- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-107-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06173-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- "Susisiekimo paslaugos", Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius, "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos"
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.4Vykdymo išlaidos, jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., savivaldybės įmonė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė B. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams persiuntė pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą, suėjus 2 metų vykdymo senaties terminui, bei perskaičiuoti vykdymo išlaidas pagal nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusią tvarką. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžtu teisiniu reglamentavimu ir bendraisiais teisės principais, vykdomoji byla turi būti nutraukta pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui, o vykdymo išlaidos perskaičiuotos pagal galiojančią tvarką.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai ir teisės normos nesudaro jokio pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą. Pažymėjo, kad įvertinus vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nustatyta, jog vykdymo laikotarpiu dvejų metų laikotarpis, kai antstolės kontora dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių išieškojimo veiksmų, nėra suėjęs, tai suponuoja išvadą, jog dvejų metų išieškojimo senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose apskaičiuojamos iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio įstatymo galiojusia tvarka, kadangi vykdomosios bylos yra pradėtos anksčiau nei įsigaliojo įstatymo pakeitimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
4. Teismas nustatė, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2009 m. kovo 31 d., antstolei B. T. tos pačios dienos patvarkymu priėmus vykdyti 2009 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4,34 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojai savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini) Antstolei vykdant minėtą vykdomąją bylą, skolininkui R. B. išsiuntė siūlymą susimokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas, patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, pakartotinį patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą dėl išskaitų iš skolininko pajamų atlikimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kitus su priverstiniu išieškojimu susijusius dokumentus (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5, 12, 26, 63–64).
5. Teismas taip pat nustatė, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2011 m. liepos 26 d., antstolei B. T. tos pačios dienos patvarkymu priėmus vykdyti 2011 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3). Antstolei vykdant minėtą vykdomąją bylą, antstolė skolininkui R. B. išsiuntė siūlymą susimokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas, patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, patvarkymą areštuoti lėšas (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2–4).
6. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra praleistas įstatymo nustatytas 3 trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas, taip pat vykdymo laikotarpiu nėra praėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolė dėl savo aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko priverstinio išieškojimo veiksmų. Vykdymo proceso metu antstolės atlikti veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jų nutraukti nėra teisinio pagrindo.
7. Teismas nusprendė, jog vadovaujantis teisiniu reguliavimu nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą perskaičiuoti vykdymo išlaidas, dėl to prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį, įpareigoti antstolę B. T. nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus senaties terminui; perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Vykdomajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnis).
8.2. Vykdomajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas pagal CK 1.8 straipsnį taikytina įstatymo analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsniu.
8.3. Vadovaujantis naujai įsigaliojusiu įstatymu, perskaičiuotinos vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. B. skundas dėl antstolės B. T. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
13. Byloje nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje yra dvi vykdomosios bylos, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš R. B.: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2009 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 4,34 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. B., išieškotojos savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1–3) ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2011 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. B., išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1–3).
14. 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė B. T. atsisakė patenkinti R. B. skundą ir jį persiuntė teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas, taip pat vykdymo laikotarpiu nėra praėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolė dėl savo aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko priverstinio išieškojimo veiksmų. Vykdymo proceso metu antstolės atlikti veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jų nutraukti nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą perskaičiuoti vykdymo išlaidas.
15. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar anksčiau nurodytose vykdomosiose bylose yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šias vykdomąsias bylas nutraukti bei ar yra teisinis pagrindas perskaičiuoti vykdymo išlaidas.
16. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Šios administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino nenumatė ir vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojusios Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos. Dėl to būtina atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką.
17. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
18. Pažymėtina, jog apeliantui ginčijamos baudos yra paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.
19. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
20. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą-baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010).
21. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas. Susipažinus su vykdomosiomis bylomis, jose atliekamais veiksmais, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomosiose bylose nebuvo atliekami ilgiau nei 2 metus, nenustatyta. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog bylose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – siunčiamos užklausos bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įvairiems registrams ir kt. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomosiose bylose nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.
22. Iš vykdomosiose byloje esančių nutarimų, kuriais skirtos baudos, matyti, jog apeliantui buvo žinoma, kad jis turi prievolę valstybei, tačiau šios savo prievolės nevykdė, jokių pastangų nedėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi skolininkas žinojo apie jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas, faktą, kad nėra jų sumokėjęs, apie antstolės vykdomus išieškojimus, tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtas baudas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas vengė atlikti jam paskirtas nuobaudas ir baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo atlikti paskirtas nuobaudas.
23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog vadovaujantis naujai įsigaliojusiu įstatymu, perskaičiuotinos vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-75, dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Įsakymas), įsigaliojimo data – 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kaip jau nustatyta, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta 2009 m. kovo 31 d., antstolei B. T. tos pačios dienos patvarkymu priėmus vykdyti 2009 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2011 m. liepos 26 d., antstolei B. T. tos pačios dienos patvarkymu priėmus vykdyti 2011 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, anksčiau nurodyto Įsakymo 2.2 papunktyje yra nurodyta, kad Įsakymas taikomas vykdomosioms byloms, pradėtoms po šio įsakymo įsigaliojimo. Įsakymo 2.3 papunktyje yra pabrėžta, kad iki Įsakymo įsigaliojimo pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos skaičiuojamos iki Įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, išskyrus vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje.
26. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Vadovaujantis Įsakymo nuostatomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto atskirojo skundo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.