- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eTA-72-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00587-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba), 8 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo palatoje Nr. 311 nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 18 d. nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas (7 kv. m), ploto dalį dar užėmė sanitarinis mazgas bei patalpoje esantys baldai. Kameroje buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas mažino vienam asmeniui tekusi gyvenamąjį plotą. Patalpoje nebuvo pakankamai vietos judėti, tekdavo gulėti, sėdėti, nes be pareiškėjo patalpoje buvo laikomi dar 2 asmenys. Dėl nepatogumų buvo apžiūrėtas planinė tvarka pas šeimos gydytoją. Patalpoje, kurioje buvo laikomas, bei pasivaikščiojimo kiemeliuose neveikdavo „ALIARM“ iškvietimo mygtukai, dėl ko pareiškėjas negalėjo prisikviesti pareigūnų ir būti išleistas laiku paskambinti telefonu, pasikviesti slaugytojų, kad laiku būtų išduoti priklausantys medikamentai ir/ar suleistos injekcijos, o būnant lauke pareiškėjas negalėjo dėl nepalankių orų, prispyrus, grįžti į savo palatą atlikti gamtinius reikalus. Pareiškėjui besikonsultuojant su gydytojais 2024 m. kovo 15 d. kabinete nuolat dalyvaudavo pareigūnai, dėl ko buvo pažeidžiamas jo privatumas. Pareiškėjas buvo prislėgtas, įžeistas, piktas ir kankinamas dėl pasekmių. Pareiškėjas neturi galimybių įrodyti aplinkybių dėl „ALIARM“ sistemos sugadinimo ir privatumo neužtikrinto pareiškėjui būnant pas gydytojus, taip pat jis negalėjo pateikti skundo, nes buvo savaitgalis ir nebuvo atsakingų pareigūnų. Atsakovas tokių duomenų faktiniais įrodymais pagrįsti negali, todėl tokiu atveju šios aplinkybės turėtų būti vertinamos jo naudai.
3. 2024 m. kovo 15 d. pareiškėjui atvykus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimą jis su savimi į paskirtą palatą negalėjo pasiimti tabako gaminių bei kavos, nuo kurios yra priklausomas, negalėjo tabako gaminių ir įsigyti įstaigos parduotuvėje, kai tą daryti galėjo daryti įstaigoje ūkio skyriuje dirbantys nuteistieji, neįgalieji, taip pat nuteistieji, kurie įstaigoje buvo laikomi drausmės grupėje nuo 2024 m. kovo 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rūkant įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti, todėl pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas tų asmenų atžvilgiu ir buvo nežmoniškai kankinamas.
4. 2024 m. kovo 18 d. pareiškėjas buvo pristatytas pas gydytoją ortopedą-traumatologą, tačiau buvo informuotas, kad šis susirgo, tokiu atveju vadovybė pareiškėją turėjo nukreipti į kitas klinikas, tačiau tai padaryta nebuvo, pareiškėją užvaldė skausmai, kuriuos kentėti buvo priverstas dėl atsakovo aplaidumo. Jis skundo skundžiamu laikotarpiu administracijai pateikti negalėjo, nes buvo savaitgalis ir nebuvo pareigūnų.
5. Svarstant pareiškėjo skundą neturtinei žalai kompensuoti, reiktų atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2011 m. sausio 25 d. sprendimą „Lefteriodas prieš Rumuniją“, kuriame buvo konstatuota, kad būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, išgyvenimų praradimus parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų pareiškėjo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį byloje Nr. A-662-2009/2013).
6. Dėl skunde išdėstytų aplinkybių pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, pažemintas, nusivylęs, įžeistas, nuolat patyrė dvasines, fizines ir emocines kančias, didelius nepatogumus bei nepilnavertiškumo jausmą, dėl ko prašė iš atsakovo priteisti 8 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad pareiškėjui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 311 teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto normos, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 311 teko 6,37 kv. m ploto. Kalėjimų tarnybos vertinimu, šis 0,63 kv. m gyvenamojo ploto trūkumas yra nežymus ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Remiantis EŽTT praktika vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą). Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpa, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, pakankamai šviesi, yra atskira patalpa pasinaudoti tualetu, ventiliacija, tad nežymus palatos ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas, atsakovo atstovo vertinimu, nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismui priteisti neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas minėtoje kamerų tipo patalpoje buvo itin trumpą laiką, t. y. tik 3 paras.
9. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos HN 134:2015) numato, kad Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Visose Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Lietuvos HN 134:2015 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina išduotas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Leidimas – higienos pasas, kuris įrodo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Kalėjimų tarnybos veiklai vykdyti. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl iškvietimo mygtukų kokybės reikalavimų nesilaikymo, o tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis grindė savo reikalavimus. Pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai negali būti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog jo teisės buvo pažeistos.
10. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje organizuojant laikomų asmenų priežiūrą, vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais kalėjimų apsaugą ir juose laikomų asmenų priežiūrą. Apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo medicininių dokumentų įrašus ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso 2024 m. kovo 15 d. ,,Posto žiniaraštį“ nenustatyta, kad pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais kartu buvo ir lydintis pataisos pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais. Pareiškėjas neįvardijo, koks/kurie pataisos pareigūnai ir kurios konsultacijos metu buvo kartu. Be to, pareiškėjas dėl to įstaigai neteikė prašymų/skundų.
11. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės) numato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 punktuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 punktuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.12 punktuose nurodytų maisto produktų (Taisyklių 48 p.). Pareiškėjui atvykus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį buvo atlikta visuminė asmens krata, taip pat buvo surašytas Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas 2024 m. kovo 15 d. Nr. SV-8699. Kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, kurie paimti iš jo saugojimui, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašas, kuris įrodo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir juose įrašytais daiktais, šiame kvite tabakas ir kava nenurodyti, taip pat yra pareiškėjo parašas Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole (Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas 2024 m. kovo 18 d. Nr. SV-23-8844 pridedamas), kuriame pareiškėjas pretenzijų, dėl kratos ir paimtų daiktų ne turi, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jis su savimi turėjo tabako ir kavos. Pagal Taisykles tabako gaminių Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje atvykus gydytojo konsultacijai turėti ir įsigyti įstaigoje negalima, o kavos įstaigoje galima įsigyti tik su gydytojo leidimu. Pareiškėjas tokio leidimo neturėjo. Jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Taip pat, kad atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti ar sukelti jam emocinį diskomfortą.
12. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui numatyta gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacija neįvyko dėl gydytojo nedarbingumo, tačiau pareiškėjui buvo numatyta ir paskirta kita konsultacijos data. Pareiškėjui paskirta gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacija nebuvo skubi ir/ar būtinoji medicinos pagalba, tad jai neįvykus buvo paskirta kita konsultacijos data ir dėl to Kalėjimų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo konvojuoti pareiškėjo į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pareiškėjo asmens sveiktos istorijoje nėra įrašų dėl skunde minimų nusiskundimų.
13. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų tarnybos darbuotojai veikė neteisėtai arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis, tačiau reikalavimą dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo gydomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime (sveikatos priežiūros padalinyje) nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 18 d. Pareiškėjas buvo laikomas Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso 311 palatoje (kamerų tipo patalpoje).
16. Vadovaudamasis Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-15) 1.2.4 punktu, teismas nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (veiklos teritorija adresu Pravieniškių g. 57, 56371 Kaišiadorių r.) (išskyrus asmenims su negalia – 5 kv. m). Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. pažymoje „Apie patalpų – kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę“ nurodyta, kad patalpos / kameros Nr. 311 plotas - 19,11 kv. m, miegamųjų vietų skaičius – 3, sanitarinis mazgas – 1,45 kv. m. Taigi pareiškėjui būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 311 teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto normos, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 311 teko 6,37 kv. m ploto. Aplinkybę, kad plotas buvo nežymiai mažesnis taip pat teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas, todėl teismas laikė, jog pareiškėjui kameroje tenkantis plotas buvo per mažas.
