- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-415-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60961-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Ugniaus Trumpulio, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 26 d. 20.50 val. iki 2018 m. gruodžio 27 d. 9.21 val. (prilyginta 2 MGL dydžio baudai) ir laikyta, kad neatlikta baudos dalis yra 78 MGL (3900 Eur), vadovaujantis BK 68 straipsniu A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas A. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 26 d., apie 19.17 val., Vilniuje, Papilėnų g., ties namu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinant.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nustatytos automobilio Opel Zafira vairavimo aplinkybės, o būtent, kas ir kada jį vairavo, prieštarauja liudytojų parodymams. Apeliantas nurodo nevairavęs automobilio. Liudytojų J. L., J. K. ir apelianto A. K. parodymais nustatyta, kad automobilį Opel Zafira iki Salotės ežero vairavo J. L., o vėliau pastarasis vežė J. K. ir A. K. atgal. Papilėnų gatvėje užgesus automobiliui tarp A. K. ir J. L. kilo konfliktas. Teismas nepagristai išsamiai nenagrinėjo J. L. veiksmų ir suteikė prioritetą liudytojo K. T. parodymams, kurie iš esmės prieštarauja J. L. parodymams. K. T. tvirtino matęs, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo A. K. ir atpažino pastarąjį, tačiau tokie K. T. parodymai prieštarauja J. L. parodymams, kad dėl konflikto J. L. paliko automobilį gatvės važiuojamojoje dalyje ir nuėjo pėsčiomis namo. Nepagrįsta teismo išvada, kad K. T. parodymai nuoseklūs, o jais netikėti nėra pagrindo. Įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės nėra garantas, kad asmuo sako tiesą, ne visada įmanoma viską prisiminti ir matyti nuo pradžios iki galo. Teismo vertinimas, jog atstumas tarp K. T. ir A. K. nebuvo didelis, gatvė buvo apšviesta, nepagrįstas. K. T. gebėjimas, esant kitiems stovintiems automobiliams, matyti ir identifikuoti asmenis vairavusius automobilį O. Z., nebuvo patikrintas eksperimento būdu. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nebuvo atpažintas kaip asmuo, vairavęs automobilį O. Z. Liudytojas apeliantą pirmiausia pamatė teismo posėdyje, kurio nagrinėjimas neįvyko, todėl antrame teismo posėdyje jo parodymai, jog atpažino kaltinamąjį, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Byloje nebuvo paneigta, kad liudytojas K. T. galėjo supainioti du įvykio vietoje buvusius asmenis raudonomis striukėmis – A. K. ir J. L.. Akivaizdu, kad K. T. matymas apsiriboja asmens, vairavusio automobilį O. Z., striukės spalvos matymu. Pareigūnų parodymai tarpusavyje prieštaringi, nepatikimi.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįsta teismo išvada, jog A. K. kraujyje buvo nustatyta 2,14 promilių alkoholio koncentracija, kadangi apelianto kraujyje alkoholio koncentracija nebuvo nustatinėjama. Alkotesterio parodymai, kurie yra byloje kaip fotonuotrauka, yra nepatikimi ir visiškai neinformatyvūs, neturi jokių identifikacinių požymių.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir apeliantą išteisinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ginčija faktinę aplinkybę, kad jis vairavo automobilį, be to, aplinkybę, kad jo kraujyje buvo 2,14 promilių alkoholio koncentracija, kadangi alkotesterio duomenys, kurie byloje pateikti kaip fotonuotrauka, yra nepatikimi ir neinformatyvūs, neturintys identifikacinių požymių.
7. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė. BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys visumoje jungiasi į nuoseklią, chronologinę bei logišką įrodymų grandinę, kuri patvirtina, kad būtent A. K. inkriminuojamu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jo veika kvalifikuota tinkamai ir už ją paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga.
