Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams A. P. (dabartinė pavardė D.), T. K. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

9. Nurodė, kad ginčo sandorių sudarymas nelemia skolininkės mokumo ir negalėjimo atsiskaityti su ieškovu. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir jokie vykdomieji veiksmai išieškojimo tikslais šioje šalyje nebuvo atlikti. Ji turi pakankamai turto, iš kurio gali grąžinti 28 000 Eur ieškovui. Siekiant neapsunkinti jos padėties (į minėtą šeimos susitarimą ji buvo įtraukta šių asmenų prašymu), E. K. ketina jai perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (1/2 dalį garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas. Šis numatomas perleisti turtas E. K. priklauso bendrąja daline nuosavybe su ieškovu, tad pastarasis turės pirmumo teisę šį turtą perimti savo žinion, taip susigrąžindamas skolą, jei kiti šios skolos grąžinimo būdai jam nebus priimtini.

14. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašė skolinės prievolės įvykdymo užtikrinimo (pvz., kad perkamas turtas būtų įkeičiamas ar jam būtų suteikiama kitokia garantija), tuo patvirtindamas, jog šalis siejo pasitikėjimas ir kitokio pobūdžio susitarimai. E. K. santykiai su ieškovu buvo geri, jie vienas kitu pasitikėjo, sandoriai (Paskolos sutartis ir buto pirkimo–pardavimo sutartis) buvo sudaromi pagal ieškovo pageidavimus ir nurodymus, E. K. ją užtikrino, kad toks yra jų šeimos susitarimas, kurio šeimos nariai laikysis, todėl ji sutiko pasirašyti Paskolos sutartį. Nuvykę į notarų biurą, ji kartu su ieškovu išsiaiškino, kokių dokumentų reikės vėlesniam Paskolos sutarties panaikinimui, kai pusė buto bus perleista E. K. nuosavybėn. Atsakovė sumokėjo buto pardavėjui iš jai paskolintų piniginių lėšų, o 38 700 Eur sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Vykdydama minėtą žodinį susitarimą, ji 2021 m. liepos 14 d. butą padovanojo savo motinai, kuri 2021 m. rugsėjo 27 d. pusę šio buto padovanojo E. K. A. P. yra žinoma, kad padovanojus pusę buto atsakovui E. K., jis pranešė apie tai ieškovui ir paprašė prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo patvirtinimo, tačiau 2021 metų pabaigoje ieškovas ėmė neigti buvusį susitarimą, jo elgesys tapo sunkiai paaiškinamas, jis susipyko su savo artimaisiais, įskaitant sūnų. Kadangi situacija ėmė klostytis visiškai kitaip, nei buvo tartasi, E. K. ne kartą bandė susitarti su ieškovu, siūlė jam įvairius sprendimo būdus, siūlė ieškovui padovanoti kitą atsakovo nurodytą nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovas nepriėmė pasiūlymų ir iškėlė bylą teisme. Ieškovas iki bylos iškėlimo atsakovei niekada nereiškė jokių pretenzijų, nereikalavo grąžinti skolos, į atsakovę nesikreipė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25.18. Nors teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, tačiau nagrinėjamu atveju teismas šių nuostatų nesilaikė, nes 2024 m. gegužės 2 d. baigęs bylos nagrinėjimą ir išklausęs baigiamąsias kalbas, bei atidėjęs sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą, savo iniciatyva papildė bylą naujais įrodymais, juos ištyrė (ne teismo posėdyje) bei dėl jų pasisakė, ginčijamame sprendime. Tokie teismo veiksmai negali būti laikomi apelianto teisės į teisingą teismą užtikrinimu ir proceso normų laikymusi.

26.5. Atsakovės A. P. nemokumą apelianto atstovė grindžia Lietuvoje užvestos vykdomosios bylos duomenimis, kurie galėtų turėti aukštesniąją galią turinčio įrodymo svarbą, tačiau šio ginčo atveju taip būti negali dėl akivaizdžių pagrindų – pirmosios instancijos teismas pripažino, jog vykdomoji byla Lietuvoje buvo pradėta neteisėtai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 15 d. buvo išduotas Vykdomasis įrašas pagal S. K. ir A. P. sudarytą Paskolos sutartį. Antstolis 2023 m. balandžio 28 d. raštu nurodė, kad išieškota 0 Eur, nerasta A. P. turto, registruotų priemonių, ginklų ir akcijų ar kito realizuotino turto.

