Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-585-154/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-28
Bylos Nr.: 2A-585-154/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04890-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: T. S.
Ieškovas: D. J., R. J.

Civilinė byla Nr. 2A-585-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04890-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija

(S)30.2.;30.9.1.;121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-901/2014, iškeltoje pagal ieškovų D. J. ir R. J. ieškinį atsakovei T. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės T. S. priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. J. ir R. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei T. S., kuriuo prašė:

1) pakeisti 2006-05-22 bendraturčių susitarimą (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką taip:

D. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m, pažymėtą „2“ ir sklypo dalį 121 kv. m, pažymėtą „4“; bendrai su R. J. skirti naudotis 105 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su R. J. ir T. S. skirti naudotis 104 kv. m sklypo dalį, pažymėtą „6“;

R. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m, pažymėtą „3“; bendrai su D. J. naudotis skirti 85 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su D. J. ir T. S. skirti naudotis 19,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;

T. S. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m, pažymėtą „1“; bendrai su D. J. ir R. J. naudotis skirti 104,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“.

Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad ankstesnės žemės sklypo ir pastatų bendraturtės buvo J. M. ir A. K., kuri 1997-09-09 jai priklausančią pastatų dalį padovanojo savo dukrai – ieškovei D. J.. D. J. ir J. M. 1997-10-06 iš valstybės įsigijo po ½ dalį (po 940 kv. m) žemės sklypo, kurio bendras plotas 1880 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini). 1997-09-09 bendraturtės D. J. ir J. M. sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią J. M. priklausė 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys. Be to, D. J. ir J. M. 2006-05-22 nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal Korporacijos „Matininkai“ parengtą planą. J. M. pardavė jai priklausančią žemės ir pastatų dalį S. J., kuris vėliau (2007-10-29) su sutuoktine O. J. 521/1880 dalį (521 kv. m) iš jiems priklausančios ½ sklypo dalies padovanojo savo sūnui ieškovui R. J., kartu padovanodami visus prie namo esančius ūkinius pastatus. 2013-05-21 notarine sutartimi T. S. iš S. J. ir O. J. nusipirko 3145/18800 dalis (314,5 kv. m) žemės sklypo, 47/100 dalis gyvenamojo namo ir 47/100 dalis kitų statinių. Ieškovai teigia, kad atsakovė T. S. nesutinka naudotis tokia dalimi žemės sklypo, kokia jai tenka nuosavybės teise, nesutinka vykti pas notarą ir sudaryti naują žemės sklypo naudojimosi sutartį. Atsakovė T. S. užstato pravažiavimą į kiemą, be to, ieškovų vaikai negali naudotis įrengtu krepšinio lanku, nes jis užstatomas atsakovės automobiliu. Atsakovei T. S. nepriklauso ūkio pastatai, jos naudojama žemės sklypo dalis yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir norint į ją patekti, nereikia eiti per bendro naudojimo kiemą. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimas (vartai) į jai siūlomą priskirti naudotis sklypo dalį („1“), kur ir ankstesnis bendraturtis S. J. laikydavo automobilį.

A. T. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

D. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m, pažymėtą „2“, ir sklypo dalį 121 kv. m, pažymėtą „4“; bendrai su R. J. skirti naudotis 51 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su R. J. ir T.. S. skirti naudotis 158 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;

R. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m, pažymėtą „3“; bendrai su D. J. skirti naudotis 42 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su D. J. ir T. S. skirti naudotis 62,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;

T. S. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m, pažymėtą „1“; bendrai su D. J. ir R. J. naudotis skirti 104,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;

Prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ji 2013-05-21 įsigijo iš S. J. ir O. J. jiems priklausiusią žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį, todėl ji turi teisę naudotis visu kiemu pagal 2006-05-22 bendraturčių susitarimą, nes kiemu naudojosi atsakovei savo turto dalį pardavę savininkai. Atsakovė pažymi, kad pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo naudojimosi variantą atsakovė praktiškai negalėtų naudotis bendro naudojimo kiemu, nors jai priklauso 47/100 dalys gyvenamojo namo, o kiemu galėtų naudotis ieškovas R. J., kuriam nepriklauso jokia dalis gyvenamojo namo. Pažymėjo, kad prašoma ne atidalinti žemės sklypą, o nustatyti naudojimosi juo tvarką, todėl bet kokiu atveju ne tik bendrai naudojamą sklypo dalį, bet ir visą sklypą bendraturčiai turės naudoti bendru sutarimu, nepažeisdami vieni kitų teisių. Pagal ieškovų siūlomą variantą jiems turėtų atitekti išbetonuotas kiemas, o atsakovei paliktas kitas įvažiavimas yra nebetonuotas ir mažiau vertingas. Be to, pagal atsakovės siūlomą variantą jai atitektų naudojimuisi mažiau žemės, nei jai priklauso, o ieškovams žemės tektų daugiau. Aplink namą bendraturčiams turi būti palikta didesnė bendro naudojimosi dalis, kad visi jie galėtų remontuoti ir prižiūrėti namą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Pakeitė 2006 m. gegužės 22 d. bendraturčių susitarimą (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatė žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal V. J. įmonės parengtą naudojimosi žemės sklypu planą:

1) D. J. skyrė naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m, pažymėtą „2“ ir sklypo dalį 121 kv. m, pažymėtą „4“; bendrai su R. J. skyrė naudotis 105 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su R. J. ir T. S. skyrė naudotis 104 kv. m sklypo dalį, pažymėtą „6“;

2) R. J. skyrė naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m, pažymėtą „3“; bendrai su D. J. naudotis skyrė 85 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su D. J. ir T. S. skyrė naudotis 19,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;

3) T. S. skyrė naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m, pažymėtą „1“; bendrai su D. J. ir R. J. naudotis skyrė 104,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“.

