- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1593-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31940-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. T. 2018 m. liepos 4 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, spyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip vieną kartą, V. T. į galvą, tuo nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukeldamas fizinį skausmą, bei vieną kartą spyrė J. S. į veidą ir du kartus į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajam J. S. sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusysis V. T. nėra jo giminaitis. Tą dieną, kai jis sumušė V. T. ir J. S., V. T. jis buvo pasikvietęs į svečius išgerti alaus. Alų gėrė jo pirtelėje. Tuo metu jo namuose svečiavosi jo draugės nepilnametė dukra Greta. Tuo metu, kai jis su V. T. gėrė alų, Greta plovė jo automobilį. Išgėrus alaus, jis apsvaigo ir nuėjo pamiegoti. Prabudęs pasigedo savo automobilio, namuose nebuvo nei Gretos, nei V. T.. Išėjo ieškoti savo automobilio ir mergaitės. Prie tvenkinio, esančio netoli V. T. namų, pamatė sėdinį V. T. ir J. S., prie jų buvo ir Greta, netoliese stovėjo jo automobilis. Pamatęs savo automobilį apgadintą – be priekinio bamperio, sudaužytais žibintais, jis susinervino. Apimtas pykčio puolė prie Vitalijaus, jie susikibo. J. S. atsistojo ir bandė juos išskirti, visi trys nugriuvo. Atsistojęs jis sudavė smūgius rankomis V. T. ir J. S., spyrė į juos koja. Kiek kuriam sudavė smūgių ir įspyrė, negali pasakyti, nes viskas vyko greitai, o jis buvo stipriai įpykęs, susinervinęs. Be to, įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne viską gerai prisimena. Matė kruviną V. T. veidą, suprato, kad suduodamas smūgius jį sužalojo. Nukentėjusiojo V. T. norėjo atsiprašyti, susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nukentėjusysis atsisako su juo bendrauti, nesikalba. Gailisi dėl savo tokio elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis V. T. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15-16, 19-20, 23-24) parodė, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 18 val. 30 min buvo savo namuose, kai atėjo nepažįstama mergaitė, prašydama padėti ištraukti iš griovio automobilį. Jis atpažino, jog automobilis buvo pažįstamo V. T.. Kaip suprato, automobilį vairavo ši nepilnametė mergaitė. Namie turi traktorių, turi teisę vairuoti traktorių, buvo blaivus, todėl pasiėmė traktorių ir, prikabinęs virvę, ištraukė iš lauko automobilį. Parvarius automobilį, atėjo pažįstamas J. S.. Neužilgo jiems sėdint prie prūdo, atėjo pažįstamas V. T.. Kiek matėsi, jis buvo išgėręs. Nieko nesakęs spyrė jam į veidą ir galvą apie 6 ar 7 smūgius. Dėl smūgių juto skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ties kaire akimi pamėlo, matėsi nubrozdinimas. Matė, kaip V. T. spyrė vieną kartą J. S. į veidą ir jį pastūmė, dėl ko šis griuvo ant žemės. Po įvykio J. S. skundėsi, kad šiam skaudą šoną, bei kliba du priekiniai dantys. Dėl sumušimo jis patyrė fizinį skausmą, sekančią dieną kreipėsi į Kelmės ligoninę, pirko vaistus nuo skausmo bei tepalą nuo mėlynių. Dėl ko jį mušė V. T., nežino. Pas V. T. namuose nebuvo ir kartu alkoholio negėrė.
Teisme nukentėjusysis V. T. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. (b. l. 52-53, 56-57) parodė, kad 2018 m. liepos 4 d. prie 19 val., tikslaus laiko nepamena, jam būnant pas V. T. (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, atėjo neblaivus netoliese gyvenantis kitas V. T. ir puolė mušti V. T., spyrė šiam į galvą, veidą. Kiek kartų spyrė, jis nežino, neskaičiavo, tačiau mano ne mažiau 5 kartus. Matėsi V. T. veido kairėje nubrozdinimo žymės. Jis buvo šalia, todėl puolė ginti V. T., bandė atsistoti į vidurį, kad nebemuštų, todėl V. T. davė ir jam. Neprisimena kumščiu ar spyrė V. T. jam į veidą, dėl to juto skausmą. Pajuto, kad po smūgio pradėjo klibėti du priekiniai dantys, kurie buvo apmauti. Šiuos dantis pats vakare išsitraukė, nes klibėjo. Prieš tai šie dantys neklibėjo. V. T. jam sudavė į veidą ir jis nuvirto, po to spyrė du kartus jam į dešinį šoną, dėl to juto fizinį skausmą. Prieš įvykį su V. T. nebuvo susipykęs. Kodėl V. T. pradėjo mušti V. T., jis nežino. Dėl šio įvykio metu išmuštų dantų reikš civilinį ieškinį. Neturtinė žala jam nepadaryta.
