- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-36-634/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00009-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Valdas Grendelis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Valdo Grendelio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. A. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu už tai, kad jis laikė, siuntė ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, tai yra Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), vyriausioji specialistė G. P. pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikusi R. A. ir pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinės V. A. mokestinius tyrimus už 2014-2018 m. laikotarpį, 2020 m. sausio 30 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) R. A. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė mokestinio tyrimo metu iškilusius papildomus klausimus, siūlymą patikslinti Metines pajamų deklaracijas, tarp kurių ir Metinės pajamų deklaracijos už 2016 m. priedą „Ne individualios veiklos turto ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“ (GPM308T), bei informaciją, kad pagal turimus ir pateiktus dokumentus, administracinio pastato (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidoms gali būti priskiriama tik 9 358,98 Eur išlaidų suma, 2020 m. vasario 11 d. R. A., kad pagrįstų administracinio pastato (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidas, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausiajai specialistei G. P. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), žinomai netikrų dokumentų su suklastotais R. B. parašais kopijas, kurių turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie administracinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbus, medžiagas ir apmokėjimą:
- 2010 m. sausio 10 d. sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus R. B. ir UAB „A“ akcininko R. A. dėl administracinio pastato statybos darbų, nors tokia sutartis sudaryta ir pasirašyta nebuvo;
- 2010 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1000482, išrašytą užsakovui R. A. už arkinio sandėlio priestato pamatų įrengimo darbus (pamatų kasimas, betonavimo darbai, armatūros montavimas, surišimas, pamatų antžeminės dalies sienelių montavimas, betonavimas), reisų kiekis 1, išrašyta 32 670 Lt sumai, nors iš tiesų UAB „A“ 2010 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1000482 užsakovui UAB „B“ už medienos ruošinius, 10 kompl., 21 175 Eur sumai;
- 2010 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1000726, išrašytą užsakovui R. A. už arkinio sandėlio administracinio pastato silikatines plytas, mūrinimo darbus įskaitant skiedinį, reisų kiekis – 45000, 163 350 Lt sumai, nors iš tiesų UAB „A“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1000726 užsakovui UAB „B“ už baltas silikatines plytas, kiekis – 9,10 t., 6 973,27 Lt sumai;
- 2010 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1001096, išrašytą užsakovui R. A. už administracinio pastato santechnikos darbus (grindinio šildymo vamzdeliai ir jų išvedžiojimas, kolektorinės spintos ir jų įrengimas, katilinės šiluminio mazgo įrengimas paruošiant vamzdynus katilo prijungimui), reisų kiekis – 1 kompl., 78 650 Lt sumai, nors iš tiesų UAB „A“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1001096 užsakovui UAB „C“ už transporto paslaugas maršrutu: (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra Nr. 6036/07 Užsakymas 2010,08,28, reisų kiekis – 1, 1 462,26 Lt sumai;
- 2011 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1002071, išrašytą užsakovui A. R. už arkinio sandėlio-administracinio pastato statybinių darbų atlikimo: patalpų betonavimo savo skiediniu: mato vnt. – kv. m., reisų kiekis – 270, ir sargų patalpų įrengimo darbus sudedant langus, iškalant lubas, išklojant grindis plytelėmis, apšildant patalpos perdengimą, įrengiant židinį, reisų kiekis – 1, 65 330,32 Lt sumai, nors iš tiesų UAB „A“ tokios PVM sąskaitos faktūros-neišrašė,
o šių paminėtų žinomai netikrų dokumentų originalus 2020 m. vasario 24 d. Dokumentų poėmio aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. perdavė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausiajai specialistei G. P. Kauno AVMI patalpose, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu laikė, siuntė ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus. Jo veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
2.1. kaltinimas R. A. dėl žinomai netikrų dokumentų laikymo, siuntimo ir panaudojimo pasitvirtino. Teismas padarė išvadą, kad duomenys, užfiksuoti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose patvirtino sąskaitų-faktūrų netikrumą, be to, jos patvirtino ir tai, jog 2010 m. sausio 10 d. sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus R. B. ir UAB „A“ akcininko R. A. dėl administracinio pastato statybos darbų pasirašė ne R. B., o nenustatytas asmuo. Teismas sprendė, kad kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad pastato statybos metu jokios sąskaitos nebuvo išrašytos, nes jokių lėšų bendrovei nemokėjo ir nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl mokėjimo ateityje, todėl suprato, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia netikrus dokumentus.
