- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1683-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05562-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 13.12.-10 panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 13.12-10 ir grąžinti klausimą prokuratūros įstaigai nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu aukštesnysis prokuroras padarė išvadą, kad piliečių nuosavybės teisių atkūrimui buvo perduota daugiau žemės sklypų nei į sąrašą įtrauktų asmenų, todėl į 2019 m. birželio 4 d. susirinkimą neatvykusiems arba žemės sklypų nepasirinkusiems asmenims nuosavybės teisių atkūrimas turi būti užbaigtas atlyginant pinigais. Taip pat nutarime nurodyta, kad savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. veiksmai perduodant papildomai 20 žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti bei 2019 m. spalio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus vedėjo įsakymu sudarytas naujas grąžintinų žemės sklypų bei piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises sąrašas, sudaryti neteisėtai, yra viešojo intereso pažeidimas ir prokuroras turėjo teisę taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą viešojo intereso gynimo priemonę. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus savivaldybės administracijos direktorius perdavė NŽT Alytaus skyriui 20 naujų žemės sklypų (dėl jų perdavimo į prokuratūrą ir kreipėsi Alytaus savivaldybė, prašydama ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą), kuriuos NŽT Alytaus skyriaus vedėja 2019 m. spalio 9 d. įsakymu įtraukė į grąžintinų sklypų sąrašą prie likusių 2019 m. birželio 4 d. susirinkime nepasirinktų žemės sklypų. Taip pat minėtu 2019 m. spalio 19 d. įsakymu NŽT Alytaus skyriaus vedėja pareiškėjus ir kitus į 2019 m. birželio 4 d. susirinkimą neatvykusius asmenis įtraukė į piliečių, kuriems pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus, sąrašą. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu aukštesnysis prokuroras padarė klaidingas išvadas, situaciją vertino tik formaliuoju aspektu, fragmentiškai ir paviršutiniškai, pripažįstant žemesniosios grandies prokuroro padarytas faktiniams duomenims prieštaraujančias išvadas, kad 2019 m. birželio 4 d susirinkimui žemės sklypų buvo perduota rinktis iš daugiau žemės sklypų (82 sklypai), nei į sąrašą įtrauktų asmenų (72 žmonės). Aukštesnio prokuroro vertinimu nustatytos teisinės aplinkybės Kauno apygardos prokuroro buvo tinkamai teisiškai įvertintos ir tai patvirtina ginčo teisinio santykio teisinis reglamentavimas (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis bei Tvarkos 38 punktas). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. veiksmai perduodant papildomai 20 žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti, kai tuo tarpu NŽT 2019 m. birželio 4 d. organizuotame susirinkime siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo toks, jog jų pakako visiems eilėje buvusiems piliečiams, atlikti nesant tam jokio teisinio pagrindo, o nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti ir NŽT Alytaus skyriaus žinion perduoti žemės sklypai negali būti įtraukti į piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į 2019 m. birželio 4 d. susirinkimą neatvykusiems arba sklypų nepasirinkusiems piliečiams turi būti baigta atlyginant pinigais. Pareiškėjai neginčija, kad žemės sklypų buvo pakankamai, tik nurodo, kad žemės sklypai nebuvo tinkami, užimti statiniais, suformuoti apleistose (buvusio gelžbetonio gamyklos) teritorijose. Aukštesniojo prokuroro vertinimu, pareiškėjai bando apginti ne viešąjį, bet privatų interesą. Aukštesnysis prokuroras nesudarė galimybės visoms suinteresuotoms ginčo šalims pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, į tyrimą neįtraukė kitų suinteresuotų asmenų – NŽT Alytaus skyriaus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos, nors buvo nagrinėjami klausimai, susiję su šių institucijų veiksmais, jų teisiniu vertinimu, o prokuroro padarytos išvados turi tiesioginius materialinius teisinius padarinius šių institucijų teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste proceso teisėtumo (neteisėtumo) yra susiję išimtinai su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis (atsisakyti kreiptis) į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl prokuroro nutarimo taikyti (atsisakyti taikyti) viešojo intereso gynimo priemones, neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio ir spręsti ar jie patvirtina, ar nepatvirtina pareiškėjų teiginius dėl teisės aktų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į žemę ir grąžinant piniginiu ekvivalentu asmenims, nepasirinkusiems jiems siūlytų žemės sklypų ir 20 naujų žemės sklypų perdavimo nuosavybės teisių atkūrimui teisėtumo. Pareiškėjų prašyme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti. Išvados nutarime padarytos įvertinus pareiškėjų skundo argumentus, taip pat NŽT ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos poziciją nagrinėjamu klausimu, kuri atsispindėjo tyrimo metu surinktuose šių institucijų dokumentuose. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nenustatė, kad Alytaus miesto savivaldybei perduodant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui bei Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjui 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu tvirtinant jų sąrašą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu ir viešasis interesas.
