- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- e2-422-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17467-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- J. Š., A. J.
- Atsakovas
- R. H., Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 2.2.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus atstovams G. Č. ir advokatui L. K.,
išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. Š., A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. H., Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui dėl neteisėto asmens atvaizdo naudojimo bei platinimo uždraudimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovių J. Š., A. J. reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2021 m. spalio 13 d. patikslintais prevenciniais ieškinio reikalavimais prašo: 1) uždrausti atsakovams R. H. ir Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J. atvaizdus bei jų dalis, ir įpareigoti atsakovus R. H. ir Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių nedelsiant pašalinti bet kokias atsakovo R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigoti šiuos atsakovus sunaikinti atsakovo R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas; 2) įpareigoti atsakovus R. H. ir Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė R. H. arba Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius; 3) priteisti ieškovei A. J. iš atsakovo R. H. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti ieškovei A. J. iš Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų visas ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovės teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes . Ieškinyje nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 14 d. atsakovas R. H. eksponavo ir jo kolegos rašytojo A. v. B. surengtą parodą „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus (toliau - „Sąjunga“) valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šios parodos garsinimui ir viešinimui buvo panaudotas Kauno (duomenys neskelbtini) paplūdimyje nufotografuotos mažametės ieškovės A. J. atvaizdas. Originali fotografija eksponuojama parodos veikimo metu pačioje galerijoje, tente ant galerijos pastato ir oficialioje parodos internetinėje svetainėje, pardavinėjamas leidinys-knyga su ieškovės atvaizdu viršelyje. Ieškovių nuomone, dalinai apnuogintos ieškovės nuotrauka tapo parodos „vizitine kortele“.
1.2. Atsakovas R. H. yra (duomenys neskelbtini) gyvenantis fotografas ir savarankiškas dokumentinių darbų leidėjas, kartu su kolega A. v. B. 2019 m. lankęsis Lietuvoje savo naujojo projekto „(duomenys neskelbtini)“ plėtojimui bei tolimesniam vykdymui. 2019 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas lankėsi Kauno miesto pakraštyje esančiame (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, kuriame nufotografavo tuo metu dar mažametę (13 metų) pusnuogę ieškovę A. J., apsirengusią tik apatinėmis kelnaitėmis ir liemenėle, kartu su jos pažįstamu vaikinu.
1.3. Ieškovė bei A. B. atsakovo - profesionalaus fotografo mandagiai įtikinti, leidosi būti sustatomi greta ir nufotografuoti, tačiau nei prieš padarant nuotraukas, nei po jų padarymo nebuvo įspėti dėl fotografijų panaudojimo ar viešo skelbimo, spausdinimo žiniasklaidos šaltiniuose, platinimo internetinėje erdvėje. Ieškovės motinos J. Š. sutikimo fotografuoti jos mažametę dukrą atsakovas taip pat niekada neprašė, negavo ir nebūtų gavęs.
1.4. Ieškovės pažymi, kad ieškovės A. J. nuotraukų padarymo metu 2019 metų vasarą jai tebuvo vos 13 metų, o minėtoje parodoje, viešose erdvėse, internete ir žiniasklaidoje ieškovės nuotraukų publikavimo metu ieškovei suėjo 14 metų. Kadangi ieškovė A. J. buvo mažametė, nei Sąjungos valdoma Kauno Fotografijos galerija ar bet kuri kita galerija, nei atsakovas fotografas R. H. bet kokia forma naudoti ieškovės atvaizdą neturėjo ir iki šiol neturi jokios teisės ar kitokio pagrindo.
1.5. Ieškovė A. J. ir jos motina ieškovė J. Š. apie fotografiją sužinojo iš dukros A. J. draugų, kurie atpažino abu nepilnamečius tente ant Kauno Fotografijos galerijos sienos (adresas (duomenys neskelbtini)) kabančio tento. Pamačiusios, jog ieškovės A. J. atvaizdas viešinamas Sąjungos valdomoje Kauno Fotografijos galerijoje, publikuojamas Lietuvos žiniasklaidos portaluose („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.), socialiniuose tinkluose, internetinėje erdvėje bei kitose žiniasklaidos priemonėse, kuriose aiškiai nurodyti nufotografuotų nepilnamečių vaikų vardai, amžius, taip pat fotografijos padarymo vieta, nedelsiant susisiekė tiek su atsakovu R. H., tiek su Sąjunga. 2020 m. gegužės 23 d. pati ieškovė A. J. susisiekė su atsakovu R. H. bei savo pranešime aiškiai nurodė, kad jos sutikimo įkelti nuotraukas į viešą erdvę atsakovui nėra davusi, taip pat nedviprasmiškai paprašė visas įmanomas nuotraukų publikacijas pašalinti. Atsakovas, nesistengdamas suprasti savo daromų neteisėtų veiksmų pasekmių ir žalos bei nedelsiant imtis priemonių, kad nuotraukos būtų pašalintos iš visais būdais visuomenei prieinamo viešo konteksto, pasiūlė ieškovei susisiekti su atsakovės Sąjungos atstove G. K. bei aiškintis susiklosčiusią situaciją su ja. Atsakovo nurodyta Sąjungos atstovė ieškovei nurodė, kad „fotografo ketinimai yra tik geri, tačiau kilo nesklandumų komunikuojant“. Ieškovė mano, jog toks vertinimas, įvardinant tai paprasčiausiu „nesklandumu“ yra visiškai neteisingas bei klaidingas, kadangi jau pats nuotraukos viešas publikavimas be ieškovių sutikimo yra neteisėtas. Ieškovės nebuvo informuotos atsakovų nebuvo informuotos ir kurią ieškovėms tariamai (galimai) pasirašius (jau po nuotraukos publikavimo fakto) siekiama gauti teisėtą leidimą publikuoti nuotrauką bei finansiškai pasipelnyti, įrodo, jog atsakovas R. H. net ir prieš atliekant šiuos publikavimo, platinimo bei prekybos fotografija su ieškovės atvaizdu veiksmus nesiruošė ieškovės informuoti nei apie tokią galimai sudarytiną „sutartį“, nei apie atvaizdo panaudojimą projekto ir/ar kitiems tikslams, nors pati atsakovės atstovė viename iš jos atsakymo punktų teigia, jog Kaune sutartys buvo sudarytos su daugybe žmonių. Esant šioms aplinkybėms iškyla klausimas bei abejonės, kodėl atsakovas pats nesiėmė iniciatyvos tiesiogiai informuoti ieškovės apie tokią sutartį - pasiūlymą, turint omenyje, kad vėliau buvo ketinama nuotrauką ne tik rodyti fizinėje parodoje, tačiau ir panaudoti fotografiją kaip pagrindinio parodos knygos – foto albumo viršelio - nuotrauką bei užsiimti jos prekyba tiek internetu, tiek pačioje vykstančios parodos galerijoje.
1.6. Ieškovė nurodė, kad atsakovei priklausančiame „Kauno Fotografijos galerijos“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), taip pat galerijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros publikuotuose įrašuose - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) egzistuoja tiesioginė nuoroda į atsakovo R. H. sukurtą internetinį puslapį, skirtą parodai „(duomenys neskelbtini)“. Šiame oficialiame parodos internetiniame puslapyje yra publikuojama bei reklamuojama parodos knyga - albumas „(duomenys neskelbtini)“ su pusnuogės ieškovės atvaizdu knygos viršelyje, skirtu įsigijimui už 9,50 Eur. Taip pat parodos tinklapyje pateikiama nuoroda į virtualųjį parodos turą po atsakovės Sąjungos valdomas „Kauno Fotografijos galerijos“ patalpas (virtualiame ture yra matomos įkomponuotos raidės su knygą pirkti skatinančiu užrašu „BUY THE BOOK HERE:“ (liet. „įsigykite knygą čia“) bei interneto adresu (duomenys neskelbtini)).