2.2. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba įmonės vadovu, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų negauta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Valdas Grendelis prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį panaikinti ir išteisinti R. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3.1. Skunde nurodoma, kad R. A. inkriminuojant kelis alternatyvius nusikalstamos veikos (laikymas, siuntimas bei panaudojimas), nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, kiekvienas iš jų turėjo būti aprašytas ir pagrįstas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o ne preziumuojamas iš paties dokumento suklastojimo fakto. Šioje byloje R. A. kaltė dėl žinomai suklastotų dokumentų laikymo, siuntimo bei panaudojimo grindžiama, pasak gynėjo, išimtinai prielaidomis, jog niekas kitas, išskyrus R. A. nebuvo suinteresuotas tai padaryti, tuo nepagrįstai yra paaiškinamas ir nusikalstamos veikos motyvas.
3.2. Gynėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad poreikis pasirašyti minėtą sutartį atsirado tada, kai R. A. VMI specialistės buvo įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius statybos kaštus, o toks siekis, kad nebūtų pritaikytas arba būtų sumažintas pajamų mokestis, teismo nustatytas kaip nusikalstamos veikos motyvas. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, R. A. apklausiamas teisme dėl pareikštų kaltinimų visa tai paneigė ir paaiškino, kad iš tikrųjų nežinojo, kad dokumentus, kuriuos jis pateikė VMI yra netikri. Nurodo, jog buvo panaikinta sudaryta sutartis tarp jo kaip fizinio asmens ir UAB „D“ (buvusi UAB „A“) dėl arkinio sandėlio ir administracinio pastato pardavimo, ir pritaikius restituciją turtas buvo grąžintas R. A., todėl neliko mokesčio objekto ir neliko mokestinių prievolių. Pasak gynėjo, kad tai tikros bylos faktinės aplinkybės, patvirtina byloje esantys dokumentai bei teismo posėdžio metu apklausta VMI specialistė G. P., kuri paaiškino, kad papildomo mokestinio patikrinimo metu įvertinus nuteistojo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, ką ir teigė R. A., kadangi sandoris panaikintas, tai ir neliko mokesčio objekto, o tuo labiau mokestinės prievolės prieš valstybę. Teigiama, kad teismas bandydamas pagrįsti inkriminuojamos R. A. nusikalstamos veikos motyvą ir tuo pagrindu padaryti išvadą, rėmėsi prielaidomis, kad, jeigu VMI specialistai būtų nenustatę, kad šie dokumentai netikri, R. A. būtų išvengęs mokestinių prievolių.
3.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė R. A. kaltės turinį, kadangi, gynybos vertinimu, byloje taip ir liko nepaneigtos aplinkybės, kad R. A., šiuos dokumentus (kurie įvardinti kaltinamajame akte kaip netikri), kuriuos jis laikė, siuntė bei panaudojo, nežinojo, kad jie yra netikri, tuo labiau, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek teismo posėdžiuose ištirti įrodymai bei nustatytos ir įvertintos bylos faktinės aplinkybės leidžia, pasak gynėjo, teigti, kad nuteistasis ir negalėjo žinoti bei suprasti, kad tie dokumentai, kurie jam buvo pateikti ir, kuriuos jis laikė, siuntė bei panaudojo pateikdamas VMI yra netikri, nes tie faktai, įvykiai, kurie užfiksuoti minėtuose dokumentuose nuteistajam pagrįstai leido spręsti ir vertinti, kad jie yra tikri.
