- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 2-168-901/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- D. J., ir R, R. J.
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir R. J. ieškinį atsakovei T. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. J. ir R. J. ieškinį palaiko, prašo teismo pakeisti 2006-05-22 bendraturčių susitarimą (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką: D. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m., pažymėtą "2" ir sklypo dalį 121 kv.m., pažymėtą "4", bendrai su R. J. skirti naudotis 105 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "5", bendrai su R. J. ir T. S. skirti naudotis 104 kv. m. sklypo dalį, pažymėtą "6"; R. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m., pažymėtą "3", bendrai su D. J. naudotis skirti 85 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "5", bendrai su D. J. ir T. S. skirti naudotis 19,5 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "6"; T. S. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m., pažymėtą "1", bendrai su D. J. ir R. J. naudotis skirti 104,5 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "6"; priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-4, 17 b.l.). Paaiškino, kad D. J. ir J. M. 1997-10-06 įsigijo po ½ dalį valstybinės žemės sklypo po pastatais. 1997-09-09 bendraturtės sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią J. M. priklausė 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys. Be to, D. J. ir J. M. 2006-05-22 buvo nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. J. M. pardavė jai priklausančią žemės ir pastatų nuosavybės teisės dalį S. J., kuris vėliau su sutuoktine O. J. 521/1880 dalį jiems priklausančios 940/1880 (t.y. 1/2) dalies padovanojo savo sūnui (ieškovui R. J.). Kol bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai buvo ieškovo R. J. tėvai, kuriems nuosavybės teise nebepriklausė ūkio pastatai, todėl didžiąja kiemo dalimi naudojosi tik ieškovai, nors pagal anksčiau nurodytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu jie turėjo teisę naudotis visu kiemu, o ne tik jo dalimi. Tačiau atsakovė, įsigijusi žemės sklypo dalį, nesutinka, kad jai tektų naudotis tiek žemės sklypo, kiek jai tenka nuosavybės teisės į žemę idealiųjų dalių, nesutinka vykti pas notarą ir sudaryti naują žemės sklypo naudojimosi sutartį. Ieškovų atstovės teigimu ieškovų siūlomas naudojimosi sklypu planas yra geresnis nei ieškovės siūlomas, nes labiau atitinka bendraturčių turimas nuosavybe dalis, be to siūlomas įvažiavimo į kiemą variantas taisyklingesnės (stačiakampio formos) nei atsakovės siūlomas, pagal šį planą bendraturčiams, tarp kurių kyla ginčai dėl naudojimosi sklypu, liktų mažiau bendro naudojimo dalių ir taip būtų užkertamas keliams naujiems konfliktams. Kaip paaiškino ieškovas, jis dirba su didelių gabaritų krovininiu sunkvežimiu, pasitaiko, kad tiesiai iš reiso jis grįžta namo ir automobilį norėtų pastatyti kieme dėl jo saugumo, tačiau dėl atsakovės pastatyto automobilio negali įvažiuoti į kiemą. Pagal atsakovės siūlomą variantą jai atitektų naudojimuisi daugiau žemės, nei jai faktiškai priklauso, o ieškovams žymiai mažiau. Atsakovė, turėdama įvažiavimą į kiemą jau dabar užstato pravažiavimą, be to, ieškovų vaikai negali naudotis anksčiau įrengtu krepšinio lanku, kuris užstatomas atsakovės automobilio. Atsakovei nepriklauso ūkio pastatai, jos naudojama žemės sklypo dalis yra iš Šiltnamio gatvės pusės, norint į ją patekti, nereikia eiti per bendro naudojimo kiemą, be to, nuo šios gatvės yra įvažiavimas (vartai) į jai siūlomą priskirti naudotis sklypo dalį, kur ir ankstesnis bendrasavininkis S. J. laikydavo automobilį.
