Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškinyje nurodyta, kad bendrovė nustojo įgyvendinti verslo projektą, neįvykdė paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto pasiekimais ir rezultatais, negalėjo pasiekti nustatytų projekto uždavinių ir tikslų. 2016 m. lapkričio 7–8 d. atliktos patikros metu nustatyta, kad pagal verslo projektą bendrovė veiklos nevykdo, investicijos nenaudojamos, pervežamoje dyzelinio kuro cisternoje nėra valdymo spintos ir žarnų, mobili betono gamykla apdegusi, trūksta jos dalių, betono siurblyje neveikia keletas klavišų. Pagal pateiktą pelno nuostolių ataskaitą už 2015 m. bendrovė veikė nuostolingai, iš pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių už 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. matyti, kad atlyginimas buvo mokamas tik vienam darbuotojui. Ieškovė nurodė, kad paramos gavėjos veiklos nevykdymas yra pažeidimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 redakcija) (toliau – ir administravimo taisyklės), 187 ir 190 punktus, taip pat pagal įgyvendinimo taisyklių 21.12 papunktį. Nustojusi vykdyti verslo projektą, paramos gavėja nepasiekė nustatytų projekto uždavinių ir tikslų. Paramos gavėja buvo numačiusi gaminti prekinį betoną klientų statybos objektuose, tačiau patikros metu nustatyta, kad tokia veikla nevykdoma.

4. Paramos gavėjos UAB „Artex Dekor“ akcininko 2014 m. vasario 20 d. sprendimu šios bendrovės direktoriumi nuo 2014 m. vasario 27 d. buvo paskirtas atsakovas D. K.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis bendrovė 2021 m. sausio 11 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto. Bendrovės bankroto procese liko nepatenkintas ieškovės finansinis reikalavimas, kurį sudaro negrąžintos paramos lėšos. Ieškovės aiškinimu, nuo tos dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį buvusiam paramos gavėjos vadovui dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateiktų faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Teisme 2024 m. vasario 15 d. gauti atsakovo D. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis pateikė informaciją apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas panašiose bylose formuoja praktiką dėl ieškovės NMA ieškinių ir netenkina jos apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų atmesti ieškinius; naujausia praktika suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-729-790/2023.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateikti duomenys yra bendro pobūdžio informacija apie teismų praktikos pavyzdžius, kuri nevertintina kaip naujas įrodymas CPK 314 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei į tai, kad teismas savo nuožiūra gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad pagal įgyvendinimo taisykles UAB „Artex Dekor“, kaip paramos gavėja, 2011 m. lapkričio 30 d. pateikė ieškovei paraišką. 2012 m. lapkričio 7 d. ieškovė NMA ir paramos gavėja pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KL-11-1-008157-PR001. 2014 m. vasario 20 d. UAB „Artex Dekor“ akcininko sprendimu į bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2014 m. vasario 27 d. buvo paskirtas D. K.. 2014 m. birželio 3 d. ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. paramos gavėja pateikė ieškovei mokėjimo prašymus, kuriuose nurodyta, kad buvo įsigytos šios investicijos: 1) pervežama dyzelinio kuro cisterna su išdavimo kolonėle T1313B0, gamyklinis Nr. ZA9T131B00F67080, valstybinis Nr. FP139 (3 634,22 Eur), 2) mobili betono gamykla su maišykle fibointercon, gamyklinis Nr. 402951057, ir betono siurblys MECBO, gamyklinis Nr. 3911 (178 087,35 Eur). Nurodytos technikos įsigijimo išlaidų kompensacija paramos gavėjai buvo išmokėta 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d.

18. 2016 m. lapkričio 7–8 d. atliktos patikros metu (ataskaitos Nr. V-VV-0874217) (toliau – ir patikros ataskaita) nustatyta, kad paramos gavėja pagal projektą veiklos nevykdė, investicijų nenaudojo. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 m. duomenimis, paramos gavėja dirbo nuostolingai. Pagal ieškovei pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius bendrovėje 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais atlyginimas buvo mokamas vienam darbuotojui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2015 m. rugpjūčio 19 d. bendrovėje buvo trys darbuotojai, vidutinis bendrovės darbuotojų skaičius 2015 m. – trys.

19. Bendrovės 2016 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkime (protokolo Nr. 1) priimtas sprendimas pripažinti UAB „Artex Dekor“ bankrutuojančia, bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. 2017 m. vasario 14 d. NMA kreipėsi į paramos gavėjos bankroto administratorę su 181 721,58 Eur finansiniu reikalavimu.

