Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. individualios įmonės (toliau – R. B. IĮ) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-122-762/2020 pagal ieškovės R. B. IĮ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Giemeda“ dėl skolos už suteiktas paslaugas išieškojimo, tretieji asmenys: J. Ž., V. Ž., UAB „Rokmedis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė R. B. IĮ prašė priteisti iš UAB „Giemeda“ 4283,40 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti advokato ir teismo išlaidas. Pagal pateiktą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo (dalyko) pakeitimo ieškovė prašomą priteisti sumą sumažino iki 3283,40 Eur.

2. Nurodė, kad 2018-11-15 su UAB „Giemeda“ atstovaujančiu darbuotoju J. M. sutarė, kad R. B. IĮ suteiks UAB „Giemeda“ medienos išvežimo iš kirtavietės į miško sandėlį paslaugą. J. M. buvo nurodęs, kad jų bendrovė jau buvo atlikusi miško kirtimą pagal sutartį su miško savininku J. Ž.. Buvo sutarta, kad už 1 kub. m. medienos išvežimą (ištraukimą) į miško sandėlį UAB „Giemeda“ mokės 6 Eur, o jeigu reikės atlikti ir kitus darbus kirtavietėje už 1 kub. m. medienos mokės po 12 Eur. Kadangi R. B. įmonė neturėjo kuo nugabenti traktoriaus, tai UAB „Giemeda“ savo tralu nuvežė traktorių į kirtavietę ir parodė, kokią medieną iš kirtavietės išvežti ir jos sandėliavimo vietą. Iš viso R. B. įmonė iš kirtaviečių, esančių (duomenys neskelbtini) išvežė į sandėlį 570 kub. m. medienos ir papildomai atliko 10 kub. m. medienos kirtimo, tvarkymo, išvežimo darbus. Už atliktą paslaugą 2018-11-22 UAB „Giemeda buvo pateikta PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 4283,40 Eur sumai. Iš pradžių UAB „Giemeda“ sutiko apmokėti, bet po to, kai miško savininkas J. Ž. nurodė, kad trūksta medienos, atsisakė apmokėti už atliktus darbus.

3. 2019-11-19 pareiškime dėl ieškinio reikalavimo (dalyko) pakeitimo ieškovė nurodė, kad 2018-11-25 UAB „Giemeda“ elektroniniu paštu išsiuntus PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-29 UAB „Giemeda“ atliko dalinį sąskaitos apmokėjimą, pervesdama į ieškovės banko sąskaitą 1000 Eur, todėl ieškovė reikalavimą priteisti skolą mažino iki 3283,40 Eur, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimų nekeitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė; taip pat priteisė iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidas valstybei.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tarp R. B. IĮ kaip rangovo (subrangovo) ir užsakovo dėl medienos išvežimo iš kirtavietės darbų atlikimo buvo susiformavę rangos teisiniai santykiai, tačiau byloje ginčas kilo dėl to, su kuo R. B. IĮ sudarė susitarimą, tai yra kas davė užduotį R. B. IĮ atlikti miško medienos išvežimo iš kirtavietės darbus ir įsipareigojo po šių darbų atlikimo už juos atsiskaityti.

6. Remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad užsakovui UAB „Rokmedis“ ir rangovui UAB „Giemeda“ sudarius susitarimą dėl medienos biržės, esančios (duomenys neskelbtini) iškirtimo, kas apėmė medienos nukirtimą ir išvežimą iš kirtavietės, UAB „Giemeda“ atliko tik dalį susitarime numatytų darbų, tai yra stataus miško kirtimo darbus. Kitų susitarime numatytų darbų atlikti UAB „Giemeda“ neturėjo galimybių dėl sugedusios technikos, reikalingos medienos išvežimo iš kirtavietės darbams atlikti. UAB „Giemeda“ ir UAB „Rokmedis“ susitarimu buvo surašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Giemeda“ perdavė, o UAB „Rokmedis“ priėmė medienos kirtimo darbus už sutartą sumą. Užsakovas jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo nereiškė. Vėliau rangovas užsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui už miško kirtimo darbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad minėtu darbų priėmimo-perdavimo akto surašymo ir pasirašymo momentu, neskaitant vėliau pateiktos sąskaitos apmokėjimui už atliktus darbus, iš esmės ir baigėsi tarp UAB „Giemeda“ ir UAB „Rokmedis“ sudarytos rangos sutarties teisiniai santykiai. UAB „Giemeda“ ir UAB „Rokmedis“ nesudarius kito ar papildomo susitarimo dėl medienos išvežimo iš kirtavietės darbų atlikimo ir nesuderinus įkainių dėl to UAB „Giemeda“ neturėjo jokių teisių veikti UAB „Rokmedis“ vardu ar kaip generalinis rangovas. R. B. IĮ atliekant UAB „Rokmedis“ medienos išvežimo iš kirtavietės darbus UAB „Giemeda“ šių darbų nekontroliavo, o baigus darbus jų nepriėmė, o su R. B. derybas dėl medienos išvežimo iš kirtavietės darbų atlikimo vykdė UAB „Rokmedis“ vadybininkas V. L..

7. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertino, kad nagrinėjamuose medienos išvežimo iš kirtavietės darbų užsakymo santykiuose tarp šalių iš esmės įvyko nesusikalbėjimas, nes ieškovė R. B. IĮ manė, kad medienos išvežimo iš kirtavietės darbų užsakovas yra UAB „Giemeda“, atsakovė UAB „Giemeda“ buvo įsitikinusi, kad jos kaip rangovės teisiniai santykiai su UAB „Rokmedis“ jau buvo pasibaigę, o trečiasis asmuo UAB „Rokmedis“ manė, kad būtent ji yra medienos išvežimo iš kirtavietės darbų užsakovė R. B. IĮ, kaip rangovo, atžvilgiu. Tačiau darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė R. B. IĮ, priimdama užsakymą darbų atlikimui ir nesudarydama jokių rašytinių sutarčių su konkrečiu asmeniu dėl darbų atlikimo, atlikusi darbus to nederindama su užsakovu, tai yra nesurašydama darbų priėmimo-perdavimo akto, prisiėmė riziką, dėl savalaikio ir tinkamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad ieškovės R. B. IĮ pareikštas reikalavimas UAB „Giemeda“ dėl skolos priteisimo už atliktus medienos traukimo bei kirtimo darbus yra pareikštas ne tam atsakovui, tai yra ne tam asmeniui, kuris turi pareigą atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas išieškojimo iš UAB „Giemeda“ yra nepagrįstas ir dėl to atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. IĮ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo UAB „Rokmedis“ atstovo J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nurodytomis aplinkybėmis, kurias jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino UAB „Giemeda“ vadybininko J. M. nurodytų aplinkybių, jog atsakovė ieškovę žodiniu susitarmu, nesudarant jokių darbų priėmimo – perdavimo aktų, samdydavo medienos iš kirtavietės išvežimo darbams atlikti, kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Svarbu ir tai, kad ieškovei išsiuntus PVM sąskaitą atsakovei, ši jos negrąžino ir priėmė, kas patvirtina susiklosčiusius bendradarbiavimo santykius bei darbų atlikimo faktą, kai tuo tarpu jokie santykiai ieškovės ir UAB „Rokmedis“ dėl paslaugų užsakymo nesiejo.

8.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo faktinės galimybės ieškovei medieną pristatyti atsakovei, kadangi mediena buvo vežama ir iškraunama UAB „Rokmedis“ miško sandėlyje. Be to, UAB „Rokmedis“ atstovas J. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo bendrovė per vadybininką J. L. medienos išvežimui iš kirtavietės žodiniu susitarimu susitarė su ieškove, tačiau ieškovė atsakovės, kaip generalinės rangovės, sutikimo dėl tiesioginių darbų iš užsakovo vykdymo, neprašė, dėl ko ieškovės ir atsakovės žodiniai susitarimai dėl medienos išvežimo išliko nepakitę.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Giemeda“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl to, kad žodinės rangos sutarties dėl nukirstos medienos ištraukimo šalimi (užsakovu) buvo ne UAB „Giemeda“, bet UAB „Rokmedis“ ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai.