1.7. Ieškovės J. Š. reikalavimu atsakovės vadovas parengė bei atsiuntė ieškovei J. Š. paruoštą atitinkamų veiksmų, kurių ėmėsi neteisėto ieškovės A. J. fotografijos atvaizdo panaudojimo pasekmių šalinimo atveju, ataskaitą. Šioje ataskaitoje paminėtas interneto portalas (duomenys neskelbtini) ir toliau yra publikuojama (duomenys neskelbtini) ieškovės nuotrauką, nors jos jau matosi tik pusė, bet ieškovė joje yra atpažįstama. Kiti Lietuvoje registruoti interneto puslapiai iki šiol publikuoja straipsnį apie minėtą parodą „(duomenys neskelbtini)“, juose bei atsakovo el. parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir toliau yra publikuojama ieškovės nuotrauka ant „(duomenys neskelbtini)“ knygos - albumo viršelio. Kituose interneto tinklalapiuose taip pat yra nuorodos į virtualų turą ar knygos pirkimo pradžios procesą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
1.8. Neteisėtai padarytame ieškovės A. J. atvaizde ji, būdama mažametė, vaizduojama iš šono - nugaros, stovinti apsirengusi vien apatinėmis kelnaitėmis ir liemenėle Kaune, (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, prisiglaudusi ir apsikabinusi kiek vyresnį pusnuogį vaikiną, apsirengusį maudymosi šortais. Ieškovė mano, tiek šios ir kitų panašių jos nuotraukų padarymas, tiek ir jų atgaminimas, viešas rodymas, platinimas, prekyba ir siūlymas pirkti su tuo susijusius leidinius ar kitus daiktus žemina jos garbę, orumą ir reputaciją. Tai nėra natūrali mažametės ieškovės būsena ar elgsena, taip atsistoti ir pozuoti ją, mažametę, neturinčią veiksnumo ir negalinčią sudaryti jokių sandorių, paplūdimyje įkalbėjo netikėtai priėjęs jai nepažįstamas fotografas R. H., ir šiuo metu savo tinklalapyje viešinantis šią pilno dydžio nuotrauką, atspausdintą internetu jo pardavinėjamos knygos „(duomenys neskelbtini)“ viršelyje, knygos kietu viršeliu nugarėlėje, įrėminta fotografija 42x53 formatu.
1.9. Dėl šios nuotraukos neteisėto viešinimo abi ieškovės jau ne kartą susilaukė pašaipių komentarų ir užuominų jų atžvilgiu, mokykloje iš ieškovės A. J. ėmė šaipytis tam tikri vaikai, apie dviprasmišką, plačiai ir įvairiais būdais paskleistą mažametės ieškovės nuotrauką neigiamai užsiminė ir ieškovių giminaičiai, kaimynai ir pažįstami. Visa tai, juo labiau padaryta be ieškovių sutikimo, ypatingai žeidžia ir skaudina jas, daro joms neturtinę žalą. Ieškovei A. J. dėl dvasinių išgyvenimų, siekiant bent kiek sumažinti ar pašalinti šias garbės bei orumo žeminimo pasekmes, buvo reikalinga psichologinė pagalba ir vaistų vartojimas. Atsakovų ir toliau tęsiamas ieškovės A. J. nuotraukos bei objektų ar kitų tinklalapių, kuriuose yra ši nuotrauka, reklamavimas, viešinimas, platinimas, siūlymas pirkti bei pardavinėjimas, ieškovėms sukelia dar didesnę neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, įtampą, sielvartą, pažeminimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą. A. J. patyrė ne mažesnę nei 10 000 Eur neturtinę žalą dėl atsakovo R. H. neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei ne mažesnę kaip 4 000 Eur neturtinę žalą dėl Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus neteisėtų veiksmų ir neveikimo. Internetiniame puslapyje vis dar yra rodoma bei prekiaujama parodos knyga – albumu, ant kurios viršelio vaizduojama ta pati ieškovės fotografija. Nors iki šio ieškinio surašymo dienos atsakovas R. H. yra sumažinęs fotografijos viešinimo apimtis, tačiau ištrynė ir panaikino ne viską. Pavyzdžiui, dienraščio (duomenys neskelbtini) puslapyje dar vis yra likusi ta pati pilna ieškovės A. J. fotografija, tačiau atsidarius nuorodą nuotrauka yra „nukirpita“ iki pusės jos dalies, t. y. pačioje nuotraukoje matosi tik viršutinės ieškovės ir jos draugo kūno dalys. Niekas minimos nuotraukos šalinimo bei prekybos knyga, kurios viršelyje panaudota pusnuogės mažametės ieškovės nuotrauka, nutraukimo veiksmų nevykdė ir iki šiol nevykdo, nors to mes prašėme abiejų atsakovų tiek skirtingu metu, tiek ir skirtingais reikalavimais. Toks atsakovo atsakymas bei įtikinėjimas neva bendradarbiavimu yra bevertis, klaidinantis ir melagingas. Akivaizdu, kad atsakovas iš tiesų net neketina geruoju nutraukti savo neteisėtų veiksmų ir tuo sukelia dar didesnę neturtinę žalą ieškovėms.
1.10. Ieškovei A. J. atsakovas R. H. nei prieš padarant nuotraukas, nei po jų padarymo niekados neužsiminė nei apie norą gauti privalomą jos teisėtų atstovų sutikimą pačiai fotografijai (-oms) padaryti, nei apie norą gauti sutikimą šių fotografijų platinimo veiksmui, nei apie fotografijų panaudojimą siekiant gauti ir konkretų atlygį, tai dar kartą įrodo, kad abu atsakovai neturėjo ir iki šiol neturi jokios teisės viešinti, platinti ar kitaip panaudoti šias fotografijas su ieškovės atvaizdu, juolab, kad ieškovės aiškiai ir ne kartą jiems pareiškė, kad prieštarauja tokiems atsakovų veiksmams.
1.11. Atsakovai neneigia, kad atsakovas R. H. nebuvo gavęs leidimo fotografuoti mažametę ir tokio leidimo jis neprašė, taip pat nebuvo gavęs jokio leidimo platinti ir demonstruoti mažametės ieškovės nuotrauką.
Atsiliepimas
1.12. Atsiliepimuose įrodinėjama, kad ieškovė nėra atpažįstama demonstruojamose nuotraukose, tačiau didžiulė dauguma jos aplinkos žmonių ją atpažino, nevienareikšmiškai reaguodami į nuotraukos faktą, joje esančią aplinką ir nuotraukos viešinimą/demonstravimą. Skaudžiausia, kad apie tai nurodė kaimynai, ieškovės mokyklos direktorius, bendraklasiai ir ieškovių giminaičiai – t. y. tie asmenys, kurie supa ieškoves neišvengiamai ir su jais joms tenka bendrauti nuolat. Ieškovė buvo smerkiama dėl nuotraukos, ją dauguma aplinkinių vertino neigiamai.
1.13. Nėra pagrįsti atsakovų išvedžiojimai, kad ieškovė nėra atpažįstama ir / ar nepatyrė jokios žalos. Atsakovas R. H. iki šiol, tyčiodamasis iš teismo ir ieškovių, ir toliau internete neteisėtai platina, pardavinėja, demonstruoja pats ir per kitus asmenis, - teismo uždraustas demonstruoti ir pardavinėti ieškovės nuotraukas, tuo daro dar didesnę neturtinę žalą mažametei ieškovei. Tikėtina, kad kitas atsakovas taip pat nesistengia pašalinti iš Lietuvoje registruotų interneto portalų bent jau jam pasiekiamas ieškovės nuotraukas.
2. Ieškovių atstovas advokatas D. V. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
II. Atsakovo R. H. argumentai
3. Atsakovas R. H. pateiktuose atsiliepimais į patikslintą prevencinį ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Nurodė, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) fotografas, kuris kartu su kolega rašytoju A. v. B. 2019 m. pradėjo vykdyti šiuolaikinės Europos portretą vaizduojantį projektą „(duomenys neskelbtini)“ (angl. „(duomenys neskelbtini)“). Vykdydami projektą Atsakovas ir A. v. B. keliavo po Europos regionus ir todėl 2019 m. vasarą atvyko į Lietuvą bei pradėjo bendradarbiauti su Fotomenininkų sąjunga. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovas kartu su kolega A. v. B. lankėsi Kaune esančiame (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, kuriame fotografavo įvairius asmenis savo meniniam projektui. Paplūdimyje taip pat buvo ir ieškovė A. J. su draugu, kurių atsakovas užklausė, ar gali juos nufotografuoti ir nurodė, kad nuotraukas jiems atsiųstų elektroniniu paštu. Gavęs abiejų asmenų sutikimą, atsakovas padarė keletą fotografijų, o A. J. įrašė į atsakovo kolegos sąsiuvinį savo ir draugo vardus bei savo elektroninio pašto duomenis. Po kelių dienų ieškovės nurodytu el. pašto adresu atsakovas išsiuntė paplūdimyje darytas nuotraukas su platesniu paaiškinimu apie jo vykdomą fotografijos projektą. Atsakovo veikloje tai įprasta praktika, kadangi jis visada siekia palaikyti kontaktą su fotografuotais asmenimis, užmegzti su jais ryšį ir išklausyti nuomonę dėl galimybės paskelbti nuotraukas. Atsakovas kelis kartus bandė susisiekti su ieškove A. J. jos nurodytu el. paštu, tačiau atsakymo į siųstą laišką nesulaukė.
