Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB ,,Samskip“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., O. N. (O. N.) dėl proceso atnaujinimo Nr. L2-13874-618/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės D. M. pareiškimą skolininkui O. N. dėl teismo įsakymo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir 2015-09-10 pareiškimą tenkino, priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininko O. N. išieškoti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-09-10 iki vaiko pilnametystes, N. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-09-10 iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaikų motinai D. M., taip pat nutarė išieškoti 12180,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą kreditorei D. M.. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2015-10-09.

Teisme 2016-06-21 priimtas pareiškėjos UAB ,,Samskip“ pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015, įtraukti pareiškėją į procesą trečiuoju asmeniu, panaikinti 2015-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą. Nurodo, jog byloje teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenių materialiųjų teisių ir pareigų. Tarp skolininko O. N. ir kreditorės D. M. faktiškai yra susiklostę šeimos santykiai, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, augina du bendrus vaikus. Teigia, jog išlaikymas iš skolininko reikalaujamas nepagrįstai ir apsimestinai siekiant kaip įmanoma labiau supažinti pareiškėjos galimybes išieškoti skolininko padarytą žalą iš jo turto. Teismo 2015-09-10 įsakymas pažeidė pareiškėjos interesus, o pati pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą ir negalėjo teikti įrodymų, jog išlaikymas yra teikiamas, taip pat dėl to, kad įstatymas numato sutrumpintus terminus dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas savo teisių gynimui yra priverstas kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Nurodo, jog skolininkas O. N. visa laiką teikė ir tiekia išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pareiškėjos interesai buvo pažeisti tuo, kad kreditorės D. M. naudai iš skolininko buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, tiek priteistomis periodinėmis išmokomis, kurios didins skolininko įsiskolinimą kreditorei visą tą laiką, kol vyks bylinėjimasis c.b. Nr. 2-168-524/2016 Klaipėdos apygardos teisme. Sandoris sudarytas nesąžiningai ir su nesąžiningu asmeniu – kreditore D. M.. Nurodo, jog turi būti pripažįstama, kad tėvai lygiai taip pat gali piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis tiek vienas kito, tiek savo vaikų atžvilgiu, pažeisdami trečiųjų asmenų interesus, ypatingai tais atvejais, kai dirbtinai buvo sukurta priverstinai vykdoma prievolė neegzistuojančiu pagrindu – skolininkas gyvena kartu su šeima, rūpinasi vaikais, teikia išlaikymą vaikams. Tai patvirtina įrodymai, jog neįgalumo lygio pažymoje vaiko atstovu nurodomas skolininkas, gyvenantis tuo pačiu adresu, kaip ir vaikas, taip pat viešai prieinama informacija socialiniuose tinkluose. Pareiškėjai apie priimtą teismo įsakymą tapo žinoma, tik po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-27 išsiuntė pareiškėjai kreditorės D. M. apeliacinį skundą, kuriame ši aplinkybė nurodoma ir pridedamas teismo įsakymas kaip priedas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, reikia nepamiršti, kad tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau neįtraukti į bylą asmenys turėtų nepiktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Momentas, kada neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo sužino apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris turi įtakos jo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, gali būti termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo pradžia, jeigu padaryta aiški teisės taikymo klaida ar pažeistas įstatymo saugomas interesas. Jeigu asmens teisei patvirtinti reikalingi tam tikri duomenys, tai terminas prašymui paduoti pradedamas skaičiuoti, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti tokius duomenis. Aplinkybė, kad priimant teismo sprendimą asmuo neturėjo teisių į ginčo objektą, o ta teisė atsirado vėliau, savaime nepaneigia galimybės atnaujinti proceso tuo pagrindu, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Tokiu atveju laikytina, kad teismas nusprendė dėl asmens saugomo įstatymo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje F. S. v. Telšių rajono savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-1302/2002).

Pareiškėja nurodo, jog apie 2015-09-10 teismo įsakymą sužinojo 2016-04-27 Klaipėdos apygardos teismui išsiuntus pareiškėjai D. M. apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo c.b. Nr. 2-168-524/2016 nuorašą. Byloje pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai – Klaipėdos apygardos teismo pranešimas, D. M. apeliacinio skundo nuorašas, adresuotas pareiškėjai UAB ,,Samskip“ (b.l. 179-185). Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą teismui pateikė 2016-06-09, teisėjos rezoliuja pareiškimas priimtas 2016-06-21. Pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis nenustatyta, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimybę pareiškėjai anksčiau sužinoti apie priimtą teismo įsakymą, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Tokiu būdu įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėja nepraleido įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pareikšti (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalis).

Prašymą dėl proceso atnaujimo pareiškia grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Nurodo, jog teismo 2015-09-10 įsakymas pažeidžia jos teises, mažina galimybes iš skolininko O. N. turto patenkinti savo reikalavimą, nurodo, jog yra skolininko O. N. kreditorė, suinteresuoti asmenys sudarė pareiškėjos interesams prieštaraujantį sandorį, nurodo, jog Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjos, kaip skolininko O. N. kreditorės, teisė ginčyti bet kokius skolininko sudarytus pareiškėjos interesus pažeidžiančius sandorius, apima ir galimą šios teisės įgyvendinimą per civilinio proceso atnaujinimą byloje.