9.2. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys darbų rangos sutarties sudarymą būtent su UAB „Rokmedis“, teismo nebuvo įvertinti ar buvo įvertinti netinkamai. Šiuo atveju teismas pagrįstai atsisakė vertinti J. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip fakto, jog ieškovo paslaugos užsakovu buvo UAB „Giemeda“, pripažinimą ar kaip įrodymą, sukelianti kokias nors teisines pasekmes atsakovui UAB „Giemeda“, kadangi teisme pats J. Ž., apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai šioje dalyje buvo padaryti netiksliai išsireiškus, be to, tokie parodymai neatitinka bylos aplinkybių ir kitų byloje surinktų įrodymų, o teismas turi vertinti ne atskirus įrodymus, bet jų visetą. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė R. B. IĮ, priimdama užsakymą darbų atlikimui ir nesudarydama jokių rašytinių sutarčių su konkrečiu asmeniu dėl darbų atlikimo, atlikusi darbus to nederindama su užsakovu, tai yra nesurašydama darbų priėmimo-perdavimo akto, prisiėmė riziką, dėl savalaikio ir tinkamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju, byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia tvirtinti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo yra pareikštas ne tam asmeniui, dėl ko ieškinys laikytas nepagrįstu ir atmestas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, jog nagrinėjamuose medienos išvežimo iš kirtavietės darbų užsakymo santykiuose tarp šalių iš esmės įvyko nesusikalbėjimas, nes ieškovė R. B. IĮ manė, kad medienos išvežimo iš kirtavietės darbų užsakovas yra UAB „Giemeda“, atsakovė UAB „Giemeda“ buvo įsitikinusi, kad jos kaip rangovės teisiniai santykiai su UAB „Rokmedis“ jau buvo pasibaigę, o trečiasis asmuo UAB „Rokmedis“ manė, kad būtent ji yra medienos išvežimo iš kirtavietės darbų užsakovė R. B. IĮ, kaip rangovo, atžvilgiu. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad prieš ieškovei atliekant nukirstos miško medienos išvežimo iš kirtavietės darbus, jų metu ar po jų atlikimo, jokios rašytinės rangos, subrangos ar kitos šių darbų atlikimo sutartys pasirašytos nebuvo; taip pat nebuvo pasirašyti dabų perdavimo – priėmimo aktai; ant ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros nebuvo atsakovės (jos darbuotojo) parašo, patvirtinančio sutikimą su šia sąskaita; atsakovė neigia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl susitarimo dėl medienos kirtimo ir išvežimo darbų su ieškove; trečiasis asmuo J. Ž., kuris yra ir trečiojo asmens UAB „Rokmedis“ atstovas (direktorius) nurodė, kad būtent UAB „Rokmedis“ atstovaujama V. L. užsakė miško medienos traukimo darbus pas R. B. IĮ, o V. L. asmeniškai J. Ž. skambino ir derino darbų užsakymo įkainius.

14. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, jog UAB „Giemeda“ ir UAB „Rokmedis“ dėl atliktų darbų yra pasirašę darbų priėmimo-perdavimo aktą, o byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Rokmedis“ ir UAB „Giemeda“ turėtų viena kitai pretenzijų dėl darbų atlikimo ar apmokėjimo už juos ar būtų sudarę kitus susitarimus dėl darbų atlikimo, kas taip pat patvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog UAB „Giemeda“ turėjo teisę veikti UAB „Rokmedis“ vardu, jo naudai ar kaip generalinis rangovas.

