Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų M. P. ir I. A. (buvusi pavardė K.) atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. ir I. A. (buvusi pavardė K.) ieškinį pareikštą atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys S. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „VP United“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Automobilio „Renault“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo „Seesam“.

Nukentėjusieji I. K. ir M. P. pareiškė atsakovui „Seesam“ pretenzijas dėl draudimo išmokų, skirtų šio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, išmokėjimo. Atsakovas „Seesam“ apskaičiavo, kad dėl sunaikinto automobilio „Saab“ yra padaryta 6932 Lt (2007,65 EUR) žala, o dėl sunaikinto automobilio „Audi“ - 16543,50 Lt (4791,33 EUR) žala.

Tačiau užuot išmokėjęs savo paties apskaičiuotas draudimo išmokas, atsakovas nepagrįstai apkaltino ieškovus ir trečiąjį asmenį neva jie inscenizavo eismo įvykį, klastojo dokumentus ir sukčiavo. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsėsi labai ilgą laiką iki kol Vilniaus apygardos teismas 2017-01-06 priėmė galutinį procesinį sprendimą - nuosprendį b.b. Nr. b.b. Nr. 1A-43-318/2017, kuriuo išteisino eismo įvykio dalyvius. Teismas konstatavo, kad ieškovai ir trečiasis asmuo nesukčiavo ir dokumentų neklastojo.

Tačiau net ir po to kai ieškovai buvo išteisinti, o atsakovo argumentai apie įvykio inscenizavimą ir dokumentų klastojimą paneigti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, atsakovas „Seesam“ atsisako išmokėti ieškovams draudimo išmokas, skirtas žalai atlyginti.

Atsakovo pozicija nepagrįsta. Eismo įvykio aplinkybės išsamiai ištirtos ilgai besitęsusioje baudžiamojoje byloje (kurioje dalyvavo ir atsakovas) bei nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovai neklastojo dokumentų, nesukčiavo ir neinscenizavo eismo įvykio aplinkybių, yra nukentėję (patyrę žalą) ir turi teisę reikalauti jos atlyginimo.

Draudikas iš Atsakovų 2012-09-13 gavo pranešimą, kad Renault 2012-09-12 apgadino transporto priemones SAAB 9-5, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)

Draudikas gavęs informaciją apie deklaruotą įvykį nedelsiant pradėjo pranešto įvykio tyrimą, užvedė žalų bylas Nr. 12/300-2066, 12/300-2066/2 ir 12/270-3712. Tyrimo metu buvo apklausti eismo įvykio dalyviai, gauti jų rašytiniai paaiškinimai. Draudikui kilus pagrįstoms abejonėms dėl deklaruoto eismo įvykio aplinkybių buvo atliktas autotechninis įvykio tyrimas. Autotechninį tyrimą atliko ir 2012-11-14 specialisto išvadą Nr. MV 2012-79 pateikė specialistas technikos mokslų daktaras V. M.. Gauto specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių parodymai apie eismo įvykį techniniu požiūriu nepagrįsti, o eismo įvykyje dalyvavę automobiliai turėjo apgadinimų nesusijusių su deklaruotu eismo įvykiu.

Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas surašant kaltinamąjį aktą, o bylą perduodant nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-15 baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-806/2016 M. P., I. K. bei S. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį bei nuteisė visus tris asmenis dėl pasikėsinimo sukčiavimo būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (gauti draudimo išmokas) bei pagal LR BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas).

Nuteistieji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-15 nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. 2017-01-06 Vilniaus apygardos teismas panaikino 2016-07-15 nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti nenustačius jų veiksmuose nusikalstamos veikos.