Priteisė iš atsakovės T. S. ieškovei D. J. 2144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovės T. S. valstybei 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (garažas) (u/n (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (viralinė) (u/n (duomenys neskelbtini)), ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šuliniai 2 vnt.) (u/n (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims. Ieškovei D. J. priklauso 940/1880 (t. y. 1/2) dalis žemės sklypo, 53/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių; ieškovui R. J. priklauso 6255/18800 dalys žemės sklypo, pastatas (garažas), ūkinis pastatas ir pastatas (viralinė); atsakovei T. S. priklauso 3145/18800 dalys žemės sklypo, 47/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių.

Teismas pažymėjo, kad ankstesnės šių nekilnojamųjų daiktų savininkės buvo J. M. ir A. K.. A. K. savo dalį padovanojo dukrai D. J.. D. J. ir J. M. 1997-10-06 įsigijo po ½ dalį 0,1880 ha valstybinės žemės sklypo. 1997-09-09 bendraturtės sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią J. M. priklausė 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys. Be to, D. J. ir J. M. 2006-05-22 nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią J. M. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitiktų indeksus „1“ ir „3“, o D. J. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitiktų indeksus „2“ ir „4“, o sklypo dalį, kuri pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitiktų indeksus „5“ ir „6“, paliko bendraturtėms bendram naudojimuisi.

Teismas nustatė, kad J. M. pardavė jai priklausančią žemės ir pastatų nuosavybės teisės dalį S. J., kuris vėliau su sutuoktine O. J. 521/1880 dalį jiems priklausančios 940/1880 (t. y. 1/2) dalies padovanojo savo sūnui ieškovui R. J..

Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o konkrečiai šalys nesutaria dėl kiemo, šalių pateiktuose planuose pažymėto indeksais „5“ ir „6“ naudojimosi tvarkos, faktiškai sutikdamos, kad sklypo dalis indeksu „1“ būtų priskirta naudotis atsakovei T. S., sklypo dalys indeksu „2“ ir „4“ būtų priskirtos naudotis ieškovei D. J., sklypo dalis indeksu „3“ būtų priskirta naudotis ieškovui R. J.. Tiek ieškovai, tiek atsakovė pretenduoja į kiemą ir žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu (indeksai „5“ ir „6“).

Teismas pažymėjo, kad iš šalių teismui pateiktų planų bei fotonuotraukų, taip pat atlikus žemės sklypo apžiūrą vietoje, matyti, kad į ginčo žemės sklypą, kuris nuo Šiltnamio gatvės pusės atitvertas metaline tvora, yra du įvažiavimai iš šios gatvės pusės: vienas į kiemą (įvažiavimas pagal gyvenamąjį namą, vartų nėra), dėl kurio vyksta ginčas, ir kitas įvažiavimas į atsakovei T. S. siūlomą priskirti naudotis sklypo dalį indeksu „1“ (į abi puses vartomis metaliniai vartai nuo gatvės pusės), be to, iš gatvės tiesiai, nepereinant kiemo, yra įėjimas į atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį, kuris taip pat patenka į sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“ (b. l. 13, 17, 35, 38, 39, 57, 61, 79, 88-92). Teismas konstatavo, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą visi bendraturčiai galės be kliūčių patekti į jiems skirtas naudotis sklypo dalis, taip pat į jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus.

Pagal atsakovės T. S. siūlomą variantą bendraturčiai galės patekti į jiems priklausančias sklypo dalis ir pastatus, tačiau atsakovės siūloma ieškovams palikti bendrai naudotis sklypo dalis, pažymėta indeksu „5“, yra labai netaisyklingos formos (b. l. 56-57), skirtingai nuo ieškovų siūlomos, kuri yra praktiškai stačiakampio formos (b. l. 17).

Teismas pažymėjo, kad pagal vietos apžiūros protokolą šioje sklypo dalyje, dešinėje pusėje nuo įvažiavimo, yra įbetonuotas stovas su krepšinio lanku, už jo žvyro krūva, kurie priklauso ieškovams. Ieškovės teigimu, už šios žvyro krūvos dažnai stovi atsakovės automobilis, todėl ieškovės sūnus negali sportuoti. Teismas nurodė, kad šis krepšinio stovas buvo įrengtas dar iki atsakovei T. S. įsigyjant dalį gyvenamojo namo ir žemės.

Teismas nesutiko su atsakovės T. S. argumentais, kad ieškovės sūnus galėtų sportuoti už sklypo ribų esančioje aikštelėje, nes esant savo kieme specialiai tam įrengtam krepšinio stovui jau dabar ieškovės sūnus negali naudotis krepšinio stovu, o atsakovei įsiteisinus jos siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, būtų sudarytos visos galimybės ir toliau trukdyti naudotis tuo stovu. Teismas nurodė, kad jau dabar tarp bendraturčių kyla konfliktai ne tik dėl krepšinio stovo, bet ir dėl to, kad atsakovė neretai toje vietoje ne visai tvarkingai pastato savo automobilį ir ieškovai negali įvažiuoti į savo kiemą, patekti prie ūkinių pastatų ir garažo. Dėl to neretai buvo kviečiama policija.

Teismas sprendė, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi sklypu tvarkos variantą bendraturčiams ieškovams ir atsakovei būtų palikta žymiai mažesnė bendro naudojimosi sklypo dalis ir tai padėtų išvengti konfliktų. Be to, atsakovė T. S. atskirai galėtų patekti į jai priklausančią gyvenamo namo dalį ir į sklypą, kur praėjimas ir pravažiavimai su varteliais ir vartais yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir nereikia eiti per bendrą kiemą, o ieškovė į jai priklausančią gyvenamo namo dalį (iš kiemo yra atskiras įėjimas į namą) ir ieškovas į jam priklausančius ūkio pastatus ir garažą gali patekti per ieškovų jiems siūlomą priskirti kiemą.

Teismo vertinimu ieškovų siūlomas sklypo naudojimosi projektas atitinka adekvatumo kriterijų, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys labiau nei atsakovės atitinka dalis jų bendrojoje nuosavybės teisėje (CK 4.81 str. 1 d., CPK 185 str.).

