Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. N. D. A. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo V. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2018 metų I. N. D. A. apsigyveno Japonijoje, ištekėjo. I. N. D. A. grįžus į Lietuvą (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Z. buvo panaikinta laikinoji globa motinos prašymu ir Skuodo rajono savivaldybės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Z. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji priežiūra motinos I. N. D. A. prašymu, prižiūrinčiu asmeniu paskirta močiutė V. Z. Laikinoji priežiūra tėvų prašymu gali tęsti ne ilgiau, kaip 6 mėnesius, šiuo atveju iki (duomenys neskelbtini).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) gavo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos R. N. raštą, kuriame pažymėta, kad D. Z. nustačius laikinąją priežiūrą motinos prašymu, 2021 metų vasarą vaiko mama I. N. D. A. žadėjo sugrįžti, parengti dukrą psichologiškai vykti kartu gyventi į Japoniją, tačiau sugrįžusi nebuvo, su dukra pabendrauja tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, pinigų dukros išlaikymui nesiunčia, dėl didelio atstumo negali atstovauti dukrai mokykloje, gydymo įstaigose. Siūlė D. nustatyti globą ir paskirti globėją, jos senelę V. Z., kuri augina ir prižiūri anūkę.

(duomenys neskelbtini) ieškovė surašė Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimo metu buvo nustatyti rizikos veiksniai bei apsaugos poreikis: vaiko atstovas pagal įstatymą (mama) negali rūpintis vaiku, kadangi išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Nuo 2018 metų mama gyvena Japonijoje, į Lietuvą neplanuoja grįžti. Mama supranta, kad Japonijoje vaikui su ja būtų sudėtinga gyventi dėl kitokios kultūros, kalbos. Vaikas išreiškė norą gyventi su senele V. Z. Lietuvoje, su kuria gyvena nuo 1,5 metų amžiaus. Su mama Japonijoje gyventi nenori, nes Lietuvoje lanko mokyklą, meno mokyklą, turi draugų.

Ieškovė priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti nepilnametę D. Z. iš jos motinos I. N. D. A. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai priėmė nutartį, kuria išdavė leidimą paimti vaiką D. Z. iš jos motinos I. N. D. A. Paėmus nepilnametę iš įstatyminio atstovo, ieškovė iniciavo laikinosios globos procesą. Skuodo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) vaikui D. Z. nustatyta laikinoji globa ir paskirta laikinoji globėja V. Z.

Vaikas D. Z. išsakė savo nuomonę, kad su mama palaiko ryšį telefonu, bendrauja, tačiau pas mamą į Japoniją vykti gyventi nenori, jos noras gyventi su močiute, kur mergaitė gyvena nuo mažens, yra pripratusi, jaučiasi mylima, kur jai užtikrinamas svarbiausias ir esminis interesas augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje.

Ieškovės specialistai elektroniniu paštu bendravo su I. N. D. A., kuri (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką su paaiškinimu, kad ji su D. bendrauja beveik kasdien per Viber, Snapchat arba Skype programėles. Dažniausiai susirašinėja per Viber programėlę. Paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2021 m. vasario mėnesį. Praleido 20 dienų, visas dienas buvo namie su D. Dėl „koronos“ nepavyko apsilankyti šiais metais, buvo susirgusi sausio gale. Vasarą dėl darbo ir labai pakilusių bilietų kainų grįžti nepavyko. Su D. tarėsi, kad geriausia būtų kartu praleisti Kalėdas, jeigu planai nepasikeis, mano, jog grįš gruodžio mėnesio viduryje ir bus iki sausio mėnesio 6-7 d. Atsakovė teigė, kad padeda mamai išlaikyti D., tik pastaruoju metu nesiunčia pinigų, o tuos pinigėlius atideda ir grįžusi atiduos grynais, nes iš Japonijos banko pervedimai sudėtingi, o per Western Union tenka mokėti nemažus procentus. Taip pat minėjo, kad D. siunčia dovanas internetu tiesiai į namus Skuode. Taip pat grįždama į Lietuvą, parveža rūbų, kitų dovanų. I. N. D. A. teigė, kad sutinka, jog jos mama V. Z. taptų nuolatine D. globėja. Taip pat minėjo, kad jei ateityje pasikeistų situacija, t. y. jei vaikas norėtų su ja gyventi Japonijoje, ji siektų D. susigrąžinti.