3.4. Nurodo, jog teismo posėdžio metu apklausiamas R. A. išsamiai, nuosekliai paaiškino, kad 2010 m. sausio 10 d. sutartis buvo parašyta tarp jo ir UAB „A“ yra reali ir tikra, nes jo teigimu, šią sutartį jis pasirašė ir perdavė UAB „A“ atsakingiems asmenims. Pasirašęs sutartį bei uždėjęs spaudą, sutartį atidavė į UAB „A“ buhalteriją. Ši sutartis vėliau jam buvo grąžinta pasirašyta su uždėtu UAB „A“ apvaliu spaudu. Kas iš UAB „A“ pasirašė šią sutartį jis nežino, nes įmonė turėjo nusistačiusi savo tvarką. Pasak apelianto, teismas vertindamas R. A. versiją jos neatmetė, aplinkybės, kad taip buvo iš tikrųjų nepaneigtos, bet teismas sprendė, kad jos yra neįtikinančios ir nors teismas suabejojo pateikta nuteistojo versija, šios abejonės teisminio proceso išsklaidytos (panaikintos) nebuvo.
3.5. Toliau skunde nurodoma, kad pagal bylos nustatytas faktines aplinkybes R. A. buvo įsitikinęs, kad šią sutartį pasirašė R. B., nes apie statybas bei sutartį, jos turinį R. A. kalbėjo būtent su R. B. ir R. A. buvo siurprizinė situacija, kai paaiškėjo, kad šią sutartį pasirašė ne R. B., o kitas asmuo, kadangi rekvizitų autentiškumas R. A. nekėlė jokių abejonių, nes kaip ir minėta šiame dokumente buvo įtvirtinti buvę tarp akcininkų susitarimai, kuriuos be abejo žinojo ir R. B., kuris tai patvirtino teisme. Todėl teismo vertinimas, kad R. A. dalyvavo bendrovės veikloje, rūpinosi jo sklype statomo pastato statybos reikalais, dažnai susitikdavo su bendrovės direktoriumi R. B., kuris esant susitarimui dėl statybų būtų be jokių kliūčių pasirašęs sutartį, nevisiškai atitinka bylos faktines aplinkybes, nes kaip ir minėta, kad su R. B. aptarta sutartis, jos turinys, statybos reikalai, nuteistajam net nekėlė jokių abejonių, kad šią sutartį pasirašė būtent R. B.. Gynėjo vertinimu, teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį bei pasisakydamas dėl R. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos motyvų gana paviršutiniškai ir neatidžiai analizavo ir vertino UAB „A“ buvusio vadovo liudytojo R. B. vaidmenį bei veiksmus dėl 2010 m. sausio 10 d. sutarties tariamo pasirašymo ar nepasirašymo.
3.6. Pasak gynėjo, net nekyla abejonės, kad ši sutartis buvo pasirašyta ir patvirtinta šiuo spaudu iki 2015 metų, o tiksliau kaip ir teigia R. A. (nes kitokių duomenų byloje nėra), kad jam ši sutartis buvo grąžinta pasirašyta bei antspauduota įmonės apvaliu spaudu būtent 2010 metais. Todėl, gynėjo manymu, teismo padaryta išvada, kad ši sutartis neva atsirado tada, kai reikėjo pagrįsti statybos kaštus, pateikiant VMI tai pagrindžiančius dokumentus, tai yra 2020 m. vasario 11 d., neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
3.7. Skunde teigiama, kad nepaneigta ir kita R. A. versija, jog sąskaitas-faktūras, kurios kaltinamajame akte įvardintos kaip netikros, R. A. gavo iš M. P. įgalioto asmens. Pasak gynėjo, nors apklausti liudytojai M. P., R. J., R. M. šios nuteistojo versijos nepatvirtino, tačiau nepakanka vien tik remiantis išimtinai šių liudytojų teiginiais, nevertinant kitų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad šios nuteistojo versijos nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Nurodo, jog teisme apklaustas R. A. išsamiai bei įtikinamai išdėstė įvykių chronologiją bei savo poziciją pagrįsdamas pateiktais dokumentais bei patvirtino savo versiją, kuri buvo išsakyta dar 2022 m. balandžio 21 d. VMI atliekant mokestinį patikrinimą, tai yra, kad su šiais asmenimis pažįstamas, ir, kad tarp šių asmenų, ir jo buvo įvykęs konfliktas, susijęs su UAB „A“ valdymu, akcijų pardavimu bei šios įmonės perleidimu minėtiems asmenims. Skunde pažymima, kad šios sąskaitos-faktūros už UAB „A“ atliktus statybos darbus, tik po 1-2 mėnesių po įmonės akcijų pardavimo, R. A. buvo perduotos Kaune UAB „A“ direktoriaus atsiųsto asmens. Šias sąskaitas jis paėmė kaip tikras, net neturėdamas kažkokių pagrįstų nuogąstavimų, kad jos gali būti netikros, nes tokių dokumentų (sąskaitų) pateikimas jam buvo numatytas ankstesniuose susitarimuose tarp UAB „A“ ir R. A. kaip fizinio asmens, nes šios sąskaitos turėjo pagrįsti patirtas sąnaudas statant administracinį pastatą.
