Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. S., A. S., R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo brolio G. S. mirties faktiniu valdymu. Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais. Palikėjas G. S. nebuvo surašęs jokio testamento, o per 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini) terminą niekas palikimo nepriėmė bei nėra priėmęs iki pat šio pareiškimo parengimo dienos, o šią aplinkybę pagrindžia išrašas iš Testamentų registro. G. S. mirties dieną paveldėtojais pagal įstatymą buvo jo sūnūs A. S. ir R. S., taip pat sutuoktinė J. S. ir sesuo pareiškėja. Tačiau nei sūnus, nei sutuoktinė nepriėmė šio palikimo nei faktiniu valdymu, nei kreipdamiesi į notarą, kadangi gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėja negalėjo priimti palikimo laiku, kadangi G. S. mirtis nebuvo įregistruota Lietuvoje (el. b. l. 1-5).

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad apie brolio mirtį sužinojo telefonu. Per 3 mėnesių laikotarpį brolio šeima, tuo metu vienas iš sūnų jau galimai buvo pilnametis, nepareiškė priimantys palikimą. Paaiškino, kad pradžioje negavo brolio mirties liudijimo, ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi rūpinosi žemės sklypais, be to, dar brolio buvo įgaliota mirusios mamos ir tėčio dokumentais rūpintis, tačiau nesulaukė nei mirties liudijimo, nei prašymo padėti sutvarkyti dokumentus. Paaiškino, kad gavus mirties liudijimą, jai (pareiškėjai) buvo sunkus laikotarpis, kadangi mirė anyta ir jaunesnis brolis, susirgo sutuoktinis, todėl ji nesikreipė dėl G. S. mirties įregistravimo. Patvirtino, kad visą laika prižiūrėjo ir rūpinosi sklypais, yra susitarusi su ūkininku, kuris bulvėmis atsiskaito su jais už leidimą naudotis žeme. Paaiškino, kad sklypai nėra apleisti, tvarkomi. Paaiškino, kad jau kuris laikas neturi kontakto su brolio šeima. Jos sutuoktinis dar kuris laikas internetu bendravo su brolio sutuoktine, tačiau po sutuoktinio mirties visiškai nutrūko bendravimas. Jei gerai pamena, brolis į (duomenys neskelbtini) išvyko maždaug prieš 32 metus. Turtas, kurį įgijo brolis, atsirado po jų mamos ir tėvo mirties, ji (pareiškėja) yra turto bendraturtė. Paaiškino, kad dar esant broliui gyvam, ji jau rūpinosi visai sklypais, kadangi brolis gyveno (duomenys neskelbtini).

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškėjos pareiškimo tenkinimo prašo spręsti įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir įsitikinus, kad G. S. palikimo nėra priėmę pirmesnės eilės įpėdiniai nei pareiškėja ar įpėdiniai pagal testamentą (el. b. l. 105).

8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos N. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 92-94).

9. Suinteresuotiems asmenims J. S., A. S. ir R. S. pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai į posėdį buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant viešai interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Nustatytu terminu atsiliepimų iš suinteresuotų asmenų nebuvo gauta, teismo posėdžiuose suinteresuoti asmenys nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.62 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Pagal Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 45 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad paveldimą turtą sudaro: 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl konkrečiu atveju pareiškėjos pareiškimui taikytinos Lietuvos Respublikos teisės normos, o pareiškimą nagrinėja Lietuvos Respublikos teismas.

11. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

15. Dėl palikimo priėmimo po G. S. mirties (duomenys neskelbtini) mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 2001 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

16. Nagrinėjamu atveju G. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17). Pareiškėja 2013 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į notarę N. Gansiniauskiene su pareiškimu dėl sutikimo priimti palikimą po G. S. mirties, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl to, kad Lietuvos Respublikoje nebuvo įrašo apie G. S. mirtį (el. b. l. 27-29, 46). Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjas G. S. šeimos sudėtį sudarė sutuoktinė J. S. ir sūnūs A. S. ir R. S. (el. b. l. 8). Pareiškėja yra palikėjo G. S. sesuo (el. b. l. 11). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad G. S. nuo 1990 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. gegužės 26 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Palikėjas G. S. turėjo nekilnojamojo turto - 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20-26). Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po G. S. mirties, nepriėmė – tai patvirtina 2024 m. gegužės 31 d. Testamentų registro išrašas (el. b. l. 18-19).

17. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kiti, pirmesnės eilės įpėdiniai (palikėjo sūnūs) ir sutuoktinė neišreiškė prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo, taip pat, nuo G. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) nesiėmė aktyvių veiksmų palikimo priėmimui, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po G. S. mirties (CK 5.11 straipsnis).

18. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 16 punkte, pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėja teigia, kad rūpinosi po brolio mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, laikydama save likusio po G. S. mirties turto (žemės sklypų) savininke, mokėjo žemės mokestį (el. b. l. 46-69), rūpinosi likusiais žemės sklypais. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 18 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, apmoka su nekilnojamuoju turtu susijusias sąskaitas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

20. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja N. S. priėmė palikimą po savo brolio G. S. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. S. mirties, paveldėjimo.

21. Teismas šioje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti savo brolio G. S. turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.