Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisių atėmimo termino ir baudos išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 6 d. gautas A. K. prašymas dėl baudos išdėstymo, kuriuo jis prašo jam paskirtos 3 900 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 48 mėn. terminui, kadangi šiuo metu jis yra bedarbis, jam buvo atlikta stuburo operacija, po kurios negali fiziškai dirbti, taip pat turi du nepilnamečius vaikus.

2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme papildomai gautas A. K. prašymas dėl teisių atėmimo termino, kuriuo jis prašo teisių atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 26 d., kai jam buvo apribota teisė vairuoti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. paaiškino, kad priimant nuosprendį paskirtos baudos mokėjimas nebuvo išdėstytas dalimis. Nurodė, kad šiais metais trauma atsinaujino. Teismui pateikta epikrizė išrašyta praėjusių metų liepos mėnesį, t. y. prieš įvykį, nes jis vairavo iki gruodžio mėnesio. Paaiškino, kad turi du nepilnamečius sūnus. Gyvena su sugyventine, kuri dirba (duomenys neskelbtini) kasininke, ir vienu sūnumi, kitas sūnus gyvena ne su juo, tačiau jis moka po 120 Eur išlaikymą, yra pasiėmęs keturis kreditus, iš kurių vienam nemokėjo jau 3 mėn., per mėnesį susidaro labai didelė pinigų suma. Pinigus, kuriuos gauna kaip pašalpą, perveda sūnaus išlaikymui. Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 2 mėn., tačiau realiai jis neturi iš ko sumokėti paskirtos baudos, todėl norėtų ją mokėti dalimis, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis kuo ilgesniam terminui. Nurodė, kad jam yra žinoma apie tai, jog paskirta bauda gali būti pakeista į areštą. Prašo teisių atėmimo terminą skaičiuoti nuo gruodžio 26 d., kai jam buvo apribota teisė vairuoti. Taip pat prašo grąžinti teises, kad jis galėtų dirbti, sumokėti paskirtą baudą, išlaikyti šeimą ir neįklimptų į dar didesnes skolas.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis, kad terminas būtų skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. Dėl teisių grąžinimo paaiškino, kad nėra svarbių priežasčių, kurioms esant galėtų būti tenkintas toks prašymas, todėl jo tenkinimui nepritaria. Nurodė, kad paskirtą baudą išdėstyti 48 mėn. laikotarpiui nėra pagrindo, o ir bausmė, išdėsčius paskirtos baudos mokėjimą tokiam ilgam terminui, prarastų prasmę, todėl prašo paskirtą baudą išdėstyti 12 mėn.

Motyvuojamoji dalis

A. K. prašymas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1182-988/2019, A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, į kurios dydį įskaičiuota A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 26 d. 20.50 val. iki 2018 m. gruodžio 27 d. 9.21 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis), ir nustatyta galutinė 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu A. K., be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1182-988/2019 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylankės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendį nuteistasis A. K. apskundė apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 4 d.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22-25 straipsniuose. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą, o 4 dalyje numatyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį arba juridinio asmens valdymo organą ar įgaliotą asmenį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis, kuriuo paskirta bauda, pirmiausia vykdomas nuteisto asmens valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos galutinės 78 MGL (3 900 Eur) dydžio baudos mokėjimas dalimis nebuvo išdėstytas, todėl taikoma BVK 22 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad teismo paskirtą baudą privaloma sumokėti per 2 mėn. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats nuteistasis A. K., teismo posėdyje nurodydamas, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda nebuvo išdėstyta, nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėn. Pagal šiuo metu formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-88-177/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-280-387/2017) tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tokiu atveju, atidėjus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam paskirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Aukščiau paminėtose nutartyse nurodyta, kad spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino atidėjimo, nuosprendį priėmęs teismas turi vadovautis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, nes nuteistojo prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti atidėjimo patenka į šios nuostatos reguliavimo sritį. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat į tai, kad nuteistasis A. K. šiuo metu dėl sveikatos būklės yra bedarbis, turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas gyvena su juo, o kitam iš gaunamos pašalpos moka po 120 Eur išlaikymo, turi kreditinių įsiskolinimų, bei tai, kad nevengia sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos baudos, o siekia savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, tačiau dėl per mėnesį susidarančios labai didelės pinigų sumos neturi realios galimybės per 2 mėn. sumokėti paskirtos baudos, A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 78 MGL (3 900 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminas atidėtinas ilgesniam nei įstatymo numatytas terminas. Tačiau pažymėtina, dėl bausmės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kilę padariniai (šiuo atveju – prievolė mokėti baudą, t.y. papildomos išlaidos) nesuteikia prioriteto prieš visuomenės lūkesčius, kad bus užtikrintas visuomenės saugumas, užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Bausmė kaip valstybės prievartos priemonė neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant bausmės tikslų, todėl A. K. patiriami asmeniniai nepatogumai nėra pagrindas bausmės įvykdymo terminą atidėti tokiam ilgam laikotarpiui. Juolab, kad ir nusikalstamą veiką pareiškėjas padarė po to, kai jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai. Nustatytinas baudos mokėjimo terminas 14 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. K., be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam buvo apribota 2018 m. gruodžio 26 d. , tačiau iš 2019 m. sausio 2 d. pažymos apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą įtariamajam matyti, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. K. buvo paimtas 2019 m. sausio 2 d., todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – dvejų metų terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. sausio 2 d., o ne nuo 2018 m. gruodžio 26 d., kai nuteistasis buvo sulaikytas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. prašė grąžinti atimtas teises, kad galėtų dirbti, sumokėti paskirtą baudą, išlaikyti šeimą ir neįklimpti į dar didesnes skolas. Tokiu prašymu A. K. siekia jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – panaikinimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyventinti bausmės paskirtį, o būtent: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai), kurios asmuo negali įvykdyti dėl svarbių priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Iš pateikto teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, kad teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte, gali būti pakeistos tik esant objektyvioms priežastims, tačiau baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – pakeitimo ar panaikinimo. Pažymėtina, kad toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 218-03-23 nutartis byloje Nr. 1S-206-810/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017-07-04 nutartis byloje Nr. 1S-96-519/2017 ir kt.). Atsižvelgus į nurodytą, darytina išvada, kad toks A. K. prašymas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4, 6 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

A. K. prašymą tenkinti iš dalies.

Atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos A. K. galutinės 78 MGL (3 900 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą 14 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarties įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – dvejų metų terminą skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 2 d.

Likusioje dalyje A. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.