Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir skundžiamo akto panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025-04-15 sprendimą Nr. 19R4-335 (byla Nr. AG4-37/22-2025);

2) panaikinti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2025-03-03 aktą Nr. 8-2604/25;

3) įpareigoti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą išnagrinėti pareiškėjo 2025-01-15, 2025-02-13 (Nr. 136-584/25) ir 2025-02-17 (Nr. 136-616/25) skundus arba vykdyti kitą teismo nurodymą.

Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas savo 2025-02-13 prašyme (reg. Nr. 136-584/25) klausė bei prašė paaiškinti „1. Kokiu pagrindu buvo pradėtas atvejo valdymo procesas, nepaisant ankstesnio sprendimo apie jo nepagrįstumą? 2. Kokius veiksmus galiu imtis, kad prisidėčiau prie mano dukterų gerovės šio proceso metu?“. Centras, atsakydamas į pirmąjį klausimą, pareiškėjui nurodė atvejo vadybos proceso pradėjimo pagrindą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius) prašymą. Taip pat Centras papildomai pažymėjo, kad specialistai bendru sutarimu nusprendė taikyti atvejo vadybą. Atsakydamas į antrąjį pareiškėjo klausimą, Centras pateikė savo įžvalgas, rekomendavo pareiškėjui tiesiogiai dalyvauti E.S. ir M. gyvenime, kartu su vaikų motina, užtikrinant jų ugdymą, auklėjimą bei sveikatos priežiūrą.

Centras papildomai paaiškina, kad 2024-10-17 buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 136-2903/24) dėl atvejo vadybos proceso inicijavimo jo dukroms E. K. ir M. K.. Centras, atsižvelgdamas į minėtą pareiškėjo prašymą dėl atvejo vadybos paskyrė atvejo vadybininką įvertinti kompleksinės pagalbos šeimai poreikį. Atvejo vadybininkas 2024-11-11, atlikęs pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą, nustatė, kad vaikų motina užtikrina nepilnamečių dukrų ugdymą, sveikatos priežiūrą, rūpinasi jų emocine sveikata. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo dukroms VšĮ Antakalnio poliklinikos (toliau – poliklinika) Psichikos sveikatos centre minėtu laikotarpiu buvo teikiamos psichologo, psichiatro ir socialinio darbuotojo paslaugos (motinai ir vaikams buvo taikoma atvejo vadyba, teikiant šeimos medicinos paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje). Atsižvelgiant į surinktą informaciją, atliktą pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą bei vadovaujantis paslaugų nedubliavimo ir tėvų įgalinimo principais, buvo nuspręsta nepradėti atvejo vadybos pareiškėjo dukroms ir jų motinai.

Į pareiškėjo 2024-10-17 prašymą (reg. Nr. 136-2903/24) buvo pateiktas 2024-11-11 atsakymas Nr. 8-13218/24, kuriame buvo išsamiai nurodytos aplinkybės, sąlygojusios atvejo vadybos proceso nepradėjimą A. L. šeimai, bei teisinis pagrindas. Centro 2024-11-11 atsakymas Nr. 8-13218/24 nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais bei nebuvo kvestionuojamas atvejo vadybos proceso nepradėjimas šeimai.

2024-11-21 Centre buvo gautas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas paskirti atvejo vadybininką ir organizuoti pagalbos suteikimą E. K. ir M. K. bei jų motinai. Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo 7 punktu, atvejo vadybos procesą koordinuoti buvo paskirtas atvejo vadybininkas, kuris 2024-11-27 atliko pakartotinį pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą, kurio metu buvo nustatytas kompleksinės pagalbos poreikis, todėl buvo priimtas sprendimas taikyti atvejo vadybą šeimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiek pareiškėjui kreipiantis dėl atvejo vadybos inicijavimo, tiek Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, Centras, veikdamas priskirtos kompetencijos ribose, atliko pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimus, tačiau vienu atveju – kompleksinės pagalbos poreikis nebuvo nustatytas ir atvejo vadyba nebuvo pradėta, kitu atveju – nustatytas ir atvejo vadyba pradėta taikyti.