3. Suinteresuotas asmuo NŽT Alytaus skyrius atsiliepime nurodė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) patvirtino siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą. Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąraše buvo įrašyti 72 piliečiai, o siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąraše buvo įrašyti 82 nauji žemės sklypai. Alytaus skyrius 2019 m. gegužės 21 d. raštu informavo, kad Alytaus miesto savivaldybei suformuotos užduotys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime yra įvykdytos, t. y. kad Alytaus skyriui yra perduotas pakankamas skaičius žemės sklypų ir jų užteks visiems piliečiams, įrašytiems į piliečių eilę naujiems žemės sklypams gauti. Nagrinėjamu atveju Alytaus skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (82), todėl visiems 72 piliečiams, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Pareiškėjų skundas nepagrįstas, prokuratūros nutarimai priimti teisingai taikant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą reglamentuojančias teisės normas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjų K. R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 13.12-10 „Atmesti skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo skyriaus intereso prokurorės 2019 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. (AP-25045) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (AP-24212) reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“ panaikinimo ir grąžinimo klausimą prokuratūros įstaigai nagrinėti iš naujo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjų skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (AP-24212) reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, priimto išnagrinėjus Alytaus miesto savivaldybės skundą „Dėl viešojo intereso gynimo“ dėl Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. NŽT Alytaus skyriui nuosavybės teisių atkūrimui perduotų 20 naujai suprojektuotų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn skirtų žemės sklypų bei 2019 m. spalio 24 d. prokurorės nutarimo Nr. (AP-25045) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimto išnagrinėjus Alytaus miesto gyventojų V. M., J. A. B., S. B. prašymą „Dėl pažeidžiamų konstitucinių teisių į nuosavybės atkūrimą“. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. Š., kaip aukštesnysis prokuroras, 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.13.12-10 nutarė palikti nepakeistus Kauno apygardos prokuratūros Viešojo skyriaus intereso prokurorės 2019 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. (AP-25045) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (AP-24212) reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo.
Šalies argumentai
6. Teismas vertino, kad tirdama pareiškėjų prašymą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių, priimtame nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškėjų prašymo dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo nagrinėjimo procedūras. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, įvertino nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą bei savo padarytas išvadas motyvavo 2020 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 13.12-10. Aukštesnysis prokuroras, netenkindamas pareiškėjų skundo, skundžiamame nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo išvadą dėl skunde keliamo klausimo nepriskirtinumo viešajam interesui, sutiko su Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės išvada, jog Alytaus miesto savivaldybei perduodant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui bei NŽT Alytaus skyriaus vedėjui 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VJ-345-(14.2.2.) tvirtinant jų sąrašą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu ir viešasis interesas.
7. Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatavo, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjų prašymą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl prašyme nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei atsižvelgiant į teismų bylose suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kauno apygardos prokurorė savo išvadas dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo konstatavo iš esmės vadovaudamasi NŽT prokurorės nurodymu padarytomis išvadomis, nors turėjo buvo tirtos aplinkybės, susijusios su Alytaus m. savivaldybės administracijos ir jos direktoriaus veiksmais. Prokurorė kreipėsi tik į vieną instituciją – NŽT, tačiau visiškai nevertino, nesigilino į tyrimo dalyką sudarančios Alytaus m. savivaldybės administracijos atliktas (neatliktas) procedūras, nors pareiškėjai Kauno apygardos prokurorei kartu su skundu pateikė pakankamai duomenų, dokumentų, teisminės praktikos nuorodų, iš kurių matyti, jog Kauno apygardos prokurorės nustatytos aplinkybės yra netikslios, prieštaringos, dėl to jų pagrindu padarytos teisinės išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Prokurorė nesikreipė nei į savivaldybės administraciją, nei Seimo kontrolieriaus įstaigą, kuri tyrė ginčo aplinkybes, nei į Žemės ūkio ministeriją, kuri turėjo pretenzijų savivaldybės administracijai dar 2018 m. ir t.t. Dėl to teismo argumentai, kad procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, yra nepagrįsti, neatitinka pakankamumo kriterijų, yra prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms.