Atsakovė T. S. su ieškiniu nesutinka, reiškia priešieškinį, kuriuo, prašo teismo nustatyti kitokią bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: D. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m., pažymėtą „2", ir sklypo dalį 121 kv.m., pažymėtą „4", bendrai su R. J. skirti naudotis 51 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos „5", bendrai su R. J. ir T. S. skirti naudotis 158 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos „6"; R. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv.m., pažymėtą „3", bendrai su D. J. skirti naudotis 42 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos „5", bendrai su D. J. ir T. S. skirti naudotis 62,5 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos „6“; T. S. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv.m., pažymėtą „1", bendrai su D. J. ir R. J. naudotis skirti 104,5 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos „6"; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (53-57 b.l.). Atsakovės teigimu 2013-05-21 įsigijusi iš S. J. ir O. J. jiems priklausiusią žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį, ji turi teisę naudotis visu kiemu pagal 2006-05-22 bendraturčių susitarimą, nes kiemu naudojos atsakovei savo turto dalį pardavę savininkai. Atsakovė pažymi, kad pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo naudojimosi variantą atsakovė praktiškai negalėtų naudotis bendro naudojimo kiemu, nors jai priklauso 47/100 dalys gyvenamojo namo, o kiemu galėtų naudotis ieškovas R. J., kuriam nepriklauso jokia dalis gyvenamojo namo. Atsakovės atstovas pažymi, kad prašoma ne atidalinti žemės sklypą, o nustatyti naudojimosi juo tvarką, todėl bet kokiu atveju ne tik bendrai naudojamą sklypo dalį, bet ir visą sklypą bendraturčiai turės naudoti bendru sutarimu, nepažeisdami vienas kito teisių. Pagal ieškovų siūlomą variantą jiems turėtų atitekti išbetonuotas kiemas, o tuo tarpu atsakovei paliktas kitas įvažiavimas yra nebetonuotas ir yra mažiau vertingas. Be to, pagal atsakovės siūlomą variantą jai atitektų naudojimuisi mažiau žemės, nei jai faktiškai priklauso, o ieškovams daugiau. Aplink namą bendraturčiam turi būti palikta didesnė bendro naudojimosi dalis, kad galėtų namą remontuotis visi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis netenkintinas.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas (garažas), u/n (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas (viralinė), u/n (duomenys neskelbtini), ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šuliniai 2 vnt.), u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovei D. J. priklauso 940/1880 (t.y. 1/2) dalis žemės sklypo, 53/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių, ieškovui R. J. priklauso 6255/18800 dalys žemės sklypo, pastatas (garažas), ūkinis pastatas ir pastas (viralinė), o atsakovei T. S. priklauso 3145/18800 dalys žemės sklypo ir 47/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių (7-11 b. l.).
Ankstesnės šių nekilnojamųjų daiktų savininkės buvo J. M. ir A. K.. A. K. savo dalį padovanojo dukrai D. J.. D. J. ir J. M. 1997-10-06 įsigijo po ½ dalį valstybinės žemės sklypo po pastatais. 1997-09-09 bendraturtės sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią J. M. priklausė 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys. Be to, D. J. ir J. M. 2006-05-22 nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią J. M. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitiktų indeksus „1“ ir „3“, o D. J. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitiktų indeksus „2“ ir „4“, o sklypo dalį, kuri pagal dabartinius šalių pateiktus planus atitiktų indeksus „5“ ir „6“, paliko bendraturtėms bendram naudojimuisi (12-13, 17, 57 b.l.).
J. M. pardavė jai priklausančią žemės ir pastatų nuosavybės teisės dalį S. J., kuris vėliau su sutuoktine O. J. 521/1880 dalį jiems priklausančios 940/1880 (t.y. 1/2) dalies padovanojo savo sūnui (ieškovui R. J.) (14-16 b.l.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o konkrečiai šalys nesutaria dėl kiemo, šalių pateiktuose planuose indeksais „5“ ir „6“ naudojimosi tvarkos, faktiškai sutikdamos, kad sklypo dalis indeksu „1“ būtų priskirta naudotis atsakovei T. S., sklypo dalys indeksu „2“ ir „4“ būtų priskirtos naudotis ieškovei D. J., sklypo dalis indeksu „3“ būtų priskirta naudotis ieškovui R. J.. Tiek ieškovai, tiek atsakovė pretenduoja į kiemą ir žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu (indeksai „5“ ir „6“).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito, teismo pareiga - siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003 ir kt.). Turi būti nustatyta tokia naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, pagal kurią neatliekant jokių inžinerinių sistemų ar patalpų pertvarkymo bendraturčiai galėtų nekliudomai naudotis kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Nustatyta tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinti jiems galimybe naudojant turimą žemės sklypą ir pastatus gauti maksimalią naudą, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti ir kad sklypas ir pastatai būtų naudojamas racionaliai, efektyviai ir patogiai.
