Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 30 parų arešto bausmė.

Iš N. G. priteista civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 156,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. G. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 11 d., apie 11.45 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), pagrobė 24,95 Eur vertės 1 l talpos butelį degtinės „ABSOLIUT“, 3 vienetus bendros 59,97 Eur vertės 1 l talpos butelius degtinės „DANZKA VODKA“ (vieneto vertė 19,99 Eur), 4 vienetus bendros 71,96 Eur vertės 0,7 l talpos butelius degtinės „DANZKA VODKA“ (vieneto vertė 17,99 Eur), taip pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės – bendros 156,88 Eur – vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį neginčija, nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir prašo paskirti jam viešųjų darbų bausmę, kad galėtų atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam N. G. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), anksčiau teistas net 28 kartus, iš jų daugiausia būtent už vagystę, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes pagal ANK 108 straipsnį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 120–200, t. 2, b. l. 1–223), jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis nusikalstama veika padarytos turtinės žalos neatlygino.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. G., teigdamas, kad jis prisipažino savo kaltę visiškai ir nori atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, prašė jam paskirti viešųjų darbų bausmę. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis N. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau teisiamajame posėdyje dėl savo nusikalstamų veiksmų visiškai nesigailėjo, priešingai, savo elgesį kaip ir pateisino, teigdamas, jog neturi iš ko pragyventi. Pažymėtina, kad nuteistasis analogiškas nusikalstamas veikas daro nuolat, jis už analogiškų baudžiamųjų nusižengimų padarymą ir anksčiau buvo nuteistas arešto bausmėmis, jis ir po šios nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo padarė dar analogiškų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 29 d., 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiais, ir tai parodo, kad jis jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, yra linkusi nusikalsti asmenybė, jis ne tik kad neatlygino anksčiau nusikalstamomis veikomis padarytų žalų, tačiau, kaip jau aptarta, daro vis naujas nusikalstamas veikas, o kartu ir turtines žalas, o nusikalstamų veikų darymas tapo jo pragyvenimo šaltiniu. Pažymėtina, kad teismo skiriama bausmė negali būti paranki nuteistajam, juolab, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, atlikęs bausmes už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas, turėjo visas galimybes dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau jis niekur nedirba, nusikalstamas veikas daro vieną po kitos, ir būtent tai parodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo susiformavusio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. N. G. yra kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti N. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – arešto bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta nuteistojo N. G. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas labai daug kartų, ir nėra linkęs pasitaisyti bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir jokių teigiamų išvadų nedaro, pirmosios instancijos teismas už padarytą baudžiamąjį nusižengimą teisingai nustatė maksimalų arešto bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

12. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, keisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 9 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.