3.2. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė A. J. nuotraukas gavo, jomis pasidalijo su paplūdimyje buvusiais draugais. Kadangi projekto metu buvo bendradarbiaujama su Fotomenininkų sąjunga, ji pasiūlė projektą pirmiausia eksponuoti Kauno fotografijos galerijoje. Siekiant, kad projektas „(duomenys neskelbtini)“ pasiektų vietos auditoriją, 2019 m. spalio mėn. buvo paskirtas susitikimas su laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, kurį organizavo ir jame taip pat dalyvavo Fotomenininkų sąjunga. Buvo sutarta, kad laikraštyje bus paskelbta apie 2020 m. pavasarį planuojamą atidaryti parodą su trumpu projekto aprašymu. 2020 m. gegužės 23 d. atsakovas per „Instagram“ paskyrą gavo ieškovės A. J. pranešimą su nurodymu pašalinti ginčo nuotrauką visur, kur ji yra naudojama, priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą. Atsakovas, reaguodamas į tokią ieškovės A. J. reakciją, pasiūlė kreiptis į Fotomenininkų sąjungos atstovę G. K., kadangi visus su paroda susijusius klausimus organizavo būtent Fotomenininkų sąjunga. Po šio pranešimo prasidėjo komunikacija dėl nuotraukos paskelbimo, kuri daugiausia vyko tarp ieškovės A. J. ir Fotomenininkų sąjungos, į ją taip pat įsitraukė ir A. J. motina. Nepavykus pasiekti kompromiso, buvo nuspręsta pašalinti nuotrauką iš parodos, socialinių tinklų.
3.3. Atsakovas nurodo, kad ginčo nuotraukoje nėra ieškovės atvaizdo. Pažymi, jog ginčas yra tik dėl vienos nuotraukos, kuri buvo panaudota atsakovo meniniame projekte. Atsakovas yra įsitikinęs, kad nuotraukoje neužfiksuotas ieškovės A. J. atvaizdas, todėl jos teisė į atvaizdą nebuvo pažeista. Nuotraukoje ieškovė A. J. nėra atpažįstama: ji pozuoja nusisukusi nuo fotografo nugara, jos veido (iš kurio paprastai neklystamai atpažįstame asmenį) visiškai nesimato, nėra jokių kitų išskirtinių požymių ant kūno, pavyzdžiui, pigmentinių dėmių, randų, tatuiruočių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuotraukoje pavaizduota būtent ieškovė A. J., o ne koks kitas asmuo. Neabejotina, kad fizinį asmenį individualizuoja jo veidas, todėl būtent žmogaus veidas daugiausiai yra saugomas. Kūno dalys, jei jų negalima individualizuoti ar kitaip identifikuoti, paprastai nelaikomos atvaizdu, nebent jei iš jų galime identifikuoti asmenį, pavyzdžiui, matosi išskirtinis randas ar tatuiruotė.
3.4. Iš nuotraukos ieškovės A. J. atpažinti neįmanoma. Ieškovės nepateikia jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, iš kokių požymių ginčo nuotraukoje ieškovė A. J. galėtų būti atpažinta, kodėl ginčo nuotraukoje yra būtent A. J., o ne kokia kita panašaus sudėjimo mergina. Akivaizdu, jog nematant nuotraukoje esančio asmens veido, neįmanoma atpažinti, koks asmuo yra nuotraukoje. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog nuotraukoje yra panaudotas ieškovės A. J. atvaizdas, todėl nei atsakovas, nei jokie kiti asmenys jokių A. J. atvaizdų neplatina. Kadangi nuotraukoje atvaizdo nėra, nėra objekto, kurį prašo ieškovės uždrausti pareikštu ieškiniu, todėl ieškinys yra atmestinas.
3.5. Atsakovas nurodo, jog ieškovės neįrodė realiai patirtos žalos fakto. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės A. J. patirtus intensyvius išgyvenimus. Nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų ieškovė būtų kreipusis į gydytojus ar kitus specialistus. Nors ieškovės įrodinėja, kad A. J. reikėjo raminamųjų vaistų ir ji juos vartojo, byloje toks faktas nėra nustatytas. Taip pat ieškovių argumentai, kad į psichologą nebuvo kreiptasi dėl ankstesnės neigiamos patirties, nepatvirtina, jog psichologo pagalba buvo reikalinga, įrodymų apie neigiamą patirtį Byloje taip pat nėra. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad nuotrauka būtų sulaukusi neigiamų komentarų ar visuomenėje būtų vertinama nepalankiai. Priešingai – nuotrauka buvo pateikta teigiamame kontekste, naudojama meno projekte, ji nebuvo nei žeminanti, nei kaip nors kitaip galinti sukelti nepagarbą ar neigiamas emocijas nuotraukoje pozavusiems asmenims.
3.6. Atsakovas pažymi, jog nuotraukoje esantys asmenys nufotografuoti viešoje vietoje prie paplūdimio, apsirengę su jiems įprasta tokioje vietoje dėvėti apranga. Be to, nuotraukoje A. J. veido nesimato ir iš nuotraukos negalima jos atpažinti. Svarbu ir tai, kad darant nuotrauką ieškovė A. J. pozavo. Ji pati pasirinko, kaip užfiksuota nuotraukoje, kaip apsirengus, su kokiu asmeniu ir kokioje pozoje. Jei patys šie veiksmai (t.y. apsikabinimas su draugu) ir jų aplinkybės (t.y. apsirengus maudymosi kostiumu) nekėlė ieškovei A. J. neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, tai tokių veiksmų užfiksavimas nuotraukoje irgi negali jų kelti.
3.7. Atsakovas nenaudojo nuotraukos siekdamas pasipelnyti, nuotrauka buvo pasitelkta kaip meno kūrinys, atsakovui siekiant išreikšti savo kūrybą įgyvendinant saviraiškos laisvę. Ieškinyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad atsakovas net ir prieš atliekant nuotraukos publikavimo, platinimo bei prekybos fotografija su ieškovės atvaizdu veiksmus nesiruošė ieškovės informuoti nei apie tokią galimai sudarytiną „sutartį“, nei apie atvaizdo panaudojimą projekto ir/ar kitiems atsakovas su ieškovėmis visada bendravo mandagiai ir stengėsi įgyvendinti visus jų pageidavimus. Atsakovas, gavęs ieškovės pretenziją dėl nuotraukos naudojimo, iš karto reagavo ir kreipėsi į Fotomenininkų sąjungą, kuri geriau galėjo ieškovėms paaiškinti susidariusią situaciją, siūlė taikiu būdu išspręsti klausimą, tačiau Ieškovės buvo nusiteikusios kategoriškai prieš vykdomą projektą.
3.8. Atsakovas, nors ir nesutinka, kad nuotraukoje yra A. J. atvaizdas, geranoriškai stengėsi pašalinti ginčo nuotrauką iš visų internetinių puslapių. Ši aplinkybė yra pripažinta ir paties teismo nutartimis nagrinėjamoje byloje, kuriomis buvo atsisakyta tenkinti ieškovių prašymus dėl baudos skyrimo atsakovui dėl neva laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, kuriomis uždrausta naudoti ieškovės atvaizdą. Atsakovo veiksmus, jokiu būdu negalima pripažinti, kad atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, kad jais buvo sąmoningai siekiama pažeisti ieškovių interesus. Net jeigu būtų pripažinta (su kuo jokiu būdu nesutinkame), kad buvo pažeista A. J. teisė į atvaizdą, jokios žalos ieškovėms nebuvo padaryta. teismui nustačius, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą ieškovėms (su kuo atsakovas visiškai nesutinka). Jei teismui nustačius, jog yra pagrindas priteisti neturtinę žalą ieškovėms, prašoma priteisti žala yra reikšmingai per didelė ir viršija teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos priteisimo ribas panašiose situacijose. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos teismai neturtinę žalą paprastai priteisia tais atvejais, kai teisės pažeidimas padarytas tyčia, jis yra žeminantis garbę ir orumą, padarytas siekiant finansinės naudos žalą padariusiam asmeniui. Šiuo atveju šios aplinkybės neegzistuoja, jokie atsakovo veiksmai nebuvo padaryti nei tyčia, nei pažeidžiant ieškovių teises ir interesus.
