Vilniaus apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Laimonui Judickui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau tekste – Vilniaus apskrities VPK KPV) atstovui Renatui Ivanauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinių nusižengimų bylą pagal Vilniaus aps. VPK KPV apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo, priimto A. S. (A. S.) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2017-08-28 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-114998736-17, kuriame nurodyta, kad 2017-08-28, apie 11.30 val., Vakariniame aplinkkelyje, šalia Gudelių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, persirikiuodamas nedavė kelio greta važiavusiam automobiliui Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šiuo automobiliu susidūrė. Nuo smūgio Subaru Impreza atsitrenkė į kelio atitvarą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai ir kelio atitvaras. Taip A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2017-10-30 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities VPK KPV apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nutarimą Nr. A15.-5064-990/2017 ir priimti naują nutarimą – grąžinti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad 2017-10-19 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vilniaus apskrities VPK KPV Vilniaus miesto apylinkės teismui A. S. bylą pateikė be procesinių trūkumų. Vidaus reikalų įstaiga vairuotojo neblaivumo patikrinimą pažymėjo bylos medžiagoje vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 7 punkto reikalavimais, numatančiais, kad kiekvienas tikrinimo atvejis, kai etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra didesnė už leidžiamą, taip pat kiekvienas transporto priemonių vairuotojų, susijusių su eismo įvykiu, per kurį žūva žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų ar administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų tikrinimo atvejis fiksuojami administracinio nusižengimo protokole ar kitame procesiniame dokumente arba pareigūno tarnybiniame pranešime. Administracinio nusižengimo protokole Nr. 10ANP-114998736-17 ir pareigūno tarnybiniame pranešime buvo įrašyti duomenys dėl A. S. nustatyto neblaivumo laipsnio. 2017-10-12 raštu Vilniaus miesto apylinkės teismas paprašė Vilniaus apskrities VPK KPV kuo skubiau atsiųsti alkotesterio šaknelę, nenurodant nei pateikimo datos, nei teismo posėdžio datos, todėl, vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu terminu, alkotesterio šaknelė teismui buvo pateikta 2017-10-20. Mano, kad teismas, iki posėdžio pradžios negavęs alkotesterio šaknelės, bent galėjo pasidomėti dėl laiku nepateiktos medžiagos bei taikyti ANK 634 straipsnio nuostatas, nenutraukdamas administracinio nusižengimo teisenos. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skubotą sprendimą, nutolo nuo teismų formuojamos praktikos, pagal kurią, siekiant pašalinti abejones ar prieštaravimus dėl asmens kaltumo, būtina tiesiogiai apklausti liudytojus, aktyviai tirti įrodymus, siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes ir tik išnaudojus visas galimybes, kai surinktų įrodymų nepakanka abejonėms dėl asmens kaltės pašalinti, pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas Laimonas Judickas prašė skundą atmesti.

Nukentėjusioji A. K.-J., kuri apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimą, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu šiukšliavežė nestabdydama persirikiavo į jos eismo juostą, ji bandė išvengti susidūrimo, tačiau pajuto smūgį, nuo kurio trenkėsi į kelio atitvarą. Buvo apgadintas jos automobilis ir kelio atitvaras. Maždaug po valandos nuo eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai patikrino A. S. neblaivumą – buvo nustatytas 1,33 promilių girtumas. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, buvo ramus, į nieką nereagavo, kai ji vairuotoją apšaukė, šis, nieko nesakęs, nuėjo į savo automobilį, o po kiek laiko rusiškai paklausė: „Kaip susitarsime?“. Ji yra gavusi išmoką iš draudimo bendrovės, jai sumokėta automobilio vertė, tačiau žala nėra pilnai atlyginta, nes ji prarado visą darbo dieną, jai reikėjo nuomotis kitą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrino ginčijamo 2017-10-19 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę teiseną A. S. atžvilgiu, savo sprendimą motyvuodamas tik tuo, kad nėra alkotesterio šaknelės. Tuo pačiu teismas ignoravo teismo posėdyje duotus traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymus, kad jis eismo įvykį padarė būdamas neblaivus ir dėl to gailisi, taip pat tai, kad alkotesterio parodymai, tai yra nustatytas 1,33 prom. A. S. girtumas, buvo užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, su kuriuo A. S. supažindintas pasirašytinai, jokių pastabų dėl šių rodmenų jis nenurodė. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti kitus byloje esančius įrodymus ir nesiėmė aktyvių veiksmų patikrinti byloje esančius duomenis, o būtent betarpiškai apklausti teisme liudytojus (girtumą nustačiusius policijos pareigūnus, įvykio vietoje buvusią nukentėjusiąją), kurių parodymai galėjo būti papildomu informacijos dėl nustatyto konkretaus A. S. girtumo šaltiniu. Todėl apylinkės teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip jau buvo minėta, alkotesterio parodymai, tai yra įvykio metu A. S. nustatytas 1,33 prom. girtumas, buvo užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole Nr. 10ANP-114998736-17 (b. l. 1), su kuriuo A. S. supažindintas pasirašytinai, jokių pastabų dėl minėtų rodmenų jis nenurodė. Apeliacinės instancijos teismui pateikti 2017-08-28, 12:09:44 val., alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003 atminties rodmenys (b. l. 41) protokole Nr. 10ANP-114998736-17 įrašytus duomenis patvirtina. Pats A. S., žinodamas konkrečias jam inkriminuojamas faktines aplinkybes, tame tarpe ir 1,33 promilės girtumą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė kaltę pripažįstantis, patvirtino vairavęs neblaivus, gailėjosi. Nukentėjusioji A. K.-J., apklausta apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad įvykio metu A. S. buvo nustatytas 1,33 promilės girtumas. Jos parodymai sutampa su jos 2017-08-28 paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 8). Taigi, šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas skitą, vertinant juos tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą konstatuotina, kad jie įrodo, jog A. S. 2017-08-28, apie 11.30 val., Vakariniame aplinkkelyje, šalia Gudelių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Renault Premium, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, persirikiuodamas nedavė kelio greta važiavusiam Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šiuo automobiliu susidūrė, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai ir kelio atitvaras. 2017-08-28 administracinio nusižengimo protokole Nr. 10ANP-114998736-17 jo veika kvalifikuota tinkamai – A. S. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, apygardos teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas A. S. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – yra brandaus amžiaus, dirbantis, nėra baustas už analogiškus nusižengimus (pažeidimus), todėl jam skirtina minimali ANK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė nuobauda.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Nemenčinės komunalininkas“ administracija žinojo apie tai, kad A. S. krovininį automobilį „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šis tretiesiems asmenims priklausantis automobilis (šiukšliavežė) nekonfiskuotinas.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo priimti procesiniai sprendimai dėl A. K.-J. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pripažinimo nukentėjusiaisiais, nors byloje buvo duomenų apie jiems padarytą turtinę žalą. Tuo pačiu buvo nepagrįstai apribotos jų procesinės teisės. Ši klaida taisyta apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusioji A. K.-J. teismo posėdyje, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jiems padaryta turtinė žala nebuvo pilnai atlyginta. Tačiau šio klausimo sprendimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apygardos teisme byla nagrinėta tik pagal Vilniaus aps. VPK KPV apeliacinį skundą, jame turtinės žalos atlyginimo klausimas nekeltas. Turtinės žalos atlyginimas gali būti sprendžiamas atskirai, civilinio proceso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1200 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, be UAB „Nemenčinės komunalininkas“ priklausančio krovininio automobilio „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.