17. Vertindamas skundo teiginius dėl iškvietimo mygtukų neįrengimo, teismas nurodė, kad Lietuvos HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. pažymoje „Apie patalpų – kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę“ nurodyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. patikrinimo metu nustatyta, kad palatoje-kameroje Nr. 311 įrengti iškvietimo mygtukai tvarkingi. Pareiškėjas nepatikslino aplinkybių dėl galimai netvarkingų iškvietimo mygtukų, nurodė, kad į kalėjimo administraciją dėl iškvietimo mygtukų nesikreipė, jokių įrodymų, jog iškvietimo mygtukai, pareiškėjui būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpoje / kameroje ar būnant lauke, buvo netvarkingi ir būtent dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, teismui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad byloje neįrodyta, jog iškvietimo mygtukai buvo netvarkingi ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
18. Nagrinėdamas skundo teiginius, kad pareiškėjui besikonsultuojant su gydytojais 2024 m. kovo 15 d. kabinete nuolat dalyvaudavo pareigūnai, dėl ko buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, teismas nurodė, kad pareiškėjas tikslių aplinkybių dėl pareigūnų dalyvavimo jo apžiūroje nenurodė, nepatikslino, kokie tai buvo pareigūnai, kiek jų buvo, kokios jų pavardės. Nėra duomenų, kad dėl pareigūnų dalyvavimo pareiškėjo apžiūros metu pareiškėjas būtų teikęs skundus įstaigos administracijai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad apklausus Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo medicininių dokumentų įrašus bei Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso 2024 m. kovo 15 d. ,,Posto žiniaraštį“ nenustatyta, kad pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais kartu buvo ir lydintis pataisos pareigūnas. Teismas, neturėdamas pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, darė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėjo apžiūros metu dalyvavo pareigūnas (- ai), dėl ko nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.
19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam 2024 m. kovo 15 d. atvykus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį, su savimi į paskirtą palatą jis negalėjo pasiimti tabako gaminių bei kavos, negalėjo tabako gaminių ir įsigyti įstaigos parduotuvėje teismas pažymėjo, jog 2024 m. kovo 15 d. Perduotų saugoti turimų daiktų kvite Nr. SV-23-8699 nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėjas turėjo, kurie yra paimti iš jo saugojimui, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi. Kavos ar tabako gaminių tarp nurodytų daiktų nėra. Pareiškėjas pasirašė perduodamų saugoti ar turimų daiktų kvitą, kas įrodė, kad pareiškėjas buvo susipažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais. Taip pat iš 2024 m. kovo 18 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. SV-23-8844 matyti, kad pareiškėjas pretenzijų dėl kratos ar paimtų daiktų neturėjo. Todėl pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo su savimi pasiimti kavos ir tabako gaminių teismas laikė nepagrįstais. Be to, pagal Taisykles tabako gaminių Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje atvykus gydytojo konsultacijai turėti ir įsigyti įstaigoje negalima, o kavos įstaigoje galima įsigyti tik su gydytojo leidimu, o šiuo atveju pareiškėjas tokio leidimo neturėjo.
20. Dėl skundo teiginių, kad 2024 m. kovo 18 d. pareiškėjas buvo pristatytas į pas gydytoją ortopedą-traumatologą, tačiau gydytojui susirgus nebuvo nukreiptas į kitas klinikas, teismas nurodė, jog gydytojui nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pareiškėjui buvo numatyta ir paskirta kita konsultacijos data. Pareiškėjui buvo numatyta planinė konsultacija, jokios skubios ar būtinosios medicinos pagalbos poreikio nebuvo, todėl Kalėjimų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo konvojuoti pareiškėjo į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra fiksuota įrašų dėl jo skunde minimų nusiskundimų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nenurodė, kad jam buvo būtina skubi pagalba, tokių įrodymų byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, būdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, į administraciją skundui aktualiu laikotarpiu su skundais ar prašymais nesikreipė. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu į kalinimo įstaigos psichologą nesikreipė dėl galbūt patirtų neigiamų išgyvenimų.
22. Teismas, įvertinęs tai, kad patalpos plotas buvo mažesnis tik nežymiai, pareiškėjas toje patalpoje buvo laikomas tik 3 dienas, be to, jis neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes, dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė psichologo pagalbos ar į kitus specialistus dėl sveikatos sutrikimų, raštu nesikreipė su prašymais dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo, sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
III.
23. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų tarnybos, 8 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jam patalpoje Nr. 311 teko mažiau gyvenamojo ploto nei to reikalauja teisės aktai, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
25. Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, bei pasivaikščiojimo kiemeliuose neveikė iškvietimo mygtukai, tačiau teismas formaliai pritardamas Kalėjimų tarnybos pozicijai, neatsižvelgė į tai, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad iškvietimo sistema buvo tvarkinga. Ginčo laikotarpiu buvo savaitgalis, todėl jis į įstaigos administraciją nesikreipė, o po to jis buvo etapuotas į savo kalėjimą. Jis neturėjo galimybės pateikti įrodymus, jog iškvietimo sistema buvo netvarkinga ir dėl to jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Būtent Kalėjimų tarnybai teko pareiga paneigti jo skundo teiginius dėl neužtikrintų tinkamų buities sąlygų.
26. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad jam besikonsultuojant su gydytojais 2024 m. kovo 15 d. kabinete dalyvavo pareigūnai, dėl ko buvo pažeistas jo privatumas. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų tarnyba nepateikė duomenų, kas buvo apklaustas ir šių apklaustųjų išvadų. Būtent Kalėjimų tarnybai teko pareiga paneigti jo skundo teiginius dėl neužtikrinto privatumo būnant pas gydytojus.
27. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepaneigė, kad ligoninėje vis dėlto yra prekiaujama tabako gaminiais, nepaisant teisės aktų, todėl jis jautėsi diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad jam nebuvo poreikio dėl skubios ar būtinos medicininės pagalbos. Jis pakankamai ilgai laukė ir kankinosi eilėje pas gydytoją, jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
30. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas taisykles. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose, su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad nevisais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais, priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteista neturtinė žala. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Priteisiant žalą vis dėlto atsižvelgtina į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu ir tai, kad nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pareiškėjui už kalinimą netinkamomis sąlygomis Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 18 d. teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Kalėjimų tarnyba ginčui aktualiu laikotarpiu 3 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose Nr. 311, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo dalį dėl pavojaus mygtuko neveikimo, pareiškėjo privatumo neužtikrinimo gydytojų konsultacijų / apžiūrų metu bei negalėjimo pasiimti tabako gaminių ir kavos.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai jam nepriteisė neturtinės žalos pinigais, taip pat nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl pavojaus mygtuko neveikimo, pareiškėjo privatumo neužtikrinimo gydytojų konsultacijų / apžiūrų metu bei negalėjimo pasiimti tabako gaminių ir kavos. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsta reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinę žalą ir patirtas kančias.
35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
36. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pavojaus mygtuko ir pareigūnų dalyvavimo pareiškėją konsultuojant ir apžiūrint gydytojams iš esmės grindžiami argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
37. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pavojaus mygtuko nebuvimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu vadovavosi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovo administraciją dėl konkrečių situacijų konkrečiu laiku, o abstraktūs ir nedetalizuoti pareiškėjo teiginiai (negalėjo pasinaudoti iškvietimo sistema, kad išvestų pareiškėją į lauką, paskambintų telefonu išsikviesti slaugytojas) atmetami kaip neįrodyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas ir dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto.
38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tikėtinu pareigūnų stebėjimu gydytojų apžiūrų metu, vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis ir nekonkretūs, t. y. pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog gydytojų apžiūrų metu pareigūnai stebėjo pareiškėją. Tuo tarpu pareiškėją konsultavusių gydytojų pažymose nurodyta, jog pareiškėjo konsultacijų pas gydytojus metu pareigūnai tiesiogiai nedalyvavo, o pareiškėjas neįvardijo, kokie pareigūnai ir kiek jų dalyvavo kartu su juo gydytojo konsultacijos metu.
39. Pagal Taisyklių 48 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atvykus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį iš jo buvo paimti saugoti asmeniniai daiktai (Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas 2024 m. kovo 15 d. Nr. SV-8699). Byloje nėra duomenų, kad iš pareiškėjo buvo paimti tabakas ar kava. Be kita ko, pagal Taisyklių minėtas nuostatas tabako gaminių Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje atvykus gydytojo konsultacijai turėti ir įsigyti įstaigoje negalima, o kavos įstaigoje galima įsigyti tik su gydytojo leidimu. Pareiškėjas tokio gydytojo leidimo neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra duomenų apie tai, kad įstaigos administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus.
41. Įsakymu Nr. V-15 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (veiklos teritorija adresu Pravieniškių g. 57, 56371 Kaišiadorių r.) (išskyrus asmenims su negalia – 5 kv. m) (1.2.4 p.).
42. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu, nustatė, kad pareiškėjui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 311 teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto normos, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 311 teko 6,37 kv. m ploto (3 paros). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu nors ir nežymiai (0,63 kv. m. gyvenamojo ploto trūkumai), bet buvo pažeista.
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kameros erdvės trūkumas yra laikomas reikšmingu pažeidimu, kurį nustačius priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-581-822/2018), tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02).
45. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas tik nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto ploto trūkumas ir nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl atsižvelgdamas į trumpą pažeidimo laikotarpį, į tai, kad buvo nustatytas nežymus ploto trūkumas, įvertinęs kitas kalinimo sąlygas, pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus ir kitas teismo sprendime nurodytas reikšmingas aplinkybes, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023) pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo būdą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais, atmestinas kaip nepagrįstas.
46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.