26.6. Pripažindami aplinkybę, kad actio Pauliana byloje pagrindu nustatyti asmens nemokumą ir (ar) dalinį mokumą yra antstolio priimti patvarkymai, apeliantas ir jo atstovė atliko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytus vykdomuosius veiksmus ir teikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog nėra galimybių išieškoti skolą iš atsakovės turto Lietuvoje. Nepagrįstai užvedus vykdomąją bylą Lietuvoje ir ieškovui, atstovaujamam profesionalaus teisininko, apie tai žinant, analogiški veiksmai nebuvo atlikti (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė gyvena. Vykdomoji byla pradėta Lietuvoje: 1) apeliantui žinant, kad atsakovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini) vaiką; 2) apelianto atstovei turinti galimybę patikrinti gyventojų registro duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė 2022 m. liepos 29 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

26.9. Šioje byloje ne tik neišnaudotos galimybės išsiieškoti skolą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokiomis galimybėmis net nebuvo naudojamasi. Byla buvo iškelta 2023 metais. Atsakovų atsiliepime buvo nurodoma, kad išieškojimas turi būti vykdomas (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, apeliantas, atstovaujamas advokatės, turėjo galimybę teismui pateikti realius įrodymus apie vykdymo proceso (duomenys neskelbtini) negalimumą, brangumą ar sudėtingumą, jei tokios aplinkybės egzistuoja, tačiau tokių duomenų nepateikė.

26.15. Atsakovai nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas atsakovės turtinę padėtį privalėjo vertinti 2021 metų laikotarpiui, bei nevertinti aplinkybės kiek skolos yra grąžinta iki šio laikotarpio. Iš bylos duomenų matyti, kad paskyrus šioje byloje mediacijos procesą ir apeliantui (tėvui) tariantis su atsakovu (sūnumi) dėl iš esmės jų tarpusavio ginčo išsprendimo, E. K. grąžino ieškovui skolos dalį. Todėl negali būti laikoma, kad apelianto teises pažeidė 2021 metų atsakovės finansinė padėtis, kai 2023–2024 metais apelianto deklaruojamo teisių pažeidimo apimtis sumažėjo.

26.16. Nustačius aplinkybes apie skolos dydį bei atsakovės realią galimybę šią skolą padengti, atsakovo E. K. geranoriškumą ir dalies prievolės apeliantui įvykdymą, nėra pagrindo spręsti apie realiai egzistuojantį apelianto teisių pažeidimą.

26.18. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Apelianto pateiktų subjektyvių prielaidų nepakanka nustatyti atsakovų nesąžiningumui.

26.19. Nėra pagrindo teigti, kad teismas rinko viešojo registro duomenis ar rėmėsi tais viešojo registro duomenimis, kurių nebuvo byloje. Remiantis registro duomenų viešumu, preziumuotina, kad jie buvo žinomi visiems proceso dalyviams, todėl teismas, priimdamas teismo sprendimą, neabejotinai jais galėjo remtis, patikrindamas juos viešame registre, jais grįsdamas teismo sprendimą, ir tai negali būti laikoma įrodymų tyrimu ne teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

31. CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

32. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovų nurodytus argumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų apribota galimybė teikti įrodymus ir (ar) jų pateikimo objektyvus poreikis iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teikiamą įrodymą atsisakoma priimti (CPK 181, 314 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pateikti įrodymai būtų reikšmingi teisingam ginčo išnagrinėjimui ta apimtimi, kurią apibrėžia apelianto apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos, todėl jie nepriimami remiantis ir šiuo pagrindu (CPK 180 straipsnis).

35. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui.

36. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį formuojamos teismų praktikos kontekste, taip pat aplinkybę, kad šiais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, papildomai pateikiant savo teisinį vertinimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo, tačiau, minėta, teisė remtis naujomis aplinkybėmis ir pildyti pateiktą apeliacinį skundą apeliantui nenustatyta, kaip ir pati teisė teikti tokio pobūdžio procesinį dokumentą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nutaria nepriimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

38. Apeliantas ir atsakovė A. P. 2017 m. birželio 12 d. sudarė Paskolos sutartį, kuria apeliantas paskolino atsakovei A. P. 28 000 Eur, pervedant pinigus į jai priklausančią sąskaitą Paskolos sutarties pasirašymo dieną. Atsakovė A. P. pinigus pasiskolino buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimui. Atsakovė įsipareigojo juos grąžinti iki 2022 m. birželio 12 d. (Paskolos sutarties 1 punktas). Šalys susitarė, kad paskola be palūkanų ir gali būti tęsiama (Paskolos sutarties 5–6 punktai) (1 t., b. l. 14–15).