Tiek iš šalių paaiškinimų, liudytojų S. K. ir S. J. parodymų, tiek šalių teismui pateiktų planų bei fotonuotraukų, taip pat atlikus žemės sklypo apžiūrą vietoje, matyti, kad į žemės sklypą, kuris nuo Šiltnamio gatvės pusės atitvertas metaline tvora, yra du įvažiavimai iš šios gatvės pusės, vienas į kiemą (įvažiavimas pagal gyvenamąjį namą, vartų nėra), dėl kurio vyksta ginčas, kitas į atsakovei siūlomą priskirti naudotis sklypo dalį indeksu „1“ (į abi puses vartomis metaliniai vartai nuo gatvės pusės), be to, iš gatvės tiesiai nepereinant kiemo yra įėjimas į atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį, kuris taip pat patenka į sklypo dalį indeksu „1“ (13, 17, 35, 38, 39, 57, 61, 79, 88-92 b.l.). Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą visi bendraturčiai galės be kliūčių patekti į jiems siūlomas skirti naudotis sklypo dalis, taip pat į jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus. Pagal atsakovės siūlomą variantą bendraturčiai galės patekti į jiems priklausančias sklypo dalis ir pastatus, tačiau atsakovės siūloma ieškovams palikti bendrai naudotis sklypo dalį indeksu „5“ yra labai netaisyklingos formos (56-57 b.l.), skirtingai nuo ieškovų siūlomos, kuri yra praktiškai stačiakampio formos (17 b.l.). Be to, kaip matyti iš vietos apžiūros protokolo šioje sklypo dalyje dešinėje pusėje nuo įvažiavimo iš gatvės yra įbetonuotas stovas su krepšinio lanku, už jo žvyro krūva, kuri priklauso ieškovams. Ieškovės teigimu už šios žvyro krūvos dažnai stovi atsakovės automobilis ir ieškovės sūnus negali sportuoti. Reikia pastebėti, kad šis stovas buvo įrengtas dar iki atsakovei įsigijant dalį gyvenamojo namo ir žemės. Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovės sūnus galėtų sportuoti už sklypo ribų esančioje aikštelėje, nes esant savo kieme specialiai tam įrengtam krepšinio stovui jau dabar ieškovės sūnus negali naudotis krepšinio stovu, o atsakovei įsiteisinus jos siūlomą naudojimosi sklypu tvarka, būtų sudarytos visos galimybės ir toliau trukdyti naudotis tuo stovu. Be to, jau dabar tarp bendraturčių kyla konfliktai ne tik dėl to stovo, bet ir dėl to, kad ieškovė neretai pastato toje vietoje savo automobilį ne visai tvarkingai, kad ieškovai negali prasilenkti su automobiliais ir įvažiuoti į savo kiemą ir patekti prie ūkinių pastatų ir garažo, dėl to neretai buvo kviečiama policija. Ieškovų teiginius dėl atsakovės užstatomo automobilio (baltos sp.) patvirtina ne tik ieškovų paaiškinimai ir liudytojų parodymai, bet ir byloje esančios nuotraukos (37-39, 59, 75-76 b.l.). Be to, kaip nurodė ieškovas jis dirba vairuotoju, darbas kitame Šiaulių miesto gale, todėl kartais grįždamas namo su vilkiku, norėdamas jį saugiai palikti kieme to negali padaryti jei kieme yra užstatytas atsakovės automobilis (90 b.l.). Kad tarp ieškovės ir atsakovės nuolat kyla konfliktai patvirtina ir byloje esanti policijos medžiaga (80-82 b.l.). Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi sklypu tvarkos variantą bendraturčiams ieškovams ir atsakovei būtų palikta žymiai mažesnė bendro naudojimosi sklypo dalis, kas padėtų išvengti konfliktų. Be to, kaip jau minėta, atsakovė atskirai galėtų patekti į jai priklausančią gyvenamo namo dalį ir į sklypą, kur praėjimas ir pravažiavimai su varteliais ir vartais yra iš Šiltnamio gatvės pusės ir nereikia eiti per bendrą kiemą, o ieškovė į jai priklausančią gyvenamo namo dalį (iš kiemo yra atskiras įėjimas į namą) ir ieškovas į jam priklausančius ūkio pastatus ir garažą gali patekti per ieškovų jiems siūlomą priskirti kiemą. Tiek pagal ieškovų tiek pagal atsakovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantą yra paliekama aplink gyvenamą namą vietos bendram naudojimuisi, kad abi bendraturtės galėtų patekti tiek prie šulinio, tiek prie sienų, jei iškiltų išorinių namo sienų, langų, stogo ar lietvamzdžių remonto būtinybė. Atsakovės atstovo pastebėjimai, kad riba tarp sklypo