Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui N. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys S. K., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė, A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vykdymo proceso metu išieškant skolą kreditoriaus naudai iš atsakovo N. K. išieškojimą vykdantis antstolis A. Selezniovas nustatė, kad atsakovas po motinos mirties priėmė palikimą, tačiau neįregistravo savo turtinių teisių į paveldimą turtą. To pasekoje anstolis neturi galimybių išieškoti iš atsakovo galimo paveldėti turto. Nurodė, kad nesutinka su A. S. atsiliepime nurodytais argumentais, teigia, kad neprašo įpareigoti atsakovą priimti palikimą.

3. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. S. ir N. K. priėmė palikimą į paveldimą turtą. (duomenys neskelbtini) A. S. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą išduotas, tačiau N. K. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, jo įgaliojimas duotas seseriai A. S. yra pasibaigęs.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi teismas, skirdamas civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje, nutarė atsakovui N. K. skirtus procesinius dokumentus įteikti per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę Jungtinėje Karalystėje. Šia teismo nutartimi atsakovui išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nepaskirs atstovo, kuris galėtų gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu, visi procesiniai dokumentai, susiję su byla ir skirti atsakovui, liks byloje ir bus laikomi įteiktais. Taip pat teismas pasiūlė atsakovui pasirūpinti advokato pagalba nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Teismo nutartimi atsakovui išaiškinta, kad jam neatvykus į teismo posėdį, teismas ieškovo prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių, ieškovui to neprašant - išnagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje 2023-03-29 pranešimu informavo teismą apie procesinių dokumentų įteikimą N. K. adresu, kurį nurodė jo sesuo trečiasis asmuo A. S. (atsakovas pats nėra deklaravęs konkretaus gyvenamosios vietos adreso). Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo paskirti atstovą, kuris galėtų gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus, nepasirūpino advokato teisine pagalba, todėl darytina išvada, kad jam skirti visi procesiniai dokumentai laikomi įteiktais, prašymų atidėti teismo posėdį nėra pateikta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 234 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 išaiškino, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir situaciją, kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai.

9. Kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

10. Nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03347 vykdomas skolų išieškojimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 2-6847-144/2011 dėl 60064,69 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. K. ir S. K. išieškotojos "Swedbank" AB naudai. Remiantis A. Selezniovo 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S1d-85166, anstolis patvarkė pakeisti pradinį kreditorių (išieškotoją) vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03347, nurodant, kad naujasis kreditorius (išieškotojas) vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03347 yra „PlusPlus Capital“ AS, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurį Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarę Neringą Bartkuvienę su prašymu pateikti informaciją ar N. K. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarė nurodė, kad paveldėjimo byla Nr. 148/2016 po B. K. mirties užvesta, palikimą pagal testamentą priėmė priėmė N. K. su seserimi ir pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui nėra išduotas, paveldėjimo byla nėra užbaigta. Antstolis 2022 m. liepos 15 d. turto arešto aktu Nr. Sig-37577 areštavo Skolininkui N. K. priklausančią turtinę teisę į palikimą pagal testamentą, atsiradusį po skolininko mamos B. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, tačiau ieškovė savo reikalavimo teisės išieškoti atsakovo skolas iš paveldėto nekilnojamojo turto negali įgyvendinti, kadangi atsakovas neįregistruoja savo nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėję, nėra nuginčyti, todėl šių vykdomųjų dokumentų pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra vykdytini.

11. Iš ieškovės prašymu išreikalautos paveldėjimo bylos Nr. 148/2016 nustatyta, kad B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmę asmenys yra atsakovas N. K. ir jo sesuo A. S.. Remiantis (duomenys neskelbtini) B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentu atsakovui N. K. ji paliko gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantį namų valdos žemės sklypą, o kitą turėtą nekilnojamą turtą palikėja paliko A. S.. Pagal šį testamentą (duomenys neskelbtini) mirusiosios B. K. dukrai A. S. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė N. Bartkuvienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas iki šiol nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir neįregistravo daiktinių teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, likusį po motinos mirties, savo vardu.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad teisė kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo gali būti suteikta ir kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Tai, kad ne tik teisė kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo, bet ir teisė kreiptis į notarą gauti paveldėjimo teisės liudijimą be įpėdinio sutikimo gali būti suteikta kitam asmeniui yra pasisakę aukštesnės instancijos teismai, formuodami praktiką analogiško pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921/273/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1633-555/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-560/2020 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nesikreipdamas į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir neįregistruodamas savo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre, apsunkina skolų išieškojimo galimybę, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Taip pat atsakovui nerealizuojant savo subjektinės teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į turimą nekilnojamąjį turtą yra nevykdomas teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo.

14. Trečiasis asmuo A. S. su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu nurodė, kad atsakovas N. K. palikimą priėmė ir visas palikimo procedūras užbaigė.

15. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nepaisant to, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimo momentu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar yra įpėdinis gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat toje pačioje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo, teismo nustatytu terminu, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistravimo registruotino turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-320-969/2018).

16. Atsakovas priėmė palikėjos B. K. palikimą, tačiau jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėjimo procedūra yra neužbaigta. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus sprendžia, kad: visų pirma, teismas gali įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, reikalingus kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat reikalingus kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo; antra, teisė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą nuosavybės teise nėra asmeninė atsakovo teisė, ją atsakovo vardu, pareiškiant netiesioginį ieškinį, gali įgyvendinti skolininko kreditorius, o šiuo atveju – ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

18. Bylos duomenimis, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,87 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, tenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarę Neringą Bartkuvienę (Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, priėmus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Įpareigoti skolininką N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 30 dienų po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Atsakovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl kreipimosi į notarų biurą, suteikti teisę ieškovei PlusPlus Capital AS, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kreiptis palikimą priėmusio atsakovo N. K. vardu ir sąskaita į palikimo atsiradimo vietos notarę Neringą Bartkuvienę (Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras) gauti paveldėjimo teisės liudijimą į B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), turtą.

Atsakovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl kreipimosi į valstybės įmonę „Registrų centras“, suteikti teisę ieškovei PlusPlus Capital, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), be atsakovo N. K. sutikimo, atsakovo vardu ir sąskaita įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, paduodant prašymą valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,87 Eur (devynis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.