2017-01-26 Ieškovų atstovas advokatas Domantas Skebas Draudikui pateikė prašymą ne vėliau kaip per 7 dienas M. P. išmokėti draudimo išmokas žalų bylose Nr. 12/300-2066, 12/300-2066/2 ir 12/270-3712. Prašyme nurodyta, kad Draudikui nesutikus išmokėti draudimo išmokų teismui bus teikiamas ieškinys, Draudikui gali tekti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Draudikas susipažinęs su Vilniaus Apygardos 2017-01-26 išteisinamuoju nuosprendžiu atsisakė išmokėti draudimo išmokas, nes šiame baudžiamajame procese nebuvo sprendžiamas klausimas dėl dėl draudimo išmokos priteisimo, o baudžiamojo proceso nesėkmę Draudiko vertinimu lėmė nepakankamai surinkti ir/ar apskritai nevertinti įrodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekant ikiteisminį tyrimą.

Apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką Ieškovų atstovas advokatas Domantas Skebas buvo informuotas raštu 2017-03-08. Domantas Skebas gavęs 2017-03-08 Draudiko sprendimą nemokėti draudimo išmokos informavo Draudiką, kad toks Draudiko sprendimas jo netenkina, o dėl neišmokėtos draudimo išmokos bus teikiamas ieškinys teismui.

Ieškovai kreipdamasi į teismą dėl tariamai jiems priklausančios draudimo išmokos išmokėjimo pareiškė ne tik nepagrįstą ieškinį, bet tai padarė praleisdami ieškinio senaties terminą, o tai yra atskiras pagrindas ieškinį atmesti.

Ieškinys turi būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1-2 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovai ženkliai praleido jų reikalavimo atžvilgiu nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d). Ieškovai Draudikui pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo pateikė 2017-01-26 (nors įvykis įvyko 2012-09-12). Atsižvelgiant į tai, 30 dienų terminas draudimo išmokos sumokėjimui suėjo vėliausiai 2017-02-26, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018-02-26. Tačiau Ieškovai, į Teismą su Ieškiniu kreipėsi tik 2019-04-11, neprašydami nurodyto termino atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniu suformuluotą reikalavimą atmesti (CK 1.131 str. 1 - 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti, o praleistą senaties terminą prašė atnaujinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinio netenkinti. Ieškinio prašė netenkinti dėl suėjusio senaties termino, bei dėl to, kad ieškovai buvo nesąžiningi. Taip pat nurodė, kad teismui tenkinus ieškinį, yra pagrindas priteistą sumą mažinti atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykis įvyko pagrindė dėl to, kad ieškovai turėjo staigiai stabdyti dėl nenustatytos transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, 2012-09-12, apie 21.30 val., B. V. gatvėje, Vilniuje, trečiasis asmuo S. S., vairuodamas automobilį “Renault Premium”, v.n. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Renault“) pažeidė kelių eismo taisykles, laiku nesustabdė šios transporto priemonės ir atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusius ir stabdžiusius automobilius „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Saab“), vairuojamą I. K. ir „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Audi“), vairuojamą M. P.. Eismo įvykio metu automobiliai „Saab“ ir „Audi“ buvo sunaikinti.

Automobilio „Renault“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo „Seesam“.

Nukentėjusieji I. K. ir M. P. pareiškė atsakovui „Seesam“ pretenzijas dėl draudimo išmokų, skirtų šio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, išmokėjimo. Atsakovas „Seesam“ apskaičiavo, kad dėl sunaikinto automobilio „Saab“ yra padaryta 6932 Lt (2007,65 EUR) žala, o dėl sunaikinto automobilio „Audi“ - 16543,50 Lt (4791,33 EUR) žala.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-806/2016 I. K. (ieškovė), M. P. (ieškovas) ir S. S. (trečiasis asmuo) pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. K. (ieškovė), M. P. (ieškovas) ir S. S. (trečiasis asmuo) inscenizavo eismo įvykį su tikslu neteisėtai gauti draudimo išmokas ( el. b. 1 t., b. l. 122-152).

Vilniaus apygardos 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-318/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-806/2016 panaikintas, ir I. K. (ieškovė), M. P. (ieškovas) ir S. S. (trečiasis asmuo) išteisinti. Nuosprendyje konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistieji veikė susitarę iš anksto, turėdami tikslą neteisėtai gauti didesnės vertės ar iš viso draudimines išmokas ( el. b. 1 t., b. l. 8-32).