8. Apeliaciniame skunde A. K. kategoriškai neigia vairavęs automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2018 m. gruodžio 27 d. įtariamuoju jis parodė, kad apie 18 val. atėjo pašildyti automobilio, kuris buvo paliktas Papilėnų gatvėje, Vilniuje. Buvo išgėręs, kartu su juo atėjo kaimynas J. K.. Jie abu įsėdo į automobilį, kurį jis (A. K.) užvedė ir šildė. Kai maždaug po 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, jie stovėjo lauke ir rūkė. Pats buvo apsirengęs raudona striuke, o J. K. tamsiai. Automobilio nevairavo, tik užvedė jį, kad sušiltų variklis(b. l. 27). Susipažinęs su bylos medžiaga (b. l. 63) parodymus pakeitė, pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 67-68), o ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad automobilio nešildė, tą vakarą savo bute gėrė su kaimynu J. K., o vėliau paprašė J. L. pavežti juos gerti prie ežero. J. L. automobiliu O. Z. nuvežė prie Salotės ežero, kur jis toliau vartojo alkoholį kartu su J. K., o po to su pastaruoju susibarė. Atgal juos vežė J. L.. Įvykus konfliktui, jis J. K. išsodino. J. L. vairuojant užgeso automobilis, pats užmigo ant galinės sėdynės. Pabudo kai J. K. priėjo prie jo, o automobilis stovėjo Papilėnų g. Raktelius jis padavė kaimynui, kuris padavė moteriškei, kuri patraukė automobilį. Kai atvyko policijos pareigūnai, pats buvo lauke, nevairavo automobilio. Kaimynas buvo vietoje, kai atvyko policija, o J. L. buvo nuėjęs namo. Atvykus pareigūnas, jis pūtė į alkotesterį, jautėsi apsvaigęs. Tą vakarą buvo su džinsais ir raudona striuke, J. K. su mėlyna striuke ir mėlynais džinsais, o J. L. su raudona striuke ir džinsais (b. l. 123-124).
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. automobilio vairavimo faktas įrodytas baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. parodymus, jog jis nevairavo automobilio, paneigia liudytojo K. T. parodymai.
10. Liudytojas K. T. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 28 d. apklausiamas liudytoju parodė, kad apie 19.17 val. buvo automobiliu atvažiavęs į Papilėnų gatvę ir sustojęs netoli namo (duomenys neskelbtini), krovė daiktus į savo automobilį, kai pamatė privažiuojantį prie jo automobilio automobilį O. Z.. Šitas automobilis sustojo maždaug 10 m iki jo automobilio ir užgeso. Matė, kad automobilį vairuoja vyras, apsirengęs rausvos spalvos striuke. Priekinio keleivio vietoje nieko nebuvo, vairuotojas buvo vienas automobilyje. Vairuotojas bandė užvesti automobilį, bet jam nesisekė, tada nuleido savo durelių stiklą ir pradėjo bartis su kažkokiu praeiviu, kuris bandė jį sudrausminti. Vyras raudona striuke vis dar sėdėdamas vairuotojo vietoje pro atidarytą langą pats padavė tam žmogui, su kuriuo konfliktavo, automobilio raktus. Pamanė, kad vyrai turbūt pažįstami. Netrukus automobilio O. Z. vairuotojas su rausvos spalvos striuke išlipo iš automobilio, pasitraukė ant šaligatvio ir visiškai ramiai stovėjo netoli savo automobilio iki policijos pareigūnų atvykimo. Pareigūnai įsodino automobilio O. Z. vairuotoją į savo automobilį (b. l. 17). Apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme liudytojas K. T. davė iš esmės analogiškus parodymus. Detalizavo, jog