Liudytoja N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67-68) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), yra V. T. kaimynė. 2018 m. liepos mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, iš kaimo gyventojų sužinojo, kad V. T. susimušė su kitu V. T. ir S., kurio vardo nežino. Muštynės vyko prie tvenkinio, kur gyvena kitas V. T.. Muštynių nematė, dėl kokios priežasties šie susimušė, nežino. Ji pamena, kad tą dieną, kai vyko muštynės, V. T. 8 val. 45 min atvyko autobusu ir atėjo pas V. T. į namus. Ką jie veikė ir kiek laiko buvo, ji nežino, kada išsiskyrė, nematė. Tuo metu pas V. T. namuose svečiavosi jauna mergina, kiek jai žinoma, V. T. draugės dukra, kurios vardo ir pavardės nežino.
Liudytoja nepilnametė G. A. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73-74) parodė, kad 2018 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) sėdėjo prie tvenkinio su Vitalijumi, kai atėjo jos patėvis ir pradėjo muštis. Ji juos išskyrė ir ragino važiuoti namo. Patėvis pirmas pradėjo muštis, jie pargriuvo, o V. T. atsistojus, jis įspyrė kitam V. T.. Buvo dar vienas vyras. Patėvis mušė abu žmones. Mušėsi su dviem, o ji skyrė, nebegalėjo žiūrėti. Ji jautėsi blogai. Jai buvo baimė, kad kažkas atsitiks tiems žmonėms, buvo didelis stresas. Ji nuvedusi savo patėvį vis tiek dar bijojo.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (b. l. 44) matyti, kad nukentėjusiajam V. T. padarytų sužalojimų tyrimas atliktas iš medicininių dokumentų. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog VšĮ Kelmės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje nurodyta, kad V. T. į gydymo įstaigą kreipėsi 2018 m. liepos 5 d. 10 val. 40 min, jam diagnozuotas veido ir galvos sumušimas, matomos sumušimo žymės veide, nedidelė kraujosruva po kaire akimi, iš nosies bėgusio kraujo žymės. Neurologo nustatyta kairio antakio srityje poodinė kraujosruva, kairysis skruostas patinęs, nosies šaknies sumušimas.
Teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad V. T. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Sužalojimas nėra būdingas griūviminei traumai.
BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinę jėgą, smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. T. veiksmuose yra visi būtini BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Suduodamas smūgius rankomis ir kojomis V. T. ir J. S., nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. T. sveikatą, kaltinamasis V. T. elgėsi įžūliai. Kaltinamojo veiksmai buvo akivaizdžiai chuliganiško pobūdžio, nes smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius panaudojo be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties. Kaltinamojo agresyvūs veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo atlikti viešoje vietoje, nepilnametės G. A. akivaizdoje. Smurtiniu elgesiu kaltinamasis pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teisę į saugią ir ramią aplinką, bet ir sukėlė sąmyšį bei išgąstį nepilnametei, tokie kaltinamojo veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, elgesio taisyklėms, todėl laikytina, kad V. T. padarė pavojingą veiką ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkai, tokiu būdu jis realiai sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad reikš civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.