20. 2017 m. vasario 21 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-20 „Dėl UAB „Artex Dekor“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ bei pareikalavo grąžinti išmokėtas 181 721,58 Eur paramos lėšas. Tokį sprendimą ieškovė priėmė nustačiusi, kad paramos gavėja nustojo vykdyti projektą, neįvykdė numatytų įsipareigojimų, negalėjo pasiekti nustatytų projekto uždavinių ir tikslų (paramos gavėja nepateikė užbaigto projekto metinės ataskaitos už 2015 m., neįdarbino darbuotojų, nors paraiškoje nurodė, kad trejus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos metų sąrašinis darbuotojų skaičius nebus mažesnis nei 15).

21. 2021 m. sausio 11 d. UAB „Artex Decor“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, neatitiko teismų praktikoje formuojamų kreditoriaus tiesioginio ieškinio juridinio asmens vadovui kriterijų, jog apeliantė neįrodė tokio specifinio ieškinio pagrindo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo CK 6.246 straipsnio pagrindu, teigia, jog teismas sprendime nemotyvavo, kodėl NMA sprendimo pagrindu savaime neatsirado juridinio asmens vadovo prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios nebuvo išieškotos iš paramą gavusio ir projektą vykdyti turėjusio juridinio asmens.

23. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį, 12 dalies 1, 18 punktus juridinio asmens vadovas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos bendrovės atžvilgiu, kurių nevykdant ar tokias pareigas pažeidus, dėl netinkamo valdymo bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, o tretieji asmenys gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-729-790/2023).

24. Kasacinio teismo praktikoje be bendrosios bendrovės vadovo atsakomybės dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), suformuota ir bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) grindžiama bendrovės vadovo atsakomybė bendrovės kreditoriams. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kreditoriai bendrovės vadovui gali pareikšti tiesioginį ieškinį dviem atvejais, kai: 1) bendrovės vadovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad bendrovės vadovas kaltas dėl tyčinio bankroto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

25. Bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su bendrovės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti bendrovės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

26. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Todėl sąlyga bendrovės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

27. Byloje nustatyta, kad UAB „Artex Decor“ ir NMA 2012 m. lapkričio 7 d. pasirašė paramos sutartį, kurios pagrindu buvo suteikta parama UAB „Artex Decor“ įsigyjant pervežamą dyzelinio kuro cisterną su išdavimo kolonėle T1313B0 (3 634,22 Eur), mobilią betono gamyklą su maišykle fibointercon ir betono siurblį MECBO (178 087,35 Eur). NMA dėl nustatytų paramos sutarties pažeidimų 2017 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-20 nutraukti paramos sutartį ir pritaikė paramos gavėjai sankciją – pareikalavo sugrąžinti išmokėtas 181 721,58 Eur paramos lėšas. Paramos lėšos negrąžintos, buvo vykdomos bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka. NMA 2017 m. vasario 14 d. paramos gavėjos UAB „Artex Dekor“ bankroto administratorei pateikė 181 721,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile, kuris buvo patvirtintas 2017 m. kovo 21 d. įvykusiame UAB „Artex Dekor“ kreditorių susirinkime. Ieškovės finansinis reikalavimas bendrovės bankroto procese nebuvo patenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl to, kad UAB „Artex Decor“ negalėjo patenkinti ieškovės finansinio reikalavimo, atsirado formalus teisinis pagrindas atsakovo, kaip bankrutavusios bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administruojančiosios institucijos sprendimo dėl finansavimo sutarties nutraukimo ir lėšų susigrąžinimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos sprendimo pagrindu. Tokia juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumui įvertinti teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, ar atsakovas padarė tiesioginę žalą ieškovei, kaip bendrovės kreditorei (CK 6.263 straipsnis), ar atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ir ar toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (CK 6.246 straipsnis). Šios aplinkybės ir atsakovo veiksmai vertintini nuo jo tapimo bendrovės – paramos gavėjos – vadovu momento. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

30. Minėta, kad UAB „Artex Dekor“ vienintelio akcininko 2014 m. vasario 20 d. sprendimu į bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2014 m. vasario 27 d. paskirtas atsakovas D. K.. Apeliantės teigimu, atsakovas, kaip paramos gavėjos vadovas, žinodamas apie paramos gavėjos įsipareigojimus ieškovei NMA, tikėtinai sąmoningai nevykdė verslo projekte numatytos veiklos ir nepateikė užbaigto projekto metinės ataskaitos už 2015 m., o tai vertintina kaip nesąžiningas veikimas prieš kreditorę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tokių teiginių nepagrindė objektyviais duomenimis.

