- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1-1182-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60961-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2018 m. gruodžio 26 d., apie 19:17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis A. K. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Viskas įvyko 2018 m. gruodžio 26 d. Jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gėrė su kaimynu J. K.. Žmona pradėjo bartis, paprašė išeiti. Tuo momentu jis jau buvo ne kokioje stadijoje, todėl kai buvo užėjęs J. L., paprašė, kad juos pavežtų prie ežero pagerti. Važiavo jo automobiliu Opel Zafira. Jie toliau gėrė nuvykę prie (duomenys neskelbtini). Gėrė degtinę, dviese su J. K. išgėrė apie 1 litrą. Važiuojant atgal su J. K. įvyko konfliktas, dėl ko J. išmetė iš mašinos, o J. toliau vežant jį namo užgeso automobilis, jis užmigo ant galinės sėdynės. Pabudo tik vėliau, kai J. priėjo prie jo, o automobilis stovėjo kažkur (duomenys neskelbtini). Raktelius jis padavė pradžioje kaimynui, kuris padavė moteriškei, kuri patraukė automobilį į šoną. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo lauke, nevairavo automobilio. Pūtė į alkotesterį. Negali pasakyti, koks buvo nustatytas girtumas, tačiau jautėsi apsvaigęs. Niekada nesėdo už vairo išgėręs, nes dirba vairuotoju, reikia šeimą išlaikyti. Tą vakarą buvo su džinsais ir raudona striuke. Jevgenijus buvo su mėlynais džinsais, mėlyna striuke, J. - su raudona striuke ir džinsais.
Liudytojas J. K. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Jie gėrė su A. pas A. namuose. Atėjo A. draugas, kurio paprašė nuvežti į mišką prie (duomenys neskelbtini). Ten gėrė, bet susipyko, todėl A. išvarė jį, sakė, eiti namo pėsčiomis. Išėjo pėsčiomis namo. Po to pamatė, kad (duomenys neskelbtini), viduryje kelio stovi automobilis. Buvo kolona mašinų, negalėjo pravažiuoti, nes A. mašina stovėjo viduryje kelio, o jo draugo J., kuris vežė juos į mišką, nebebuvo. Kai jis atėjo, A. miegojo automobilio gale. Jis priėjo, paėmė iš A. raktus, padavė moteriškei, kurios vardo nežino, kad ji patrauktų automobilį. Neprisimena, iš kur buvo paimti rakteliai, ar iš daiktadėžės, ar iš užvedimo spynelės. Nežino, iš kur ta moteris atsirado. Po to A. išlipo iš mašinos ir kartu laukė policijos. Policiją iškvietė žmonės, nes A. girtas miegojo automobilyje ir negalėjo mašinos pravažiuoti. A. nevairavo automobilio nei į priekį, nei atgal. Matė, kad J. vairavo grįžtant. Matė, kad J. nuo miško iki (duomenys neskelbtini) vairavo, nes ten buvo posūkis į (duomenys neskelbtini) ir jis pastebėjo, kad J. su juo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jį be einantį pralenkė važiuojantis automobilis ir matė, kad vairavo J. Nepamena, su kokia striuke buvo apsirengęs.
Liudytojas J. L. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad namuose A. su savo žmona, t. y. sugyventine, truputį susipyko. Jis A. ir J. paėmė iš namų, jie truputį girtavo, paprašė pavežioti, nes jis buvo blaivas, o A. išgėręs. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį Opel Zafira, kuris priklauso A. Vežė A. ir Ž., t. y. J. Prie (duomenys neskelbtini), kažkiek pabuvo. A. ir Ž. sėdėjo automobilio gale ir gėrė. Po to A. su Ž. tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. A. išmetė J. iš mašinos ir jie su A. važiavo namo. Po to automobilis užgeso, A. jį išvadino „lochu“, dėl ko jie susipyko. Bandė užvesti, bet nepavyko, todėl jis trenkė durimis ir išėjo. Automobilį paliko ant gatvės. Jis nuėjo namo, o A. liko automobilyje. Nepamena, kur paliko raktelius. Kas vyko toliau, nežino. Po kurio laiko kai ėjo į parduotuvę, tai mašinos jau nebuvo. Jie su A. buvo su raudonomis striukėmis, o Ž. buvo su juoda striuke.