3.8. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra atlikta jokio įrodymų vertinimo, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, nuosprendyje aprašyta dalis byloje esančių įrodymų, nenurodant, kokias konkrečiai faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia ir kokios teismo išvados jais remiantis darytinos, kai kurie įrodymai visiškai nevertinti ir dėl jų nepasisakyta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad buvo pažeistas įrodymų visumos objektyvaus įvertinimo principas, nes, pasak gynėjo, vertinant įrodymus dalis išvadų padaryta joms pagrįsti neturint įrodymų, nesiremiant išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl gynybos 2022 m. gegužės 11 d. raštu pateiktų teismui dokumentų kaip įrodymų, nors BPK nustatyta tvarka šie teikti įrodymai buvo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Pateikti dokumentai kaip tik ir patvirtino R. A. versiją, kad pagal notaro išduotus įgaliojimus, jį versle atstovavo įgaliotas asmuo – L. G.. Toliau teigiama, kad teismas selektyviai vertino liudytojų R. B. bei M. P. teiktus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šiuos liudytojus vėliau apklausus teismo posėdžio metu. Pažymi, kad liudytojas R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu buvo apklaustas net keturis kartus, jo teikiami parodymai nuolatos kito, iš pradžių teigiant, kad apie vykdytas statybas UAB „A“ administracinio pastato, nieko nežinant, vėlesnėse apklausose jau pripažįstant, kad šis pastatas buvo statomas UAB „A“ darbininkų, kad statoma buvo UAB „A“ pirktomis statybinėmis medžiagomis, net patvirtino, kad jam žinoma, kad tokia sutartis dėl statybų buvo ruošiama, bet jos nepasirašė. Skunde taip pat nurodo, jog nors byloje nustatyti faktai leidžia pagrįstai spręsti, kad ne tik jis apie šią sutartį žinojo, bet ir aktyviai veikė šios sutarties rėmuose, vykdant šią sutartį, organizuojant bei skirstant statybos darbus. Todėl gynėjo vertinimu, eksperto išvada yra sąlyginė ir privalėjo būti vertinama su kitais byloje ištirtais įrodymais, turėjo būti vertinama ištirtų byloje įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje, o ne selektyviai pasisakant tik dėl atskiro dokumento, nejungiant visų įrodymų į bendrą ir nuoseklią ištirtų įrodymų grandinę, kurie patvirtintų ar paneigtų byloje įrodinėjamas vienas ar kitas bylos faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, tuo tarpu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Valdo Grendelio apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, kai jis surašytas ir priimtas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės aktų normų, tuo tarpu laikomas pagrįstu – kai nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija nuteistojo R. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir prašo ginamojo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas teigia, kad baudžiamojoje byloje liko neįrodyta, jog R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, neįvertinus byloje surinktų įrodymų kaip visumos.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Vien aplinkybės, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis teisinėmis išvadomis subjektyviai interpretuodami byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje
9. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą BK straipsnį kilti užtenka bent vieno iš alternatyvių veiksmų atlikimo.