Šalies argumentai
3.9. Ieškovės ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė atsakovas arba Fotomenininkų skyrius. Byloje pagal pirmą ieškovių pareikštą ieškinį yra nagrinėjamas klausimas, ar atsakovas pažeidė A. J. teisę į atvaizdą. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovių reikalavimą ir nustatytų pažeidimą, nuotraukos naudojimas savaime taptų draudžiamas tiek atsakovui, tiek kitiems asmenims, todėl ieškinio reikalavimas yra perteklinis. Ieškinio reikalavimo nėra suprantama, kaip, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovas turėtų uždrausti kitiems asmenims naudoti A. J. atvaizdą, jeigu toks reikalavimas būtų tenkintas.
Atsiliepimas
3.10. Atsakovas pateiktu tripliku į dubliką iš esmės palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją.
4. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
III. Atsakovės Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus argumentai
5. Atsakovė pateiktais atsiliepimais į patikslintą prevencinį ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5.1. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iš ieškinio, t. y. pateikto reikalavimo matyti, jog ieškovas prašo uždrausti atlikti veiksmus, kurie, jeigu pasiteisintų ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo bei teisės į atvaizdą pažeidimo patys savaime būtų laikomi draudžiamais. Tokiu atveju ieškovių reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, kurie ir taip būtų laikomi uždraustais, niekaip negali apginti jų teisių, nes jas tokia apimtimi, kaip tą nurodo ieškovas, ją jau gintų įstatymas. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovių reikalavimas neturi tiek procesinio, tiek teisinio pagrindo ir turėtų būti atmestas.
5.2. Iš ieškinio ir kartu pridedamų dokumentų matyti, jog atsakovė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius neveikia ir neturi tokio tikslo pažeisti ieškovės teises ir interesus. Atsakovė bendradarbiavo su ieškove, operatyviai reagavo į pateikiamus prašymus, pageidavimus, elektroninius laiškus ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nutraukti bet kokie veiksmai, kurie keltų bent menkiausias abejones dėl to, jog ieškovės teisės galėtų būti pažeistos, net ir tuo atveju, jeigu tokio pažeidimo ir nebūtų buvę. Taigi, įvertinus aplinkybes, jog atsakovės veiksmai nebuvo tyčiniai, kad jais nebuvo sąmoningai siekiama pažeisti ieškovės interesus, taip pat įvertinus tai, jog atsakovė jautriai įgyvendino visus ieškovės pageidavimus, laikytina, jog realios grėsmės, kad atsakovė imsis veiksmų, kuriais bus daroma žala ieškovei ar bet kuriai iš jų, nėra jokio pagrindo. Iš ieškinio nurodytų aplinkybių bei duomenų, nėra jokio pagrindo teigti, jog yra reali grėsmė, jog Lietuvos fotomenininkų sąjunga Kauno skyrius naudos ir tiesiogiai ar netiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruos, platins ar pardavinės bet kokius A. J. atvaizdus nesant jos ar jos įstatyminių atstovų sutikimo. Tokiu būdu, reikalavimas dėl šių veiksmų uždraudimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
5.3. Atsakovė pažymi, kad šio atsiliepimo pasirašymo metu atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius tiek viešose erdvėse, t. y. galerijos patalpose, tiek jai priklausančiuose kanaluose internete neeksponuoja ir neskelbia nei vienos A. J. fotografijos. Tokiu būdu, jeigu ieškovės manymu, jos yra skelbiamos žiniasklaidoje, viešinamos socialiniuose tinkluose, ar internete, tai daroma ne atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus iniciatyva ir valia. Pašalinti tokių fotografijų, kurių ji neskelbia, arba kurias skelbia kiti asmenys jų pačių valia ar kitokiais pagrindais, atsakovė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius negali.
Šalies argumentai
5.4. Ieškinyje ieškovės prašo įpareigoti Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių sunaikinti R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, bet kitus vaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas jų turimas kopijas. Tačiau atsakovas A. J. fotografijų neturi ir nekaupia. Vienintelė fotografija, kuri buvo perduota fotografo R. H. yra ištrinta dar tuo metu, kai raštu pareikalavo ieškovė. Tokiu būdu, reikalavimas sunaikinti, ištrinti yra nepagrįstas ir atmestinas.
5.5. Nurodė, kad Lietuvos fotomenininkų sąjunga Kauno skyrius niekaip nedalyvavo ir neįtakojo fotonuotraukos, kurioje kaip teigia ieškovė, yra ji nufotografuota, sukūrimo proceso. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius nėra šios nuotraukos autorius, jai nepriklauso nei asmeninės, nei turtinės šios fotografijos teisės. Sąjunga vadovavosi tuo, jog autorius, kurio paroda yra rengiama galerijoje, turi teisę pateikiamą fotografiją atgaminti ir platinti, ji gali būti demonstruojama. Tokiu būdu nesuprantami ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo Sąjungai, net jeigu tokia žala ir būtų atsiradusi, galerija negali žinoti autorinių darbų sukūrimo aplinkybių, joje eksponuojami kūriniai, tačiau ne konkretūs žmonės ir jų atvaizdai. Vertinat pateiktą fotografiją, joje vaizduojami du žmonės bendrąja prasme. Tuo ji, kaip autorinis ir tuo pačiu meno kūrinys yra universali ir išreiškia abstrakčią su konkrečiu žmogumi, tame tarpe ieškove, nesiejamą mintį. Ja nesiekiama išskirti ieškovės, jos asmens taip, kad ji būtų atpažinta, o atvirkščiai, per abstrakčius santykius pasisakyti apie už konkrečių žmonių slypinčius dalykus bei istoriją.
5.6. Ieškovė fotonuotraukoje pateikta neatpažintinu būdu, veidu nusisukusi nuo fotografuojančio asmens. Atpažinti asmens pagal esamą atvaizdą neįmanoma. Galima manyti, kad A. vietoje, jeigu ji ir yra atvaizduota nuotraukoje, galėtų būti bet kuri kita mergina ir paneigti šios aplinkybės būtų neįmanoma. Tokiu būdu, fotografija yra absoliučiai nuasmeninta. Ir nors ieškinyje nurodoma, kad A. J. atpažino bendraklasiai, tačiau tai labiau spėjimas, o ne atpažinimas, galbūt, bendraklasiams žinant daugiau ir platesnio pobūdžio su pačiu atvaizdu nesusijusių aplinkybių. Todėl spėjimas, jeigu jis ir vyko, tai ne dėl pačio atvaizdo turinio, o dėl visai kitų, su atvaizdu nesusijusių aplinkybių. Kadangi atvaizdas nesiejamas su konkrečiu asmeniu, šiuo atveju ieškove, tai ir žala jos asmeniui, garbei bei orumui negalėjo būti padaryta, o jeigu ji ir padaryta, tame nėra atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus kaltės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog fotonuotrauka daryta viešoje vietoje, kaip vėliau paaiškėjo, ieškovė savo noru pozavo ir tokiu būdu, sutikimai buvo išreikšti. Šios aplinkybės geriau žinomos fotografijos autoriui.