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau - LAGK) 2025-04-15 sprendimu Nr. 19R4-335 administracinėje byloje Nr. AG4-37/22-2025 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – LAGK sprendimas).

II. Dėl ginčijamo Rašto panaikinimo

VAĮ numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnis 10 dalis); skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą dėl pažeistos asmens teisės ar teisėtų interesų, prašant juos apginti (VAĮ 2 straipsnis 12 dalis).

Iš skundžiamo Rašto matyti, kad atsakovas juo atsakė tik į pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymus, o teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 2025-01-15 prašymo iš viso negavo, nes gavo tik pareiškėjo 2025-01-18 prašymą dėl dokumentų pateikimo, kurį patenkino 2025-01-28 raštu. Taigi, teismas sprendžia, kad pareiškėjo teiginys, jog atsakovas, rengdamas Raštą ignoravo pareiškėjo 2025-01-15 kreipimąsi ir nenurodė šio kreipimosi Rašte, bei pažeidė prašymo išnagrinėjimo procesinį terminą, atitinka faktines aplinkybes. Tačiau teismas konstatuoja, kad tai niekaip nesusiję su skundžiamo Rašto ir LAGK sprendimo teisėtumu, dėl kurio nagrinėjamas ginčas šioje byloje.

Teismas pažymi, kad atsakovas skundžiamu Raštu atsakinėjo tik į pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymus, todėl vertinant Rašto teisėtumą reikšmingi ir yra tik pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymai, bet ne 2025-01-15 prašymas. Aplinkybė, ar Raštu buvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo 2025-01-15 prašymą, būtų reikšminga jeigu atsakovas skundžiamu Raštu būtų atsakinėjęs į 2025-01-15 prašymą ir būtų jį vertinęs. Tuomet būtų aktualu, ar atsakymas skundžiamu Raštu buvo pateiktas, ar tinkamai atsakyta į 2025-01-15 prašymą ir pan. Tačiau skundžiamu Raštu nebuvo sprendžiamas pareiškėjo 2025-01-15 prašymas, nes atsakovas teigia jo net negavęs, todėl nėra jokio pagrindo Rašto neteisėtumą grįsti tuo, kad jame nepaminėtas 2025-01-15 prašymas ir juo nebuvo atsakyta į šį prašymą. Kitaip tariant, skundžiamo Rašto teisėtumo klausimas ir atsakymo į pareiškėjo 2025-01-15 prašymą nepateikimo klausimas yra du skirtingi dalykai, kuriuos pareiškėjas savo skunde teismui nepagrįstai susieja į vieną ginčą dėl Rašto teisėtumo.

Tai akivaizdžiai patvirtina ir paties pareiškėjo veiksmai ginant savo teises, nes į LAGK su skundu, kurį vėliau patikslino, pareiškėjas kreipėsi tik dėl Rašto neteisėtumo tuo aspektu, kad netinkamai buvo išnagrinėti pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymai, bet ne jo 2025-01-15 prašymas. Apie savo 2025-01-15 prašymą ir apie tai, kad Rašte dėl šio prašymo atsakovas nieko nepasisakė pareiškėjas LAGK nagrinėtoje byloje nenurodė nei viename iš savo skundų iki galutinio reikalavimo suformulavimo, o šį klausimą (dėl 2025-01-15 prašymo neišnagrinėjimo) iškėlė tik teismui pateiktame skunde. Taigi, LAGK išnagrinėtoje byloje pats pareiškėjas nesiejo 2025-01-15 prašymo neišnagrinėjimo su Rašto teisėtumo klausimu. Tai reiškia, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas išplėtė ginčo dalyką dėl jo 2025-01-15 prašymo neišnagrinėjimo, kuris nebuvo LAGK nagrinėtos bylos dalykas.

Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę nėra jokio pagrindo pripažinti, kad LAGK sprendimas ir pats Raštas turėtų būti naikinami dėl to, kad jame nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo 2025-01-15 prašymo įtakos skundžiamo Rašto teisėtumui, nes šio klausimo pareiškėjas LAGK pateiktame skunde net nekėlė, o skundžiamu Raštu nebuvo sprendžiamas 2025-01-15 prašymas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti LAGK sprendimą ir Raštą dėl to, kad juose nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo 2025-01-15 prašymo ir dėl jame nurodytų aplinkybių neįvertinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl to, kad į 2025-01-15 prašymą nebuvo atsakyta teismas pažymi, jog nors pareiškėjas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2025-01-15 prašymą jis ne tik išsiuntė atsakovui, bet ir gavo atsakovo patvirtinimą, kad prašymas gautas ir persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją, kas paneigia atsakovo atsiliepimo teiginius, jog pareiškėjo 2025-01-15 prašymo negavo, tačiau teismas konstatuoja, kad skundo reikalavimas įpareigoti Centrą išnagrinėti pareiškėjo 2025-01-15 prašymą negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas praleido terminą skundui dėl vilkinimo pateikti ir neprašė praleisto termino atnaujinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

VAĮ 10 straipsnio 4 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Šiuo atveju į pareiškėjo 2025-01-15 prašymą atsakovas, remiantis VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi, turėjo atsakyti per 20 darbo dienų, t. y. ne vėliau kaip 2025-02-12. Tai reiškia, kad remiantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, skundą dėl vilkinimo išspręsti 2025-01-15 prašymą pareiškėjas turėjo pateikti per du mėnesius nuo 2025-02-12, kai baigėsi VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas klausimo išsprendimo laikas, t. y. ne vėliau kaip 2025-04-13.

Tačiau, kaip minėta, skunde, kurį pareiškėjas pateikė LAGK, reikalavimo dėl 2025-01-15 prašymo neišnagrinėjimo pareiškėjas nereiškė, nes prašė tik panaikinti Raštą ir įpareigoti Centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymus. Tuo tarpu skundą teismui su reikalavimu įpareigoti Centrą išnagrinėti pareiškėjo 2025-01-15 prašymą pareiškėjas pateikė tik 2025-05-13, t. y. vienu mėnesiu praleidęs skundo pateikimo terminą, kuris baigėsi 2025-04-13.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu, kad teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, bylos dalis dėl skundo reikalavimo įpareigoti Centrą išnagrinėti pareiškėjo 2025-01-15 prašymą nutrauktina.

IV. Dėl Rašto ir LAGK sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, kad netinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymai, ir dėl įpareigojimo juos išnagrinėti

Visų pirma, teismas pabrėžia, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, nes juo pateikta pareiškėjo prašoma informacija, ir Rašte nėra viešojo administravimo subjekto (Centro) patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui. Taigi, tai nėra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris pareiškėjui nustato tam tikras teises ar pareigas, tiesiogiai sukelia teisines pasekmes, o yra aktas, kuriuo pateikiama prašoma informacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas tik suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012).

Dėl informacijos išsamumo principo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Aiškindamas tikslumo principą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015).

Aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

Nagrinėjamu atveju skundžiamo Rašto teisėtumo vertinimas priklauso nuo to, ko pareiškėjas prašė savo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymais, ir kaip į juos buvo atsakyta skundžiamu Raštu, t. y. kiek teikiama informacija atitinka prašymo turinį.

Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas numato, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Centras pažeidė atvejo vadybos tvarką ir nurodo veiksmus, kuriuos jo manymu Centras turėjo atlikti, bet neatliko, taip pat veiksmus, kuriuos Centras, pareiškėjo teigimu, atliko neteisėtai, taip pat nurodo pasekmes, kurias, jo manymu, sukėlė Centro veiksmai, tačiau teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti Raštą neteisėtu.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skunde akcentuoja ne tai, ko jis prašė kreipdamasis į Centrą ir kas jam buvo atsakyta skundžiamu Raštu, o tai, kaip, jo manymu, Centras turėjo elgtis ir kaip nesielgė vykdydamas jo dukrų atvejo vadybą. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymų turinį ir Rašto turinį, ginčas šiuo atveju gali kilti ne dėl atvejo vadybos taikymo/netaikymo ir jo tinkamo/netinkamo vykdymo, o dėl tinkamo atsakymo į pareiškėjo prašymus, kuriais buvo prašoma suteikti informaciją ir, esant pagrindui, imtis veiksmų.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymais nesikreipė dėl atvejo vadybos inicijavimo ir taikymo, neprašė atlikti konkrečius veiksmus vykdant atvejo vadybą, todėl visi skundo argumentai, susiję su tuo, kad Centras pažeidė atvejo vadybos tvarką išeina už 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymų, kuriuos Raštu išsprendė atsakovas, ribų, taigi, ir už ginčo teisme ribų.

Pareiškėjas 2025-02-13 prašymu prašė pateikti paaiškinimus: 1) kokiu pagrindu buvo pradėtas atvejo valdymo procesas, nepaisant ankstesnio sprendimo apie jo nepagrįstumą? 2) kokių veiksmų galėtų imtis pareiškėjas, siekdamas prisidėti prie jo dukterų gerovės šio proceso metu? Skundžiamu Raštu į pirmąjį šio prašymo klausimą buvo atsakyta, kad 2024-11-22 Pagalbos šeimai skyriuje buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius) prašymas paskirti atvejo vadybininką ir organizuoti pagalbos suteikimą E. K. ir M. K. bei jų motinai dėl 2024-09-30 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gauto pareiškėjo pranešimo, o 2024-12-04 Pagalbos šeimai skyriuje vykusio pirminio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, bendru specialistų sprendimu, buvo nutarta pradėti atvejo vadybos procesą pareiškėjo nepilnametėms dukroms ir jų motinai. Į antrąjį šio prašymo klausimą Rašte atsakyta, kad geriausias būdas pareiškėjui prisidėti prie vaikų gerovės – tiesiogiai dalyvauti E. ir M. gyvenime, kartu su vaikų motina, užtikrinant jų ugdymą, auklėjimą bei sveikatos priežiūrą.

Taigi, skundžiamu Raštu į pareiškėjo 2025-02-13 prašymą buvo tiksliai atsakyta, nurodant, kad atvejo vadybos procesas pradėtas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo pagrindu dėl 2024-09-30 paties pareiškėjo skyriui pateikto pranešimo ir nurodyta kokių veiksmų pareiškėjas galėtų imtis, siekdamas prisidėti prie jo dukterų gerovės šio proceso metu. Tuo tarpu LAGK išnagrinėtoje byloje pareiškėjo 2025-03-21 teikto patikslinto skundo argumentai - kad su šia Rašto dalimi pareiškėjas nesutinka, nes atvejo vadybos procesas buvo pradėtas dėl vaiko teisių pažeidimų, o dviejų mėnesių uždelsimas pradedant šį procesą smarkiai pablogino vaiko būklę - visiškai nesusiję su Rašto teisėtumu, nes jo teisėtumas priklauso nuo to, ar Raštu atsakyta į 2025-02-13 prašymo klausimus ar ne, o ne nuo to, kaip pats pareiškėjas vertina, dėl ko buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, ir juo labiau ne nuo to, kokias pasekmes sukėlė tariamas uždelsimas pradedant šį procesą. Pareiškėjas 2025-02-13 prašymu prašė nurodyti, kokiu pagrindu buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, ir jam buvo atsakyta, todėl tai, kaip šį pagrindą vertina pats pareiškėjas ir tai, kokias pasekmes šis procesas sukėlė nėra ginčo dėl Rašto teisėtumo dalykas ir tokios pasekmės niekaip nepagrindžia Rašto neteisėtumo.

