- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-515-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00690-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- Luminor Bank AS
- Trečiasis asmuo
- notarė O
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams V. Z. ir V. Z. dėl įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tretieji asmenys notarė O. Ž., antstolis R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo (-ų) išdavimo; teismo sprendime nurodyti, kad jei atsakovai per teismo nustatytą 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neįvykdys teismo sprendimo, ieškovui suteikiama teisė V. Z. ir V. Z. vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo (-ų) išdavimo jų lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad V. Z. jai nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamojo turto – 0,1066 ha bendro ploto žemės sklypo, ir 464,90 m2 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)– hipoteka užtikrino UAB „Salininkai“ suteiktos paskolos, kurią suteikė AB DnB NORD bankas, grąžinimą. AB DnB NORD banko pavadinimas nuo 2011 m. lapkričio 11 d. buvo pakeistas į AB DNB bankas (dabartinis ieškovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių). UAB „Salininkai“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2008 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 352V/2008 banko naudai nutarta išieškoti 499 143,62 Lt (144 561,98 Eur) skolą, 123 Lt (35,62 Eur) žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir priverstinai parduoti iš varžytynių banko naudai įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausiusį V. Z.. Teismo nutartis priverstiniam vykdymui pateikta antstoliui R. K.. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto savininkė V. Z. mirė. Mirusioji buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo dalį jai nuosavybės teise priklausiusio turto paliko atsakovams. Dalis V. Z. nuosavybės teise priklausiusio turto į testamentą buvo neįtraukta, todėl dalis palikimo paveldima ne pagal testamentą, o pagal įstatymą. Po V. Z. mirties atsakovai 2010 m. sausio 11 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus r. 2-ąjį notarų biurą dėl V. Z. palikimo priėmimo. Atsakovai priėmė V. Z. palikimą, tačiau į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo užvestoje paveldėjimo byloje nesikreipė. Kadangi pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo įpėdiniai yra laikomi priėmusiais visą mirusiojo palikimą, 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21834-868/2014, vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/02564 mirusi skolininkė V. Z. pakeista jos palikimą priėmusiais įpėdiniais - atsakovais. Minėtai teismo nutarčiai įsiteisėjus, antstolis tęsė įkeisto turto realizavimo veiksmus. Mirus įkeisto turto savininkei V. Z., paveldėjimo teisės liudijimo (-ų) išdavimas yra būtina sąlyga vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/02564 siekiant teisėtai realizuoti įkeistą turtą ir patenkinti banko reikalavimus, tačiau į banko siųstą 2013 m. rugsėjo 18 d. raginimą užbaigti paveldėjimo procedūras nebuvo sureaguota, atsakovai sąmoningai vengia užbaigti paveldėjimo procedūrą siekiant apsunkinti banko reikalavimų vykdymo iš įkeisto turto, kuris įeina į paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. Z. atsiliepime nurodė, kad su ieškinyje išdėstytais reikalavimais ji iš esmės sutinka ir iki atsiliepimo pateikimo teismui dienos ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų užbaigtos paveldėjimo procedūros palikėjos V. Z. palikimui priimti, iš įkeisto turto, išieškojimas vykdomas nuo 2008 metų, kai 2008 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nutarta tenkinti kreditoriaus reikalavimą išieškoti skolą priverstinai parduodant įkeistus daiktus. Teismo nutartis priverstiniam vykdymui buvo perduota vykdyti antstoliui R. K., kuris po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto išaiškinimo įkeisto turto realizavimo veiksmų nebeatlieka. Pažymėjo, kad atsakovai nesiekė apsunkinti banko reikalavimų vykdymo iš įkeisto turto ir tai patvirtina faktinės aplinkybės, kad vykdomoji byla pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma nuo 2008 m. iki 2019 m. Atsakovų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti, nes atsakovai 2010 m. sausio 11 d. pareiškime notarei prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovo reikalavimų tenkinimas nesukels ieškovui teisinių pasekmių be daiktinių teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimo VĮ Registrų centre.
4. Tretieji asmenys notarė O. Ž. ir antstolis R. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į bylą pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems teismo posėdyje nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir:
5.1 įpareigojo atsakovus V. Z. ir V. Z. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo (-ų) išdavimo;
5.2 atsakovams per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo ieškovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, suteikė teisę atsakovų vardu kreiptis į Vilniaus rajono 2-ajame notarų biuro notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo V. Z. ir V. Z. lėšomis ir išieškoti iš V. Z. ir V. Z. reikiamas išlaidas;
5.3 priteisė ieškovo Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių naudai iš atsakovų 1 164 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 582 Eur iš kiekvieno atsakovo;
5.4 priteisė iš atsakovų 12,13 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 6,06 Eur iš kiekvieno atsakovo.