10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikro dokumento suklastojimas yra suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas, t. y. kaltininko veiksmais pakeičiama dokumente užfiksuota informacija arba teisinga informacija pakeičiama įrašant į tikrą dokumentą melagingus įrašus. Laikoma, kad tikras dokumentas suklastojamas tuomet, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, bei sukelti neigiamus padarinius ne tik fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212-697/2022, 2K-12-654/2023, 2K-43-594/2023).
13. Nutiestojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutiko, kad 2010 m. sausio 10 d. sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus R. B. ir UAB „A“ akcininko R. A. dėl administracinio pastato statybos darbų yra netikra, tačiau šį argumentą paneigia ne tik R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose duoti parodymai, jog jis nors ir žinojo apie ketinamus vykdyti ir vykdytus administracinio pastato statybos darbus, tačiau jokios sutarties dėl statybų nepasirašė, bet ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad tirti pateiktoje 2010 m. sausio 10 d. sutartyje prie antspaudo „Direktorius R. B.“ pasirašė ne R. B., o kitas asmuo (7 t., b. l. 23–27). Be kita ko, ši sutartis ir statybos darbų sąmata bei kiti dokumentai, patvirtinantys 2010 m. sausio 10 d. sutartyje nurodyto administracinio pastato statybos darbų už 390 000 Lt atlikimą, nebuvo rasta ir prie archyve saugomų įmonės UAB „A“ 2010 m. sutarčių. Taip pat nebuvo rasta PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių statybos paslaugų įsigijimą iš tiekėjų, vykdant 2010 m. sausio 10 d. sutartyje nurodyto administracinio pastato statybos darbus (6 t., b. l. 117–136). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį tapęs įmonės UAB „A“ direktoriumi, nežinojo apie vykdomas statybas, nuo to laiko kai jis pradėjo eiti įmonės direktoriaus pareigias iki 2014 m. kovo mėnesio į jį niekas nesikreipė su reikalavimu užbaigti pastato statybas (11 t., b. l. 82, 84). Liudytoja J. M. parodė, kad jos vyrui R. M. įsigijus įmonės UAB „A“ akcijas ji atliko administracines funkcijas, tuo tarpu jos mama R. Č. tvarkė buhalterinę apskaitą. Liudytoja taip pat patvirtino, kad jai nėra žinoma apie 2010 m. sausio 10 d. sutartį, kuria UAB „A“ įsipareigoja baigti statyti administracinį pastatą ir ji nėra girdėjusi apie 390 000 Eur skolą, be to, jeigu jos sutuoktiniui įsigyjant įmonę UAB „A“ būtų žinoję apie tokio finansinio įsipareigojimo egzistavimą, įmonės nebūtų įsigiję (11 t., b. l. 97–98). Liudytoja R. Č., apklausiama apeliacinės instancijos posėdžio metu paaiškino, kad pradėjus vykdyti įmonės UAB „A“ apskaitą, ji iš karto negavo visų ankstesnių reikiamų įmonės buhalterinių dokumentų, įmonės metinės atskaitomybės už 2009 m. bei 2010 m. VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateiktos. Liudytoja taip pat nurodė, kad sutarties, pagal kurią įmonė UAB „A“ turi pastatyti administracinį pastatą iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo, nes visos sutartys turėjo būti pateiktos jai. Įmonės balanse administracinis pastatas nebuvo įtrauktas, apie jį ji nežinojo, be to įmonė turėjo savo administracines patalpas (11 t., b. l. 99–100). Liudytojas M. P., kuris vėliau įsigijo įmonės UAB „A“ akcijas, taip pat patvirtino, kad jam būnant įmonės akcininku nevyko jokio arkinio pastato statybos ar derybos su R. A. dėl finansinių dokumentų ar arkinio pastato statybų (11 t., b. l. 106–107). Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. A. pateikė įgaliojimą, kuriame nurodyta, jog versle jį atstovauja L. G. bei administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), projekto kopiją (10 t., b. l. 118–173), tačiau visos aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad nors ir vyko administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) statybos, tačiau šiuo atveju tai neįrodo, kad R. A. VMI pateikta 2010 m. sausio 10 d. sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus R. B. ir UAB „A“ akcininko R. A. dėl administracinio pastato statybos darbų buvo faktiškai pasirašyta ir yra tikra.