Pažymėtina, kad teismui pateiktame skunde, skirtingai nei LAGK teiktame patikslintame skunde, pareiškėjas iš viso nesieja Rašto neteisėtumo su netinkamu atsakymu į 2025-02-13 prašymą, nes visi jo argumentai kreipiantis į teismą iš esmės susiję tik su nepateiktu atsakymu į 2025-01-15 prašymą ir netinkamu atsakymu į 2025-02-15 prašymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Raštu į pareiškėjo 2025-02-13 prašymą buvo atsakyta taip, kaip numato Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas, t. y. į prašymą Centras atsakė atsižvelgdamas į jo turinį, todėl skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Raštą dėl netinkamo atsakymo į 2025-02-13 prašymą ir įpareigoti Centrą išnagrinėti pareiškėjo 2025-02-13 prašymą atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas 2025-02-15 prašymu prašė: 1) nedelsiant išsiaiškinti priežastis, kodėl M. nelanko mokyklos ir gydytojų, ir imtis atitinkamų veiksmų, nes ilgalaikis nebuvimas gali neigiamai paveikti jos mokymąsi ir sveikatą; 2) patikrinti, ar vykdomos medicininės rekomendacijos, ir, jei jos nevykdomos, imtis priemonių vaiko sveikatai apsaugoti; 3) užtikrinti pareiškėjo, kaip tėvo, teisę gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę ir gerovę; 4) įvertinti, ar motina nepažeidžia M. teisių, nes susidariusi situacija gali kelti grėsmę jos sveikatai ir ugdymo procesui. Taigi, pagal pareiškėjo suformuluotus prašymus Centras turėjo išsiaiškinti priežastis, kodėl M. nelanko mokyklos ir gydytojų, ir imtis atitinkamų veiksmų, kad ilgalaikis nebuvimas neigiamai nepaveiktų dukters mokymosi ir sveikatos, taip pat patikrinti, ar vykdomos medicininės rekomendacijos, o jei jos nevykdomos, imtis priemonių vaiko sveikatai apsaugoti, taip pat užtikrinti pareiškėjo teisę gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę ir gerovę bei įvertinti, ar motina nepažeidžia M. teisių.

Skundžiamu Raštu į 2025-02-15 prašymą buvo atsakyta, kad buvo išsiaiškinta, jog M. minėtu laikotarpiu sirgo, mama užtikrino vaikui tinkamą sveikatos priežiūrą bei vykdė gydytojo rekomendacijas, kad turimais duomenimis, M. pasveiko ir nuo 2025-02-24 lanko ugdymo įstaigą, o dėl informacijos apie dukrų sveikatos būklę suteikimo nurodyta, kad pareiškėjas, kaip įstatyminis vaikų atstovas, gali tiesiogiai kreiptis į vaikų gydymo įstaigą jam 2025-01-17 VšĮ Antakalnio poliklinikos siųstame rašte nurodytais būdais, taip pat gerinti komunikaciją bei siekti konstruktyvaus dialogo su vaikų motina.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2025-02-19 Centro socialinis darbuotojas, dirbantis su vaikų motina A. L., telefonu susisiekė su ja bei išsiaiškino, jog M. yra peršalusi ir serga, kad mama dėl dukros kreipėsi į gydytoją bei vykdo jo rekomendacijas. Taip pat socialinis darbuotojas 2025-02-20 lankėsi šeimoje, bendravo su vaikais bei jų motina, kuri informavo, kad M. kurį laiką vargina (duomenys neskelbtini). Apsilankymo šeimoje metu, vaikų nepriežiūros ar aplaidžios vaikų priežiūros socialinė darbuotoja nefiksavo. Rašto pateikimo dienai Centras nustatė, kad 2025-02-24 M. K. grįžo į ugdymo įstaigą, o 2025-02-27 papildomai raštu (reg. Nr. 8-2551/25) Centras kreipėsi į M. K. ir E. K. ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti ar nepilnametės dalyvauja ugdymosi procese, ar motina rūpinasi jų sveikata, į ką (duomenys neskelbtini) atsakė, kad mergaitės prižiūrėtos, tvarkingos, turi visas ugdymo procesui reikalingas priemones, mokosi noriai, ugdymo įstaigos pedagogams dėl mergaičių nepriežiūros įtarimų nekilo, mama bendradarbiauja su ugdymo įstaigos pedagogais.