5.7. Nors ieškovė teigia, kad iki 2020 m. spalio 30 d. Sąjungos internetiniame tinklapyje, taip pat galerijos socialinio tinklo Facebook paskyros įrašuose yra tiesioginė nuoroda į atsakovo R. H. sukurtą internetinį puslapį, skirtą parodai “ (duomenys neskelbtini)” ir kuriame pardavinėjamas albumas „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovės nuotrauka, tačiau šią nuorodą atsakovas panaikino nedelsiant po to, kai sužino, jog ji tokia yra, t.y. gavus ieškovės atstovo advokato pranešimą su atitinkamu reikalavimu. Nuoroda buvo panaikinta be jokių ginčų, siekiant nesukelti ieškovei jokių nepatogumų galimybės, nors ir yra aišku, jog atsakovas negali prisiimti atsakomybės už kitų asmenų administruojamų tinklapių turinį. Tačiau, kaip minėta, siekiant nesukelti net menkiausių nepatogumų, nuoroda buvo operatyviai ištrinta. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog nuoroda buvo sukurta ne į tinklapio parduotuvę, o projektą „(duomenys neskelbtini)“, kurio dalis buvo vykdoma Lietuvoje ir kuris savo idėjine ir realizavimo prasme yra aukštos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus reikalavimus atitinkančios meninės vertės. Tokiu būdu tokio ieškovės pageidavimo įgyvendinimas Sąjungai iš tiesų yra asmens saviraiškos laisvę slopinantis netekimas. Apie tai, kad fotografija padaryta bei platinama be jos sutikimo, Sąjunga sužinojo tik gavusi jos atstovės laišką ir į tokią aplinkybę reagavo labai operatyviai, mėgindama kuo skubiau ir sklandžiau sureguliuoti susidariusią situaciją. Nuo to momento buvo pašalintos bent menkiausias abejones keliančios aplinkybės, dedamos pastangos sureguliuoti konfliktą bei nekelti nereikalingų emocijų. Atsakovė sutiko dalyvauti mediacijos procese, atvirai teikė siūlymus bei ieškojo išeičių. Telieka apgailestauti, jog, kaip matyti dabar, ieškovės siūlymas pateikti taikos sąlygas reiškė aiškiai neišreikštą norą gauti pinigines kompensacijas ir Sąjungai, kaip pelno nesiekiančiai meno kūrėjų asociacijai milžinišką 4.000 eurų sumą, su kuria ji negali sutikti ne tik dėl to, kad reikalavimas savo esme yra nepagrįstas, tačiau ir dėl to, kad tokios sumos nesugebėtų sumokėti, kadangi veikla yra finansuojama iš projektinių konkrečioms išlaidoms skirtų piniginių lėšų.
5.8. Pažymi, kad atsakovė niekada nekūrė objektų su ieškovės kūno atvaizdais ar jų dalimis, todėl ieškovės negali reikalauti įpareigoti atsakovą uždrausti tretiesiems asmenims atlikti veiksmus, kuriuos uždrausti atlikti atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius neturi teisės o tuo pačiu ir teisinių galimybių. Paaiškino, jog atsakovė neprisideda prie to, kad fotografijos, net jeigu jose ir yra ieškovės atvaizdas, yra demonstruojamos ar platinamos, jeigu jos būtų platinamos. Šie veiksmai nepriklauso nuo atsakovo valios ir uždrausti tretiesiems asmenims juos atlikti atsakovas neturi tokių galimybių. Kiek tai priklausė nuo atsakovės, ji operatyviai bendradarbiavo su ieškove, reagavo į pateikiamus pageidavimus, elektroninius laiškus ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad kiek tai susiję su Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriumi, tarpininkavo su R. H. ieškant būdų išspręsti situaciją, taip pat kiek tai susiję su pačia atsakove, būtų nutraukti bet kokie veiksmai, kurie keltų bent menkiausias abejones dėl to, jog ieškovės teisės galėtų būti pažeistos, net ir tuo atveju, jeigu tokio pažeidimo ir nebūtų buvę. Pažymi, kad ieškovės prašo įpareigoti atsakovę uždrausti kitiems asmenims demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais, kuriuos sukūrė atsakovas R. H. Tačiau atsakovė neturi jokių teisių į R. H. sukurtus objektus. Dėl šios priežasties atsakovas negali uždrausti tretiesiems asmenims demonstruoti, platinti ar pardavinėti tokius objektus.
5.9. Atsakovė triplike palaikė savo poziciją ir pažymėjo kad Sąjunga niekaip nedalyvavo ir neįtakojo fotonuotraukos, kurioje, kaip teigia ieškovė, yra ji nufotografuota, sukūrimo proceso. Ji nėra nuotraukos autorius. Pažymi, jog R. H. nurodo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negali būti laikoma, kad ginčo nuotraukoje yra fiksuotas ieškovės atvaizdas. Nuotraukai yra taikomas atpažįstamumo kriterijus ir jo nesant nėra laikoma, kad nuotraukoje fiksuotas vaizdas yra ieškovės atvaizdas. Dublike teigiama, jog nepaisant to, kad nuotraukoje nėra fiksuotas ieškovės veidas, tačiau didžiulė dauguma jos aplinkos žmonių ją atpažino nevienareikšmiškai reaguodami į nuotraukos faktą, joje esančią aplinką. Tačiau pažymėtina, kad vertinant pačią nuotrauką, joje fiksuota mergina nusisukusi, veidas nesimato, jos atpažinti faktiškai neįmanoma, galima tik spėti. Nuotraukoje fiksuota mergina galėtų būti, bet kuri panašaus amžiaus mergina. Ieškovės teigia, kad A. J. buvo smerkiama dėl nuotraukos, ją dauguma aplinkinių vertino neigiamai. Tačiau pažymėtina, net ir tuo atveju, jeigu kažkas ją vertintų neigiamai, tai ne dėl to, kad ten fiksuotas jos atvaizdas, o dėl visai kitų, su ieškovės atvaizdu, jo fiksavimu nesusijusių priežasčių. Kaip jau minėta, nuotraukoje mergina yra nusisukusi ir todėl nuasmeninta bei dėl to nėra atpažįstama Dublike ieškovės teigia, kad atsakovas R. H. iki šiol tyčiojasi iš teismo ir ieškovių, ir toliau internete platina, pardavinėja, demonstruoja teismo uždraustas nuotraukas. Taip pat nurodoma, kad ir Sąjunga nesistengia pašalinti iš Lietuvoje registruotų interneto portalų bent jau jam pasiekamas nuotraukas. Nurodo, kad Sąjunga dar iki ieškovėms pateikiant ieškinį ir nepriklausomai nuo to, ar nuotrauka ir ieškovė fiksuota joje teisėtai ar ne, atsižvelgdama į ieškovių nuomonę bei pageidavimus, pašalino nuotrauką iš visų jai prieinamų puslapių internete bei padarė viską, ką galėjo, taip pat ėmėsi iniciatyvos ir tarpininkavimo su autoriumi siekiant sureguliuoti ginčą taikiai. Iki šiol ši situacija nepasikeitė. Pašalinti užsienyje skelbiamas nuotraukas Sąjunga neturi galimybių net jeigu jos ir būtų ten viešinamos. Be to, dėl šių klausimų jau pasisakė teismas priimdamas nutartis dėl atsisakymo skirti baudas atsakovui R. H. pagal ieškovių prašymus.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atsakovas advokatas L. K. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus bei prašė ieškovių ieškinį atmesti.
7. Atsakovės atstovas G. Č. teismo posėdžiuose palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei prašė ieškovių ieškinį atmesti.
IV. Išvadą teikiančios institucijos išvada
8. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas vaiko interesais, Tarnybos skyrius Kauno rajone pritaria ieškinio reikalavimams. Nurodė, kad skyrius Kauno rajone 2021 m. sausio 14 d. gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir atliko VTPAĮ 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, t. y. lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravo su nepilnamete A. J. ir vaiko motina J. Š., pildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir priimant sprendimą nustatė, kad vaiko teisių pažeidimas įvyko ne dėl vaiko atstovų pagal statymą neveikimo ar netinkamo veikimo, nustatytas vaiko teisių pažeidimas į vaiko atvaizdo panaudojimą nesant tėvų sutikimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovė A. J. 2019 m. rugpjūčio 20 D. mėn. tėvų sutikimu su draugais A. B. ir drauge L. leido laiką prie (duomenys neskelbtini) (viešoje vietoje) – ilsėjosi, maudėsi. Paplūdimyje be jų buvo ir daugiau žmonių. Prie jų, neseniai išlipusių iš vandens, priėjo fotografas R. H., jo asistentas J. V. bei rašytojas A. v. B., bandė užmegzti pokalbį, pasiūlė pozuoti fotosesijai. Pokalbis iki fotosesijos užtruko apie 5-10 minučių, R. H., A. v. B. pasakojo apie jų vykdomą projektą „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis vyko anglų ir lietuvių kalbomis. Vaikai sutiko fotografuotis ir pozuoti. A. užrašė į fotografo kolegos sąsiuvinį savo elektroninio pašto adresą, savo ir draugo vardus bei amžių. Padarytas nuotraukas fotografas nusiuntė ieškovei, tačiau į jo laišką, o taip pat ir į vėlesnius, ieškovė neatsakė. Ieškovės teigimu, nuotraukos jai nepatiko (tačiau jas persiuntė draugams), o tekstų, parašytų anglų kalba tuo metu neskaitė. Ieškovė nurodė, kad iš pokalbio su fotografu suprato, kad jis nuotraukas publikuos ne iš karto, o praėjus kuriam laikui (jos teigimu, gal po dešimties metų).