14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2011 m. gruodžio 12 d., 2012 m. sausio 11 d., 2012 m. vasario 17 d., 2012 m. balandžio 20 d., 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. spalio 12 d., 2012 m. lapkričio 7 d. (11 t., b. l. 114–120) bankinių pavedimų išrašus, iš kurių matyti, kad atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonė UAB „A“ R. A. keturis kartus pervedė po 6050 Lt, vieną kartą – 7502 Lt, bei R. M. R. A. pervedė 50 000 Lt. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su prokurorės išdėstytais argumentais, kad šios pinigų sumos tik patvirtina, kad R. M. įsigijo ir su R. A. atsiskaitė už įmonės UAB „A“ akcijas, pagal 2012 m. lapkričio 5 d. sandorio užbaigimo protokolą, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad R. M. minėtus pinigus pervedė pagal 2010 m. sausio 10 d. sutarties 7 punktą, kaip nurodė nuteistojo gynėjas. Be kita ko, nors nuteistojo gynėjas teigė, kad atlikti pavedimai patvirtina, jog R. M. žinojo apie administracinio pastato statybas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį teiginį, juolab, kad kaip jau minėta, liudytojos R. Č. ir J. M., tvarkiusios įmonės buhalterinius duomenis, patvirtino, kad įsigyjant įmonę UAB „A“ nebuvo žinoma nei apie šios 2010 m. sausio 10 d. sutarties egzistavimą, nei apie administracinio pastato statybas, už kurias turėtų atsiskaityti UAB „A“.
15. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, todėl turi būti nustatyti ne tik šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, tačiau įrodytas ir asmens suvokimas, kad jis panaudojo suklastotą dokumentą bei norėjo taip elgtis. Apeliantų teigimu, R. A. nesuprato, kad valstybinei institucijai – VMI, pateikė būtent netikrus dokumentus, nes juos gavo iš M. P. pavedimu atsiųsto vaikino bei manė, kad šie dokumentai yra tikri. Pasak apeliantų, šios nuteistojo iškeltos įvykių versijos pirmosios instancijos teismas nepaneigė.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią R. A. pateiktą versiją ir konstatavo, kad jos nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustas M. P. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad jis pats nėra perdavęs ar inicijavęs bet kokių dokumentų perdavimo R. A.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J., kuris M. P. buvo paskirtas UAB „A“ direktoriumi, taip pat teigė, kad nuteistajam jokių dokumentų neperdavė. Apygardos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, jog šiuo atveju R. A. veiksmuose nenustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – kaltė. Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad nuteistasis nežinojo, kad jo VMI pateikti dokumentai yra netikri, tačiau pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad joks kitas asmuo be R. A., nagrinėjamu atveju nebuvo suinteresuotas laikyti, siųsti ir panaudoti kaltinime nurodytus žinomai suklastotus dokumentus. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis suklastotus dokumentus, pateikė tik tada, kai VMI vyriausioji specialistė, atliekanti R. A. ir jo sutuoktinės mokestinį patikrinimą už 2014 m. – 2018 m. laikotarpį, elektroniniu paštu nuteistajam išsiuntė papildomus klausimus, siūlant patikslinti būtent su administracinio pastato (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidoms susijusias aplinkybes. Be to, apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, VMI vyriausioji specialistė patvirtino, kad atliekant mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad R. A. ir jo sutuoktinė turėjo bendrai sumokėti apie 16 000 Eur gyventojų pajamų mokesčio dėl gautų pajamų pardavus nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 68). Iš VMI 2020 m. liepos 14 d. sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nuspręsta patvirtinti 2020 m. gegužės 13 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame R. A. buvo apskaičiuota 8073,00 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir 1971,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, bei apskaičiuoto ir nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio baudos skyrimas buvo sustabdytas iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro arba teismo sprendimo baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 1–14). Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad R. A. VMI pateikė žinomai netikrus dokumentus, siekdamas pagrįsti administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidas ir tokiu būdu siekdamas sumažinti apmokestinamųjų pajamų sumą bei bandydamas išvengti mokestinės prievolės, kilusios dėl administracinio pastato pardavimo.
17. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis iš tiesų nežinojo, jog mokesčių administratoriui pateikė netikrus dokumentus, o tai sužinojęs ėmėsi veiksmų – panaikino sudarytą sutartį tarp jo ir UAB „D“ (buvusi UAB „A“) dėl arkinio sandėlio ir administracinio pastato pardavimo ir pritaikius restituciją turtas jam buvo grąžintas, todėl neliko mokesčio objekto ir mokestinių prievolių, tačiau pažymėtina, kad šie veiksmai – susitarimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalinio nutraukimo, sutarties pakeitimo ir papildymo bei priverstinės hipotekos nustatymo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sutartimi iš dalies nutraukiant 2016 m. liepos 5 d. pirkimo pardavimo sutartį – UAB „D“ R. A. grąžinant nekilnojamojo turto objektus, tarp kurių buvo ir administracinis pastatas, buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. jau po to, kai nuteistasis pateikęs žinomai netikrus dokumentus VMI, gavo raštišką atsakymą, jog jie nebus vertinami. Tai leidžia daryti išvadą, kad R. A., suvokdamas, jog valstybinei institucijai pateikė žinomai netikrus dokumentus, dėl ko jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, ėmėsi veiksmų, siekdamas panaikinti sutartį, sudarytą tarp jo ir UAB „D“. Šiuo atveju tai, kad mokestinio patikrinimo eigoje R. A. pakeikė savo poziciją ir po šios sutarties panaikinimo ir restitucijos įvykdymo neliko mokesčio objekto ir mokestinės prievolės, nekeičia fakto, kad R. A. laikė, siuntė ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus.
18. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos alternatyvūs požymiai – žinomai netikrų dokumentų laikymas, siuntimas ir panaudojimas pirmosios instancijos teismo buvo tik preziumuojami, tačiau nepagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, kad nuteistasis aptariamus dokumentus laikė, nes jų kopijas nusiuntė VMI darbuotojai, be to, 2020 m. vasario 24 d. šių dokumentų originalus perdavė VMI darbuotojai. Matyti, kad žinomai netikri dokumentai buvo pateikti VMI darbuotojai juos siunčiant elektroniniu paštu, tuo tarpu buvo panaudoti siekiant pagrįsti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidoms. Nors apylinkės teismas motyvuodamas savo sprendimą konkrečiai neišskyrė kiekvieno nuteistojo atlikto alternatyvaus nusikalstamo veiksmo, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad analizuodamas nusikalstamos veikos požymius, pirmosios instancijos teismas juos aptarė aprašydamas nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistajam R. A. Paskirtos bausmės
19. R. A. ir jo gynėjas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
20. Pirmosios instancijos teismas, R. A. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, šiuo metu dirba įmonės vadovu, R. A. neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, teismas nuteistajam paskyrė BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas artimą už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos minimaliam dydžiui – 100 MGL, t. y. 5000 Eur baudą.
21. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pažeistos bausmių skyrimą reglamentuojančios teisės normos, tuo tarpu paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, protingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatų pažeidimų, R. A. nėra teisinio pagrindo keisti paskirtąją bausmę.
22. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas baudžiamajai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir priėmė įrodymais pagrįstą bei tinkamai motyvuotą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. A. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismo padarytos teisinės išvados atitinka byloje esančias aplinkybes, tuo tarpu baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir parinkta nuteistojo asmenybę bei veikos pavojingumą atitinkanti bausmės rūšis ir dydis.
23. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais ir jų pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, tuo tarpu nuteistojo R. A. gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. A. gynėjo advokato Valdo Grendelio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.