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją galią, visumą bei padarė pagrįstas išvadas, kad byloje esantys įrodymai, priešingai nei tvirtina apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB „Giemeda“ veikė UAB „Rokmedis“ naudai ar jos interesais, sudarė susitarimą su ieškove konkrečiai dėl UAB „Rokmedis“ miško dalies iškirtimo bei medžių išvežimo, o taip pat kontroliavo ar buvo atsakinga už dalį darbų, kurie nebuvo atlikti pasirašant priėmimo – perdavimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės papildomai nekartoja pirmosios instancijos teismo individualiai įvertintų įrodymų bei padarytų išvadų ir pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

16. Vertinant nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, svarbu ir tai, kad atsakovė UAB „Giemeda“ (atstovo G. R.), trečiais asmuo J. Ž. bei liudytojas J. M., apklausiami pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog J. M., prieš tai pasikalbėjęs su R. B., J. Ž. tik nurodė galimą medienos išvežimo iš kirtavietės darbų atlikimo subjektą, tai yra R. B. IĮ, o toliau su R. B. derybas dėl medienos išvežimo iš kirtavietės darbų atlikimo vykdė UAB „Rokmedis“ vadybininkas V. L., ką iš esmės pripažįsta ir atsakovės atstovas, kuris patvirtino, jog J. Ž. įmonės atstovas V. L. jam parodė plotą iš kur reikės išvežti jau nupjautą medieną. Be to, pati ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog miško medienos išvežimo darbų UAB „Giemeda“ nekontroliavo, medieną pristatydavo į UAB „Rokmedis“ miško sandėlį, kur medieną apskaitydavo UAB „Rokmedis“ atstovas V. L..

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad trečiasis asmuo J. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino iš ieškovės užsakęs miško medienos traukimo ir kirtimo darbus bei nurodė, kad UAB „Giemeda“ atliko miško kirtimo darbus, tačiau miško traukimo darbų atlikti negalėjo, kadangi jiems sugedo traktorius, todėl jis, pasiteiravęs UAB „Giemeda“, kreipėsi į ieškovė, su kuria įmonės vadybininkas V. L. buvo kartu nuvažiavę į mišką ir derino medienos traukimo darbus. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas J. M. bei V. L..

18. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė, priimdama užsakymą darbų atlikimui ir nesudarydama jokių rašytinių sutarčių su konkrečiu asmeniu dėl darbų atlikimo, atlikusi darbus to nederindama su užsakovu, tai yra nesurašydama darbų priėmimo-perdavimo akto, prisiėmė riziką, dėl savalaikio ir tinkamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Todėl byloje nesant jokių kitų įrodymų, išskyrus ieškovės nurodomas aplinkybes, susijusias su ieškovės darbų atlikimu UAB „Giemeda“, yra pagrindas spręsti, kad ieškovės R. B. IĮ pareikštas reikalavimas UAB „Giemeda“ dėl skolos priteisimo už atliktus medienos traukimo bei kirtimo darbus yra pareikštas ne tam atsakovui, tai yra ne tam asmeniui, kuris turi pareigą atsiskaityti su ieškove.

19. Pirmiau išdėstytų išvadų nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su neva nepagrįstai nevertintais J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje duotais parodymais, ieškovės anksčiau sudarytomis žodinėmis sutartimis su UAB „Giemeda“ bei aplinkybe, kad atsakovė negrąžino išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

20. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog apklausiamas teismo posėdyje J. Ž. paaiškino teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatitikimus, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo tikslūs, kadangi jis galėjo netinkamai nurodyti faktines aplinkybes. Kita vertus, pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens J. Ž. duoti parodymai yra nuoseklūs bei sutampa su pirmiau minėtų liudytojų parodymais, dėl ko nėra pagrindo nesivadovauti jo teisme duotais parodymais. Papildomai sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad J. Ž. įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą savaime neleidžia nesivadovauti jo teisme duotais parodymais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sprendžiami rangos sutarties šalių sutartiniai santykiai bei jų tinkamas kvalifikavimas, todėl J. Ž. išsireiškimai apklausos protokole, kuriuos teisme jis paneigė, negali būti pripažinti, kaip neabejotinai patvirtinantys, kad užsakovu ieškovo atžvilgiu buvo būtent UAB „Giemeda“, juo labiau kad jis nėra šalis ir neturi teisės pripažinti faktų. Kita vertus, nesivadovavimas trečiojo asmens J. Ž. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais nesudaro pagrindo priimti priešingą, nei skundžiamas, teismo sprendimą, kadangi byloje nėra jokių įrodymų (išskyrus ieškovės nurodomas aplinkybes), leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą dėl ieškovės sudarytos sutarties būtent su atsakove, o ne trečiuoju asmeniu UAB „Rokmedis“.

21. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, susijusį su anksčiau sudarytomis žodinėmis darbų atlikimo sutartimis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai bei įvykę darbų atlikimo faktai niekaip nepatvirtina nagrinėjamu atveju buvus šalių susitarimą dėl darbų atlikimo. Kita vertus, nėra paneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ankstesni sandoriai buvo sudaromi ne su atsakovės darbuotoju, o su direktoriumi, o be to ankstesnės ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos atsakovės vadovo G. R., taip šiam patvirtinant ne tik sandorio sudarymo faktą, pačios sąskaitos-faktūros gavimo faktą, tačiau iš esmės ir patvirtinant darbų/paslaugų atlikimo bei priėmimo – perdavimo faktą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta pirmiau, ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta bei patvirtina atsakovės, dėl ko negali būti pripažinta pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės nurodomas aplinkybes, juo labiau kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog medžių traukimo ir kirtimo apimtis, jų pristatymą bei apskaitą kontroliavo UAB „Rokmedis“ atstovas. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu ir vertinti, kad ankstesnių žodinių sandorių sudarymo faktas įrodo ginčo susitarimo sudarymą su atsakove. Kartu pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad atsakovė, gavusi ieškovės PVM sąskaitą faktūrą paštu, jos negrąžino, neįrodo, kad atsakovė šią sąskaitą priėmė, juo labiau kad tarp šalių buvo susiklostę santykiai, jog išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra pasirašomos ir atsakovės, tokiu būdu užtikrinant išrašytos sąskaitos patvirtinimą. Reikšminga ir tai, kad byloje taip pat nėra paneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės išrašyta sąskaita yra deklaruota bei apskaityta PVM sąskaitų faktūrų registre.

22. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentą dėl atsakovės, kaip generalinio rangovo, sutikimo ieškovei atlikti darbus UAB „Rokmedis“ naudai nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog plačiau analizuoti bei vertinti šį argumentą nėra teisinio bei faktinio pagrindo, kadangi byloje nėra įrodymų leidžiančių konstatuoti tarp ieškovės ir atsakovės šiuo atveju susiklosčius generalinės rangos teisinius santykius. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad miško medienos išvežimo darbų UAB „Giemeda“ nekontroliavo; ištrauktą medieną apskaitydavo UAB „Rokmedis“ atstovas V. L.; ieškovė, priimdama užsakymą darbų atlikimui, nesudarė jokių rašytinių sutarčių su konkrečiu asmeniu dėl darbų atlikimo; atlikusi darbus nepasirašė jokio darbų perdavimo – priėmimo akto; o be to PVM sąskaitą – faktūrą atsakovei išsiuntė neturėdama jos pripažinimo.

23. Papildomai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015 ir kt.).

24. Taigi nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų procesinį sprendimą, neleidžia vertinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti civilinio proceso pažeidimai, netinkamai vertinti įrodymai ar pažeisti teisės aktai. Tačiau nesant įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visuma.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės r. B. IĮ apeliacinis skundas yra atmetamas, iš ieškovės atsakovei UAB „Giemeda“ priteisiamos 726 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. B. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Giemeda“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.