Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. ir pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, per 30 dienų nuo pareiškėjo (akcininko) M. A. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Paraiškos gavimo dienos nesušaukė Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)“ Visuotinio akcininkų susirinkimo akcininko Paraiškoje siūlomu svarstyti susirinkimo darbotvarkės klausimu Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)“ vadovo veiklos vertinimas (susipažinimas su Bendrovės vadovo pateikta veiklos ataskaita už laikotarpį nuo Bendrovės įsteigimo iki Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jos pagrindu atliekamas Bendrovės vadovo veiklos vertinimas; susipažinimas su Bendrovės vadovo pateikta ataskaita apie Bendrovės sudarytus sandorius laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jos pagrindu atliekamas tokių sandorių atitikimo Bendrovės interesams vertinimas; susipažinimas su Bendrovės vadovo pateikta ataskaita apie Bendrovės sudarytus sandorius su Bendrovės vadovu ar su juo susijusiais asmenimis (sutuoktinė, tėvai, vaikai ar kiti giminaičiai ar kitą artimą ryšį turintys asmenys) laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jos pagrindu atliekamas tokių sandorių atitikimo Bendrovės interesams vertinimas) ir, tuo pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas atmestinas

Dėl pareiškėjo M. A. apeliacinio skundo

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. A. skundžia Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarimą, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, prašydamas minėtą teismo nutarimą panaikinti, nes jis atsisako savo pareiškimo ir proceso išlaidų.

5. Apygardos teismas pirmiausia pažymi tai, kad ANK normos nereglamentuoja pareiškėjo atsisakymo nuo skundo (prašymo, pareiškimo) dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje proceso. Taip pat pažymi, jog ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnyje, kuriame reglamentuotas advokato darbo apmokėjimas, nėra numatytos galimybės pareiškėjui atsisakyti pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu iš pagrįstai atsakomybėn patraukto asmens priteistų proceso išlaidų. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo deklaruojamo atsisakymo nuo proceso išlaidų, pažymi, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje šalis, kuriai kas nors yra priteista, gali gauti vykdomąjį raštą ir pareikalauti, kad priešinga šalis geruoju išpildytų teismo sprendimą, priešingu atveju, ji turi teisę kreiptis antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Šiuo atveju pareiškėjas manydamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam neturi atlyginti teismo priteistų proceso išlaidų, gali pasinaudoti savo teise ir šių išlaidų nereikalauti.

6. Be to, pareiškėjas M. A. šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ANK 644 straipsnyje nurodytas subjektas, turintis teisę skųsti apylinkės teismo nutarimą. Subjektai, galintys apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo priimtus nutarimus (nutartis), nurodyti ANK 644 straipsnyje. Remiantis šiuo straipsniu apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, apeliacine tvarka apygardos teismui gali skųsti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai). Iš šioje ANK normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad skųsti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus gali tik turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi asmenys, t. y. kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas; institucijos, kurių pareiga ginti viešą interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn; nukentėjusieji.

7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad remiantis sisteminiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, ANK 590 ir 644 straipsnių nuostatų aiškinimu ir teismų praktikos analize, pareiškėjas, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia žemesnės instancijos teismo nutarimas ar nutartis (taip pat ir ne teismo tvarka priimtas nutarimas), taip pat jo atstovas turi teisę apskųsti jiems nepalankius teismų (taip pat ne teismo tvarka priėmusios institucijos/institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą) sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-696/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2021). Taigi kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, jog pareiškėjas turi teisę apskųsti jiems nepalankius teismų sprendimus, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjo ir jo atstovo pareiškimo reikalavimas skundžiamu nutarimu buvo tenkintas, t. y. buvo priimtas pareiškėjui palankus sprendimas.

8. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas M. A. šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso, nėra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

9. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į aptartas ANK 644 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. A. nėra tinkamas subjektas apskųsti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, todėl jo apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu.