Liudytojas A. R. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. su porininke L. D. patruliavo 5 PK teritorijoje. Apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas užstatė pravažiavimą, išėjęs iš automobilio konfliktuoja. Nuvykus į vietą, buvo rastas automobilis Opel Zafira, kuris buvo užgesintas, bet su įjungtais žibintais. Į juos kreipėsi pranešėjas, kuris nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį. Asmuo buvo pakviestas į automobilį, buvo nustatytas girtumas 2,14‰. Iškviestas kitas ekipažas, nuvežtas į narkologinį, nustatyti neblaivumą. Jie su porininke laukė, kad išvežtų automobilį. Kaltinamasis pripažino, kad norėjo važiuoti į ligoninę pas savo tėvą, pripažino, kad vairavo. Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti kiek nuvažiavo, kur, iš kur važiavo, nes buvo neblaivus, sakė, kad reikia važiuoti pas tėtį. Pranešėjas sakė, kad matė, kaip šis asmuo (kaltinamasis) vairavo automobilį. Buvo paimtas iš jo paaiškinimas. Už stovinčio automobilio grūsties nebuvo. Jis buvo užtvėręs vieną, kairės pusės juostą, bet pro dešinę pravažiuoti buvo galimybė. Nepamena, ar kai atvažiavo, kitų pašalinių stovinčių automobilių buvo, tačiau vis tiek susidarydavo spūstis, nes atvažiuojantis automobilis turėjo praleisti iš kitos pusės važiuojantį automobilį. Nustatė neblaivumą, 2,14‰, kvito atspausdinti nepavyko dėl techninių kliūčių, neveikė alkotesterio spausdintuvas. Alkotesterio priedas yra spausdintuvas, kuris tuo metu buvo išsikrovęs. Nepavyko atspausdinti, todėl buvo nufotografuota, įkelta į policijos sistemą. A. K. judesiai buvo nekoordinuoti, į klausimus neatsakinėjo, lengvai nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, negalėjo pateikti kontakto savininko, nei raktų negalėjo paduoti.
Liudytojas K. T. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad viskas vyko gruodžio 26 d. po 19 val. Jis nešė daiktus į automobilį iš draugės tėvų. Buvo tamsu, bet eismas (duomenys neskelbtini) buvo nemažas. Matė, kad iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis Opel Zafira, kuris sustojo. Tada pradėjo rinktis žmonės, vairuotojas bandė užvesti, bet nesisekė. Iš variklio garso girdėjo ar tai pergazavimas buvo, keistas vairavimas. Po to atsidarė langą, ginčijosi su praeiviu. Bandė užvesti, nuvažiuoti, todėl jis paskambino 112. Kažkuris iš ten buvusių žmonių įtikino jį atiduoti automobilio raktelius, kuriuos perdavė per langą, liko sėdėti, bet netrukus išlipo iš automobilio ir liko stovėti šalia. taip pat matė, kaip iš vairuotojo vietos išlipo kaltinamasis, buvo vienas automobilyje. Kaltinamąjį gali atpažinti iš veido, 100 proc. yra tikras, kad čia tas pats asmuo. Per jo stebėjimo laiką gal kokius 5 metrus pavažiavo ir užgeso. Nuo laiptinės yra 10-15 metrų iki automobilio. Gerai automobilį matė. Situaciją stebėjo iki tol, kol vairuotojas (kaltinamasis) perdavė raktelius ir išlipo iš automobilio. Vairuotojas buvo su rausva, kaip oranžine striuke, kapišonas su kailiu, džinsai mėlyni. Automobilis trukdė eismui (duomenys neskelbtini), pradėjo darytis kamštis. Iš esmės buvo galima pravažiuoti, bet buvo sunku. Viena moteris negalėjo pravažiuoti. Ji pasakė, duok, patrauksiu tavo automobilį. Iš kur ji raktelius gavo, nematė, neatkreipė dėmesio. Ji patraukė automobilį dešiniau, į šalikelę, ir laukė policijos.