Teismas pažymėjo, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės T. S. priešieškinį, atsakovei tektų naudotis 32,813 kv. m daugiau (347,313 kv. m - 314,5 kv. m =32,813 kv. m), ieškovei D. J. - 21,187 kv. m mažiau (940 kv. m - 918,813 = 21,187 kv. m), o R. J. 11,626 kv. m mažiau (625,5 kv. m - 613,874 kv. m = 11,62674 kv. m) žemės, negu jiems priklauso nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad atsakovė T. S. pretenduoja į kiemą, kuriuo anksčiau galėjo naudotis sklypo savininkės D. J. ir J. M., nuosavybės teise turėjusios po ½ dalį šio sklypo ir po ½ dalį ūkio pastatų ir beveik po ½ dalį gyvenamo namo (53/100 dalis D. J. ir 47/100 dalis J. M.). Pasikeitus turto savininkams ir atsakovei T. S. įgijus tik apie ¼ dalį žemės sklypo, akivaizdu, kad ir jai priklausanti sklypo dalis yra mažesnė, todėl, turėdama mažiau žemės ir neturėdama nuosavybės teise ūkio pastatų bei garažo, ji nebegali pretenduoti kartu su kitais bendraturčiais į bendrą kiemą, tuo labiau, kad yra galimybė jai netrukdomai naudotis kitu įvažiavimu ir įėjimu į namą.

Teismas įvertino, kad kiemas išbetonuotas buvo dar iki atsakovei įsigyjant žemės ir gyvenamo namo nuosavybės teisės dalis, vadinasi atsakovė neinvestavo savo lėšų į įvažiavimo į kiemą įrengimą. Sklypo dalis indeksu „1“, kurią tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovės planus siūloma priskirti atsakovei, yra žalia veja, t. y. ši sklypo dalis nėra suarta, neužkrauta daiktais, neapsodinta medžiais ir nėra kitų kliūčių ja naudotis, statyti automobilį ar kitokiu būdu naudotis šia sklypo dalimi. Atsakovės argumentai, kad jos automobilis netilps, nes atstumas nuo vartų iki ieškovės sklypo ribos - 6,26 metrai, yra nepagrįsti, nes ankstesnis namo ir sklypo dalies savininkas S. J., kuris pardavė savo dalį atsakovei, automobilius ir priekabą statydavo prie gatvės, už metalinės tvoros, sunkvežimį laikė garaže (b. l. 92).

Teismas konstatavo, kad ieškovų pasiūlytame projekte labiau nei atsakovės projekte išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vienos šalies teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, labiau atitinka bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2008, 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009, kt.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė T. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo prašo patenkinti atsakovės priešieškinį, o D. J. ir R. J. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovų pasiūlytas naudojimosi sklypu variantas, kurį teismas laikė optimalesniu, iš tikrųjų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos. Iš esmės ginčas tarp atsakovės ir ieškovų kilo dėl naudojimosi išbetonuotu, šalių pateiktuose planuose pažymėtu indeksais „5“ ir „6“. Išbetonuotas kiemas yra vertingesnis naudojimosi požiūriu, nei pieva, ir su tuo iš esmės sutiko teismas. Tenkindamas ieškinį ir taip ieškovams atiduodamas teisę naudotis visu išbetonuotu kiemu, teismas tai pateisino tik tuo, kad atsakovė neinvestavo į įvažiavimo kiemo įrengimą. Tačiau toks teismo motyvas yra visiškai nepagrįstas, nes teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigydama gyvenamojo namo dalį, žemės sklypo dalį, kartu sumokėjo ir už investicijas į kiemo išbetonavimą, tuo būdu įgijo teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 str. 1 d.), tame tarpe ir į išbetonuotą kiemą. Sprendimu pažeistas jos teisėtas lūkestis turėti realią teisę bei galimybę naudotis prie namo esančiu išbetonuotu kiemu.

2. Atsakovei netekus teisės realiai naudotis išbetonuotu kiemu (iš esmės praradus teisę įvažiuoti į išbetonuotą kiemą ir juo realiai naudotis, jame laikant automobilį ar kitus daiktus) atsakovė T. S. turėtų papildomai investuoti lėšas dėl įvažiavimo įrengimo į sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“. Pagal teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu variantą atsakovė ne tik praranda teisę naudotis daug vertingesne sklypo dalimi, tačiau jai dar tektų papildomos išlaidos įvažiavimo į sklypo dalį „1“ įrengimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokie naudojimosi bendru daiktu siūlymai, pagal kuriuos vienam iš bendraturčių tektų papildomos išlaidos, neatitinka proporcingos bendraturčių teisių apsaugos principo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė T. S. turės galimybę statyti ir laikyti automobilį sklypo dalyje, pažymėtoje „1“, nes atsakovės automobilis tada užimtų sklypo dalį, pažymėtą indeksu „2“, kuria naudojasi ieškovė, ir dėl to nuolat kiltų konfliktai.

4. Teismo sprendimas priešpastatyti ieškovės sūnaus galimybę visada naudotis kieme esančiu stovu su krepšinio lanku ir ją vertinti kaip svarbesnę, nei atsakovės teisėtą lūkestį realiai naudotis daug vertingesne sklypo dalimi (išbetonuotu kiemu), aiškiai neatitinka proporcingumo principo bei pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalia žemės sklypo yra krepšinio aikštelė.

5. Teismas taip pat nenurodė, kaip atsakovės siūloma ieškovams palikti bendrai naudotis netaisyklingos formos sklypo dalis, pažymėta indeksu „5“, pažeidžia ieškovų teises.

6. Teismui nuvykus į vietą buvo realiai įsitikinta, kad lengvieji automobiliai pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu variantą be problemų prasilenkia. O tai, kad keletą kartų tarp ieškovų ir atsakovės kilo konfliktas dėl naudojimosi išbetonuotu kiemu, negali lemti išvados, kad iš atsakovės reikia atimti realią galimybę naudotis daug vertingesne naudojimosi požiūriu žemės sklypo dalimi - išbetonuotu kiemu, kas buvo padaryta ginčijamu teismo 2014-03-07 sprendimu. Toks teismo spendimas dėl pirmiau išdėstytų argumentų neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (CK 1.5 str.).

7. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagal jo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovė T. S. praranda galimybę patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado, nors jai priklauso 47/100 dalys šio nekilnojamojo daikto. Be to, pagal teismo nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką riba tarp sklypo dalių, pažymėtų indeksais „5“ ir „6“ eina per vidurį kanalizacijos šulinėlio, tai yra atsakovė iš esmės praranda priėjimą prie šio šulinėlio.

8. 2006-05-22 tarp bendraturčių buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Bendraturčių susitarimai privalomi ir tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 str. 2 d.). Todėl pirmiau minėtas bendraturčių 2006-05-22 susitarimas privalomas visiems šioje byloje dalyvaujantiems asmenims. 2007-10-29 dovanojimo sutartyje, pagal kurią ieškovas R. J. įgijo dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2006-05-22 yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokiu būdu ieškovas R. J. priėmė dovaną su pirmiau minėtu viešame registre įregistruotu juridiniu faktu. Ieškovai patys nurodė, kad po 2007-10-29 dovanojimo sutarties sudarymo S. J. ir O. J., iš kurių atsakovė T. S. 2013-05-21 įsigijo jiems priklausiusią žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį, turėjo teisę pagal pirmiau minėtą 2006-05-22 bendraturčių susitarimą, naudotis visu kiemu. Tokią teisę įgijo ir atsakovė T. S., kada pirmiau minėta 2013-05-21 sutartimi įgijo nekilnojamąjį turtą iš S. J. ir O. J.. A. T. S. teisėtas lūkestis buvo, kad ji realiai galės naudotis daug vertingesne žemės sklypo dalimi - išbetonuotu kiemu, kuriuo naudojosi bei tokias aplinkybes paliudijo S. J. bei O. J.. Teismas ignoravo susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius.

9. Atsakovės pateiktas UAB „ALTAgis“ paruoštas naudojimosi pirmiau minėtu žemės sklypu tvarkos nustatymo planas niekaip nepažeidžia ieškovų teisių bei teisėtų interesų, tačiau užtikrina realią galimybę atsakovei naudotis daug vertingesne žemės sklypo dalimi (išbetonuotu kiemu), pažymėtu indeksu „6“. UAB „ALTAgis“ parengtas Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra optimalesnis, tinkamesnis bei racionalesnis, nei siūlomas ieškovų bei pasirinktas teismo, nes atsakovei realiai naudotis sklypo dalimi „6“, pažymėta ieškovų siūlomame plane, nebūtų įmanoma. Tuo tarpu pagal atsakovės pasiūlymą sklypo dalis, pažymėta „6“, yra gerokai didesnė (325 kv. m, lyginant su ieškovų siūlomais 228 kv. m) ir tai akivaizdžiai palengvina naudojimąsi šia žemės sklypo dalimi visiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams bei kartu užtikrina ieškovės bei atsakovės naudojimąsi gyvenamuoju namu, kuris jų valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

10. Pagal atsakovės siūlomą UAB „ALTAgis“ parengtą žemės sklypu naudojimosi planą matyti, kad atsakovei T. S. tektų iš viso naudotis 314,50 kv. m, ieškovei D. J. 940 kv. m, ieškovui R. J. 625,50 kv. m žemės sklypo, kas idealiai atitinka idealiąsias dalis, įregistruotas į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Todėl visiškai nepagrįstai teismas teigia, kad esą, pagal atsakovės priešieškinį atsakovei tektų naudotis 32,813 kv. m daugiau, ieškovei D. J. 21,187 kv. m mažiau, R. J. 11,626 kv. m mažiau žemės, negu jiems priklauso nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

11.Teismas ginčijamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl jis nesutinka su atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais, kad pagal UAB „ALTAgis“ parengtą žemės sklypu naudojimosi planą atsakovei ir ieškovams tenkančios dalys idealiai atitinka idealiąsias jų dalis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. J. ir R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bendro naudojimosi kiemo žemė yra vertingesnė už kitą žemės dalį (ne kiemo), nes ji yra išbetonuota. Kiemas buvo išbetonuotas iki atsakovei tampant šios namų valdos bendraturte, maždaug 1993 metais. Ieškovės D. J. mama A. K. viena apmokėjo kiemo išbetonavimo išlaidas, jos sesuo J. M. lėšų tam nedavė. Todėl parduodant S. J. ir O. J., į pirkimo kainą nebuvo įskaičiuota betoninės kiemo dangos vertė. Atsakovė T. S., pirkdama namų valdos dalį, negalėjo nupirkti to, kas ankstesniems savininkams S. J. ir O. J. nepriklausė, nes Stanislovas ir O. J. patys neinvestavo į kiemo išbetonavimą, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirkdama namų valdą, ji kartu sumokėjo už investicijas į kiemo išbetonavimą.

2. Betoninė kiemo danga nėra statinys, nėra teisiškai įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ir nėra nustatyta jos rinkos kaina, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė prarado vertingą daikto dalį. Be to, betoninė danga yra ištrupėjusi, išlūžusi, duobėta, reikalinga atnaujinimo.

3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė nekėlė klausimo dėl kiemo betoninės dalies vertingumo, todėl pagal CPK 306 str. 2 d., apeliacinio skundo neturi teisės grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

4. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė praranda teisę realiai naudotis vertingesne žemės sklypo dalimi - išbetonuotu kiemu, nors jai nuosavybės teise priklauso beveik pusė gyvenamojo namo. Nuosavybės teisės objektai yra gyvenamasis namas, ūkio pastatai, žemės sklypas. Kiemas nėra atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio nuosavybės teisės dalis priklauso atsakovei. Jai priklauso nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka tarp bylos šalių ir buvo nustatyta. Kiemas nėra gyvenamojo namo priklausinys, jo dydis nėra proporcingas turimai gyvenamojo namo nuosavybės daliai. Kiemo paskirtis yra specifinė - užtikrinti bendruosius naudojimosi turtu tenkinimo poreikius.