31. Pirma, apeliantė nepagrindė aplinkybės, kad paramos gavėja nevykdė projekte numatytos veiklos. Antra, 2020 m. gruodžio 17 d. galutinėje UAB „Artex Dekor“ bankroto ataskaitoje nurodyta, kad bankroto administratorė patikrino bendrovės sandorius, sudarytus 3 metų laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir nenustatė sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, jog juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais. Kitokių duomenų apie paramos gavėjos valdymo organų sprendimus byloje nėra pateikta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paramos gavėja vykdė veiklą, jos vadovas organizavo projekte numatytą veiklą paramos gavėjos interesais.

32. Aplinkybė, kad paramos gavėja nepateikė ieškovei užbaigto projekto metinės ataskaitos už 2015 m., yra nurodyta NMA 2017 m. vasario 21 d. sprendime Nr. SKP-20 „Dėl UAB „Artex Dekor“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina paramos sutarties vykdymo administracinio pobūdžio pažeidimą, sukuriantį tiesiogines pasekmes paramos sutarties šaliai – UAB „Artex Dekor“, tačiau savaime nesukuria savarankiškų materialiųjų padarinių verslo projekte numatytos veiklos – prekinio betono mišinio gamybos – vykdymo tinkamumo aspektu. Paramos sutartis siejo NMA ir paramos gavėją, šiam jų teisiniam santykiui taikytinas sutarties uždarumo principas (CK 6.154 straipsnis), pagal kurį tik sutarties šalys gali būti atsakingos už jos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovei nebuvo pateikta užbaigto projekto metinė ataskaita už 2015 m., negali būti vertinama kaip atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Dėl šio sutarties vykdymo administracinio pobūdžio pažeidimo atsakomybė paramos gavėjai buvo pritaikyta NMA 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. SKP-20, kuriuo nuspręsta pareikalauti grąžinti paramos lėšas.

33. Apeliantė aiškino, kad atsakovas neįvykdė paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, dar iki gaisro įvykio netinkamai vykdė projekte numatytą veiklą, nepasiekė projekte nustatytų uždavinių ir tikslų. Be to, kaip bendrovės vadovas, jis nesiėmė veiksmų tinkamai saugoti už paramos lėšas įgytą investiciją – techniką, dėl ko ji sudegė gaisro metu, o netinkamas technikos saugojimas lėmė ir projekto neįvykdymą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepatvirtinančius atsakovo neteisėtų veiksmų, už kuriuos galėtų būti taikoma deliktinė atsakomybė pagal kreditoriaus tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė teiginio, kad dar iki gaisro įvykio 2015 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas netinkamai vykdė projekte numatytą veiklą. Byloje yra NMA kokybės skyriaus atlikto patikrinimo ataskaita Nr. 3VK134P (patikrinimas atliktas 2016 m. rugsėjo 16–20 d.) ir paraiškos patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0874217 (patikra atlikta 2016 m. lapkričio 7–8 d.), kuriose fiksuoti patikrinimų metu nustatyti projekto vykdymo pažeidimai. Kitų duomenų apie projekto eigos kontrolę arba duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad paramos gavėja projekto jame numatytomis sąlygomis nevykdė dar iki gaisro įvykio 2015 m. rugpjūčio 22 d., ar kaip nors kitaip iš esmės pažeidė projekto sąlygas, byloje nėra. Nėra pagrindo ir išvadai, kad paramos gavėja teikė ieškovei klaidinančią informaciją siekdama gauti paramą savo ūkinei veiklai.

35. Byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstais pripažinti atsakovo argumentus, kad esminė priežastis, lėmusi projekto nevykdymą, jo tikslų bei rodiklių nepasiekimą, buvo paramos gavėjos naudotose patalpose 2015 m. rugpjūčio 22 d. kilęs gaisras, kurio metu sudegė už paramos lėšas įsigyta technika. Byloje nėra duomenų apie tyčinį gaisro sukėlimą ar apie kitokias aplinkybes, sukeliančias bent prielaidas manyti apie atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į siekį padaryti žalą būtent ieškovei, buvimą. Apeliantė nenurodė aplinkybių apie tai, kad projekto sąlygos įpareigojo atsakovą imtis specialių saugumo priemonių už paramos lėšas įgytam turtui apsaugoti. Paramos gavėjos pasirinktas už paramos lėšas įgytos technikos laikymo (sandėliavimo) būdas galėtų būti vertintinas kaip paramos gavėjos vadovo neatsargus veikimas, nesukeliantis pagrindo civilinės atsakomybės taikymui CK 6.263 straipsnio prasme. Gaisro įvykis ir jo pasekmės yra pernelyg nutolę nuo ieškiniu prašomos atlyginti žalos atsiradimo aplinkybių. Apeliantė nepaneigė atsakovo pozicijos, kad po gaisro, kurio metu stipriai apdegė mobili betono gamykla su maišykle ir betono siurblys, nebebuvo realių galimybių toliau naudoti šią techniką, įdarbinti darbuotojus darbui su ja ir gauti veiklos pajamų.