Liudytoja S. Ž. apklausta teismo posėdyje parodė, kad kolegos kvietė pagalbą, nes sustabdė (nežino ar kolegos sustabdė, nes atvykus į vietą kolegos jau buvo atvykę) neblaivų vairuotoją. Jie atvyko, pamatė kaltinamąjį, neblaivų, agresyviai nusiteikusį pradžioje. Kažkiek su juo pabendravo, jis nurimo, po to vėl suagresyvėdavo. Vieni kolegos liko laukti kol atvažiuos automobilio išsivežti. Jie vežė asmenį į VPLC kraujo mėginiui paimti. Vežant kaltinamasis elgėsi agresyviai, kiek pamena, automobilio viduje daužė plastikinę pertvarą. Kaltinamojo vardo, pavardės nepamena. Ką kalbėjo su asmeniu, nepamena. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, daužė plastikinę pertvarą automobilio viduje, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, kad susidoros. Kiek pamena, tai kai atvyko, jis (kaltinamasis) buvo su draugu, tik nežino, ar draugas atėjo po įvykio, ar kartu važiavo. Draugo duomenų nepamena. Nepamena, ar asmuo ką sakė dėl vairavimo, ar pripažino, ar neigė.
Liudytoja L. D. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus, kad Pilaitėje, galėjo būti (duomenys neskelbtini), yra asmuo, kuris vairavo automobilį neblaivus, pranešėjas laukia vietoje. Nuvykus į įvykio vietą, priėjo prie kelkraštyje stovėjusio pranešėjo. Vairuotojas (kaltinamasis), kurį nurodė pranešėjas, buvo šalia automobilio, kažkur vaikščiojo. Šalia stovėjo kaltinamojo draugas, kurio vardo, pavardės neatsimena, kuris vaikščiojo prie žmonių ir kažką kalbėjo. Kolegai pasakė, kuris yra vairuotojas, todėl kolega nuėjo prie jo. Ji daugiau bendravo su pranešėju. Dar buvo priėjusi moteris, kuri sakė, kad matė kaip vairavo kaltinamasis, bet ji atsisakė duoti parodymus ir nuėjo. Klausimų nekilo, ar tas asmuo vairavo, ar ne. Kai jį (kaltinamąjį) pasisodino į automobilį, tai asmuo buvo visiškai neadekvatus, šnekėjo nesąmones. Klausė, ar vairavo, sakė, taip, ir paaiškino, jog važiavo pas tėvą į ligoninę, tėvas miršta, ligoninėje kažkas gimdo. Pranešėjas dar sakė, kad matė, jog buvo susidariusi spūstis, dėl ko kažkokia moteris, važiuodama iš paskos, išlipo ir patraukė kaltinamojo mašiną, kad galėtų mašinos pravažiuoti. Ji su kaltinamuoju gražiai kalbėjo, kolega vaikščiojo, rinko įrodymus. Kolegą atleidinėjo iš darbo, ir ją atleido. Sakė, kad pažįsta kažkokį FNTT viršininką ir moterį kažkokią, kuri jai „suės“ karjerą. Nepamena ar kaltinamojo klausė, ar šis vairavo, ar tik važiavo, tačiau iš atsakymo suprato, kad jis vairavo, važiavo pas tėvą į ligoninę.