5. Atsakovei nepriklauso ūkio pastatai, jos naudojama žemės sklypo dalis yra iš Šiltnamio gatvės pusės ir norint į ją patekti, nereikia eiti per bendro naudojimo kiemą. Pagal ginčijamu teismo sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, visiems trims bendraturčiams naudotis sklypo dalies, pažymėtos „6“, pakanka atsakovei patekti į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, o taip pat prieiti prie šulinio. Bendro naudojimo kanalizacijos šuliniai taip pat yra sklypo dalyje, pažymėtoje „6“. Atsakovės įėjimas į namą iš Šiltnamio gatvės pusės yra tvora atitvertas nuo sklypo dalies „6“, t. y. kiemo. Tai rodo, kad kiemas nėra reikalingas atsakovei patekti į jai priklausančią namo dalį. Ieškovams, priešingai, sklypo dalis „6“ reikalinga naudotis kasdien, nes tik taip jie gali prieiti prie savo žemės sklypo, gyvenamosios namo dalies ir ūkio pastatų.

Šalies argumentai

6. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė savo esminius interesus, dėl kurių ji nori naudotis daugiau žemės sklypo, negu jai priklauso nuosavybės. Atsakovė neturi ūkio pastatų, žemės sklypo ar kitų objektų, prie kurių prieiti jai būtų reikalingas bendras kiemas. Atsakovė nurodė, kad bendrame kieme (pagal atsakovės projektą sklypo dalis „6“ 325 kv. m) ji nori parkuoti savo lengvąjį automobilį. Iš policijos medžiagos matyti, kad jau dabar tarp bendraturčių kyla nesutarimų dėl automobilio parkavimo, kuriuos šalys sprendžia policijos pareigūnų pagalba. Minėta, bendram naudojimui skiriama ta žemės sklypo dalis, kuri neišvengiamai turi būti naudojama kartu dėl to, kad ji užimta bendrų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų. Bendro naudojimosi kiemas skirtas aptarnauti gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kitus bendrus objektus. Jis nėra skirtas automobiliams parkuoti. Kiemu, kaip ir kitu bendru turtu, galima naudotis, jame laikyti daiktus tik visų bendraturčių sutikimu. Atsakovė klaidingai suvokia, kad bendro naudojimosi kiemu ji galės nevaržomai naudotis viena pati, galės statyti savo automobilį savo pasirinktoje vietoje be kito bendraturčio sutikimo. Taip atsakovė ir toliau ketina savivaliauti bendro naudojimo kieme, todėl ieškovai mano, kad bendro kiemo tarp šalių turi likti kuo mažiau.

7. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad automobilis netilps jai priklausančioje žemės sklypo dalyje „1“ 210 kv. m, todėl jai, neva, tektų statyti automobilį D. J. žemės sklypo dalyje. Apeliantė turi galimybę parkuoti savo automobilį, nes atstumas nuo vartų iki ieškovės sklypo ribos - 6,26 metrai. Būtent čia savo automobilius laikė buvęs savininkas S. J.. Įvažiuoti į šią sklypo dalį yra įrengti vartai iš gatvės pusės, atsiveriantys į abi puses ir nėra jokių bortelių. Būtent tokia naudojimosi tvarka susiklostė iki atsakovei tampant šios namų valdos dalies bendraturte.

8. Neteisingai apeliaciniame skunde teigiama, kad kartu su priešieškiniu apeliantės pateiktas UAB „ALTAgis“ parengtas Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, pagal kurį atsakovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių, atitinka bedraturčių turimas dalis nuosavybėje. Pagal priešieškinį atsakovės siūlomu būdu nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu ir kiemą, atsakovei tektų naudotis daugiau, o ieškovams mažiau žemės, negu jiems tenka idealiųjų dalių nuosavybėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovei T. S. nuosavybės teise priklauso 314,5 kv. m žemės, D. J. - 940 kv. m žemės, o R. J. - 625,5 kv. m žemės. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės priešieškinį, atsakovei tektų naudotis 32,813 kv. m daugiau (347,313 kv. m- 314,5 kv. m = 32,813 kv. m), ieškovei D. J. - 21,187 kv. m mažiau (940 kv. m - 918,813 = 21,187 kv. m), o R. J. 11,626 kv. m mažiau (625,5 kv. m - 613,874 kv. m = 11,62674 kv. m) žemės, negu jiems priklauso nuosavybės teise.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas AC-32-1 „Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje“ (skelbta „Teismų praktika“ Nr. 32, p. 326) pažymėjo, kad prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Pagal ieškovų pateikiamą pasiūlymą bendraturčių bendram naudojimuisi skiriama minimali žemės sklypo dalis - 228 kv. m, pagal priešieškinį - 325 kv. m, t. y. 97 kv. m daugiau.

10. Atsakovė priešieškinį grindžia faktiniu žemės sklypo naudojimu, kuris buvo susiklostęs tarp ieškovų ir ankstesnių bendraturčių, iš kurių atsakovė nupirko namų valdos dalį. Ieškovai pažymi, kad ankstesnieji bendraturčiai buvo ieškovo tėvai, todėl tarp artimų giminaičių buvo susiklostę kitokie santykiai. Atsakovė į tokius santykius negali pretenduoti, o ankstesnių savininkų giminyste pagrįsto turto naudojimusi negali grįsti savo tariamų teisių naudotis daugiau žemės, negu jai priklauso nuosavybės teise.

11. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė praranda galimybę patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado. Tiek pagal ieškovų parengtą planą, tiek pagal atsakovės planą nėra paliktas apėjimas apie visą gyvenamąjį namą. Žemės dalis apie gyvenamojo namo dalį, kuria naudojasi ieškovai, skirta naudotis ieškovams, o žemės sklypo dalis apie atsakovės naudojamą gyvenamojo namo dalį yra skirta atsakovei. Jeigu bus būtinybė remontuoti gyvenamojo namo išorines sienas, tai galima bus padaryti tarpusavio susitarimu, dėl to nėra kasdieninio reikalingumo patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado.

