Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje atstovei Laimai Stirbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui S. L., institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovui S. L. apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai - jam asmeniškai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė L. Stirbienė ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Pagrindo, kad vaiko gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su ieškove, nėra, kadangi nėra gauta jokių pranešimų dėl ieškovės šeimos. Ieškinio tenkinimui nepreištarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. P. ir atsakovas S. L. yra nepilnamečio vaiko A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. I t. puslapis 5). Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). (el. b. I t. puslapis 7). Jos vardu registruoto nekilnojomojo turto nėra (el. b. I t. puslapis 8). Ieškovei priklauso automobilis M. B., 2005 m. gamybos (el. b. I t. puslapiai 9-10). Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos apie V. P. pajamas matyti, kad ji gauna išmoką vaikui po 50,16 Eur kas mėnesį (el. b. I t. puslapis 11). Nuo 2019-03-30 ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenės – padavėjos pareigose (el. b. I t. puslapiai 12-13). Atsakovas S. L., gim. (duomenys neskelbtini), studijuoja (duomenys neskelbtini) universiteto dieniniame skyriuje, studijų pabaigos metai 2021 m., (el. b. II t. puslapiai 5-12). Niukvėjaus sveikatos centro gydytojo pažymoje nurodoma, kad atsakovas kenčia nuo kelio sąnario skausmų (el. b. I t. puslapiai 13-16). Dėl atsakovo sunkios finansinės padėties ir sveikatos problemų, jam universitetas suteikė nedidelę finansinę paramą (el. b. I t. puslapis 17). Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad jo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis vasaros laikotarpiu ir gaunama parama iš universiteto (el. b. I t. puslapiai 19-61).

Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, išskyrus sumokėtą 300-400 Eur pinigų sumą, materialinio išlaikymo savo mažamečiui vaikui neteikia nuo 2017-01-01.

Dėl ieškinio reikalavimų teismingumo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas S. L. yra Jungtinės Karalystės pilietis. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su valstybe, kuri išstojo iš ES, tačiau pereinamuoju laikotarpiu iki 2020-12-31 dėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles:

1. dėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis;

2. dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis.

Dėl reglamento „Briuselis II bis“ normų, reglamentuojančių reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumą, aiškinimo ir taikymo

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Svarbiausios aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos, teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo pagal reglamentą „Briuselis II bis“, yra tos, pagal kurias nustatoma vaiko ir (arba) tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009-04-02 sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas). Vieni asmenys naujoje vietoje gali įsikurti labai greitai, kitiems savo interesų centrui sukurti gali prireikti daugiau laiko. Kai asmens santykiai naujoje vietoje stabilizuojasi, galima konstatuoti, kad žmogus įsikūrė; sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010-12-22 sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010-12-22 sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10, 41–57 punktai; 2009-04-02 sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir reglamente „Briuselis II bis“ naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiškinimo ESTT praktikoje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė V. P. kartu su šalių nepilnamečiu vaiku šiuo metu gyvena Lietuvoje. Ieškovė dirba Lietuvoje.

Kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, remdamasis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl vaiko išlaikymo teismingumo

2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Kadangi ieškovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl remiantis minėto reglamento 3 straipnio b) punktu, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį. Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Nuo 2020-01-01 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovei mokama minimalaus dydžio valandinė alga, jai papildomai mokama 50,16 Eur išmoka vaikui. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi daugiau išlaikytinių, byloje nėra. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė valdomo nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas automobilis. Duomenų apie kreditorinius ieškovės įsipareigojimus byloje nėra.

Kaip jau minėta, ieškovė gyvena su vaiku, iš savo lėšų moka mokesčius, todėl šalių nepilnamečiui vaikui atitinkamai tenka dalis būsto priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaiko išlaikymui jo tėvas lėšų neteikia, su vaiku bendrauja. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovui nusišalinus nuo vaiko išlaikymo, šiuo metu būtent ieškovei tenka pareiga ne tik išlaikyti mažametį vaiką, bet jį prižiūrėti, juo rūpintis, auklėti ir pan.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovės nurodytas minimalus vaikų poreikių dydis šiuo metu atitinka nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis yra 607 Eur. Be to, pažymėtina, kad šalyje didėjant darbo kaštams ir prekių kainoms, taip pat vaikui augant, atitinkamai keičiasi ir vaiko poreikiai. Augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas: prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, kad pats vengė mokėti vaikui išlaikymą, teismas daro išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydžio.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra 430 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo S. L. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019-05-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai V. P..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. L. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2017-01-01 dalinai teikė išlaikymą vaikui, jis sumokėjo 300-400 Eur.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui po 200 Eur, už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki ieškinio pateikimo dienos (2019-05-13), t. y. už 28 mėnesius (5600 Eur), atėmus ieškovo sumokėtus 400 Eur, bendra priteistina suma – 5200 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių sūnus gyvena su savo motina. Išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada posėdžio metu nustatyta, kad vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas gyvena užsienyje. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jis vaiku nesirūpina, prie jo išlaikymo neprisideda. Ieškovė viena rūpinasi mažamečiu sūnumi. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečio A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove V. P. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė prašo nustatyti, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus A. K. (duomenys neskelbtini) interesus bei poreikius, taip pat šalys viena kitai nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau, negu yra susitarę. Vaiko tėvas apie pageidavimo susitikti ir bendrauti su vaiku laiką bei sąlygas privalo vaiko motiną informuoti iš anksto, bet ne vėliau kaip pries 3 paras. Ieškovės reikalavimas dėl prašomos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-18 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-329-2893 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 315,31 Eur (pagal 2019-12-16 pažymą Nr. (2.17) NTP-7-7112). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei 315,31 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistinas 175 Eur žyminis mokestis (58 Eur už išlaikymo priteisimą, 117 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą) ir 10,94 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 185,94 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove - motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos – 2019-05-13 po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko A. K. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o šias lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), 5200 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku A. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus A. K. (duomenys neskelbtini) interesus bei poreikius, taip pat šalys viena kitai nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu yra susitarę. S. L. apie pageidavimo susitikti ir bendrauti su vaiku A. K. (duomenys neskelbtini) laiką bei sąlygas privalo vaiko motiną V. P. informuoti iš anksto, bet ne vėliau kaip pries 3 paras.

Priteisti iš atsakovo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), 315,31 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, kurias sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą. Priteisti į valstybės biudžetą 185,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėti į į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant bylos Nr. e2-17-204/2020.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.