Tarp šalių yra ginčas dėl to, ar yra pagrindas ieškovams išmokėti draudimo išmokas. Atsakovas teigia, kad ieškovai ir trečiasis asmuo S. S. eismo įvykį inscenizavo, todėl atsakovas pagrįstai atsisako mokėti ieškovams draudimo išmokas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009).

Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, ir nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 dienos nutartis Nr. 3K-7-706/2016, 26 punktas).

Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo draudėjas (62 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 dienos nutartis Nr. 3K-7-706/2016).

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui.

Kelių eismo taisyklių 15 punktas numato, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus ( redakcija galiojanti nuo 2012-07-01).

Kelių eismo taisyklių 132 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus ( redakcija galiojanti nuo 2012-07-01).

Atsakovas teigia, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai, t.y. inscenizavo eismo įvykį, todėl jie negali gauti draudimo išmokos.

Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

Iš visų į bylą surinktų įrodymų, o ypač iš Vilniaus apygardos teismo 2017m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriame konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistieji (I. K., M. P. ir S. S.) veikė susitarę iš anksto, turėdami tikslą neteisėtai gauti draudimines išmokas, taip pat iš ieškovų, šalių atstovų, trečiojo asmens S. S. paaiškinimų nenustatyta, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai. Tačiau byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo S. S. pažeidė KET bei sugadino ieškovų transporto priemones. Dėl to, kad trečiasis asmuo S. S. pažeidė KET ir sugadino ieškovų transporto priemones iš esmės ginčo nėra.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 15, 132 punktų reikalavimus, t. y. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę (tokia išvada padaryta atsižvelgiant į trečiojo asmens S. S. paaiškinimus, kai jis teigė, kad automobilis jau iki autoįvykio buvo sudaužytas bei jį vairuoti dėl jo gedimo buvo sudėtinga) bei nesilaikė saugaus atstumo dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančias 2 transporto priemones, dėl žalos dydžio tarp šalių ginčo nėra, bei tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y. KET pažeidimų, ir ieškovams atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Trečiojo asmens S. S. kaltė preziumuojama.

Dėl ieškovų prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą, bei atsakovo prašymo pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinio netenkinti

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kitaip tariant, sprendžiant ieškinio termino atnaujinimo klausimą, turi būti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingo, asmens standartu.

Teismas daro išvadą , kad vienerių metų senaties terminas draudimo išmokai gauti skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 3 d., kuomet atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo M. P. atstovo advokato D.Skebo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ( el. b. 1 t., b. l. 61,62,63, 70-71). Atitinkamai pasibaigė 2018 m. kovo 3 d. Ieškinys teisme gautas 2019 m. balandžio 12 d.

Teismas sprendžia, kad po baudžiamųjų procesų pabaigos ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas geruoju jiems sumokės draudimo išmokas, tačiau kadangi geruoju atsakovas draudimo išmokų nesumokėjo tai buvo priversti kreiptis į teismą. Todėl atsižvelgiant į proporcingumo principus yra pagrindas senaties terminą atnaujinti, nes ieškovai nors iš esmės praleido senaties terminą, tačiau atsakovas ieškovams jau 2012 m. privalėjo sumokėti draudimo išmokas, tačiau nesumokėjo dėl užsitęsusių baudžiamųjų procesų, bei dėl to, kad manė, kad ieškovai nesąžiningi ir įvykį inscenizavo.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti trečiajam asmeniui S. S. ir nenustatytas ieškovų nesąžiningumas, bei yra atnaujintas ieškovams praleistas senaties terminas, todėl ieškovų reikalavimas dėl draudimo išmokų priteisimo tenkinamas (CPK 178 str. ).

Patenkinus pagrindinį reikalavimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovams 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2019-04-19 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. ).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos: 151,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovei I. K. 45 Eur žyminio mokesčio, o ieškovui M. P. 106,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. ).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteisiama 19,34 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302677744, 2 007,65 Eur draudimo išmokos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo ( 2019-04-19 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. A. (buvusi pavardė K.) , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302677744, 4 791,33 Eur draudimo išmokos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo ( 2019-04-19 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302677744, 19,34 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.