- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-90-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21270-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio,
nuteistajam M. K. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjui advokatui Vytautui Agintui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies – 6 (šešių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų, visiškai pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą keičiant viena laisvės atėmimo diena, panaikinant M. K. lygtinį paleidimą ir paskiriant galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.
1. M. K. 2021 metų birželio 28 d. apie 13.40 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė prekes – 1 vnt., 0,75 litro talpos šampano „Moutard Cuvee des 2 Soeurs“, kurio vertė 47,99 eurai, 1 vnt., 0,75 litro talpos šampano su dėžute „Moet Brut Imperial“, kurio vertė 39,99 eurai, 1 vnt., 0,5 litro talpos konjako su dėžute „Courvoisier VSOP“, kurio vertė 40,99 eurai, 1 vnt., 0,7 litro talpos konjako su dėžute „Hennessy VS“, kurio vertė 37,99 eurai, šias prekes susidėjęs į savo turimą kuprinę praėjo pro parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasas už prekes nesumokėjęs, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 166,96 eurai.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu M. K. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Agintas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir taikyti M. K. BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas atidedant paskirtą 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę 1 metams, bei įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
2.1. Skunde teigiama, kad teismas nuspręsdamas paskirti subendrintą 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos vykdymo, priėmė neteisingą nuosprendį tinkamai neindividualizuodamas bausmės. Apeliantas nurodo, kad teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, taip pat asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos.
2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bausmė yra neadekvati padarytam baudžiamajam nusižengimui, neindividualizuota kaltininko asmenybei bei realių dabartinių gyvenimiškų aplinkybių visumai. Nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, žala padaryta, nebuvo, jis moka skolas už ankstesnius nusikaltimus, turi žmoną su kuria planuoja kurti šeimą, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, yra padaręs išvadas po paskutinės padarytos nusikalstamos veikos, lanko psichologo kursus, jis rūpinasi neįgalia ir sergančia mama būdamas vienintelis vaikas šeimoje, po įvykio atsiprašė įmonės atstovo, supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai tai vertina, sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu teisme, pradėjo dirbti.
2.3. Skunde nurodoma, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, ji nebuvo baigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nedidelė riba skiria padarytą veiką tarp baudžiamojo nusižengimo ir administracinio nusižengimo (17 eurų), ji buvo padaryta 2021 m. birželio 28 d., o jis teismo sprendimu 2021 m. spalio 1 d. buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, todėl teismas priimdamas sprendimą paleisti kaltinamąjį lygtinai įvertino jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, asmenybę ir priėmė sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ir po nuosprendžio priėmimo jis jokių nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nėra padaręs, todėl bausmės tikslai M. K. atžvilgiu gali būti pasiekti suteikiant galimybę koreguoti jo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, kadangi ilgalaikė bausmė neigiamai paveiks jo socialinius ryšius ir darbo santykius. Skunde taip pat nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kartu su teismo paskirtais įpareigojimais, šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirtą bausmę vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti maksimaliam terminui. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniu skundu neginčijamos faktinės baudžiamojo nusižengimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje padarymo aplinkybės, kvalifikavimo klausimas bei kaltė, tačiau nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, t. y. keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir prašoma atidėti M. K. paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas M. K. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino M. K. padaryto baudžiamojo nusižengimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į uždraustos veikos darymo motyvus ir tikslus, jo asmenybę – dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas dvidešimt kartų, taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, naują baudžiamąjį nusižengimą pasikėsino padaryti neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas M. K. už uždraustos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - areštą, nustatydamas jos dydį, kiek didesnį už vidurkį, t. y. 30 (trisdešimt) parų ir vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė M. K. 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalies – 6 (šešių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų, visiškai pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, panaikinant M. K. lygtinį paleidimą, paskyrė galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi M. K. ir jo gynėjas advokatas neginčija nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisako ir toliau vertina tik BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę nuteistajam M. K..
6. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).
7. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 4 dalis). Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, M. K. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Ir nors šios aplinkybės kartu su jam paskirta galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog M. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, praeityje M. K. teistas dvidešimt kartų – už įvairias tyčines nusikalstamas veikas. Ne vieną kartą jam buvo paskirtos griežčiausios bausmės, susijusios su terminuotu laisvės atėmimu. Paskutinįjį kartą M. K. buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, tačiau šią priešingą teisei veiką padarė būdamas pusiaukelės namuose, kas rodo, jog ir švelnesnės bausmės atlikimo sąlygos reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo M. K. elgesio pokyčiams neturėjo, jis ir vėl nusikalto, todėl teisėjų kolegijos manymu, ir šiuo atveju paskyrus nuteistajam M. K. įpareigojamus, ribojančius jo elgesį, nebus pasiektas pataisomasis poveikis, kurį apeliantas akcentuoja savo apeliaciniame skunde. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad jo padarytą uždraustą veiką nuo administracinio nusižengimo skiria tik 17 eurų riba, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad M. K. per pastaruosius penkerius metus yra padaręs net dvidešimt administracinių nusižengimų, o tai aukštesniajam teismui byloja apie nuteistojo nesugebėjimą laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų bei suponuoja išvadą, kad M. K. taikoma probacija nebus sėkminga.
8. Nuteistojo akcentuojamos šeiminės aplinkybės, socialinių ryšių pataikymas, neabejotinai yra svarbios vertinant asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio pozityvių pokyčių pakankamumą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo priešingo teisei elgesio. Tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde kritiškai vertina savo poelgius, nurodo, jog stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, dirba, lankosi pas psichologą ir dėl padarytos uždraustos veikos visiškai prisipažino bei gailėjosi, žala niekam nebuvo padaryta, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar nepakanka išvadai, kad M. K. taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti ir būdamas laisvėje jis nedarys naujų teisės pažeidimų. Nors po šios uždraustos veikos padarymo, kaip nurodo pats nuteistasis, jam ir buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo metu nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl darytina išvada, kad galiojant nekaltumo prezumpcijai šios aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nebuvo vertintos. Tačiau pažymėtina, kad M. K. buvo ne kartą teistas, jam buvo skirta terminuota laisvė atėmimo bausmė, kurią jis atlikinėjo pataisos įstaigoje ir patikėjus, jog nuteistasis gali būti taisomas mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, t. y. pusiaukelės namuose, jis vis tiek nesugebėjo susilaikyti nuo naujo teisės pažeidimo darymo, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių ir faktų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka M. K. paskirti vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo advokato prašymo ir M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo. Sutinkama, kad nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, taip pat asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020). Vertinamu atveju ne tik ankstesnių teistumų, bet nuteistąjį charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, sistemingas M. K. elgesys kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Nuteistojo skundo argumentai susiję su jo elgesio pokyčiais po šio teisės pažeidimo, jo pateikiamas subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsnio taikymui, vertinimas, skundžiamajame teismo nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti, todėl nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.