimas atitinka Sutarties 14 punkte numatyto informacinio pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą turinį ir laikytinas įrodymu civilinėje byloje. Atsakovės 2011 m. gruodžio 8 d. sprendime taip pat nurodyta tik informacinio pobūdžio informacija dėl nutrauktos sutarties. Įrodymų įvertinimas yra vienas iš įrodinėjimo proceso etapų. Įrodymų įvertinimą atlieka teismas, sprendime išdėstydamas, ar pakanka įrodymų reikšmingoms byloje aplinkybėms nustatyti, tačiau jie nėra ginčijami savarankiškais reikalavimais civilinėse bylose. Teismas sprendė, kad reikalavimai dėl įrodymų panaikinimo yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Girobusas“ apeliaciniu skundu (b. l. 175-177) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį pilnai patenkinti. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pažeidė procesinės teisės normas. Teismas iš esmės nepasisakė dėl sutarties nutraukimo procedūros, nors byloje yra įsiteisėjusios Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriomis nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Įspėjimas Nr. A27V128)-R-3614 nesukelia jokių teisinių pasekmių. Sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu, nes atsakovė pažeidė sutarties nutraukimo procedūras. Atsakovė pagal įspėjimo turinį pripažįsta, kad UAB „Girobusas“ vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau netinkamai. Taigi, tokia situacija pagal tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygas, nenumato galimybės sutartį nutraukti vienašališkai, todėl atsakovės priimtas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo laikytinas neteisėtu.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sutartis nutraukta pagal Sutarties 12.2 punktą, nes atsakovė ją ketino nutraukti pagal 12.1 punktą. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji sutartį vykdo, tačiau ją vykdo netinkamai, yra nesvarbi CK 6.217 str. 1 d. prasme, nes sutartis gali būti nutraukta inter alia konstatavus netinkamą jos vykdymą. Šalys sudarydamos sutartį numatė, jog sutartį nutraukti galima tik vienu iš atvejų, t.y. jeigu Vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas plečiamai bando aiškinti sutarties 12.2 punktą kuris numato, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose numatytais atvejais. Šalys sudarydamos sutartį ir nurodydamos kitus teisės aktus, neturėjo mintyje CK 6.217 str. 1 d. numatyto atvejo „sutarties netinkamas vykdymas“, o Kelių transporto kodeksą Keleivių ir bagažo vežimo taisykles, Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisykles.
3. UAB „Girobusas“ padaryti pažeidimai negali būti laikomi esminiais. Ieškovę ir atsakovę sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai, kurių metu ieškovės vairuotojai ne kartą yra pažeidę tam tikras taisykles, tačiau visada pagal susiklosčiusią praktiką apsiribota administracinių nuobaudų paskyrimu. Atsakovė teismui nenurodė jokių ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios būtų sąlygoję būtinumą nutraukti sutartį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad maršrutiniai taksi, kurių neužfiksavo galinėse stotelėse kontrolieriai, neatvyko ir neišvyko vėliau ar anksčiau, kuomet kontrolierių jau nebuvo. Byloje nėra įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nukentėjusiajai šaliai atsirado nenumatyti turtinio ar asmeninio neturtinio pobūdžio praradimai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas sprendime nurodė, kad yra saistomas administracinių teismų išdėstytos pozicijos, tačiau toliau nebuvo nuoseklus. Administraciniai teismai pasisakė tik dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas negali būti administracinio skundo objektu. Ir nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinęs ginčijamo įspėjimo turinį, pripažįsta, kad šis įspėjimas atitinka sutarties 14 punkte nurodyto informacinio pranešimo turinį, kaip ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas, tačiau jie nėra ginčijami savarankiškais reikalavimais civilinėse bylose. Teismas šiais argumentais iš esmės patvirtino apeliantės poziciją, kad atsakovė nėra priėmusi jokio sprendimo nutraukti sutartį, todėl sutarties vienašališkas nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu.
5. Teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, kas yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybių institucijos, valdydamos ir organizuodamos keleivių vežimą, iš esmės atlieka visuomeninę reikšmę turinčių kelių transporto paslaugų teikimo administravimą pagal kelių transporto sritį reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Tokia savivaldybių institucijų veikla iš esmės atitinka viešojo administravimo veiklos apibrėžimą. Specialioji kolegija yra nurodžiusi, kad ginčai dėl visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 184-186) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Didžioji dalis apeliacinio skundo yra grindžiama nepagrįstomis prielaidomis. Apeliantė visiškai nepagrįstai skundžiamame teismo sprendime aiškiai išdėstytas nedviprasmiškas teismo išvadas savaip interpretuoja ir plečiamai jas aiškina. Apeliantė net nenurodo kokios, kokiuose teisės aktuose įtvirtintos procedūros buvo pažeistos. Be įspėjimo termino, sutartyje nėra numatyta jokia sprendimo dėl sutarties nutraukimo priėmimo procedūra. Kaip abi sutarties šalys ir buvo sutarusios, ginčo sutartis nutraukta vienašališkai, apie tai įspėjus vežėją daugiau kaip prieš tris mėnesius. Įspėjimas apeliantui buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31d. raštu, taip kaip numatyta sutartyje. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir ne kartą apie procedūrą pasisakė. Apeliantė, manydama, kad sprendimas sutartį nutraukti vienašališkai nėra priimtas ir kad įspėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nebūtų grąžinusi išduotų leidimų. Kas rodo, kad apeliantė teisingai suprato sutarties nutraukimo faktą. Be to, nenusprendus sutartį nutraukti vienašališkai, nebūtų pateiktas įspėjimas apie sutarties nutraukimą. Sutarties 12.1. punkte nėra įvardinta, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, tik tokiu atveju, jei nevykdomi visi sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Be to, kaip skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad sąvoka „sutarties nevykdymas“ ir sąvoka „sutarties netinkamas vykdymas“ yra sujungtos, kas reiškia, kad sutartis gali būti nutraukta nustačius bent vieną iš jų, todėl apeliantės argumentas, kad ji sutartį vykdo, tiesiog netinkamai, o tai nėra pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai, nepagrįstas. Pagrindo teigti, kad pažeidimų nebuvo ar kad jie galėtų būti traktuojami kaip neesminiai, nėra. Jo nenurodo ir apeliantė. Teismas pagrįstai pripažino, kad įspėjimas atitinka sutarties 14 punkte nurodyto informacinio pranešimo turinį, kaip ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas, tačiau jie nėra ginčijami savarankiškais reikalavimais civilinėse bylose. Šioje byloje keliami iš esmės civiliniai teisiniai reikalavimai, todėl ginčas yra civilinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 30 d. nutartimi konstatavo, kad, kai yra peržengiamos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų ribos, ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovės įspėjimas taip pat nelaikytinas administraciniu aktu, nes atsakovė, teikdama įspėjimą, veikė pagal sutartį, t. y. kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, kaip ir nutraukiant sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas rūšinio teismingumo taisyklių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Byloje kilęs ginčas dėl keleivių pervežimo sutarties vykdymo.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte numatyta, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, kuri įtvirtinta ir Transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, jog savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. CK 6.807 straipsnyje nustatyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
Tarp šalių 2009 m. sausio 26 d. sudarytos Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties 12 punkte numatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos teisė nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu vežėjas (ieškovė) nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų arba kitais galiojančių teisės aktų numatytai atvejais. Kadangi ieškovė savo veiklą vykdė nesilaikydama prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė pranešė sutartį nutrauksianti.
Byloje nustatyta, kad ieškovės padaryti sutarties pažeidimai yra daugkartiniai, fiksuoti atsakovės aktais, patvirtinantys, kad ieškovės maršrutiniai taksi laiku neatvyko arba neišvyko iš galinės 21–ojo maršruto stotelės „Saliai“, tuo nevykdė Sutarties 3.1 punkto reikalavimų. Taip pat ieškovės sutarties pažeidimai fiksuoti administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose (viso 8 protokolai), kurie patvirtina, kad 21–ojo maršruto maršrutinio taksi keleiviai buvo vežami be bilietų, t.y. ieškovė nevykdė Sutarties 3.2 punkto reikalavimų, kurie pasikartojo ir po 2011-08-31 atsakovės įspėjimo (b. l. 5-6, 35-36, 81, 104).