Ginčo objektu esančioje nuotraukoje užfiksuoti vandens telkinio fone ant smėlio stovintys du apsikabinę jaunuoliai, mergina tamsiais plaukais nusisukusi nuo objektyvo, jos veido visiškai nematyti, apsirengusi tik apatiniais rūbais – liemenėle ir kelnaitėmis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 14 d. atsakovas fotomenininkas R. H. ir rašytojas A. v. B. surengė parodą „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus (toliau - „Sąjunga“) valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Ši paroda su ieškovės nuotrauka buvo publikuota atsakovei priklausančiame „Kauno Fotografijos galerijos“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), taip pat galerijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros publikuotuose įrašuose - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) egzistavo tiesioginė nuoroda į atsakovo R. H. sukurtą internetinį puslapį, skirtą parodai „(duomenys neskelbtini)“. Šiame oficialiame parodos internetiniame puslapyje publikuojama bei reklamuojama parodos knyga - albumas „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovės A. J. atvaizdu knygos viršelyje, skirtu įsigijimui už 9,50 Eur. Taip pat parodos tinklapyje pateikta nuoroda į virtualųjį parodos turą po atsakovės Sąjungos valdomas „Kauno Fotografijos galerijos“ patalpas (virtualiame ture yra matomos įkomponuotos raidės su knygą pirkti skatinančiu užrašu „BUY THE BOOK HERE:“ (liet. „įsigykite knygą čia“) bei interneto adresu (duomenys neskelbtini)).
Ieškovės J. Š. reikalavimu atsakovės Sąjungos vadovas parengė bei atsiuntė ieškovei J. Š. paruoštą atitinkamų veiksmų, kurių ėmėsi ieškovės A. J. fotografijos panaudojimo pasekmėms pašalinti ataskaitą. Šioje ataskaitoje paminėtas interneto portalas (duomenys neskelbtini), kuriame publikuota ieškovės nuotrauka (duomenys neskelbtini). Kituose interneto tinklalapiuose taip pat buvo pateiktos nuorodos į virtualų turą ar knygos pirkimo pradžios procesą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
9. Kituose Lietuvoje registruotuose interneto puslapiuose buvo publikuotas straipsnis apie parodą „(duomenys neskelbtini)“, juose bei atsakovo el. parduotuvės (duomenys neskelbtini) publikuota ieškovės nuotrauka ant „(duomenys neskelbtini)“ knygos - albumo viršelio, kurio vieną egzempliorių ieškovė pateikė į bylą.
10. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, tarp jų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, daiktinio įrodymo- knygos- albumo, kurį ieškovė įsigijo ir pateikė į bylą, nustatyta, kad ginčo nuotrauka buvo plačiai publikuota internetinėje erdvėje Lietuvos ir užsienio valstybių portaluose, nuotrauka reklamuojama kaip išnuomojama arba parduodama, o tai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad nuotrauka buvo naudojama komerciniais tikslais- išnuomoti ar parduoti už tam tikrą atlygį.
11. 2020 m. gegužės 23 d. Atsakovas per „Instagram“ paskyrą gavo ieškovės A. J. pranešimą su nurodymu pašalinti ginčo nuotrauką visur, kur ji yra naudojama, priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą.
12. Atsakovo R. H. teigimu, jis, reaguodamas į tokią ieškovės A. J. reakciją, pasiūlė kreiptis į Fotomenininkų sąjungos atstovę G. K., kadangi visus su paroda susijusius klausimus organizavo būtent Fotomenininkų sąjunga. Po šio pranešimo prasidėjo komunikacija dėl Nuotraukos paskelbimo, kuri daugiausia vyko tarp ieškovės A. J. ir Fotomenininkų sąjungos, į ją taip pat įsitraukė ir A. J. mama. Nepavykus pasiekti kompromiso, buvo nuspręsta pašalinti Nuotrauką iš parodos, socialinių tinklų. Atsakovas pašalino iš savo archyvų visas paplūdimyje darytas nuotraukas, kuriose pozavo A. J.
13. Ginčo byloje dėl to, kad nuotraukoje užfiksuota ieškovė A. J., nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad fotografuojant A. J. nebuvo gautas jos tėvų sutikimas. Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar nuotraukoje yra užfiksuotas ieškovės atvaizdas, t.y., ar iš nuotraukos yra galimybė ieškovę atpažinti.
Dėl ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo bei draudimo fotografuoti vaiką be jo tėvų sutikimo
14. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Galiojančio CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą interneto puslapyje. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne atvaizdas apibrėžiamas kaip portretas, paveikslas ar fotografija. Teisės doktrinoje nurodoma, kad žodį „atvaizdas“ reikia suprasti kaip tokiu būdu ir apimtimi užfiksuotas asmens kūno dalis (veidą, visu ūgiu, iki juosmens ir pan.), kad įmanoma identifikuoti vaizduojamą asmenį (V. M. et. al., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Asmenys (Vilnius: Justitia, 2002), 54 psl.). Taigi, teisė į asmens atvaizdą saugo tik tokį žmogaus atvaizdą iš kurio jis gali būti atpažįstamas.
15. Europos Žmogaus teisių Teismo praktikoje teisės į atvaizdo gerbimą apribojimai vertinami gana griežtai. Byloje S. R. ir Davourlis prieš Graikiją Teismas pabrėžė, kad asmens atvaizdas atskleidžia jo arba jos unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų (žr. Reklos and Davourlis v. Greece, No. 1234/05, judgment of 15 January 2009, § 40). Vis dėlto kiekvienu atveju svarbios konkrečios bylos aplinkybės – asmens lūkesčių dėl privataus gyvenimo gerbimo apimtis priklauso ir nuo to, kiek jis pats atsivėrė viešumai (žr. Hachette F. A. v. France, No. 12268/03, 23 July 2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).
16. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Taigi šia norma įtvirtinama bendroji taisyklė, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose.
17. CK 2.22 straipsnio 3 dalyje numatytos tokio pažeidimo pasekmės, t. y. kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
18. Asmens atvaizdas yra fizinio asmens portretas, paveikslas, nuotrauka, jos dalis ar kitoks vaizdas, o teisė į atvaizdą yra pripažįstama saviraiškos dalimi. Teisė į atvaizdą ne tik individualizuoja šios teisės turėtoją, tačiau ir yra neatskiriama nuo teisės turėtojo asmens. Pažeidus šią teisę, tuo pačiu metu gali būti pažeidžiamos ir kitos asmens teisės – garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas ar jo slaptumas. Fizinį asmenį individualizuoja jo veidas, todėl būtent žmogaus veidas ir yra saugomas. Kūno dalių atvaizdai, jei jų negalima individualizuoti ar kitaip identifikuoti, paprastai nepatenka į šios teisės apsaugą, tačiau jei padarytu asmens kūno atvaizdu galime identifikuoti asmenį, esantį atvaizde, tarkime matosi randas ar tatuiruotė, toks atvaizdas taip pat turėtų būti ginamas. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Civilinėje byloje Nr. 2-1933-467/2015 buvo nustatyta, kad renginio metu buvo užfiksuotas asmens ir ant rankų laikomo vaiko atvaizdas. Tačiau teismai atsižvelgę į visas aplinkybes padarė išvadą, jog nepilnamečio vaiko atvaizdas iš esmės nebuvo paviešintas, kadangi, kaip matyti iš nagrinėjamos nuotraukos, ant rankų laikomo vaiko veido nesimato, todėl tiesiogiai identifikuoti jo tapatybę iš esmės nebuvo galima.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovės rėvai, liudytojas kaimynas I. R. nurodė, kad iš nuotraukos atpažino ieškovę.
20. Ieškovės mama J. Š. teigė, kad dukrą atpažino iš jos pirktų rūbų, stovėsenos. Nurodė: „Matai savo vaiką ir jau automatiškai matai, kad yra tavo vaikas ir niekieno kito“ (teismo posėdžio garso įrašo 1 h 35 min.).
21. Ieškovės tėvas R. J. teismo posėdyje nurodė :“Kadangi mano dukra, atpažinčiaiu iš sudėjimo, iš plaukų, dėl to, kad tai yra mano dukra“ (2021-09-06 teismo posėdžio garso įrašo Nr. 2 1 h 44 min.)
