- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-137-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01445-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- E. M., L. M.
- Atsakovas
- R. U.
- Trečiasis asmuo
- V. N.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-137-538/2016
Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-01445-2015-7)
2016 m. kovo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų E. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. M. ir L. M. ieškinį atsakovei R. U., trečiajam asmeniui V. N. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2014-11-12 sudarytą privačios žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – Sutartis) R. U. išnuomojo ketveriems metams (nuo 2014-11-12 iki 2018-12-31) žemės ūkio veiklai 1,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatė žemės nuomos mokesčio dydį 100 Lt už kiekvienus metus, iš viso 400 Lt, kurie sumokėti prieš sutarties pasirašymą. 2015-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo minimą žemės sklypą iš trečiojo asmens bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tuo pačiu ir sutartyje sudarytų nuomos sąlygų vykdymą. Po žemės sklypo įsigijimo, jį atidžiai apžiūrėję ieškovai nustatė, kad jo derlingasis sluoksnis yra užterštas – kyšo vielos tinklas su šiukšlėmis, sugadinta dirvožemio paklotė, mano, kad atsakovė pažeidė CK 6.556 straipsnio 1 dalies nuostatas. Siekdami su atsakove taikiai išspręsti ginčą, išsiuntė jai pretenziją dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo, bet ji pateikė pranešimą dėl nuomojamos žemės, kuriuo visiškai ignoravo jai pateiktus priekaištus. Sutartyje nėra aptartas pasėlių deklaravimo klausimas, o už netinkamai deklaruotus pasėlius bauda gali būti skiriama ir žemės savininkui, be to, sudarant sutartį ieškovai nedalyvavo, taigi jie negali įtakoti nuomininkės veiksmų netinkamai naudojant žemę, taip pat nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį pagal rinkos kainas - tokia situacija neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, pažeidžia sutartinių prievolių pusiausvyrą jų nenaudai, todėl turi būti nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-10-08 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų atsakovei po 250 eurų, iš viso 500 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovai nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu turi būti nutraukta žemės nuomos sutartis. Teismas sprendė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nutraukti sutarčiai nenustatyta, todėl sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo reikia vadovautis bendrosiomis teisėmis normomis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje, kuriose nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kadangi byloje nėra įrodyta, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutarties sąlygas ar pažeidė konkrečius nuomos sutartį reglamentuojančio įstatymo reikalavimus, ar būtų sunaikinusi ar užteršusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį, todėl tenkinti ieškinio nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ar kitos atsakingos institucijos apie atsakovės padarytus pažeidimus deklaruojant ir naudojant išnuomotą žemės sklypą, todėl preziumuojama, kad jis naudojamas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Ieškovams žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma sutarties buvimo ir jos faktinio vykdymo aplinkybė, taigi jie, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu, privalėjo įvertinti, ar tikslinga įsigyti žemės sklypą, kuris išnuomotas pakankamai ilgam laikui kitam asmeniui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, jog dar iki ginčo nuomos sutarties pasirašymo naudojosi išnuomota žeme, bandė teismui nurodyti mažesnį gyvulių kiekį nei užfiksuota fotonuotraukose. Pagrindas nutraukti nuomos sutartį yra tai, kad atsakovė išsinuomotame žemės sklype atliko draudžiamus veiksmus, kuriais buvo sunaikintas ir užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Šią aplinkybę patvirtina antstolės aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, iš kurių matyti netinkama išnuomoto žemės sklypo priežiūra, dirvožemio paklotės sunaikinimas, šiukšlės, laužo liekanos. Teigia, kad ginčo sutarties sąlygų pakeitimą buvo bandyta išspręsti ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė ignoravo pasiūlymus, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Nurodo, kad atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Teismas pagrįstai antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nelaikė tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu netinkamą žemės naudojimą. Teigia, kad dokumentai patvirtinantys advokato išlaidas teismui buvo pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2014-11-12 privačios žemės sklypo nuomos sutartimi V. N. išnuomojo R. U. žemės ūkio veiklai 1,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2014-11-12 iki 2018-12-31. Nuomininkė už nuomojamą žemės sklypą sumokėjo po 100 litų už kiekvienus metus, iš viso – 400 litų, kurie sumokėti prieš sutarties pasirašymą. Minima sutartis įregistruota viešame registre. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad minimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas E. M. ir L. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vienas iš naujųjų žemės sklypo savininkų E. M. raštu informavo atsakovę R. U., kad pasikeitė jos nuomojamo sklypo savininkas ir nustatė 7 dienų terminą, per kurį atsakovė turėjo kreiptis į jį dėl nuomojamos žemės nuomos sąlygų, taip pat rašte nurodyta, kad nesusitarus bus kreiptąsi į teismą dėl nuomos panaikinimo. 2015-06-18 ieškovai pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamai naudojamo žemės sklypo, kurioje nurodyta atsakovei susisiekti su ieškovais dėl žemės nuomos sutarties peržiūrėjimo, patikslinimo, nes joje nėra nustatytos sąlygos dėl žemės ūkio pasėlių deklaravimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, taip pat nurodyta, kad ieškovus netenkina žemės sklypo priežiūra, taip pat žemės nuomos mokestis, kadangi šiuo metu jis yra didesnis nei nustatyta sutartyje.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams.
Apeliantai argumentuoja, kad atsakovė yra užteršusi žemės sklypo derlingąjį sluoksnį vielos tinklu, šiukšlėmis bei sugadindama dirvožemio paklotę, tuo pažeisdama CK 6.556 straipsnio nuostatas, ir tai yra pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.
CK 6.556 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkui išsinuomotame žemės sklype draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Masada“ v. UAB „Bitė Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.).
Ieškovai nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad būtent nuomininkė, tai yra atsakovė, užteršė jiems priklausantį žemės sklypą (CPK 178, 185 straipsniai). Nors ieškovai ir teigia, kad atsakovė yra užteršusi žemės sklypo derlingąjį sluoksnį vielos tinklu su šiukšlėmis, tuo sugadindama dirvožemio paklotę, tačiau iš pateiktų į bylą fotonuotraukų matyti, kad žemės sklype ganosi gyvuliai, taigi žemė tinkama naudoti žemės ūkio veiklai. Taip pat pažymėtina, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės, kaip patvirtino byloje apklausti liudytojai, buvo jau nuomos sutarties sudarymo metu, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovė pažeidė CK 6.556 straipsnio nuostatas.
CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žemės nuomos sutartį būtų galima nutraukti prieš terminą, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutartį nutraukti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
CK 6.559 straipsnyje nustatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-11-12 sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis yra registruota viešame registre, taigi žemės nuomos sutartis galioja ir naujiesiems žemės savininkams (CK 6.559 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovai, įsigydami žemės sklypą, privalėjo įvertinti, ar tikslinga įsigyti žemės sklypą, kuris išnuomotas pakankamai ilgam laikui kitam asmeniui.
Apeliantai nurodo, kad atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidas. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovas 2015-09-22 pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad atsakovė advokatui T. L. už teisinę pagalbą sumokėjo 800 eurų (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl šių aplinkybių sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Elektroninės bylos duomenys patvirtina, kad 2015-11-20 atsakovė sumokėjo 400 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl iš ieškovų priteistina po 200 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. U. iš ieškovų E. M. ir L. M. po 200 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.