automobilis O. Z. važiavo lėtai, jį vairavo kaltinamasis, kuris buvo vienas automobilyje, gal kokius 5 metrus pavažiavo per jo stebėjimo lauką ir užgeso. Liudytojas nurodė matęs, kad apeliantas ginčijosi su praeiviu, o vėliau išlipo iš vairuotojo vietos (b. l. 128-130). Taigi, liudytojas K. T. matė ir kategoriškai patvirtino buvus automobilyje tik vieną vyrą, kuris vilkėjo raudoną striukę ir kurio neblaivumą tikrino atvykę pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas vairuotoją matė dar įvykio vietoje, atmestinas skundo argumentas, kad jis apeliantą pamatė tik pirmosios instancijos teismo posėdyje. Akcentuotina, kad šis liudytojas matė automobilį O. Z. ir jo vairuotoją iš nedidelio atstumo. Anksčiau liudytojas apelianto nepažinojo, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais. Parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.l.76-77) užfiksuota, kad liudytojas K. T. matė važiuojantį automobilį O. Z., kuris sustojo viduryje Papilėnų g. važiuojamosios dalies. Be to, minėti parodymai iš dalies atitinka A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis sėdėjo už vairo, bandė užvesti automobilį, prie jo priėjo piktas J. K., kuris paėmė iš jo raktelius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Liudytojas J. K. 2019 m. vasario 18 d. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. K. vartojo alkoholį, kol A. K. miškelyje prie ežero paliko jį, o pats su vairuotoju nuvažiavo. Likęs vienas ėjo kažkur 15-20 minučių. Pamatė kelio važiuojamojoje dalyje, per vidurį, stovintį A. K. automobilį, automobilio galinėje sėdynėje miegojo A. K.. Vairuotojo vietoje nieko nebuvo, jis pažadino A. K., kuris pro tarpą tarp priekinių sėdynių pasilenkė į priekį ir ištraukė raktus iš užvedimo spynelės, po ko nuleido durelių lango stiklą, padavė pro atidarytą langą jam automobilio raktelį. Jis šį raktą padavė nepažįstamai moteriai, kad ši patrauktų A. K. automobilį. A. K. išlipo iš automobilio (b. l. 80). Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. K. paaiškino, kad A. K. yra jo kaimynas. Prie Salotės ežero vartojo alkoholį, po to susipyko, sakė eiti namo pėsčiomis ir ėjo. Papilėnų gatvėje A. K. automobilis stovėjo viduryje kelio, o A. K. miegojo automobilio gale. Jis pabeldė, A. K. atidarė langą ir padavė jam raktelius, rakteliai buvo daiktadėžėje. Nelabai pamena, iš kur buvo paimti rakteliai, ar iš daiktadėžės, ar iš užvedimo spynelės (b. l. 124-125). Vertinant liudytojo J. K. parodymus pažymėtina, kad jis nematė automobilio vairavimo fakto Papilėnų g., Vilniuje, o jo parodymai apie automobilio raktelių buvimo vietą nebuvo nuoseklūs. Be to, J. K. įvykių versija, jog jam atėjus A. K. miegojo automobilio gale, prieštarauja liudytojo K. T. parodymams apie A. K. sėdėjimo vietą, kuriais teismas vadovaujasi. Pažymėtina ir tai, kad J. K. parodymų visuma iš esmės patvirtina A. K. kaltę – jis nurodė, jog jam atėjus automobilyje buvo tik A. K., kad būtent A. K. jam iš automobilio padavė automobilio raktelius, kas patvirtina liudytojo K. T. parodymus dėl automobilį vairavusio asmens. Pats A. K. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 67) nurodė sėdėjęs už automobilio vairo, kai priėjo J. K..
12. Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 17 d. apklausiamas liudytoju parodė, kad pavažiavus apie 600-700 m nuo vietos, kur J. K. buvo išlaipintas, maždaug ties Papilėnų g. 9 ar 11 namu, netikėtai užgeso variklis ir automobilis sustojo. A. K. pradėjo keiktis jo atžvilgiu visokiais žodžiais. Jis susinervino, išlipo iš automobilio O. Z. ir išėjo namo. Kas vyko toliau, nežino (b. l. 85). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas J. L. parodė, kad važiavo dviese, vairavo automobilį, A. K. sėdėjo gale. Po to automobilis „užgeso“, bandė užvesti, bet nepavyko, tai išėjo namo. Automobilis liko gatvėje, o A. K. liko automobilyje. Nepamena, kur padėjo raktelius – gali būti, ištraukė ir metė A. K., gali būti, paliko spynelėje. Kas vyko toliau, nežino. Išdėstyti liudytojo J. L. parodymai nepaneigia A. K. kaltės. Iš jų matyti, kad A. K. liko automobilyje vienas su automobilio rakteliais ir tuo metu nemiegojo.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojo K. T. gebėjimas, esant kitiems stovintiems automobiliams, matyti ir identifikuoti asmenis vairavusius automobilį O. Z. nebuvo patikrintas eksperimento būdu, kad A. K. nebuvo atpažintas kaip asmuo, vairavęs automobilį, kad K. T. galėjo supainioti du įvykio vietoje buvusius asmenis raudonomis striukėmis – A. K. ir J. L., tačiau aplinkybę, kad įvykio vietoje nebuvo J. L., patvirtino ne tik pats liudytojas J. L. (kuris neparodė, kad J. K. būtų padavęs automobilio raktelį), bet ir liudytojas J. K., todėl šiuo atveju vairuotojų supainiojimo tikimybė atmestina. Be to, K. T. matė, kaip prieš išlipant vairuotojas automobilio raktelius perdavė kažkokiam asmeniui, o liudytojas J. K. patvirtino, kad automobilio raktelius paėmė būtent iš A. K., kuris automobilyje buvo vienas, todėl akivaizdu, kad liudytojas K. T. nesupainiojo automobilį vairavusio asmens. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą liudytojo K. T. parodymams, nes kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio jame detaliai aptarti tiek apeliantą kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, o priimant procesinį sprendimą vertintas įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog A. K. vairavo automobilį, abejonių nekelia.
14. Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojo K. T. parodymai iš esmės prieštarauja J. L. parodymams yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog J. L. parodė apie įvykius, vykusius iki jam išlipant iš automobilio, o K. T. – apie įvykius vykusius jau išlipus J. L. iš automobilio, todėl jų parodymai vieni kitiems neprieštarauja.
15. BK 281 straipsnio 7 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
16. Byloje nustatyta, kad A. K. buvo tikrinamas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0128, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, kaip matyti iš turimų bylos duomenų, alkotesteriui buvo atlikta metrologinė patikra, patvirtinanti apie jo tinkamumą naudoti (b. l. 41). Alkotesteris yra skirtas greitam testuojamo asmens alkoholio koncentracijos organizme nustatymui (b. l. 43), todėl nepagrįstas A. K. argumentas, kad jo kraujyje alkoholio koncentracija nebuvo nustatinėjama.
17. A. K. pirminės apklausos metu parodė, kad vartojo alkoholį, neatsimena, apie ką kalbėjo su policijos pareigūnais, kaip pūtė į alkotesterį, ir kaip jį vežė į Priklausomybės ligų centrą mėginiui paimti (b. l. 27). Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai – tiek įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, tiek kartu su A. K. buvę asmenys, tiek įvykį matęs ir apie jį pranešęs asmuo. Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino dviese su A. K. gėrę tą vakarą, ikiteisminio tyrimo metu konkretizavo, jog išgėrė 1 litro talpos degtinės butelį pas A. K. namuose, o po to dar vieną 1 litro talpos degtinės butelį prie ežero (b. l. 80). Kad tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus pripažįsta ir pats A. K.. Todėl ši aplinkybė teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir 2018 m. gruodžio 26 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktas Nr. 322 (b. l. 39), kuriame nurodyta, kad A. K. nevykdė nurodymų, neatsakinėjo į klausimus, atsisakė duoti kraujo mėginį ir pūsti į alkotesterį, tačiau nurodyta, kad juntamas stiprus alkoholio kvapas, asmuo svyruoja, kalba tik iš dalies rišli, atsimena tik iš dalies. Taigi nors A. K. ir atsisakė dar kartą pasitikrinti girtumą alkotesteriu bei duoti kraujo mėginį, kiti medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys apie stiprų alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, svyravimą, dalinę atmintį, vyriausiosios tyrėjos L. D. 2018 m. gruodžio 26 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 7) bei vyriausiosios patrulės S. Ž. 2018 m. gruodžio 26 d. tarnybinis pranešimas(b.l.8), kuriuose nurodyta, kad A. K. buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas, liudytojų K. T. bei J. K. parodymai, kad A. K. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, iš esmės patvirtina alkotesteriu nustatytus patikrinimo duomenis. Taip pat Minėtas aplinkybes liudytojos patvirtino ir apklausiamos pirmosios instancijos teisme. Liudytojas policijos pareigūnas A. R. taip pat patvirtino nuteistajam nustatytą 2,14 promilės girtumą.