dalių pažymėtų indeksais „5“ ir „6“ eina per vidurį ieškovei priklausančio kanalizacijos šulinėlio nėra reikšminga, kadangi vietoje apžiūrint sklypą preliminarius matavimus nuo namo ir gatvės darė su paprasta matavimo juosta atliko šalys ir jų advokatai, kurie nėra profesionalūs matininkai, be to, pagal siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei tektų naudotis abi dalys minėtos sklypo, kas nesukeltų kažkokių papildomų problemų naudotis šulinėliu. Teisingai atsakovės atstovas pažymėjo, kad nustatant sklypo ribas nėra atidalijamos sklypo dalys ir toliau sklypo savininkai išlieka bendraturčiai, o naudojimosi tvarka tik padeda jiems geriau įgyvendinti savo teises. Nei ieškovai nei atsakovė ant bendro naudojimo sklypo dalių negali užstatyti kažkokių kliūčių, automobilių, kad kiti bendraturčiai negalėtų tinkamai savo turima nuosavybe naudotis, taip pat ir negalima neatsidalijus sklypo atsitverti tam tikras sklypo dalis nuo kitų bendraturčių. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovų siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas nepažeidžia nei įstatymo imperatyvų, nei atsakovės nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, be to yra racionalesnis, patogesnis naudotis bendraturčiams ir sudaro mažiau prielaidų ateičiai naujiems bendraturčių konfliktams kilti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu būtent ieškovų siūlomas sklypo naudojimosi tvarkos variantas atitinka ir adekvatumo kriterijų, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys labiau nei atsakovės atitinka dalis jų bendrojoje nuosavybės teisėje (CK 4.81 str. 1 d., CPK 185 str.).
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovei T. S. nuosavybės teise priklauso 314,5 kv. m. žemės, D. J. - 940 kv. m. žemės., o R. J. - 625,5 kv. m. žemės (7-8 b.l.).
Pagal ieškovų siūlomą V. J. įmonės parengtą naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), planą, kiekvienam iš bendraturčių atskirai naudotis tenka viso 1465 kv. m. žemės sklypo, tarp trijų bendratučių 228 kv.m., o ieškovams bendrai 190 kv.m. D. J. tenka naudotis atskirai sklypo dalis „2" 610 kv. m., ir sklypo dalis „4" 121 kv.m., R. J. tenka naudotis atskirai sklypo dalis „3" 521 kv. m. ir T. S. tenka naudotis atskirai sklypo dalis „1" 210 kv. m.; žemės sklypo dalis „5" 190 kv. m. skiriama naudotis dviems bendraturčiams D. J. - 105 kv. m., R. J. - 85 kv. m. Likusi sklypo dalis „6" 228 kv. m. tarp bendraturčių dalijama, vadovaujantis šiais principais: kadangi gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso tik dviems bendraturtėmis, plane išmatuotas plotas, faktiškai užimtas kiekvienos iš bendraturčių užimamų patalpų plotas: D. J. - 75,81 kv. m., o T. S. - 76,31 kv. m.; kiekvienos bendraturtės užimama dalis po pastatais paskaičiuota, remiantis plane nurodytais išmatavimais (bendras gyvenamojo namo ilgis - 16,20 m., D. J. užimamos dalies ilgis - 8,35 m., plotis - 9,08 m.; T. S. užimamos dalies ilgis - 7,85 m., plotis -9,10 m.; prie T. S. užstatytos dalies ploto priskaičiuotas įėjimo į namą plotas 4,87 kv. m. Išmatavimai sutampa ir su atsakovės pateiktame plane nurodytais užimamų patalpų išmatavimais. Apėjimas apie namą ir priėjimas prie šulinio 20,38 kv. m. skirtinas naudotis dviems bendraturtėms - D. J. ir T. S. lygiomis dalimis kiekvienai po 10,19 kv. m., likusi bendro naudojimo žemės sklypo dalis 55,62 kv. m. (228 kv. m. - 152 kv. m. (užstatytas plotas) - 20,38 kv. m. (apėjimas apie gyv. namą ir šulinį), dalijama tarp trijų bendraturčių: R. J. 19,5 kv. m., D. J. - 18 kv. m., T. S. - 18 kv. m. Šiuo principu skaičiuojant: D. J. tenka 104,00 kv. m., R. J. - 19,5 kv. m., o T. S. 104,5 kv. m. iš bendro naudojimosi žemės ploto „6", kurio bendras plotas 228 kv. m. Tokiu būdu ieškovų parengtas planas idealiai atitinka bendraturčių naudojimuisi tenkančius žemės plotus su jiems nuosavybės teise tenkančiomis idealiosiomis žemės sklypo dalimis.