Nukentėjusysis V. T. pateikė civilinį ieškinį (b. l. 30), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 80 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis pareikšdamas civilinį ieškinį pateikė vaistinės kvitus (b. l. 37), nurodė, kad pirko vaistus nuo skausmo už 8,15 Eur ir 4,40 Eur, tepalą nuo skausmo, kraujosruvų už 10,29 Eur. Pateikė vieną autobuso bilietą, iš kurio matyti, kad važiuojant maršrutu Šaukėnai-Kelmė sumokėta 1,07 Eur, nurodė, kad autobuso bilietas patvirtina kelionės išlaidas ikiteisminio tyrimo metu - 2018 m. liepos 7 d. vykimą pas tyrėją apklausai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė VšĮ Kelmės ligoninės gydytojos išrašytą receptą vaisto nuo skausmo įsigijimui (b. l. 191). Paaiškino, kad jis kitų kvitų, patvirtinančių vaistų pirkimo išlaidas, neturi, tačiau jo paskaičiavimais vaistai nuo skausmo, įvairūs vaistiniai preparatai sumušimo žymių nuskausminimui ir mažinimui jam kainavo 80 Eur, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Nukentėjusysis prašydamas priteisti iš kaltinamojo 80 Eur turtinei žalai atlyginti, jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jo ikiteisminio tyrimo metu pateikti kvitai apie prekių įsigijimą A. M. komercinėje firmoje (b. l. 37) nepatvirtina vaistų įsigijimą. Visų pirma, A. M. komercinė firma užsiima maisto produktų prekyba, duomenų, kad ši įmonė vykdo prekybą vaistais, nepateikta, kvituose nėra nurodyti vaistų pavadinimai, todėl nėra jokios galimybės nustatyti, kad nukentėjusiojo pateikti kvitai patvirtina vaistų įsigijimą. Iš nukentėjusiojo pateikto autobuso bilieto (b. l. 37) matyti, kad kelionė autobusu maršrutu Šaukėnai-Kelmė kainavo 1,06 Eur, tačiau biliete nurodyta, kad jis įsigytas 2018 m. rugpjūčio 21 d., todėl jis niekaip negali būti įrodymu, patvirtinančių kelionės išlaidas 2018 m. liepos 7 d., kaip tvirtina nukentėjusysis. Kadangi nukentėjusysis V. T. įrodymų, patvirtinančių nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nepateikė, nuostolių dydžio neįrodė, teismas padarytos žalos dydžio nustatyti neturi galimybės, todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis lankėsi gydymo įstaigoje, jam buvo paskirti vaistai nuo skausmo (b. l. 191), ikiteisminio tyrimo metu jis kelis kartus buvo apklaustas, dalyvavo akistatoje su kaltinamuoju, dėl ko neabejotinai turėjo išlaidų, susijusių su kelionėmis į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas, vaistų įsigijimu. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepatenkintas dėl to, kad nukentėjusysis V. T. nesugebėjo surinkti ir pateikti išlaidas patvirtinančių įrodymų, o ne dėl to kad jis yra nepagrįstas, todėl į tai, kad nukentėjusysis turėjo materialinių nuostolių atsižvelgtina sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimus.
Nukentėjusysis V. T., prašydamas priteisti 1 000 Eur neturinei žalai atlyginti, nurodė, kad dėl V. T. suduotų smūgių jam iki šiol skauda galvą, jaučia skambesį ausyse, silpniau girdi dešine ausimi.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo teismų praktika priteisiant neturtinę žalą svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1 700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013; 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
Nustatyta, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko neginčijamai nukentėjusysis juto fizinį skausmą, nepatogumus, eikvojo savo laiką, vykdamas į gydymo įstaigą, policijos komisariatą. Sutiktina, jog nukentėjusysis V. T. dėl kaltinamojo neteisėto smurto proveržio buvo pažemintas. Tačiau byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam atsirado liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesiniam laikui. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad jis iki šiol vartojęs vaistus, silpniau girdi viena ausimi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, objektyvių gydytojų išvadų, nepateikė. Kaltinamasis – neįgalus, netekęs 50 procentų darbingumo (b. l. 187). Įvertinus visumą aplinkybių, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad teisinga piniginė kompensacija nukentėjusiajam už patirtą skriaudą, sukeltą skausmą, nepatogumus, turėtas išlaidas, priteistina iš kaltinamojo, būtų 400 Eur.
Dėl bausmės
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors jis ir negalėjo tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių, tačiau pripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiesiems ir padarė jam inkriminuotą veiką, su nukentėjusiųjų parodymais sutiko. Toks jo elgesys laikytinas kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmams – smurto panaudojimui nukentėjusiųjų atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. T. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytina, kad jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 126-130), jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis – neįgalus (b. l. 187), galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus neturi (b. l. 133-134). Kaltu prisipažino, teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, pripažįsta, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala, sutinka kompensuoti padarytą žalą. Jis neigiamai vertina savo elgesį, tačiau nusikalstamais veiksmais padarytų nuostolių nukentėjusiesiems neatlygino, praeityje buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas apsvaigimas nuo alkoholio. Įvertinus visumą aplinkybių yra pagrindo manyti, kad paskyrus negriežtą bausmę – vidutinės trukmės laisvės apribojimą ir įpareigojimus, kurie sumažintų nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, bausmės tikslai bus pasiekti. Kadangi padarytas smurtinis nusikaltimas, apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, todėl tikslinga skirti prokurorės prašomą įpareigojimą viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažįsta, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V. T. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 6 d., t. y. įskaityti 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) 2018 m. rugpjūčio 23 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), - palikti iki visiško civilinio ieškinio padengimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.