1.2. Byloje nėra pateikta duomenų, nei kokio turinio medžiagą prokuroras apskritai savo iniciatyva rinko (tik žinoma, kad pavedė NŽT pateikti išvadą ir tokia išvada buvo gauta), nei ar buvo išreikalaujama kokia nors medžiaga (duomenys, dokumentai) iš kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ar fizinių asmenų, ar buvo gauti žodiniai/rašytiniai asmenų ir specialistų paaiškinimai, išvados, ar buvo atliktos ekspertizės, gautos kokios nors ekspertinės išvados ir t.t. Negavęs šių duomenų iš Generalinės prokuratūros, teismas nepagrįstai konstatavo, jog visi būtini bei reikalingi procesiniai veiksmai prokuratūroje buvo atlikti.
1.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Generalinė prokuratūra reikšmingai pažeidė skundo nagrinėjimo terminus. Procesinis sprendimas priimtas po 55 darbo dienų, nors pagal Generalinio prokuroro patvirtintas taisykles procesinį sprendimą turėjo priimti per ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų terminą. Nors Generalinė prokuratūra skundą nagrinėjo pažeisdama tokiam skundui nagrinėti skirtus maksimalius terminus, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kokius konkrečius papildomus veiksmus aukštesnioji prokurorė atliko tiriant skundo aplinkybes.
1.4. Po to, kai NŽT 2019 m. spalio 17 d. pateikė išvadą prokuratūrai, NŽT 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į ŽŪM prašydama pateikti išvadą tuo pačiu klausimu, kuriuo prokuratūrai jau buvo pateikusi išvadą. Kadangi Kauno apygardos prokuratūra nei ŽŪM, nei Alytaus m. savivaldybės administracijos tokių duomenų neprašė, išimtinai vadovavosi subjektyviais NŽT aiškinimais, tokias padarytas klaidas turėjo ištaisyti aukštesnysis prokuroras ir pirmosios instancijos teismas.
1.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neginčija, jog žemės sklypų buvo perduota pakankamai. Pareiškėjai visą laiką įrodinėjo, kad perduotas žemės sklypų, tinkamų naudoti pagal jų paskirtį, skaičius yra nepakankamas, tą pripažino tiek NŽT Alytaus skyrius, tiek Alytaus m. savivaldybės administracija, kitos savivaldybės veiklą prižiūrinčios institucijos, komisijos. Šiuo aspektu tyrimą atlieka Seimo kontrolieriaus įstaiga. Ginčo sklypų nepakankamumo klausimas, institucijų nuosavybės atkūrimo procese padarytų teisės aktų pažeidimo ir susiję klausimai pagal pareiškėjų skundą yra nagrinėjami Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-3406-422/2020. Taip pat pareiškėjai yra pateikę ir kitus skundus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl perduotų žemės sklypų nepakankamumo, netinkamumo ir susiję klausimai.
1.6. Teismas nepagrįstai pritarė prokuratūros išvadai, kad nuosavybės teisių atkūrimas neturėjo neigiamos įtakos ir nepažeidė daugelio asmenų ar net visos visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus, todėl sudaro išimtinai pareiškėjų privatų, o ne viešąjį interesą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškėjų atstovo skunde išdėstyti argumentai dėl teisės aktų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises yra susiję išimtinai su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis (atsisakyti kreiptis) į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens (jo atstovo) skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.
2.2. Motyvai, kuriais grindžiami Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimai ir Generalinės prokuratūros prokurorės nutarimas, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo rinkti įrodymai, jie tirti ir vertinti kartu su pareiškėjų pateiktais duomenimis.
2.3. Pareiškėjų prašyme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjų skundo aukštesniajam prokurorui nagrinėjimo 20 darbo dienų terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 19 d. jis buvo pratęstas 20 darbo dienų iki 2020 m. sausio 23 d., o 2020 m. sausio 22 d. dar 20 darbo dienų iki 2020 m. vasario 20 d., esant objektyvioms priežastims ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą pareiškėjai buvo informuoti 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 23 d. raštais.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo NŽT Alytaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad prokurorai, tirdami pareiškėjų prašymą (skundą), tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose smulkiai detalizuota pareiškėjų prašyme (skunde) pateikta informacija. Prokurorai, atsižvelgdami į teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo, argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, prokurorai nepažeidė.