18. Be kita ko, aplinkybė, jog byloje nebuvo atspausdinta ir pateikta alkotesterio šaknelė, dar nėra pakankamas pagrindas abejoti alkotesterio duomenimis (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-229-843/2017) ar juo labiau teigti, kad tokie duomenys yra neinformatyvūs ar neturi identifikacinių požymių. Nepaisant to, kad A. K. atsisakė tikrintis blaivumą Respublikiniame priklausomybės ligų centre, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Teismų praktikoje asmens alkoholio koncentracija kraujyje nustatoma ne tik ištyrus asmens, vairavusio automobilį, biologinę terpę – kraują, bet ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019).
19. Iš byloje esančios alkotesterio fotolentelės matyti, kad matavimui naudotas alkotesteris Alcotest 6810, kuris rodė rodmenį: 2,14 promilės (b. l. 40), todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog fotonuotrauka yra visiškai neinformatyvi. Minėtos matavimo priemonės tipas Alcotest 6810 yra metrologiškai įteisintas Lietuvos metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-21 (b. l. 45), byloje yra Patikros sertifikatas Nr. 0842755, galiojantis iki 2019 m. sausio 17 d. (b. l. 41). Jau 2018 m. gruodžio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. D. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad dėl techninių kliūčių nebuvo galimybės atspausdinti alkotesterio kvito, todėl rodmenys buvo nufotografuoti ir prie ROIK įkelta nuotrauka (b. l. 7). Minėtas aplinkybes ikiteisminio tyrimo, 2019 m. sausio 7 d. liudytojo apklausos metu patvirtino liudytojas patrulis A. R. (b. l. 20), kuris minėtas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 127-128). Teismo posėdyje jis taip pat parodė, kad automobilio priedas yra spausdintuvas, kuris tuo metu buvo išsikrovęs, todėl nepavyko matavimo rezultatų atspausdinti, todėl jie buvo nufotografuoti ir įkelti į sistemą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes matyti, kad matavimo atlikimo metu prietaisas buvo metrologiškai įteisintas, į bylą buvo pateiktas ir prietaiso patikros sertifikatas, buvo matuotas būtent apelianto neblaivumas ir jo rodmenys užfiksuoti fotolentelėje, alkotesteris Alcotest 6810 veikė, tačiau neveikė tik jo priedas, todėl minėto prietaiso atliktu matavimu abejoti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantas teigė, jog minėti matavimai yra nepatikimi ir neturi jokių identifikacinių požymių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad matavimai atlikti metrologiškai įteisinta ir patikrinta įranga, o jų atlikimo faktą ir rezultatus patvirtina ne tik fotolentelė, bet ir šioje apimtyje nuoseklūs policijos pareigūno A. R. parodymai, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
20. Bylos proceso metu surinkti aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0128 A. K. buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas, be to, A. K. neginčijo tiek alkoholio vartojimo, tiek jo tikrinimo alkotesteriu fakto. Todėl, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. K. kraujyje buvo 2,14 promilės alkoholio.
21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos įgyvendinti bausmės paskirtį.
22. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.