12. Bendro naudojimosi kieme, kuris pagal ieškovų planą skirtas naudotis ieškovams su atsakove, yra trys kanalizacijos šulinėliai. Du iš jų (atsakovės) yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, o trečias (ieškovų) - toliau. Per atsakovės kanalizacijos šulinėlius tikrai neina jokia riba, skirianti bendro naudojimosi kiemą nuo ieškovų žemės sklypo dalies. Atsakovė bet kada nekliudoma galės savo šulinėlius prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai pakankamai aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo jų kartoti iš naujo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje 3K-3-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3k-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija pasisako dėl kelių, kolegijos manymu, esminių apeliacinio skundo argumentų, taip pat sprendžia, kad būtina patikslinti rezoliucinę sprendimo dalį, nekeičiant skundžiamo sprendimo esmės.

Byloje nustatyta.

Žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (garažas) (u/n (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (viralinė) (u/n (duomenys neskelbtini)), ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šuliniai 2 vnt.) (u/n (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams -D. J., R. J. ir T. S..

Ieškovei D. J. priklauso 940/1880 (t. y. ½ dalis) žemės sklypo, 53/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių; ieškovui R. J. priklauso 6255/18800 dalys žemės sklypo, pastatas (garažas), ūkinis pastatas ir pastatas (viralinė); atsakovei T. S. priklauso 3145/18800 dalys žemės sklypo ir 47/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių.

Ankstesnės šių nekilnojamųjų daiktų savininkės buvo J. M. ir A. K.. A. K. savo dalį padovanojo dukrai D. J.. D. J. ir J. M. po turimais pastatais ir prie pastatų 1997-10-06 iš Valstybės įsigijo po ½ dalį 0,1880 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą. 1997-09-09 bendraturtės sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią J. M. teko 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys.

D. J. ir J. M. 2006 m. gegužės 22 d. nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką (b. l. 12), pagal kurią J. M. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitinka indeksus „1“ ir „3“, o D. J. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitinka indeksus „2“ ir „4“, o sklypo dalį, kuri pagal dabartinius šalių pateiktus planus atititinka indeksus „5“ ir „6“, paliko bendram naudojimuisi.

2006-06-16 J. M. pardavė jai priklausančią žemės ir pastatų dalį S. J., kuris 2007-10-29 kartu su sutuoktine O. J. 521/1880 dalis jiems priklausančio žemės sklypo ir visus ūkinius pastatus padovanojo savo sūnui ieškovui R. J.. 2013-05-21atsakovė T. S. iš S. J. ir O. J. įsigijo 0,47 dalis gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių (šulinys, kanalizacijos šuliniai – 2 vnt.) ir 314,5 kv. metrus žemės sklypo.

Ieškovai D. J. ir R. J. pareiškė ieškinį, prašydami pakeisti 2006 m. gegužės 22 d. tarp bendrasavininkių D. J. ir J. M. sudarytą notarinį susitarimą dėl 0,1880 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.

Dėl pagrindo pakeisti 2006 -05-22 susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

A. T. S. skunde nurodė, kad 2006-05-22 tarp buvusių bendraturčių sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra privalomas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes 2007-10-29 dovanojimo sutartyje, pagal kurią ieškovas R. J. įgijo dalį žemės sklypo, nurodyta apie 2006-05-22 susitarimą, todėl R. J. priėmė dovaną su minėtu viešame registre įregistruotu juridiniu faktu, be to, jau po 2007-10-29 dovanojimo sutarties sudarymo S. J. ir O. J., iš kurių atsakovė T. S. 2013-05-21 įsigijo žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį, turėjo teisę pagal 2006-05-22 bendraturčių susitarimą, naudotis visu kiemu, todėl tokią teisę įgijo ir atsakovė T. S.. Be to, ginčijamu teismo sprendimu pažeistas T. S. teisėtas lūkestis naudotis vertingesne žemės sklypo dalimi - išbetonuotu kiemu.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų reikalavimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti tarp buvusių bendraturčių D. J. ir J. M. 2006 m. gegužės 22d. susitarimu nusistatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes esmingai pasikeitė tos aplinkybės, kurioms esant buvo sudarytas minėtas susitarimas. Nors D. J. liko ½ dalies žemės sklypo (940 kv. m) ir 0,53 dalių gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių (šulinys, kanalizacijos šuliniai – 2 vnt.) bendraturte, tačiau J. M. anksčiau valdytą ½ dalį žemės sklypo (940 kv. m) nuosavybės teise pradėjo valdyti kiti du bendraturčiai - visų ūkinių pastatų savininkas R. J., kuriam dabar priklauso 625,5 kv. metrai žemės sklypo, ir T. S., kuriai priklauso 0,47 dalys gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių (šulinys, kanalizacijos šuliniai – 2 vnt.) ir 314,5 kv. metrai žemės sklypo.