Taigi, Centras, atlikęs jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir nustatęs, kad pareiškėjo dukra M. iki 2025-02-24 mokyklos nelankė dėl ligos, nustatęs, kad sirgimo metu mama užtikrino vaikui tinkamą sveikatos priežiūrą, vykdė gydytojo rekomendacijas, mergaitė buvo užregistruota pas (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad Rašto pateikimo dienai turimais duomenimis, M. pasveiko ir nuo 2025-02-24 lanko ugdymo įstaigą, apie šiuos rezultatus informavo pareiškėją skundžiamu Raštu. Dėl informacijos apie dukrų sveikatos būklę suteikimo pareiškėjas Raštu buvo informuotas, kad gali tiesiogiai kreiptis į vaikų gydymo įstaigą, pastarosios jam siųstame 2025-01-17 rašte nurodytais būdais, taip pat gerinti komunikaciją su vaikų motina ir kreiptis į ją.

Teismas sprendžia, kad atsakovas į pareiškėjo 2025-02-15 prašymą atsakė taip, kaip numato Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas, t. y. į prašymą atsakė atsižvelgdamas į jo turinį, kadangi nustatė ir nurodė dukters mokyklos nelankymo priežastį, nustatė, kad dukra pas gydytojus buvo užregistruota, o mama vykdė gydytojų rekomendacijas, paaiškino pareiškėjui kaip gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę. Kadangi Rašto pateikimo metu pareiškėjo dukra jau buvo grįžusi į mokyklą, motina vykdė gydytojų rekomendacijas, o mokymo įstaiga partvirtino, jog pareiškėjo dukros yra prižiūrėtos, tvarkingos, pedagogams dėl mergaičių nepriežiūros įtarimų nekilo, tai Rašto pateikimo dienai Centras neturėjo pagrindo imtis atitinkamų veiksmų, kad pareiškėjo dukra lankytų mokyklą ar imtis priemonių vaiko sveikatai apsaugoti. Tuo tarpu užtikrinti pareiškėjo, kaip tėvo, teisę gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę Centras savo sprendimu negali, nes už informacijos teikimą atsakinga tik gydymo įstaiga ir vaikų motina, kuriems privalomų nurodymų Centras negali teikti. Todėl Rašte pateiktas išaiškinimas, kaip pareiškėjui gauti norimą informaciją atitinka Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punkto reikalavimą į prašymą atsakyti atsižvelgiant į jo turinį, ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkto reikalavimą prašymus nagrinėti pagal savo kompetenciją.

Nors Rašte nepasisakyta dėl 2025-02-15 prašymo ketvirtojo prašymo - įvertinti, ar motina nepažeidžia M. teisių - o pareiškėjas skunde nurodo, kad Centras neteisėtai perdavė konfidencialią informaciją Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, tačiau teismas pažymi, kad Centras nėra kompetentingas spręsti, ar motina nepažeidžia vaiko teisių, nes tai ir yra Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija, o Centras, pagal minėtą Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkto reikalavimą, prašymus nagrinėti turi tik pagal savo kompetenciją.

Pagal Prašymų nagrinėjimo 36 punktą, jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją.

Taigi, Centras teisėtai perdavė Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai informaciją įvertinti galimą vaiko teisių pažeidimą, jeigu pats pareiškėjas prašė įvertinti, ar motina nepažeidžia M. teisių, ir pagrįstai į šį klausimą skundžiamu Raštu pats Centras neatsakinėjo.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Centras į pareiškėjo 2025-02-15 prašymą atsakė taip, kaip numato Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas, t. y. į prašymą atsakė atsižvelgdamas į jo turinį, o vien tai, kad pareiškėjui nepatinka gautas atsakymas nereiškia, kad skundžiamas Raštas yra neteisėtas arba nepagrįstas dėl to, kad Centras, pareiškėjo vertinimu, neatlikto kitų, skunde nurodomų, veiksmų ar juos atliko netinkamai atvejo vadybos procese.