Byloje pateiktas CD diskas, kuriame yra failas, t. y. garso įrašas - „2018_12_26_19-17-22_25.06+37061400783.mp3“ (b. l. 137). Minėtame garso įraše užfiksuota, kad atsiliepia moteris ir prisistato 112. Vyras atsako „Sveiki visiškai girtas vairuotojas (duomenys neskelbtini), visiškai gatvę užtvėręs <...> Opel Zafira, (duomenys neskelbtini), moteris pasitikslina numerius. Moteris klausia ar automobilis kažkur važiuoja, bando šalintis. Vyras atsako, kad vairuotojas užgesino variklį, kažką aiškinasi, raktelius galimai padavė. Moteris tikslinasi ar vairuotojas gatvėje ar kieme, vyras patikslina, jog gatvėje yra. Nurodo savo pavardę ir kad policijos nelauks, yra asmenų, kurie neleis vairuoti asmeniui. Moteris nurodo, kad informavo policiją.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojai J. L., K. T. patikslino aplinkybes, nurodytas liudytojų apklausų metu, t. y. parodė tikslias vietas, kur buvo paliktas automobilis (b.l. 76-78, 86-88)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. P. 2018 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 26 d., 19:17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. K. vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu Alcotest 6810 nustatytas sunkus 2,14 promilių girtumo laipsnis (b. l. 5).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 rodmenimis, kuriuose užfiksuota, kad A. K. nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 40).
Respublikinio Priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 322 nurodyta, kad A. K. atsisako tikrintis girtumą alkoholio matavimo aparatu, taip pat atsisako duoti kraujo mėginį. A. K. veido oda paraudusi, nevykdo nurodymų parodyti liežuvį, atsisako nustatyti pulso duomenis, stovėsena svyruoja, nevykdo nurodymų, skirtų nustatyti judesių tikslumą, eiseną, atsisako rodyti rankas, vokus, liežuvį, siekiant nustatyti jų virpėjimą. Nusiskundimų neišsako, neatsako į klausimus kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą. A. K. apžiūros metu yra agresyvus, keikiasi, judrus, šaukia, grasina susidoroti su pareigūne. A. K. mąstymas padrikas, kalba iš dalies rišli. (b. l. 39)
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos L. D. 2018 m. gruodžio 26 d. surašytame priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte, nurodyta, kad priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aprašyti matomi automobilio apgadinimai – atšokusi priekinio bamperio apatinė dalis, išmuštas dešinės keleivio pusės priekinis ratas (b. l. 10)
Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K. (b. l. 15).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos
BK 281 straipsnio 7 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56 2000), „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“ (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641), „Bendros asmens būklės įvertinimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641).
Taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltininkas turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ne vėliau kaip per vieną valandą nuo eismo įvykio (Taisyklių 10 punktas). Ši nuostata svarbi todėl, kad atlikus medicininę apžiūrą šiam terminui praėjus, jos rezultatai negali būti laikomi patikimais.
Metodikos 7 punkte nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir kitose biologinėse terpėse žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio. Promilė – tai alkoholio kiekis 1000 g biologinės terpės, gramais. Metodikos 11.4. punkte nurodyta, jog, nustačius neblaivumą, nurodomas laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės); vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės); sunkus (alkoholio koncentracija kraujyje viršija 2,5 promilės).
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog, tikrinant blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. 2100 koeficientas taip pat taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. Būtent gautas rezultatas, t. y. alkoholio koncentracija kraujyje promilėmis (o ne iškvėptame ore) ir parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Tai reiškia, kad atspausdinus alkotesterio parodymus, matome alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis. Tai patvirtina ir Matavimo priemonės tipo tyrimo pažymėjimas Nr. 2089 bei prie jo esantys priedai (b. l. 43-55). Pagal priedą (b.l. 53) matyti, kad alkotesterio matavimo vienetai gali būti programuojami į mg/L arba ‰, kai promilės rodo alkoholio koncentraciją kraujyje. Tokia pati informacija nurodyta ir UAB „Alkotesteris“ rašte. Pagal pateiktą alkotesterio fotonuotrauką (b. l. 40) darytina išvada, kad alkotesteris buvo nustatytas rezultatą rodyti promilėmis, kas reiškia, kad buvo matuojama alkoholio koncentracija kraujyje. Priešingu atveju, matuojant alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, būtų rodoma mg/L, bet ne promilės.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros arba iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto įvertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-40/2012 ir kt.). Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. K. kraujyje buvo nustatyta 2,14 promilių alkoholio koncentracija.
Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar A. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Nors kaltinamasis šias aplinkybes neigė, tačiau jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.
Pagal liudytojų J. L. ir J. K. bei kaltinamojo A. K. paaiškinimus nustatyta, kad A. K. ir J. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, paprašė, kad juos su A. K. automobiliu Opel Zafira iki (duomenys neskelbtini) pavežtų J. L.. Šis sutiko ir minėtą automobilį kartu su A. K. ir J. K., sėdinčiais automobilio gale, nuvairavo iki ežero. Ten A. K. ir J. K. toliau vartojo alkoholį, o J. L. jų laukė. Vėliau pastarasis A. K. ir J. K. vežė su minėtu automobiliu atgal, tačiau pakeliui A. K. ir J. K. susipyko, todėl A. K. išlaipino J. K. iš automobilio. Po to, važiuojant (duomenys neskelbtini), automobilis, kurį vairavo J. L., užgeso, dėl ko tarp J. L. ir A. K. kilo konfliktas. Dėl šio konflikto J. L. paliko automobilį gatvės važiuojamojoje dalyje ir nuėjo pėsčiomis namo. Faktinių aplinkybių iki šio momento neginčijo ir kaltinamasis, jo parodymai šioje dalyje sutampa su J. L. ir J. K. parodymais, todėl teismas šioje dalyje vadovaujasi minėtų asmenų paaiškinimais.
Nors A. K. teigė, kad po to, kai J. L. išlipo iš automobilio ir išėjo, jis automobilio nevairavo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojo K. T. parodymai. K. T. parodė, kad matė kaip automobilis Opel pavažiavo apie 5 metrus, vėliau sustojo. Iš šio automobilio vairuotojo vietos išlipo būtent kaltinamasis. K. T. kategoriškai nurodė, kad jis atpažįsta kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris įvykio metu vairavo automobilį ir išlipo iš vairuotojo vietos. Matė, kad kaltinamajam sunkiai sekėsi važiuoti, jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas pažymėjo, kad automobilyje daugiau žmonių nebuvo, o jis minėtą automobilį stebėjo visą laiką nuo to momento kai pamatė jį važiuojantį iki tada, kai kaltinamasis išlipo iš automobilio. Tarp jo ir automobilio Opel buvo 10-15 atstumas, gatvė iš dalies apšviesta, todėl jis visas įvykio aplinkybes gerai matė.
Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo K. T. parodymais, nes jie yra nuoseklūs (analogiški duoti ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tokios pačios aplinkybės nurodytos garso įraše Bendrajam pagalbos centrui), iš esmės neprieštaringi, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra duomenų, kad jis turėtų motyvą duoti neteisingus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo ir kaltinamojo nesieja jokie santykiai, jie nėra pažįstami. Teismas įvertina ir tai, kad atstumas tarp K. T. ir A. K. nebuvo didelis, gatvė buvo apšviesta.
Be to, minėtus K. T. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai – liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. R., atvykęs į įvykio vietą, bendravo su A. K., kuris tuo metu pripažino vairavęs automobilį ir teigė norėjęs važiuoti pas tėvą į ligoninę. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir teisme apklausta liudytoja L. D., kuri paaiškino, kad kalbant su kaltinamuoju, jis pripažino vairavęs automobilį, apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, neminėjo. Kartu pažymėtina ir tai, kad L. D. parodė, jog prie jo buvo priėjusi nenustatyta moteris, kuri taip pat teigė, jog matė kaip automobilį vairavo būtent kaltinamasis. Taigi tiek A. R., tiek L. D. parodymai patvirtina K. T. nurodytas aplinkybes dėl automobilio vairuotojo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikus parodymų patikrinimo veiksmus su liudytojais J. L. ir K. T., buvo nustatyta, kad J. L., po to kai susipyko su A. K., automobilį paliko apie 51 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo kampo (b.l. 86-87). Tuo tarpu K. T. įvykio vietoje parodė, kad automobilis Opel, po to, kai jį vairavo kaltinamasis, sustojo ir buvo paliktas apie 41,90 m atstumu nuo to paties (duomenys neskelbtini) namo kampo (b.l. 76-77). Taigi atstumas tarp vietos, kurioje J. L. buvo paliktas automobilis ir vietos, kurioje vėliau K. T. pamatė sustojantį automobilį, yra 9,10 metrų. Minėta, kad K. T. nurodė, jog matė kaip A. K. vairavo automobilį apie 5 metrus, todėl teismas sprendžia, kad A. K. vairavo automobilį apie 9 metrus, iš kurių apie pusę kelio jį stebėjo liudytojas K. T.. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės atitinka tuo metu buvusią A. K. būklę dėl apsvaigimo ir sugebėjimo adekvačiai elgtis, nes, pagal K. T. parodymus, A. K. vairavimas kėlė įtarimų (stipriai gazuojama ir pan.). Todėl teismas sprendžia, kad šie byloje esantys įrodymai patvirtina K. T. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog automobilį vairavo būtent A. K..