Pagal atsakovės siūlomą UAB „ALTAgis" parengtą naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), planą, kiekvienam iš bendraturčių atskirai naudotis tenka viso 1462 kv.m., tarp trijų bendratučių 325 kv.m., o ieškovams bendrai 93 kv.m. Pagal atsakovės variantą D. J. taip pat tenka naudotis atskirai sklypo dalis „2" 610 kv. m., ir sklypo dalis „4" 121 kv.m., R. J. tenka naudotis atskirai sklypo dalis „3" 521 kv. m. ir T. S. tenka naudotis atskirai sklypo dalis „1" 210 kv. m. Atsakovė siūlo D. J. bendrai su R. J. skirti naudotis 51 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos „5", D. J. bendrai su R. J. ir T. S. skirti naudotis 158 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos „6". Atsakovė sklypą po namu (152 kv. m.) teismo nuomone nepagrįstai dalina ant trijų savininkų, nors nuosavybės teise gyvenamą namą turi tik ieškovė ir atsakovė, be to, atsakovė siūlo žymiai didesnę kiemo dalį priskirti visiems trims bendraturčiams, nors atsakovės įėjimas į jai priklausančias gyvenamo namo patalpas iš gatvės pusės, o ieškovės yra iš kiemo pusės, o ūkio pastatai priklauso tik ieškovui, kuriam per kiemą būtina patekti į juos. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės priešieškinį, atsakovei tektų naudotis 32,813 kv. m. daugiau (347,313 kv. m.- 314,5 kv. m. =32,813 kv. m.), ieškovei D. J. - 21,187 kv. m. mažiau (940 kv. m. - 918,813 = 21,187 kv.m.), o R. J. J 1,626 kv. m. mažiau (625,5 kv. m. - 613,874 kv. m.= 11,62674 kv. m. ) žemės, negu jiems priklauso nuosavybės teise.
Atsakovė pretenduoja į kiemą kaip kad anksčiau galėjo naudotis sklypo savininkės D. J. ir J. M., kurios žemės sklypą nuosavybės teise turėjo po ½ dalį ir kurios po ½ dalį turėjo ūkio pastatų ir praktiškai po ½ dalį gyvenamo namo (53/100 dalis D. J. ir 47/100 dalis J. M.). Pasikeitus savininkams ir atsakovei įgijus tik apie ¼ dalį žemės sklypo, akivaizdu, kad ir jai priklausanti sklypo dalis yra mažesnė ir ji turėdama mažiau žemės ir neturėdama nuosavybės teisės į ūkio pastatus ir garažą, ji jau nebegali pretenduoti kartu su visais bendraturčiais į bendrą kiemą, tuo labiau, kad yra galimybė jai netrukdomai naudoti kitu įvažiavimu ir įėjimu į namą. Pažymėtina, kad tiek nuvykus į vietą, tiek iš nuotraukų akivaizdu, kad kiemas išbetonuotas buvo dar iki atsakovei įsigijant žemės ir gyvenamo namo nuosavybės teisės dalis. Taigi atsakovė neinvestavo į įvažiavimo į kiemą įrengimą. Sklypo dalis indeksu „1“, kurią tiek pagal ieškovų teik pagal atsakovės planus siūloma priskirti atsakovei yra žalia veja, t.y. ši sklypo dalis nėra suarta, neužkrauta daiktais, neapsodinta medžiais ir nėra kitų kliūčių naudotis, statyti automobilį ar kitokiu būdu naudotis šia sklypo dalimi. Nepagrįstai atsakovė teigia, kad jos automobilis netilps, nes atstumas nuo vartų iki ieškovės sklypo ribos - 6,26 metrai. Ankstesnis namo ir sklypo dalies savininkas S. J., kuris pardavė savo dalį atsakovei, automobilius ir priekabą statydavo prie gatvės, už metalinės tvoros, sunkvežimį laikė garaže (92 b.l.). Geranoriškai naudotis kiemu jam buvo paprasčiau, kadangi buvo artimas ieškovų giminaitis – ieškovo tėvas, ieškovės uošvis, o atsakovės su ieškovais jokie giminystės ryšiai nesieja, be to, šiuo metu kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų šiuo metu yra konfliktiški. Nenustatyta, kad sutuoktiniai D. J. ir R. J. nesutartų, tačiau jų nesutarimai su atsakove akivaizdūs. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Pasikeitus savininkų turimai daliai, be to, kilus konfliktinei situacijai savininkams naudojantis žemės sklypu, būtina keisti 2006-05-22 bendraturčių D. J. ir J. M. nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, o kadangi bendraturčiai geranoriškai nesutinka įforminti kitos visiems priimtinos sklypo naudojimosi tvarkos, ši nustatytina teismo sprendimu (CK 4.75 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007 ir kt).