22. Liudytojas I. R. (advokato padėjėjas), teigęs, kad A. J. atpažino iš apie parodą skelbiančio plakato, pakabinto ant foto galerijos sienos (duomenys neskelbtini) gatvėje (DOK-129468 priedas), teismo posėdyje parodė, kad tik užmetęs žvilgsnį pažino, kad tai jo kaimynė A. J., o paprašytas patikslinti, nurodė, kad pažino iš „plaukų, sudėjimo, kūdumo“.
23. Visi nurodyti asmenys- ieškovės tėvai, kaimynas I. R. nėra nešališki asmenys, todėl jų parodymai, kad nesant nuotraukoje užfiksuoto A. J. veido, atpažino ieškovę vien tik iš kūno sudėjimo, plaukų, vertintini kritiškai. Teismas sutinka su atsakovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais, kad ieškovės plaukai nėra kuo nors išsiskiriantys, daugelis tokio amžiaus merginų yra lieknos figūros, o jokių išskirtinių kūno žymių- apgamų, tatuiruočių ieškovė nenurodė turinti ir nuotraukoje jų nematyti. Be to, ieškovės tėvas teismo posėdyje paminėjo, kad A. draugai jos klausinėjo, ar nuotraukoje ji, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė vien tik iš nuotraukos asmenų, kurie nėra jai artimi, be papildomos informacijos neatpažįstama.
24. Teismas konstatuoja, kad objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, jog joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas. Tačiau šioje byloje turi būti įvertintas ir kitas aspektas- imperatyvi įstatymo nuostata fotografuojant nepilnametį vaiką gauti jo tėvų sutikimą. Be to, nepilnamečių teisių apsauga yra viešas interesas, kurį teismas privalo ginti.
25. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, kad fotografui neabejotinai buvo žinoma, kad ieškovė tebuvo 13 metų amžiaus vaikas. Atsakovas R. H. ir jo kolega rinko asmens duomenis - ieškovė sąsiuvinyje nurodė savo ir draugų vardus, amžių, savo elektroninio pašto adresą. 2019 m. gruodžio 21 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo publikuotas straipsnis su ginčo nuotrauka, po kuria yra užrašas „Personažai: penkiolikametis A. ir trylikametė A.“. Tokie asmenų vardai yra pakankamai reti Lietuvoje, todėl sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad net ir kiti asmenys, kurie ieškovę mato rečiau, taip gerai, kaip jos pačios tėvai nepažįsta, galėjo lengvai ginčo nuotrauką susieti su ieškove A. J. Apie šią dienraščio publikaciją ieškovei ir jos artimiesiems pirmą kartą tapo žinoma iš A. brolio sporto trenerio- pakankamai tolimo šeimai asmens. Kaip jau minėta, ieškovė tuo metu buvo 13 metų amžiaus, nepilnametė, tikėtina, kad savo sutikimo fotosesijai pasekmių ateityje neįvertino, pati teismo posėdyje tos dienos įvykius apibūdino kaip smagų nuotykį. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad tokią pozą nuotraukai (paaugliams apsikabinus, apsirengus vien apatiniais rūbais) parinko atsakovas R. H. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas ir kitus jaunus žmones ankstesniame savo projekte yra užfiksavęs analogiška poza, todėl jo argumentai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose, kad A. J. pozavo ir pati pasirinko, kaip užfiksuota nuotraukoje, kaip apsirengus, su kokiu asmeniu ir kokioje pozoje. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad jei patys šie veiksmai (t. y. apsikabinimas su draugu) ir jų aplinkybės (t. y. apsirengus maudymosi kostiumu) nekėlė ieškovei A. J. neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, tai tokių veiksmų užfiksavimas nuotraukoje irgi negali jų kelti, nes net ir suaugusiam asmeniui neįmanoma tiksliai nuspėti, ką tiksliai užfiksuos fotografo objektyvas, kas bus pirmajame nuotraukos plane ir kokias asociacijas sukels užfiksuotas vaizdas. Būdama jauno amžiaus ieškovė tuo labiau negalėjo tiksliai nuspėti ir įvertinti pasekmių, o tuo metu vykstantį veiksmą vertino kaip žaidimą ar smagų nuotykį. Teismo vertinimu būtent dėl nepakankamos nepilnamečių brandos ir negebėjimo įvertinti tokių veiksmų pasekmes, Visuomenės informavimo įstatyme yra įtvirtinta nuostata, numatanti draudimą ne tik publikuoti nuotraukas, vaizdo įrašus, bet ir fotografuoti nepilnamečius vaikus be pilnamečių atstovų pagal įstatymą sutikimo. Tuo tarpu ieškovės motina J. Š. kategoriškai teigia, kad sutikimo tokiai fotosesijai niekada nebūtų davusi ir griežtai prieštarauja nuotraukų publikavimui.
26. Sprendžiant, ar buvo pažeistos ieškovės teisės, esminę reikšmę turi byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė ir jos atstovai pagal įstatymą nedavė sutikimo jos nuotrauką spausdinti (viešai publikuoti patalpinant leidinyje, parodoje, internetinėje erdvėje, dienraštyje.
27. Teismas iš dalies sutinka su atsakovų vertinimu, kad ginčo nuotrauka ir viešoje erdvėje esantys jos aprašymai neturi jokio neigiamo atspalvio, ji gali būti vertinama kaip fotografijos meno kūrinys, vaizduojantis kasdienį europiečių gyvenimą, yra padaryta viešoje vietoje – paplūdimyje ir joje nesimato ieškovės veido. Tačiau sutiktina ir su ieškovės J. Š. argumentais, kad nuotraukoje yra užfiksuotas menkai pridengtas nepilnametės kūnas, su neskirta maudymuisi apranga (dėl ko ieškovės bendraamžiai jai siūlė paskolinti ar nupirkti maudymosi kostiumėlį), o tai žemina ieškovės garbę ir orumą bei reputaciją ir šios nuotraukos padarymui nėra gautas tėvų sutikimas, be to, nuotrauka yra naudojama komerciniais tikslais, siekiant gauti atlygį už jos nuomą ar pardavimą. Taip pat akivaizdu, kad ginčo fotografijoje esminis dėmesys sutelkiamas į pirmame nuotraukos plane esantį nepilnametės kūną. Teismo vertinimu, šiuo atveju susiduriant dviem priešingiems interesams- iš vienos pusės menininko saviraiškos laisvei užfiksuoti visuomenės smalsumui patenkinti menkai pridengtus vaikų kūnus ir gauti iš to komercinę naudą, o iš kitos pusės nepilnamečio teisei į privatumą, nusveria vaiko teisių apsaugos principas, kuris yra saugomas imperatyvia įstatymo nuostata, draudžiančia be tėvų sutikimo vaiką fotografuoti, todėl ieškovės teisė turi būti ginama.
Dėl uždraudimo atlikti veiksmus
28. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, vienu iš gynimo būdų užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas pareikšti prevencinį ieškinį. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas).
30. Atsakovo R. H. veiksmai fotografuojant nepilnametę ieškovę be jos tėvų sutikimo, bei be sutikimo publikuojant atvaizdus, kurie nėra natūrali nepilnametės ieškovės būsena, laikytini neteisėtais, pažeidžiama ieškovės teisė į privatų gyvenimą, žemina jos garbę, orumą ir reputaciją, yra realus pavojus, kad neteisėti veiksmai bus tęsiami ateityje ir ieškovei daroma žala, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos, įtvirtintos Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkte ginti ieškovės teises, užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžiant atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), todėl uždraustina atsakovui asmeniškai ar pasitelkiant kitus asmenis naudoti ieškovės kūno atvaizdą bei įpareigoti sunaikinti visus R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigoti atsakovą sunaikinti atsakovo R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas.
31. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškinio pateikimo teismui metu atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius tiek viešose erdvėse, t.y. galerijos patalpose, tiek jai priklausančiuose kanaluose internete eksponuoja ir skelbia A. J. fotografijas ir kad tą ketina daryti ateityje. Ieškovės nurodoma virtuali paroda nėra sukurta Sąjungos. Tiek šio atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek jo atstovų paaiškinimuose nurodoma, kad atsakovas A. J. fotografijų neturi ir nekaupia. Vienintelė fotografija, kuri buvo perduota fotografo R. H. yra ištrinta dar tuo metu, kai raštu pareikalavo ieškovė. Nuotraukos, skelbiamos žiniasklaidoje, viešinamos socialiniuose tinkluose, ar internete ne atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus iniciatyva ir valia. Pašalinti tokių fotografijų, kurių ji neskelbia, arba kurias skelbia kiti asmenys jų pačių valia ar kitokiais pagrindais, atsakovė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius negali. Įvertinus šias aplinkybes, ieškinio reikalavimas atsakovui Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui pašalinti A. J. R. H. padarytas fotografijas, kitus vaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių yra nepagrįstas ir atmestinas.
32. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovus R. H. ir Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė R. H. arba Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.
33. Ieškovės bylos nagrinėjimo metu papildė savo reikalavimą ir prašo uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė Atsakovas arba Fotomenininkų skyrius. Teismo vertinimu, patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, atsakovas R. H. įpareigotas pašalinti visas viešoje erdvėje skelbiamas nuotraukas, tiek tas, kurias paskelbė jis pats, tiek tas, kurios yra skelbiamos pasitelkiant kitus asmenis, t. y. nuotraukos naudojimas savaime tapo draudžiamas tiek atsakovui, tiek kitiems asmenims, todėl ieškinio reikalavimas yra perteklinis, dėl ko atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gana gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikomasi pozicijos, kad įstatyme apibrėžtas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą ( L. O. v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.
35. Kaip jau cituota aukščiau, EŽTT yra nurodęs, kad asmens lūkesčių dėl privataus gyvenimo gerbimo apimtis priklauso ir nuo to, kiek jis pats atsivėrė viešumai. Šiuo atveju panašiu laiku, kaip ir ginčo nuotrauka, ieškovės Instagram socialinėje paskyroje publikuotos asmeninės nuotraukos kartu su draugu A. nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė itin saugo savo privatumą, nes šiose nuotraukose yra viešinamas ieškovės atvaizdas ir privataus gyvenimo akimirkos. Ši aplinkybė įvertintina, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.
36. Ieškovės teigimu, jos dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl bendraamžių pašaipų, siūlymo nupirkti maudymosi kostiumėlį, giminaičių replikų. Taip pat ieškovė nurodo, kad mokytojai neigiamai atsiliepė, kreipdamiesi į juos „mūsų mokyklos žvaigždės“. Ieškovių teigimu, psichologo pagalbos nesikreipė, nes turi neigiamą patirtį bendraujant su psichologu praeityje, tačiau ieškovė gėrė raminamuosius vaistus mamos nuožiūra.
37. Kaip nustatyta byloje iš ieškovės tėvo R. J., liudytojo A. B. parodymų, apie ginčo nuotrauką šeima sužinojo dar 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tačiau į atsakovus kreipėsi tik 2020 m. gegužės mėn., atidarius parodą galerijoje, tikėtina, pasikonsultavusi su teisininkais. Tačiau vis tik nustačius, jog buvo pažeista 13 metų amžiaus vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie ieškovę, kurių ji nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog ieškovė patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją. Kiekvieno asmens išgyvenimai yra individualūs, nepilnamečių, kaip dar pilnai nesusiformavusių asmenybių jautrumas traktuotinas didesnis, nei suaugusiųjų, tačiau šiuo atveju ieškovės išgyvenimų visgi nėra pagrindo vertinti kaip patirtų išskirtinėmis aplinkybėmis ar ypatingo sunkumo. Įvertinus ieškovės A. J. jauną amžių, vadovaujantis aptarta teismų praktika, teismo vertinimu teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei iš atsakovo R. H. priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
38. Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
39. Sprendžiant dėl neturtinės žalos iš antrojo atsakovo priteisimo, įvertinus, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius nėra ginčo nuotraukos autorius, niekada nekūrė objektų su ieškovės kūno atvaizdais ir jų dalimis bei tokių nuotraukų sukūrimo neinicijavo, neturi jokių teisių į atsakovo R. H. sukurtus objektus, todėl negali uždrausti tretiesiems asmenims demonstruoti, platinti ar pardavinėti tokius objektus bei taip pat nėra atsakingas dėl ieškovei padarytos žalos. Teismas, taip pat įvertinęs ir šio atsakovo argumentus dėl jo vykdomos nekomercinės veiklos, pasitikėjimo darbus galerijoje eksponuojančių autorių kompetencija ir prisiimama atsakomybe už eksponuojamus darbus, įskaitant ir visų reikalingų leidimų gavimu, šio atsakovo operatyvų reagavimą tarpininkavimo kitam atsakovui R. H. pagrindu į ieškovės prašymą kuo greičiau pašalinti iš viešos erdvės ginčo nuotrauką, kuri buvo patalpinta ne šios atsakovės komerciniais tikslais, o meno projekto garsinimui susitarimo su šio projekto autoriais pagrindu, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą šio atsakovo atžvilgiu atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš trijų ieškovo reikalavimų atsakovui R. H. yra patenkinti du, o vienas atmestas, ieškinys Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui atmestas, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
41. Spręsdamas dėl šalims atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
42. Ieškovės civilinėje byloje patyrė 2 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 473 Eur žyminis mokestis, 1500 Eur už ieškinio parengimą ir 832 Eur už teisines paslaugas. Ieškovų turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas bei byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Ieškovė sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dėl neturtinės žalos atlyginimo paskirstymo klausimą, prašo vadovautis kasacinio teismo praktika, nurodyta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, kurioje teismas nurodė, kad „kad nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį jie mano, kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinės žalos iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau“. Teismas šioje byloje neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovo prašymu ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą vertina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas. Be to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal ieškinį, kuris yra pareikštas dviem atsakovams, teismas vadovaujasi ieškovės nurodytu kiekvieno iš atsakovų indėlio į jai padarytą neturtinę žalą proporcija, t. y. iš 14000 Eur prašytos atlyginti neturtinės žalos ieškovė nurodė 10000 Eur priteisti iš R. H., 4000 Eur iš Sąjungos, t.y. atitinkamai apytiksliai 70 ir 30 procentų. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš R. H. priteistina 1309 Eur (2805 Eur x 2/3 x 70 proc.).
43. Atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius civilinėje byloje patyrė 2 225 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovo turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas bei byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Atmetus reikalavimą atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus atžvilgiu, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
44. Atsakovas R. H. civilinėje byloje turėjo 7 675 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Du pradiniu ieškiniu ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovui R. H. yra iš esmės patenkinti, atmestas reikalavimas, kuris buvo pareikštas jau nagrinėjant bylą teisme ir atsakovui R. H. nuo jo ginantis procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje didelių papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms nepareikalavo, todėl teismo vertinimu tai sudarė 10 procentų visų atsakovui suteiktų teisinių paslaugų. Atsakovo turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra artimos maksimalioms rekomenduojamoms. Atsakovo atstovų pateikta teisinė pozicija byloje yra maksimaliai išgryninta, koncentruota, procesiniai dokumentai parengti nepriekaištingai, remiamasi aktualia ginčui Lietuvos teismų ir tarptautine teisės praktika, todėl pareikalavo didelių atstovų darbo ir laiko sąnaudų. Nepaisant to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį (bylos negalima priskirti ypatingai sudėtingų bylų kategorijai, kurioje turėtų būti taikomi maksimalūs teisinių paslaugų įkainiai), prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė. Protingo dydžio suma už teisines paslaugas šiuo konkrečiu atveju galėtų būti 2500 Eur. Atmestų reikalavimų daliai tenkanti teisinių paslaugų dalis įvertinta 10 procentų, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 250 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
45. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovei ir R. H. priteistos bylinėjimosi išlaidos įskaitomos tarpusavyje, ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1059 Eur (1309-250) bylinėjimosi išlaidos.
46. Valstybė šioje byloje patyrė 29,71 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstomos ieškovei ir atsakovui R. H. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai- ieškovei 1/3 dalis (9,90 Eur), atsakovui-2/3 dalys(19,81 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Uždrausti atsakovui R. H. bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atvaizdus bei jų dalis, ir įpareigoti atsakovą R. H. nedelsiant pašalinti bet kokias atsakovo R. H. padarytas A. J., , fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigoti atsakovą R. H. sunaikinti atsakovo R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas.
Priteisti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. H., adresas (duomenys neskelbtini), 4‘000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1059 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atsakovui R. H. bei ieškinio reikalavimą Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui atmesti.
Priteisti atsakovei Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, įmonės kodas 135510925, iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jai neturint lėšų subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 225 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Valstybei iš atsakovo R. H., adresas (duomenys neskelbtini), 19,81 Eur (devyniolika eurų 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti Valstybei iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jai neturint lėšų subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,90 Eur (devynis eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.