Iš byloje esančių duomenų – atsakovės 2011-06-21 rašto (b. l. 118) nustatyta, kad atsakovė dar prieš įspėjimo siuntimą ieškovei buvo nurodžiusi pašalinti nustatytus trūkumus. Nors ieškovė siuntė prašymą atsakovei dėl tvarkaraščių pakeitimo bei grąžino dalį leidimų, tačiau atsakovės nurodytų trūkumų nustatytu laiku nepašalino (b. l.119, 120, 121-122). Be to, kaip nustatyta byloje, susidūrusi su sunkumais pati ieškovė į atsakovę savo iniciatyva nesikreipė, o apie susidariusius sunkumus pranešė tik tada, kai gavo iš ieškovės raštus su nurodytais pažeidimais. Byloje nėra duomenų apie atsakovės 2011-07-19 patvirtinto 21-ojo maršruto eismo tvarkaraščio (b. l. 145) nesilaikymą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokoluose (2010-05-25, 2010-10-29, 2011-04-05 ir kituose) iki įspėjimo ieškovei ir po jo (2011-11-17) užfiksuoti keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių 20 p. pažeidimai (keleivių vežimas be bilieto) (b. l. 81- 88) leidžia konstatuoti, kad ieškovė savo veiklą vykdė ir toliau nesilaikydama Sutarties 3.2 punkto reikalavimų. Šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovė nustatydama terminus trūkumams šalinti bei įspėdama apie sutarties nutraukimą siekė išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius, tačiau pati ieškovė nesiėmė visų priemonių tiems santykiams išsaugoti.
Apeliantė teigia, kad atsakovė pažeidė sutarties nutraukimo procedūras, tačiau nenurodė kokias procedūras. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai.
CK 6. 217 str. straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Vadinasi, iš šalių negali būti reikalaujama, kad esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos.
Šalių sudarytos 2009-01-26 sutarties 12. 1 p punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, kai vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl šalys aiškiai susitarė nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Byloje nustatyti vežėjo įsipareigojimų pagal sutarties 3. 1 p. 3. 2 p. pažeidimas, kurie daugkartiniai, pasikartojo ir po 2011-08-31 įspėjimo dėl sutarties nutraukimo. Šalims vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos ( Sutarties 14 p. įspėti raštu daugiau kaip prieš tris mėnesius) buvo žinomos ir suprantamos, sutartyje nėra jokių sąlygų, numatančių šaliai priimti sprendimą sutarties vienašališkam nutraukimui, pakako įspėti raštu prieš 3 mėnesius. Sutarties pažeidimai buvo sąlygoti būtent ieškovės veiksmų. Todėl apeliantės argumentai, kad UAB „Girobusas“ padaryti pažeidimai negali būti laikomi esminiais bei tai kad atsakovė sutarties nutraukimo dieną nėra priėmusi sprendimo nutraukti sutartį, nepakankami išvadai, kad atsakovė sutartį nutraukė be teisinio pagrindo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė gavusi atsakovės 2011-12-08 raštą dėl leidimų grąžinimo (b. l. 7, 28-30, 37-38) , ieškovė leidimus grąžino, 21-uoju maršrutu pagal ginčo sutartį paslaugų neteikia, todėl savo elgesiu pripažino ir patvirtino sutarties nutraukimo faktą. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, todėl atsakovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas atitinka šalių pasirašytos sutarties sąlygas, neprieštarauja CK 1. 5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei teisminei praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2012).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011-08-31 įspėjimas ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas negali būti administracinio skundo objektu, kadangi yra informacinio pobūdžio, atsakovė veikė pagal sutartį, ieškovė leidimus 2012-12-08 grąžino, tuo pripažindama sutarties nutraukimo pasekmes. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė neišdėstė konkrečių argumentų bei motyvų dėl teismo sprendimo dalies, kurioje teismas nutraukė bylą CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.