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog teikiant prašymą dėl paramos lėšų suteikimo ir sudarant su ieškove paramos sutartį, UAB „Artex Dekor“ ar jos vadovas neketino vykdyti projekte numatytos veiklos, o siekė tik gauti paramos lėšas. Tokią apeliantės nurodytą aplinkybę paneigia byloje pateikti paramos gavėjos finansinės atskaitomybės už 2015 m. dokumentai bei duomenys apie paramos gavėjos sukurtas darbo vietas.

37. Akcentuotina, kad pagal anksčiau šioje nutartyje išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnis), o ne išvestinę žalą kreditoriams, kaip interesų grupei, dėl netinkamo valdymo. Kai bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018 24 punktas). Specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro skolininko bankroto byloje neišieškotas (nepatenkintas) finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 31 punktas). Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo šio specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020). Vadinasi, kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą (ar dalyvius) yra išimtinio pobūdžio, nes tiesioginės įmonės vadovo ar dalyvio atsakomybės taikymo ribos negali būti pernelyg išplėstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

38. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

39. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė atsakovo, kaip paramos gavėjos vadovo, neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovei buvo padaryta individuali žala, neįrodė atsakovo veiksmų kryptingumo tokią žalą padaryti būtent ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Artex Dekor“ bankroto administratorė ar kreditoriai bendrovės bankroto procese kėlė tyčinio bankroto klausimą. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė specifinio tiesioginio ieškinio bendrovės vadovui pagrindo. Nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip jo civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu būtinosios sąlygos.

40. Apeliantė skunde pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu analogiško pobūdžio civilinėje byloje Nr. e2-2094-852/2023 patenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš paramos gavėjos vadovo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis apeliantės nurodytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl skirtingo nurodytos bylos bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija).

41. Apeliantės paminėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje atsakovas – paramos gavėjos vadovas už gautas paramos lėšas įsigytą turtą (kasybos techniką) pardavė, tam negavęs NMA pritarimo. Be to, minėtoje byloje paramos gavėja apskritai nebuvo pradėjusi vykdyti projekte numatytos veiklos ir nebuvo sukūrusi darbo vietų. Tokie paramos gavėjos vadovo veiksmai buvo pripažinti nukreiptais tiesiogiai į paramos gavėjos kreditorę – NMA. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, pasinaudojant parama įgyta technika buvo sugadinta ir tai įvyko ne dėl paramos gavėjos vadovo veiksmų ar sprendimų – ji sudegė (sugadinta dėl ugnies poveikio) gaisro metu. Be to, paramos gavėja UAB „Artex Dekor“ vykdė projekte numatytą veiklą, jai vykdyti buvo sukūrusi darbo vietas, iš tos veiklos gavo pajamų.

42. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad apeliantė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovo nuomone, yra pagrindas byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

43. Ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

44. Apeliantė, nesutikdama su atsakovo teiginiais dėl praleisto ieškinio senaties termino, nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes, VĮ Registrų centro duomenimis, paramos gavėja iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2021 m. sausio 11 d., o apie šį faktą NMA sužinojo 2023 m. vasario 8 d., gavusi Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Ieškinys pareikštas atsakovui, kaip buvusiam paramos gavėjos vadovui. Paramos gavėjos bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu (kas leistų nustatyti ieškinio bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo senaties termino skaičiavimo pradžią), byloje nėra duomenų, kad šis klausimas buvo keliamas bendrovės bankroto procese. Galima daryti išvadą, kad faktinė aplinkybė apie tai, jog iš paramos gavėjos nebus galimybės susigrąžinti visas ar dalį paramos lėšų, ieškovei tapo žinoma pasibaigus bendrovės bankroto procesui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo paramos gavėjos UAB „Artex Dekor“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro – 2021 m. sausio 11 d. Ieškinys teisme pareikštas 2023 m. vasario 24 d., t. y. nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą byloje ir pagrįstai atmetė ieškinį, nes nebuvo nustatyti atsakovo D. K. neteisėti veiksmai, kuriais būtų padaryta individuali žala paramos gavėjos UAB „Artex Dekor“ kreditorei – NMA. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės NMA apeliacinis skundas atmetamas.

47. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovas D. K.. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.