Teismui atskyrus vaiką nuo motinos I. N. D. A., išlieka pareiga išlaikyti jį iki jo pilnametystės. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Atsakovė yra minėjusi, kad Japonijoje dirba mokykloje anglų kalbos mokytoja, ieškovė šios informacijos patikrinti neturi galimybės, jos gaunamas atlyginimas nėra žinomas, daugiau išlaikomų nepilnamečių neturi, todėl teismo prašo priteisti iš I. N. D. A. nepilnametės dukros D. Z. išlaikymui po 250 eurų, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nesutiko su atsakovės argumentais, kad prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydis yra per didelis.

Teismo posėdyje atsakovė pripažino ieškinį. Parodė, kad grįžti gyventi į Lietuvą neplanuoja. Su dukra pastoviai bendrauja nuotoliniu būdu. Mano, kad vaiko išlaikymui prašoma priteisti 250 Eur suma per mėnesį yra per didelė, galėtų mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą. Išlaikymo vaikui reguliariai neteikia. Turi 11 klasių išsilavinimą, dirba anglų kalbos mokytoja. Gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1400 Eur, tačiau Japonijoje brangus pragyvenimas. Reikia mokėti už butą, komunalinius mokesčius, todėl pinigų nelieka.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. Z. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad vaikas nuo pusantrų metų gyvena su ja, nes atsakovė pastoviai yra išvykusi į užsienį. Mano, kad vaikas yra svarbiausia, todėl atsakovė turėtų mokėti vaikui ieškinyje prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Iš valstybės už vaiką yra mokama apie 630 Eur, tačiau šių pinigų neišleidžia, juos taupo vaikui. Vaiką išlaiko patys su sutuoktiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl nustatytų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

Atsakovė I. N. D. A. yra vaiko D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), motina, vaikui tėvystė nėra nustatyta.

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti D. Z. iš vaiko mamos I. N. D. A.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui D. Z. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta V. Z.

Dėl vaiko ir motinos atskyrimo

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir pirmiau paminėtų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė negyvena Lietuvoje, nuo 2018 m. išvyko gyventi į Japoniją. Vaiko pasiimti kartu atsakovė neturi galimybės, be to vaikas nesutinka išvykti su mama gyventi į Japoniją. Atsakovė nėra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, bendrauja su vaiku nuotoliniu būdu, grįžusi į Lietuvą bendrauja su vaiku tiesiogiai. Epizodiškai teikia vaikui išlaikymą. Nurodo, kad pastoviai teikti išlaikymą neturi galimybių. Teismas sprendžia, kad atsakovė negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, t. y. dėl išvykimo gyventi į užsienį ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, todėl yra pagrindas atskirti vaiką D. Z. nuo motinos I. N. D. A.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 5 dalis).

Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 406 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Pirmiau paminėta, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui D. Z. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta V. Z. Ieškovės atstovė teismo posėdyje parodė, kad V. Z. tinkamai prižiūri vaiką, turi tam tinkamas sąlygas. V. Z. teisme parodė, kad vaiką prižiūri nuo pusantrų metų, vaikas yra prie jos pripratęs. V. Z. yra vaiko senelė. Esant nurodytoms aplinkybėms vaiko D. Z. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su laikinąja globėja V. Z.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra apie 633 Eur, atskaičiavus mokesčius. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėti teismui nepateikė. Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, daugiau išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovei negyvenant kartu su savo dukra, lėšos vaiko išlaikymui yra vienintelės išlaidos, kurias atsakovė skiria savo dukrai. Dėl to teismas pripažįsta, kad prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydis nėra per didelis ir atsakovė gali teikti ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės I. N. D. A. priteisiamas išlaikymas jos dukrai D. Z. po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl to iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinas 67,50 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, todėl šio žyminio mokesčio išieškojimo klausimas nespręstinas.

Duomenų apie kitas proceso dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti vaiką D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos I. N. D. A. (I. N. D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti vaiko D. Z. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. N. D. A. (I. N. D. A.) išlaikymą vaikui D. Z. po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išieškoti valstybei iš atsakovės I. N. D. A. (I. N. D. A.) 67,50 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Sprendimo dalys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo vykdomos skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.