Suinteresuotas asmuo D. M. atsikirsdama į pareiškimą nurodė, jog teismo įsakymo priėmimo metu pareiškėja nebuvo ir šiuo metu nėra nei jos, nei O. N. kreditore, todėl neturi teisės pateikti tokio pareiškimo dėl proceso atnaujinimo. Tapačius atsikirtimus atsiliepime nurodė ir suinteresuotas asmuo O. N..

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-09-07 suinteresuotam asmeniui per anstolį buvo įteiktas UAB ,,Samskip“ reikalavimas atlyginti bendrovei parašytą žalą (b.l. 61-65). Pareiškėja Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2015-03-10 patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams O. N., D. M., N. K., MB ,,Aranidas ir Ko“, ,,Vita Logistics“, UAB (b.l. 66-101). Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 sprendimu UAB ,,Samskip“ ieškinys tenkintas iš dalies, UAB ,,Samskip“ iš O. N. priteista 128 863,77 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 13 074,89 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, UAB ,,Samskip“ iš D. M. priteista 29 735,36 Eur, gautus iš O. N. 2012-06-13 mokėjimo pavedimu iš jo sąskaitos AB SEB banke, ir 2718,62 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-10-18 skolos padengimo sutartis, notarinio registro Nr. GB-7700, sudaryta tarp O. N. bei N. K., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžintas O. N. nuosavybėn ir nustatyta, kad O. N. yra skolingas N. K. 90 460 Lt pagal išduotą vekselį, paskirtytos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 101-121). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomeninis nustatyta, jog civilinė byla pagal UAB ,,Samskip“ ieškinį pradėta 2013-06-17, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo 2016-03-22 sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi civilinė byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pagal byloje pateiktus apeliacinius skundus. kreditorė D. M. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2015-09-09, pagal pareiškimą 2015-09-10 priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko O. N..

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Vertinant, ar pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ar jo interesas dalyvauti byloje yra pagrįstas, turi būti atsižvelgta ne tik į proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinį bendrininkavimą (Civilinio proceso kodekso 43, 44 straipsniai), bet ir į materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju, civilinė byla, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėja, kyla iš šeimos teisinių santykių. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo forma ir tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (vienas iš tėvų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog dėl išlaikymo vaikui priteisimo gali būti priimtas teismo įsakymas (Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 2 dalis, 436 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja nurodo, jog skolininkas teikia vaikams išlaikymą, jais rūpinasi. Tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia teisės kreiptis dėl išlaikymo priteisimo tuo atveju, jei išlaikymą teikti nustoja vienas iš tėvų arba išlaikymas vaikui yra teikiamas nereguliai ar nepakankamai, be to nesudaro pagrindo prielaidai, jog teismo įsakymas galimai priimtas nepagrįstai. Vaiko teisė gauti išlaikymą turi būti užtikrinta. Vien ta aplinkybė, jog teismo įsakymu iš skolininko O. N. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu teismas nusprendė dėl UAB ,,Samskip“ teisių ar saugomų interesų. Suinteresuotas asmuo O. N. yra nepilnamečių vaikų K. N. ir N. N. tėvas, todėl privalo materialiai aprūpinti savo vaikus gera valia arba vykdydamas teismo procesinį sprendimą.

Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu skolininko sudarytus sandorius ginčyti turi teise kreditorius, tik tuo atveju jei skolininkas šio sandorio sudaryti neprivalėjo, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu pareiga materialiai išlaikyti vaiką yra įstatyme įtvirtintas imperatyvas. Kita vertus kreditoriumi Civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme laikytina prievolės šalis, turinti neginčijamą ir vykdytiną teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti pareigą (Civilinio kodekso 6.1 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčas dėl O. N. pareigos atlyginti pareiškėjai žalą nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, pareiškėjos reikalavimo teisė nėra patvirtinta. Tokiu būdu pareiškėja nelaikytina skolininko O. N. kreditore, kurios teisėms ir pareigos įtakos galėjo turėti 2015-09-10 teismo įsakymas. Be to aplinkybė, jog teismo įsakymu iš skolininko priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, dėl ko sumažėjo ar mažėja pareiškėjos galimybės gauti reikalavimo patenkinimą nesudaro pagrindo konstatuoti esant pagrindą atnaujinti civilinį procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu.

Pareiškėja prašyme taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-17 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-445/2014 ir joje pateiktu išaiškinimu. Nurodytos kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos ir šios civilinės bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl teismas šioje nutartyje pateiktu išiaškinimu nesivadovauja. Kasacinis teismas nurodytoje byloje pasisakė dėl vieno iš buvusių sutuoktinių kreditorių teisės dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kai bus sprendžiamas sutuoktinių išlaikymo klausimas, savo ruožtu civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015 nagrinėtas klausimas dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, suinteresuoti asmenys bendrų vaikų susilaukė nesudarę santuokos, o kreditorės reikalavimo teisė skolininkui yra ginčijama.

Vertinant proceso atnaujinimo galimybę pareiškėjos nurodytu pagrindu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja taip pat prašo panaikinti teismo įsakymą, kuriuo nepilnamečiams priteistas išlaikymas iš suinteresuoto asmens O. N.. Teismui tenkinus tokį prašymą iš esmės būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat vaikų teisė gauti išlaikymą, būtiną nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Įvertinus visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368, 370 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos UAB ,,Samskip“ pareiškimo suinteresuotiems asmenims D. M., O. N. (O. N.) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015.

Nutartis gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.