6. Teismas sprendime nurodė, kad palikėjai V. Z. nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – 0,1066 ha bendro ploto žemės sklypo ir 464,90 m2 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka buvo užtikrintas UAB „Salininkai“ suteiktos paskolos, kurią suteikė AB DnB NORD bankas (dabartinis Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), grąžinimas. UAB „Salininkai“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, 2008 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriaus naudai nutarė išieškoti 499 143,62 Lt (144 561,98 Eur) skolą, 123 Lt (35,62 Eur) žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausiusį palikėjai V. Z.. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 11 d. pagal atsakovų V. Z. ir V. Z. pareiškimą dėl palikimo priėmimo Vilniaus rajono 2-ajame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovams siuntė 2013 m. birželio 18 d. raginimą užbaigti pavelėjimo procedūras, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas, dėl to tarp šalių ginčo nekilo. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į turtą (ginčo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą) registruotos palikėjos V. Z. vardu. 2019 m. sausio 25 d. antstolis R. K. vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/02564 priimtame informaciniame rašte nurodė, kad kadangi skolininkai V. Z. ir V. Z. nėra užbaigę pavedėjimo procedūrų ir jiems nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas bei daiktinės teisės į nekilnojamą turtą nėra registruotos, nėra galimybių tęsti išieškojimą.
Šalies argumentai
7. Atsakovai yra priėmę palikėjos V. Z. palikimą, tačiau jiems nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2010 m. sausio 11 d. prašyme dėl palikimo priėmimo atsakovai prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai padaryta nebuvo. Teismo posėdyje atsakovų atstovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pripažino, kad atsakovai notarės veiksmų neskundė. Ieškovas nėra V. Z. įpėdinis ir negali įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo į palikimą sudarantį turtą, kuris yra išieškojimo veiksmų objektas, išdavimo. Atsakovai, nors atsiliepime nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, jų nekonkretizavo. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad iškėlus šią bylą, jie atliko aktyvius veiksmus siekiant užbaigti paveldėjimo procedūras, tai yra pakartotinai kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovai neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu bei negali būti vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje kreditoriaus (ieškovo) naudai. Atsakovai, nerealizuodami savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidžia ieškovo teises. Aplinkybė, jog ieškovas neprašė įpareigoti atsakovus įregistruoti turtą VĮ Registrų centre nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes išdavus paveldėjimo teisės liudijimą tokius veiksmus turės teisę atlikti atsakovai. Jiems minėtų veiksmų neatlikus, ieškovas savo teises galės ginti teismine tvarka. Ieškinį tenkinus, teismas ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 1 164 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 582 Eur, taip pat teismas priteisė iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis 12,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 6,06 Eur iš kiekvieno atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovai V. Z. ir V. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas sprendimas motyvuojamas ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių gynimu siekiant apginti ieškovo teises vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovai nesiekė apsunkinti banko reikalavimų vykdymo iš įkeisto turto ir tai patvirtina faktinės aplinkybės, kad vykdomoji byla pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr.352V/2008 buvo vykdoma nuo 2008 m. iki 2019 m. Kaip nurodyta ir ieškinyje ir yra nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismo nutartis priverstiniam vykdymui buvo pavesta vykdyti antstoliui R. K., kuris po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto išaiškinimo įkeisto turto realizavimo veiksmų nebeatlieka. 2019-01-25 raštu Nr. 0055/08/02564 antstolis R. K. ieškovą informavo apie tai, kad įkeistu turtu disponuoti jį realizuojant antstolis galės tik tada, kai notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovai po palikėjos V. Z. mirties 2010 m. sausio 11 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus r. 2-ąjį notarų biurą. Atsakovai prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą buvo pateikę 2010 m. sausio 11 d., kurį patvirtino paveldėjimo bylą vedanti notarė O. Ž.. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas, kuris savo esme, kaip ir pareiškimas dėl palikimo priėmimo, yra vienašalis aktas, todėl atsakovai nepagrįstai įpareigotini per nustatytą terminą užbaigti paveldėjimo procedūrą, tai yra pakartotinai kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
9. Ieškovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra hipotekos kreditorius ir turi teisę bei teisėtą interesą patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto. Mirus V. Z. apeliantai padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo ir yra laikomi priėmusiais palikimą. Padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimo atsisakymas yra negalimas. Apeliantai yra priėmę V. Z. palikimą, tačiau nėra kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl paveldėjimo procedūros nėra užbaigtos. Paveldėjimo procedūrų užbaigimas be paveldėjimo teisės liudijimo (-ų) išdavimo nėra galimas. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimo (- ų) išdavimas yra būtina sąlyga vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/02564 teisėtai realizuoti keistą turtą ir patenkinti banko reikalavimus. Tokia situacija, kai beveik 10 metų nėra užbaigiamos paveldėjimo procedūros ir nesikreipiama į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, suponuoja išvadą, kad tai daryti yra vengiama, siekiant apsunkinti banko reikalavimų vykdymo iš įkeisto turto, kuris įeina į paveldėtą turtą, procesą. Apeliantai nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių jie nuo 2010 m. iki šiol negavo paveldėjimo teisės liudijimų. Apeliantai sąmoningai vilkina paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūrą, siekdami išvengti prievolių ieškovui kaip mirusios V. Z. įpėdiniai. Nors apeliantė nurodo, kad paveldima namo dalis yra vienintelis jos turtas, jos gaunamos pajamos yra 310 Eur per mėnesį, o paveldimo turto mokestis – 1 975 Eur, apeliantas duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, tačiau apeliantai nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir už advokato paslaugas byloje sumokėjo 875 Eur.
10. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja V. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – 0,1066 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 464,90 m2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – hipoteka užtikrino UAB „Salininkai“ suteiktos paskolos, kurią suteikė AB DnB NORD bankas (dabartinis Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), grąžinimą. UAB „Salininkai“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, 2008-09-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)kreditoriaus naudai nutarė išieškoti 499 143,62 Lt (144 561,98 Eur) skolą, 123 Lt (35,62 Eur) žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausiusį palikėjai V. Z.. Teismo nutartis priverstiniam vykdymui pateikta antstoliui R. K.. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja 2002-03-28 buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausiusį turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir vaisvandenių cechą, esančius (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis paliko sūnui V. Z. ir sūnaus sutuoktinei V. Z.. 2010-01-11 pagal atsakovų V. Z. ir V. Z. pareiškimą dėl palikimo priėmimo Vilniaus rajono 2-ajame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21834-868/2014, vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/02564 mirusi skolininkė V. Z. pakeista jos palikimą priėmusiais įpėdiniais - atsakovais. Ieškovas atsakovams siuntė 2013-06-18 raginimą užbaigti pavelėjimo procedūras, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas. 2019-01-25 antstolis R. K. vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/02564, vykdomoje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-23 nutartį priimtame informaciniame rašte nurodė, kad, kadangi skolininkai V. Z. ir V. Z. nėra užbaigę pavedėjimo procedūrų ir jiems nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas bei daiktinės teisės į nekilnojamą turtą nėra registruotos, nėra galimybės tęsti išieškojimo.
13. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog jie nesiekia apsunkinti ieškovo reikalavimų vykdymo iš įkeisto turto. Taip pat apeliantai teigia, jog juos teismas nepagrįstai įpareigojo kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. ribojama teisė visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 straipsnis) įtvirtintas savininko teises. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai paveldėjimo procedūras Vilniaus rajono 2-ame notaro biure pradėjo 2010-01-11, tai yra daugiau nei prieš 10 metų. Iki šiol atsakovams nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl to negali būti vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kol atsakovams nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, išieškojimas iš paveldimo turto negali būti vykdomas. Aplinkybė, jog apeliantai 2010-01-11 kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas jiems nebuvo išduotas, neatleidžia jų nuo pareigos užbaigti paveldėjimo teisės procedūras. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas tokio notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą jie neskundė. Byloje nėra duomenų jog per laikotarpį nuo 2010-01-11 iki šios bylos nagrinėjimo teisme atsakovai aktyviais veiksmais būtų bandę pabaigti paveldėjimo procedūrą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai, nerealizuodami savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidžia ieškovo teises, yra pagrįsta.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliuose įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Todėl tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Taigi, šiuo atveju byloje nustačius, jog atsakovai nuo 2010 m., kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra užbaigę paveldėjimo procedūros ir nėra gavę paveldėjimo teisės liudijimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovus šiuos veiksmus atlikti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog atsakovų apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl baudos
16. Ieškovas prašo skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą, tokiu būdu sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad atsakovai apskundė procesinį sprendimą, kadangi su juo nesutiko, bei patikrinus šio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuota, kad nėra pagrindo jo panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais, patvirtina tik tai, kad atsakovai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovams CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovų V. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.