A. K. gynėjas pateikė versiją, kad liudytojo K. T. parodymai yra nepatikimi, nes K. T. galėjo supainioti įvykio vietoje buvusius du asmenis, kurie buvo su raudonomis striukėmis – A. K. ir J. L.. Tačiau teismas vertina tai, kad K. T. įvykio vietoje apskritai nematė J. L. – jis jo neatpažino sėdinčio teismo salėje kaip buvusio įvykio vietoje. Be to, pagal liudytojo J. L. paaiškinimus, pastarasis iš įvykio vietos išėjo palikęs automobilį kitoje vietoje nei įvykio vietoje jį sustojusį rado K. T.. Dar daugiau – K. T. automobilyje matė tik vieną asmenį, o iš automobilio, po važiavimo, išlipo irgi tik vienas asmuo. Todėl teismas sprendžia, kad K. T. parodymai yra pakankamai patikimi, o jais netikėti ar abejoti nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs liudytojų J. L., K. T., J. K., A. R., L. D. parodymus, K. T. ir J. L. paaiškinimus, duotus įvykio vietoje, juos sulyginęs ir sujungęs į vieningą visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai koncentracija kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės.
Pats A. K. neigė vairavęs automobilį. Teismas, vertindamas A. K. versiją, pažymi, kad A. K. parodymai nebuvo nuoseklūs (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pripažinęs užvedęs automobilį ir jame sėdėdamas kartu su J. K. jį šildė), jo paaiškinimų apie tai, ką jis veikė nuo J. L. išėjimo momento, daugiau niekas byloje nepatvirtina. Be to, pagal medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 322 nustatyta, kad A. K. mąstymas padrikas, kalba iš dalies rišli, įvykio aplinkybes atsimena iš dalies (b. l. 39), kas reiškia, kad ne visas aplinkybes jis gali prisiminti. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems aukščiau išvardintiems įrodymams, teismas jo paaiškinimus laiko gynybine versija, kurią atmeta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog A. K. padarė jam inkriminuotą, BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą, nusikalstamą veiką, t. y. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilių etilo alkoholio).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 57-60), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmė laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2018-12-26 20:50 val. iki 2018-12-27 09.21 val. išbūtas laikas (b.l. 22-23).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodamas neblaivus, A. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajai ateityje pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes, kad nėra A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jog alkoholio koncentracija A. K. kraujyje žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Todėl kaltinamajam A. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas didesnis nei draudimo naudotis specialia teise vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis, priklauso A. K.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių
2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu A. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuriuo laikinai apribota A. K. nuosavybės teisė į jam nuosavybės teise priklausantį automobili Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. birželio 28 d. (b. l. 34). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018-12-26 20.50 val. iki 2018-12-27 09.21 val. išbūtą laiką, kas atitinka 2 MGL dydžio baudą ir laikyti, kad neatlikta baudos dalis yra 78 MGL (3900 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti A. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas W0L0TGF7522016153.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas W0L0TGF7522016153, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
A. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.