Akivaizdu, kad valdyti žemės sklypą nuosavybės teise turint 314,5 kv. metrų taip pat, kaip ir turint 940 kv. metrų, yra neteisinga. Apeliantės argumentai, kad buvę tos pačios turto dalies bendraturčiai S. J. ir O. J. naudojosi visu įvažiavimu į kiemą ir pačiu kiemų, taip pat negali būti pagrindu nekeisti D. J. ir J. M. 2006 m. gegužės 22 d. sudaryto susitarimo ir nereiškia, kad tokia teise turi būti palikta naudotis T. S., nes S. J. ir O. J. yra ieškovo ir bendraturčio R. J. tėvai ir, kaip byloje paaiškino ieškovai, tarp jų tuo metu buvo toks žodinis susitarimas. Susitarę bendraturčiai bendru turtu gali naudotis taip, kaip jie susitarė, t.y. nepriklausomai nuo turimo turto dalių. Pažymėtina, kad kol nebuvo ginčo tarp ieškovų ir atsakovės T. S., įvažiavimu, ieškovų ir atsakovės plane pažymėtu indeksais „5“ ir „6“, taip pat buvo naudojamasi bendrai, tačiau, iškilus ginčui teisme, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno jų nuosavybės teise valdomą turtą, jo idealiąsias dalis, pastatų, statinių ir įrenginių dislokaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes, kad neatliekant jokių inžinerinių sistemų ar patalpų pertvarkymo bendraturčiai galėtų nekliudomai naudotis kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi; kad nustatyta tvarka optimaliai būtų patogi visiems bendraturčiams; kad kuo mažiau kiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Pažymėtina, kad pareikšdama priešieškinį ir pateikdama savo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovė T. S. iš esmės sutiko dėl 2006-05-22 buvusių bendraturčių susitarimo pakeitimo, nes nebepretendavo naudotis visu įvažiavimu į kiemą, o tik atitinkama jo dalimi, įvertinusi jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (314,5 kv. m).

Dėl bendro naudojimo plotų nustatymo

Kaip jau minėta, ieškovai ir atsakovė byloje pripažino, kad šalys iš esmės nesutaria tik dėl kiemo (įvažiavimo iš Šiltnamio gatvės), šalių pateiktuose planuose pažymėto indeksais „5“ ir „6“ naudojimosi tvarkos, faktiškai sutikdami, kad sklypo dalys, pažymėtos indeksu „2“ ir „4“, būtų priskirtos naudotis ieškovei D. J.; sklypo dalis, pažymėta indeksu „3“, būtų priskirta naudotis ieškovui R. J., o sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“, būtų priskirta naudotis atsakovei T. S.. Pažymėtina, kad panaši tvarka dėl individualaus naudojimo žemės paskirstymo buvo nustatyta ir ankstesniu 2006-05-22 buvusių bendraturčių susitarimu (b. l. 13).

Ieškovai D. J. ir R. J. su ieškiniu pateikė V. J. įmonės parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą“ (b. l. 17), o atsakovė T. S. su priešieškiniu pateikė UAB „ALTAgis“ parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą“ (b. l. 57).

Teisėjų kolegijos požiūriu, esminis pateiktų planų skirtumas yra tas, kad ieškovai bendram bendraturčių D. J., R. J. ir T. S. naudojimui siūlo ženkliai trumpesnį įvažiavimo nuo Šiltnamio gatvės (kiemo) plotą (11,09 metrų ilgio), nei atsakovė (26,89 metrų ilgio). Atitinkamai ieškovų siūlomas bendro naudojimo plotas yra mažesnis.

Ginčo dėl žemės naudojimo tvarkos tarp bendraturčių D. J. ir R. J. nėra, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, analizuoja, ar pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pažeistos apeliantės (atsakovės) T. S. teisės.

Ieškovų siūlomo bendro įvažiavimo (kiemo) plotas, pažymėtas indeksu „6“ (228 kv. m), atskaičius po gyvenamuoju namu esantį 152 kv. m plotą ir prie bendro šulinio prieiti skirtą plotą -20,38 kv. m, sudaro 50,75 kv. metrai. Kadangi bendro naudojimo plotai skirti naudotis bendrai, tai visų trijų bendraturčių šiame plote esančios dalys yra lygios – po 16,66 kv. m.

Kadangi gyvenamasis namas užima 152 kv. m ir nuosavybės teise priklauso tik dviem bendraturtėms, skaičiuojant proporcingai pagal turimas dalis, D. J. po namu tenka 80,56 kv. m (53/100 dalys), o T. S. po namu tenka 71,44 kv. m (47/100 dalys). Tačiau detaliau skaičiuojant pagal ieškovų pateiktą V. J. įmonės planą, po namu esantis faktiškai užimtas kiekvienos iš bendraturčių užimamų patalpų plotas yra toks: D. J. tenka 75,81 kv. m, o T. S. tenka 76,31 kv. m, nes kiekvienos bendraturtės užimama dalis namu paskaičiuota, remiantis plane nurodytais išmatavimais (bendras gyvenamojo namo ilgis - 16,20 m., D. J. užimamos dalies ilgis - 8,35 m., plotis - 9,08 m.; T. S. užimamos dalies ilgis - 7,85 m., plotis - 9,10 m.; prie T. S. užstatytos dalies ploto priskaičiuotas įėjimo į namą 4,87 kv. m plotas. Pirmosios instancijos teismas kiekvienai iš bendraturčių tenkančią po namų esančią žemės sklypo dalį skaičiavo būtent taip, ir šis skaičiavimas pripažintinas teisingu. 20,38 kv. metrų priėjimas prie namo ir šulinio skiriamas bendrai naudotis taip pat dviem bendraturtėms - D. J. ir T. S., todėl tenka lygiomis dalimis kiekvienai po 10,19 kv. m., Vadinasi likusi bendro naudojimo žemės sklypo dalis pagal ieškovų pateiktą planą yra 55,62 kv. metrai (228 kv. m - 152 kv. m - 20,38 kv. m), kurie turi būti dalijami tarp trijų bendraturčių ir kiekvienam jų tenka po 18,54 kv. metrų. Pažymėtina, kad bendro naudojimo plote visų bendraturčių dalys yra lygios, o ne proporcingos.

Individualiam naudojimui T. S. tenka 210 kv. m plotas, plane pažymėtas indeksu „1“. Todėl iš viso pagal ieškovų pateiktą ir V. J. įmonės parengtą atsakovei T. S. skiriama naudotis 315,04 kv. metrai (76,31 kv. m + 10,19 kv. m + 18,54 kv. m +210 kv. m) žemės sklypo, o nuosavybės teise T. S. valdo 314,5 kv. metrus žemės sklypo, vadinasi, atsakovei norint naudotis didesne įvažiavimo (kiemo) dalimi, turėtų būti sumažintas jai individualiam naudojimui skirtas 210 kv. m žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „1“, tačiau tokio pasiūlymo atsakovė byloje nebuvo pareiškusi, o naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jai priklauso, atsakovė neturi teisės, nes taip būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės.