Dėl R. B. apeliacinio skundo

11. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, pradėta pirmosios instancijos teisme gavus pareiškėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. A. atstovo pareiškimą, kuriuo buvo prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. B. iškelti administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas akcininkui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui. Reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti mechaniškai prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Vis dėlto pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, remiantis sisteminiu ir loginiu ANK nuostatų aiškinimu, turi būti duomenys apie tai, kas teikia pareiškimą; nurodytas ANK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį inicijuojama teisena; asmuo, kuris, pareiškėjo vertinimu, padarė administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti aprašytos kaip įmanoma tiksliau (esant galimybei, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkretūs kaltininko veiksmai), nurodant teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė kaltininkas; suformuotas aiškus reikalavimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, žalos atlyginimo, pareiškimas turi būti pasirašytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Kartu apygardos teismas pažymi, kad kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti aiškus, suprantamas, asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Net ir surašant ne administracinio nusižengimo protokolą, o pareiškimą, kuriuo iš esmės inicijuojamas administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, kaltinimas asmeniui turi būti suformuluojamas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, reikalingos tinkamam inkriminuojamo administracinio nusižengimo išnagrinėjimui, bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui ir įvertinimui, o taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo M. A. atstovo advokato pareiškime R. B. inkriminuojamas kaltinimas yra konkretus ir aiškus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškime taip pat yra nurodytos ir įstatymų normos, kurias asmuo pažeidė. Tai, kad nagrinėjamu atveju teismui pateiktas pareiškimas atitiko turinio ir formos reikalavimus, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas nutaręs pradėti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. atžvilgiu (28–29 b. l.).

12. Apeliaciniame skunde R. B. kelia jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimą, tvirtindamas, jog jis buvo nubaustas nepagrįstai, t. y. tvirtindamas, kad antro paraiškoje nurodyto susirinkimo darbotvarkės klausimo dėl bendrovės vadovo veiklos vertinimo į susirinkimo darbotvarkę neįtraukė bei susirinkime nesvarstė, nes šis klausimas nėra priskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

13. ANK 119 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams arba kitų įstatymuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą arba dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Kaip matyti iš pacituotos ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, ši teisės norma yra blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, yra privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti.

14. Šioje byloje R. B. nubaustas už tai, kad nuo nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Visuotinio akcininkų susirinkimo akcininko Paraiškoje siūlomu svarstyti susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiklos vertinimo (susipažinimas su Bendrovės vadovo pateikta veiklos ataskaita už laikotarpį nuo Bendrovės įsteigimo iki Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jos pagrindu atliekamas Bendrovės vadovo veiklos vertinimas; susipažinimas su Bendrovės vadovo pateikta ataskaita apie Bendrovės sudarytus sandorius laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jos pagrindu atliekamas tokių sandorių atitikimo Bendrovės interesams vertinimas; susipažinimas su Bendrovės vadovo pateikta ataskaita apie Bendrovės sudarytus sandorius su Bendrovės vadovu ar su juo susijusiais asmenimis (sutuoktinė, tėvai, vaikai ar kiti giminaičiai ar kitą artimą ryšį turintys asmenys) laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jos pagrindu atliekamas tokių sandorių atitikimo Bendrovės interesams vertinimas) ir neįtraukė šio klausimo į 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taigi R. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas pasireiškė viena iš alternatyvių padarytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų – Visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas nustatytu laiku ir susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas.

15. Akcininko teisių pobūdis lemia tai, jog akcininko nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti varžomas formaliais pagrindais, taip pat tai, kad akcininko valia dėl naudojimosi akcijos suteikiamomis teisėmis negali būti paneigiama be pakankamo pagrindo. Teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime yra įstatymo nustatytos juridinio asmens dalyvio – akcininko – neturtinės teisės ( ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai).

16. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas realizuodamas savo, kaip akcininko įstatyme numatytas neturtines teises, siekdamas sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kaip tai numato ABĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatos, pateikė bendrovės vadovui paraišką, joje nurodydamas susirinkimo sušaukimo priežastį ir tikslus, pasiūlydamas susirinkimo darbotvarkę, susirinkimo vietą ir laiką bei susirinkimo sprendinių projektus. Taigi, R. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gavęs akcininko paraišką, kuri, kaip jau buvo minėta, pateikta nepažeidžiant ABĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatų, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, turėjo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. ABĮ 25 straipsnio 2 dalis taip pat įpareigoja Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengiantį bendrovės vadovą įtraukti į susirinkimo darbotvarkę Visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus, jeigu šie klausimai atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją.

17. Nors apeliaciniame skunde R. B. tvirtina, kad M. A. pasiūlytos darbotvarkės antrasis klausimas „Bendrovės vadovo veiklos vertinimas“ nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę ir nebuvo svarstomas visuotinio susirinkimo metu, nes tai nėra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, tačiau su šiais apelianto skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, jog ABĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame Įstatyme ar bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Iš juridinių asmenų registro išrašų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad bendrovės organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas, o stebėtojų taryba, valdyba, minėtoje bendrovėje nėra sudarytos. Taigi, bendrovės vadovas už savo priimtus sprendimus ir veiklą yra atskaitingas būtent visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tai, kad bendrovės direktorius yra atskaitingas ir atsiskaito visuotiniam akcininkų susirinkimui už bendrovės veiklą bei jos rezultatus, o taip pat už veiklą vykdant įstatais, darbo reglamento, pareiginiais nuostatais paskirtas funkcijas yra gana detaliai aptarta ir pačiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose (įstatų 95 punktas). Šios aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės akcininko M. A. paraiškoje nurodytas antras darbotvarkės klausimas „Bendrovės vadovo veiklos vertinimas“ atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir Visuotinis akcininkų susirinkimas šiuo klausimu turėjo įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko M. A. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Paraiškos gavimo dienos.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinės atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir R. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

19. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

20. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

21. Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, už šio straipsnio nuostatų pažeidimą asmenims yra skiriama nuo 480 Eur iki 3000 Eur dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas R. B. skundžiamu nutarimu paskyrė 480 Eur dydžio baudą, t. y. skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų R. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti baudos, ar mažinti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių R. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, bauda buvo paskirta įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Taigi spręstina, kad paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ar neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų. Tai, jog pareiškėjas M. A. jokių pretenzijų R. B. nebeturi, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad paskirta bauda yra pernelyg didelė ar neproporcingai griežta. Apygardos teismas konstatuoja, jog bauda buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, iš esmės atitinka R. B. padarytą administracinį nusižengimą, todėl keisti skundžiamą nutarimą šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

22. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. B. nesutinka su priteistomis proceso išlaidomis, tačiau jokių nesutikimo argumentų nenurodo, todėl apygardos teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu pareiškėjui priteistos proceso išlaidos pagrįstos ANK 666 straipsnio nuostatomis.

23. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamo asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

24. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, M. A. atstovas pateikė prašymą iš R. B. priteisti 1500 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė sumažinti priteisiamų išlaidų dydį iki 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, jog ši byla nėra sudėtinga, pateikti procesiniai dokumentai ir jų priedai nėra didelės apimties, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, į kurį pareiškėjo atstovas jungėsi nuotoliniu būdu. Vien tai, kad teismo sprendimas netenkina R. B. ir, jo įsitikinimu, yra neteisingas, savaime nereiškia, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Esant išvardintų aplinkybių visumai konstatuotina, kad R. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nėra per didelis ar akivaizdžiai neproporcingas suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui ir apimčiai, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.

25. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apylinkės teismas pagrįstai R. B. veiksmuose konstatavo esant ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tinkamai parinko baudą, atitinkančią ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, bei pagrįstai priteisė proceso išlaidas, kurių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.