Teismo vertinimu ieškovų pasiūlytame projekte labiau nei atsakovės projekte išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vienos šalies teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, labiau atitinka bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2008, 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009, kt.). Taip būtų ir lengviau atsidalinti ir/ ar parduoti už didesnę kainą bendraturčių turimas dalis, esant racionaliai nustatytam naudojimosi tvarkos variantui gyvenamąjį namą ir žemės sklypą bendraturčiai galėtų kasdien naudotis visiškai atskirai. Tik nedidelė bendro kiemo dalis liktų visiems trims bendraturčiams, kuri bet kokiu atveju negalėtų būti užstatyta automobiliais ar kitais daiktais. Reikia pažymėti, kad ieškovų siūlomas naudojimosi tvarkos variantas atitinka ir faktinį naudojimąsi gyvenamuoju namu ir sklypu. Atsakovės ant bendro kiemo įvažiavimo užstatomas automobilis kaip tik ir būdavo didžiausia bendraturčių konfliktų priežastis, o pagal atsakovės siūlomą variantą kaip tik ir siekiama įteisinti tokį tik vienai atsakovei naudingą sklypo naudojimosi variantą. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių santykiai yra įtempti, tarpusavyje šalims susitarti nepavyko, ieškovų teismui ieškiniu pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas labiau atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijus, todėl tenkintinas ieškovų ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės priešieškinį atmetant (CPK 178 str., 185 str., CK 4.75 str.).
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šį šalių ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi sprendimas priimtas ieškovų naudai, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias apmokėjo ieškovė ir kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais – 144,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių skaičių, teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, viso (CPK 93 str., 98 str., 5, 6, 18, 32 b.l.).
Valstybė šioje byloje patyrė 13,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškovų ieškinį patenkinus taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 4.75 str., CPK 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti.
Pakeisti 2006-05-22 bendraturčių susitarimą (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal V. J. įmonės parengtą naudojimosi žemės sklypu planą:
D. J., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m., pažymėtą "2" ir sklypo dalį 121 kv.m., pažymėtą "4", bendrai su R. J. skirti naudotis 105 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "5", bendrai su R. J. ir T. S. skirti naudotis 104 kv. m. sklypo dalį, pažymėtą "6";
R. J., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m., pažymėtą "3", bendrai su D. J. naudotis skirti 85 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "5", bendrai su D. J. ir T. S. skirti naudotis 19,5 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "6";
T. S., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m., pažymėtą "1", bendrai su D. J. ir R. J. naudotis skirti 104,5 kv. m. sklypo dalies, pažymėtos "6"
Priteisti iš atsakovės T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2144,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,50 Lt (trylika litų ir 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teisme.