Nors pareiškėjas skunde nurodo daug argumentų ir remiasi daugeliu po Rašto pateikimo susiklosčiusių aplinkybių dėl to, kokias pasekmes jo dukrai ir jos sveikatai bei jo teisei susipažinti su informacija apie dukros sveikatą turėjo tolesni Centro veiksmai ar neveikimas vykdant atvejo vadybą bei pateikė į bylą daug dokumentų, priimtų po skundžiamo Rašto priėmimo, tačiau teismas konstatuoja, kad tai neturi ryšio su nagrinėjamu ginču. Pareiškėjas byloje nereiškia jokių reikalavimų dėl, jo manymu, neteisėtų Centro veiksmų ir jų pasekmių jo dukters sveikatai ar jo teisei gauti informaciją apie ją, o Rašto, kuriuo buvo tik teikiama informacija, teisėtumas priklauso tik nuo to, ar juo į pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymus buvo atsakyta tinkamai pagal prašymų turinį, bet ne nuo to, kokias pasekmes sukėlė kiti, vėlesni, Centro veiksmai ar neveikimas, kuriuos skunde akcentuoja pareiškėjas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai administracinių sprendimų teisėtumą vertina šių sprendimų priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-681-492/2025). Tai reiškia, kad Rašto teisėtumo vertinimui reikšmingi tik faktai, aplinkybės ir duomenys, kurie buvo Rašto priėmimo metu, o ne atsiradę po to. Todėl atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis pareiškėjo papildomai į bylą teiktų dokumentų ir nurodomų aplinkybių, įskaitant ir tuos, kurie buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje iki teismo sprendimo paskelbimo, susiję su Centro ir kitų institucijų veiksmais ir įvairiais sprendimais, priimtais dėl pareiškėjo ir jo dukrų, jau po skundžiamo Rašto priėmimo, visi šie dokumentai ir aplinkybės neturi įtakos ir nepagrindžia skundžiamo Rašto neteisėtumo. Tai gali būti kitų ginčų dalykas ir pagrindas, bet nesusiję su šia byla.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymais siekė gauti informaciją ir, esant pagrindui, užtikrinti savo dukters mokyklos lankymą ir gydymąsi tuo metu, tačiau teismo sprendimo priėmimo metu yra praėję jau devyni mėnesiai. Kaip matyti iš bylos dokumentų per šį laiką pareiškėjo dukra mokyklą lankė ir jai buvo suteiktas gydymas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Centrą išnagrinėti 2025-02-17 prašymo reikalavimus imtis atitinkamų veiksmų dėl mokyklos nelankymo ir imtis priemonių vaiko sveikatai apsaugoti dėl medicininių rekomendacijų galimo nevykdyto objektyviai negali būti įgyvendinti, kadangi aplinkybės, kurias pareiškėjas prašė pašalinti (mokyklos nelankymas ir medicininių rekomendacijų nevykdymas), jau yra išnykusios. Todėl iš esmės nėra galimybės įpareigoti atsakovą pašalinti aplinkybes, kurių jau nebėra.

V. Dėl bylos baigties

Nustačius, kad skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Centrą išnagrinėti pareiškėjo 2025-01-15 prašymą buvo priimta praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, ši bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 d. 8 p.).

Nustačius, kad Centras į pareiškėjo 2025-02-13 ir 2025-02-15 prašymus atsakė taip, kaip numato Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas, t. y. į prašymus atsakė atsižvelgdamas į jų turinį, o didžioji dalis skundo argumentų dėl įvairių pareiškėjo nurodomų Centro veiksmų ir pasekmių, atliktų ir atsiradusių po skundžiamo Rašto priėmimo, neturi ryšio su nagrinėjamu Rašto teisėtumo klausimu, likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, nesant pagrindo panaikinti Raštą ir LAGK sprendimą (ABTĮ 88 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą išnagrinėti pareiškėjo 2025-01-15 prašymą nutraukti.

Kitą pareiškėjo D. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.