39. Atsakovė A. P. 2017 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas už 66 700 Eur, kuriuos atsakovė pardavėjui sumokėjo taip: 1) 3 000 Eur grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo; 2) 35 700 Eur grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį; 3) 28 000 Eur pavedimu į pardavėjui priklausančią sąskaitą, prieš pasirašant sutartį (1 t., b. l. 22–28).

40. Atsakovė A. P. ir atsakovė T. K. 2021 m. liepos 14 d. sudarė Dovanojimo sutartį I, kuria A. P. padovanojo, o T. K. priėmė dovaną – butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29–34).

41. Atsakovė T. K. ir atsakovas E. K. 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė Dovanojimo sutartį II, kuria T. K. padovanojo, o E. K. priėmė dovaną – 1/2 buto, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16–21).

42. Atsakovė T. K. ir atsakovas E. K. 2022 m. gegužės 24 d. sudarė Dovanojimo sutartį III, kuria E. K. padovanojo, o T. K. priėmė dovaną – 1/2 buto, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35–40). Byloje pateikto 2023 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija duomenimis, šiuo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. K. (1 t., b. l. 44–48).

43. Kauno 7-jo notarų biuro notarė 2023 m. vasario 15 d. išdavė apeliantui Vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš A. P., kuri 2022 m. liepos 29 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), neįvykdytos piniginės prievolės sumą pagal Paskolos sutartį (28 000 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2022 m. birželio 12 d. iki visiško įsipareigojimo įvykdymo (1 t., b. l. 49–50). Apeliantas kreipėsi į antstolį, kuris 2023 m. balandžio 28 d. ieškovui pateikė informaciją, kad skolininkės vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Nors apribojimai pritaikyti, tačiau piniginių lėšų judėjimo nėra, nurašytų ir nepaskirstytų lėšų nėra (2 t., b. l. 101).

Dėl actio Pauliana sąlygų

44. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana pagrindu. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs, kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

45. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą actio Pauliana instituto sampratą ir paskirtį, kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos privalomos šio instituto taikymo sąlygos. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja visos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, teismų praktikoje yra išskiriami 2 šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog apeliantas neįrodė visų actio Pauliana sąlygų, todėl ieškinį atmetė. Apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Dovanojimo sutartis I nepažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teisių, taip pat, jog nėra pagrindo teigti, kad sudarydami ginčijamus sandorius atsakovai veikė nesąžiningai. Kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų šio instituto taikymo sąlygų apeliantas nekvestionuoja, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių būtų poreikis jas įvertinti iš naujo, todėl toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis remiantis konstatuota, kad apeliantas neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo ir atsakovų nesąžiningumo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kreditoriaus teisių (ne)pažeidimo

48. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

49. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeisti kreditoriaus interesai. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

50. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

51. Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis e3K-3-120-611/2021). Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 51, 52 punktai).

52. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismui argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog po Dovanojimo sutarties I sudarymo atsakovės A. P. finansinė padėtis tapo tokia, dėl kurios atsiskaitymas su apeliantu būtų buvęs negalimas ar iš esmės apsunkintas (CPK 12, 178 straipsniai).

53. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė A. P. 2022 m. liepos 29 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), joje gyvena, yra sukūrusi šeimą (2017 m. sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu) (2 t., b. l. 83–84, 125, 126). Atsakovė byloje pateikė 2019–2022 m. mokesčių ataskaitas (2 t., b. l. 133–137; 3 t., b. l. 76–78, 82–84, 89–92) ir 2023 m. išankstinę mokesčių ataskaitą (2 t., b. l. 140–142), iš kurių turinio matyti, kad jos gaunamos pajamos yra apie 50 000 Eur per metus. Byloje pateikti duomenys apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą patvirtina, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui nuo 2016 m. priklauso butas (duomenys neskelbtini) mieste. Aptariamas butas 2016 m. balandžio 1 d. buvo nupirktas už 1 049 000 DKK (apie 151 905,70 Eur), o paskola būstui sudarė 1 000 000 DKK (apie 144 810 Eur). 2022 metų mokesčių ataskaitos duomenimis, negrąžinto kredito dalis sudarė 387 369 DKK (apie 51 952,60 Eur) (2 t., b. l. 136). Būsto paskolos pabaigos terminas 2046 metai. Iš duomenų apie nekilnojamąjį turtą išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto vertė 2022 metais sudarė 830 000 DKK (apie 120 192,31 Eur) (2 t., b. l. 147–150), šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos mokesčių ataskaitos (2019–2023 m.). Atsakovė A. P. 2021 m. įsigijo automobilį už 187 495 DKK (apie 27 151,15 Eur) (3 t., b. l. 71). Pagal 2022 m. mokesčių ataskaitoje pateiktus duomenis apie indėlius, atsakovė turi indėlių, kurie sudaro 26 736 DKK (apie 3 871,64 Eur) (2 t., b. l. 133–137). Atsakovės A. P. byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas pagrindžia, kad ji taupomojoje sąskaitoje turi 120 131,92 DKK (apie 17 396,30 Eur) (3 t., b. l. 141–142).

54. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 53 punktą), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad sudarius Dovanojimo sutartį I atsakovės finansinė padėtis iš esmės pasikeitė. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų apie Dovanojimo sutarties I sudarymo metu atsakovės gaunamas pajamas ir turimą turtą, net ir sudarius ginčijamą sandorį, ji turėjo pakankamai turto ir piniginių lėšų atsiskaityti su apeliantu. Nors apeliantas remiasi argumentu, kad po Dovanojimo sutarties I sudarymo, atsakovės įsiskolinimai viršijo jai priklausančios turto dalies vertę, tačiau, viena vertus, apskaičiuodamas atsakovės turimų įsiskolinimų apimtį, nepagrįstai (duomenys neskelbtini) bankui grąžintiną paskolą vertino kaip prievolę, kurios terminas jau yra suėjęs, nepaisant to, kad atsakovė moka einamuosius mokėjimus (paskolos grąžinimo terminas – 2046 m.). Kita vertus, nepagrįstai dalina atsakovės santuokoje įgytą turtą, nors Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovei esant santuokoje, todėl priešingai nei nurodo apeliantas, prievolė gali būti vykdoma iš abiejų sutuoktinių lėšų ir (ar) turto (CK 3.109 straipsnis), objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, apeliantas nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovai dalį paskolos grąžino apeliantui tik bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat nepagrindžia, jog atsakovė yra nepajėgi atsiskaityti su apeliantu, priešingai, šį aplinkybė papildomai įrodo jų finansines galimybes atsiskaityti (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Dovanojimo sutarties I sudarymas neturėjo esminės įtakos atsakovės A. P. mokumo ar turtinės padėties pasikeitimui.

55. Apelianto akcentuojamas jo amžius ir skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini) galimybės, savaime nėra priežastis konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad jis neturi galimybės išieškoti skolą iš atsakovei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), juolab kad apelianto akcentuojamos aplinkybės neįrodo fakto, kad dėl ginčijamų sandorių atsakovė A. P. tapo finansiškai nepajėgi atsiskaityti su apeliantu (žr. šios nutarties 53 punktą).

56. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovei A. P. sudarius ginčijamą dovanojimo sandorį, ji neturi pakankamai turto apelianto reikalavimui patenkinti, jos mokumas pakito taip, jog ji nebegali visiškai ar iš dalies atsiskaityti, todėl neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas neįrodė esant actio Pauliana taikymui būtinosios sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimo.

Dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos

58. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

59. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687-2019).

60. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Šiuo atveju Dovanojimo sutartį I sudariusios atsakovės A. P. ir T. K. yra dukra ir motina, taigi jų, kaip ginčijamos sutarties šalių, nesąžiningumas yra preziumuojamas. Taigi, įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka sandorius sudariusiai šaliai, t. y. pačioms atsakovėms.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas Dovanojimo sutartį I sudariusios atsakovės A. P. nesąžiningumas, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos dėl toliau nurodomų priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai).

62. Visų pirma, apelianto teiginius, kad neatlygintinis buto perleidimas Dovanojimo sutartimi I iš esmės sumažino atsakovės mokumą ir apelianto galimybes vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovei priklausiusio turto, paneigia byloje pateikti įrodymai apie atsakovės A. P. finansinę padėtį (žr. šios nutarties 53 punktą). Kitaip tariant, apeliantas neįrodė, kad po Dovanojimo sutarties I sudarymo atsakovė tapo nemoki, o byloje nustatyta, jog atsakovės A. P. turimo turto pakanka apelianto reikalavimams patenkinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės nesąžiningumas nebuvo paneigtas.