Atsakovės skundo argumentai, kad betonuota kiemo dalis yra vertingesnė už individualiam naudojimui jai skirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“, atmestini, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė nekėlė klausimo dėl kiemo betoninės dalies vertingumo, todėl, kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė ieškovai, pagal CPK 306 str. 2 d., atsakovė neturi teisės grįsti apeliacinio skundo aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Atsakovės T. S. argumentai dėl pažeistų jos teisėtų lūkesčių, kad įsigijusi 47/100 dalis gyvenamojo namo, ji tikėjosi naudotis ir visu išbetonuotu kiemu, yra nepagrįsti, nes atsakovei įsigyjant šią namo dalį buvo žinoma, kad jai nuosavybės teise tenka tik 314,5 kv. m žemės plotas, įskaitant dalį namo užimamos žemės. Kaip jau buvo minėta, tikėtis, kad galės individualiai naudotis 210 kv. m žemės sklypu prie namo ir visu ar bent didžiąja dalimi kiemo, yra nelogiška, nes naudotis svetimu turtu be savininko sutikimo negalima. Įrodymų, kad kiti bendraturčiai, t.y. ieškovai, įgyjant pastatų ir žemės sklypo dalį, jai būtų suteikę pagrindą turėti tokius lūkesčius, byloje nėra.

Atsakovės T. S. argumentai, kad ji neturės galimybę statyti ir laikyti automobilį sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „1“, nes atsakovės automobilis tada dalinai užimtų D. J. naudojamo sklypo dalį, yra nepagrįsti, nes, pirma, ieškovai neturi pareigos rūpintis, kur atsakovė turi parkuoti savo automobilį; antra, atsakovei individualiam naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „1“, atstumas nuo vartų iki ieškovės D. J. individualaus naudojimo sklypo ribos yra 6,26 metrai, ir tai yra pakankamas atstumas laikyti lengvąjį automobilį.

Atsakovės argumentai, kad pagal teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovė T. S. praranda galimybę patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado, nesudaro pagrindo keisti sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes pagal abiejų ginčo šalių pateiktus planus nėra paliktas atskiras apėjimas apie visą gyvenamąjį namą. P. V. J. įmonės parengtą sklypo naudojimo planą apie gyvenamojo namo dalį, kuria naudojasi ieškovė, žemė skirta naudotis ieškovei, o sklypo dalis apie atsakovės naudojamą gyvenamojo namo dalį yra skirta naudotis atsakovei arba naudotis bendrai su abiem ieškovais. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimas, o naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarkos nustatymas, todėl, esant būtinybei remontuoti gyvenamojo namo išorę, tai reikės spręsti namo bendraturčių susitarimu, nes namas tebėra bendroji dalinė D. J. ir T. S. nuosavybė, jis taip pat nėra atidalintas.

Dėl sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo, nekeičiant

skundžiamo sprendimo esmės.

Pirmosios instancijos teismas optimalesniu pripažino ieškovų pateiktą V. J. įmonės parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą“ ir pagal šį planą nustatė naudojimosi tvarką, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, kad šis planas yra neatskiriama sprendimo dalis.

Pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodęs, kad naudojimosi tvarka nustatoma pagal V. J. įmonės parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą“, rezoliucinėje dalyje jį papildomai detalizavo, nurodydamas, kokie bendraturčiams priklausančios žemės sklypo plotai yra įskaitomi į bendro naudojimo plotus, plane pažymėtus indeksais „5“ ir “6“. Toks papildomas nurodymas gali sukelti neaiškumų žemės sklypų naudojimo tvarkos faktą įregistruojant „Nekilnojamojo turto registre“, nes minėti plotai V. J. įmonės parengtame „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane“ neatsispindi. Teisėjų kolegijos manymu, argumentai, skaičiavimai ir išvados, kodėl teismas pripažino optimalesniu ieškovų pateiktą planą, aiškiai yra išdėstyti motyvuojamoje sprendimo dalyje ir jų nurodyti rezoliucinėje dalyje nebereikia.

Kadangi ieškovų pateiktame V. J. įmonės parengtame „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane“ nėra atskirais indeksais išskirtas įvažiavimo (kiemo) plotas, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtas naudotis visiems trims bendraturčiams (D. J., R. J. ir T. S.), ir namo užimtas plotas bei prie namo ir šulinio prieiti skirtas plotas, kurie pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti naudotis tik dviem bendraturtėms (D. J. ir T. S.), tai ši sprendimo dalis taip pat patikslintina.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei (apeliantei) T. S. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos ginčo šalies nepriteisiamos.

Ieškovė D. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 400 litų (b. l. 144,145). Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis, todėl priteistinos iš atsakovės T. S. (CPK 93 str. 1, 3 dalys, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl naudojimosi žemės sklypu pakeitimo ir naujos naudojimosi tvarkos nustatymo ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti bendraturčių J. M. ir D. J. 2006-05-22 sudarytą susitarimą (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,1880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal V. J. įmonės parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą“, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis, taip:

- D. J., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis individualiai 610 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtą indeksu "2" ir 121 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtą indeksu "4";

- R. J., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis individualiai 521 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtą indeksu "3";

- T. S., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis individualiai 210 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtą indeksu "1".

- D. J. ir R. J. skirti naudotis bendrai 190 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtą indeksu "5" ;

- D. J. ir T. S. skirti naudotis bendrai 152 kv. metrų ploto sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 20,38 kv. metrų ploto sklypu, skirtu prieiti prie namo ir bendro šulinio, plane pažymėtais indeksu „6“; likusia sklypo dalimi (įvažiavimu į kiemą), pažymėta indeksu „6“, skirti naudotis bendrai D. J., R. J. ir T. S.“.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės T. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėVilija Valantienė