Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) R. J., A. J., antstolei A. M., dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnis, 667 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis bei vykdomosios bylos Nr. 0151/24/00729 medžiaga nustatyta, kad antstolės A. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0151/24/00729 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-71073 dėl 150,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. J., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su A. J., 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu Nr. S-24-151-21274 sustabdyti lėšų išmokėjimą, sustabdė skolininko R. J. sutuoktinės A. J. pajamų dalies, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, neviršijant 314,46 Eur sumos ir 2024 m. rugsėjo 16 d. nurodymu Nr. S-24-151-21275 nutraukė piniginių lėšų išmokėjimą skolininko sutuoktinės A. J. visose sąskaitose bei 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu Nr. S-24-151-21278 pasiūlė skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, todėl antstolė 2024 m. gruodžio 9 d. siūlymu Nr. S-24-151-28202 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kt. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas R. J. ir A. J. yra sutuoktiniai, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. sausio 3 d. yra užvesta civilinė byla Nr. e2YT-982-1231/2025 pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

CK 3.100 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus, 4 punktas numato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatas, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos, o pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra jungtinė su sutuoktiniu nuosavybė, dalis negali būti nustatoma po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1235-560/2014; 2015 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1508-603/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2876-450/2015).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką bei aplinkybę, kad teisme yra užvesta civilinė byla dėl R. J. ir A. J. santuokos nutraukimo, skolininko R. J. turto dalis jo sutuoktinės gaunamose pajamose negali būti nustatyta, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0151/24/00729 grąžinti antstolei A. M.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.