63. Antra, aplinkybė, kad apelianto ginčijamas sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių, savaime neįrodo nei atsakovės nesąžiningumo, nei apelianto, kaip atsakovės A. P. kreditoriaus, teisių pažeidimo (CPK 185 straipsnis). Šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos apeliantas byloje neįrodė (žr. šios nutarties 53–56 punktus), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta prezumpcija.

64. Trečia, apelianto subjektyvus situacijos vertinimas dėl atsakovų tariamo nesąžiningo siekio apsunkinti jo galimybes išieškoti skolą, paneigtas objektyviais duomenis bei neįrodo jo teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme (žr. šios nutarties 53–56 punktus).

65. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė A. P. nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama nesąžininga, nes jos ir atsakovės T. K. sudaryta Dovanojimo sutartis I, kuria atsakovei T. K. asmeninės nuosavybės teise perėjo butas, nepažeidė apelianto, kaip kreditoriaus interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad atsakovės nesąžiningumą paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų.

66. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo dėl ginčo sandorio – Dovanojimo sutarties I, ir, atitinkamai, išvestinių reikalavimų dėl Dovanojimo sutarties II bei Dovanojimo sutarties III panaikinimo. Netenkinęs apelianto reikalavimo dėl ginčo sandorio panaikinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė taikyti restituciją, kaip ginčo sandorio panaikinimo teisinį padarinį. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su nepagrįstais skundžiamo sprendimo motyvais dėl restitucijos proporcingumo, tačiau, padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl restitucijos (ne)proporcingumo, kadangi toks vertinimas neturi teisinės prasmės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

67. Apeliantas nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu taip pat grindžia ir proceso teisės normų pažeidimu, teigdamas, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir išklausęs baigiamąsias kalbas, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo iš esmės, 2024 m. gegužės 17 d. nepagrįstai savo iniciatyva papildė bylą naujais įrodymais, juos ištyrė ir dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime.

68. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 17 d., t. y. 2024 m. gegužės 2 d. išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir atidėjus sprendimo paskelbimą 2024 m. gegužės 22 d., teisme gauti papildomi duomenys: VĮ Registrų centro išrašai apie atsakovui E. K. ir atsakovei A. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, šiais duomenimis teismas rėmėsi skundžiamame sprendime nurodydamas byloje nustatytas faktines aplinkybes.

69. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 68 punktą), teisėjų kolegija, viena vertus, iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o to nepadaręs pažeidė CPK 256 straipsnio nuostatas. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl procesinės teisės normų pažeidimo teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328, 329 straipsnio 1 dalis).

70. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bylai reikšmingas aplinkybes tiek apeliantas, tiek ir kitos šalys išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, o 2024 m. gegužės 17 d. VĮ Registrų centro duomenimis teismas rėmėsi iš esmės aptardamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, kad byla iš esmės išspręsta teisingai, prieina prie išvados, jog konstatuotas procesinės teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

71. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad tam, jog atgautų bent dalį skolos (15 986 Eur), jam teko kreiptis į teismą, sumokėti žyminį mokestį (1 802 Eur), apmokėti sąskaitas už teisines paslaugas, kurių pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovai atlyginti neprivalo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovams (3 634,25 Eur). Apelianto nuomone, tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

73. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apelianto ieškinys nepagrįstas, priėmė sprendimą jį atmesti, taigi pagrįstai iš apelianto atsakovų E. K. ir T. K. naudai priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus – 2024 m. gegužės 2 d. pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. gruodžio 18 d., 2024 m. kovo 4 d. PVM sąskaitas faktūras, 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitus, 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. kovo 8 d. mokėjimų pavedimus, atliktų darbų išklotinę, neturi pagrindo teigti, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pagrįstai buvo priteistos atsakovams iš apelianto. Vien tai, kad apeliantas deklaratyviai nurodo, jog nėra teisinga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kuris gina savo pažeistas teises, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas jas priteisė nepagrįstai.

74. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

75. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apelianto apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto atsakovų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

77. Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

78. Iš atsakovų pateiktų apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad piniginės lėšos už suteiktas teisines paslaugas pagal 2024 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija:ARG24, Nr. 0085, atsakovės T. K. pervestos 2024 m. liepos 10 d. AB SEB banko mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur).

79. Prašomos priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tinkamai pagrįstos ir atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį, todėl jos priteistinos iš ieškovo atsakovei T. K.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.