3.2. Aplinkybę, kad pareiškėjai kreipėsi į prokurorą gindami savo privatų interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese įgyti labiau vertingą žemės sklypą nei kiti tame sąraše įrašyti ir žemės sklypus 2019 m. birželio 4 d. pasirinkę pretendentai, konstatavo ne pirmosios instancijos teismas, o aukštesnysis prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų K. R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skundas dėl prokuroro nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą (ne)pagrįstumo
13. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
15. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
16. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
17. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjų K. R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skunde nurodyti argumentai, dėl, jų vertinimu, būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarime Nr. AP-25045, o 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. AP-24212 pareikalauta iš NŽT spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 13.12.-10 jo netenkino ir paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. AP-25045 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. AP-24212 reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Skundžiamame nutarime, išsamiai išanalizavus pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, yra padaryta išvada, kad pareiškėjų skundu siekiama apginti ne viešąjį, o privatų asmenų interesą. Viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokurorai, tirdami pareiškėjų skundų pagrįstumą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūra, tirdama pareiškėjų skundą, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą, įvertino visus pareiškėjų skunde nurodytus dokumentus, taip pat pareiškėjų keliamo ginčo teisinių santykių pobūdį. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjų nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas dėl nuosavybės teisių atkūrimo patenka į viešojo intereso sritį, ir sprendimą, jog pareiškėjų prašomas apginti interesas nepatenka į viešojo intereso sritį, motyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o prokurorai atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
20. Pažymėtina, kad pareiškėjų prašyme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31 punktas). Prokuroras pats sprendžia, ar surinkti duomenys yra pakankami, siekiant įvertinti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė, kokių konkrečių duomenų, turinčių įtakos ginčo situacijos vertinimui, prokurorai neišreikalavo, netyrė ir neanalizavo, o atskirajame skunde jų nurodyti argumentai, kad prokurorai netyrė aplinkybių, susijusių su Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir jos direktoriaus veiksmais, nesikreipė į savivaldybės administraciją, Seimo kontrolieriaus įstaigą, Žemės ūkio ministeriją laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pateikto atsiliepimo į skundą, išvados skundžiamame nutarime padarytos įvertinus tiek pareiškėjų skundo argumentus, tiek NŽT ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos poziciją nagrinėjamu klausimu. Visų tyrimo metu surinktų dokumentų neįvardijimas priimant skundžiamą nutarimą nereiškia, kad nebuvo atliktas šių dokumentų tyrimas ir vertinimas.
21. Pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės prašo pripažinti, kad prokurorai neteisingai įvertino, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su privačiu, o ne viešuoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei, tačiau atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Vien tai, kad pareiškėjai turi kitokią nuomonę dėl jų kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir pareiškimo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
22. Nors pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad Generalinė prokuratūra reikšmingai pažeidė skundo nagrinėjimo terminus, tačiau su tokiu pareiškėjų argumentu nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 25 p. numatyta, kad prokuroro ar aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl prašymo (ieškinio, pareiškimo, prašymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) viešojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimą) turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo prokuratūroje gavimo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti kiti prašymų nagrinėjimo terminai. Rekomendacijų 26 p. nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių per Rekomendacijų 25 punkte nurodytą terminą negali būti priimtas sprendimas, duomenų rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų. Teisės aktai nenumato maksimalaus skundo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nagrinėjimo termino, todėl šis terminas gali būti pratęstas ne vieną kartą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundo aukštesniajam prokurorui nagrinėjimo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 19 d. jis buvo pratęstas 20 darbo dienų iki 2020 m. sausio 23 d., o 2020 m. sausio 22 d. dar 20 darbo dienų iki 2020 m. vasario 20 d. Apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą pareiškėjai buvo informuoti, o nutarimai dėl termino pratęsimo yra motyvuoti, t. y. terminas pratęstas dėl didelės skundo (skundžiami du prokuroro priimti procesiniai sprendimai) bei medžiagos apimties ir šioje medžiagoje nagrinėjamų klausimų sudėtingumo – nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo, perduodant piliečiams neatlygintinai galimai netinkamai suformuotus naujus žemės sklypus, taip pat dėl savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, perduodant NŽT papildomai 20 naujų žemės sklypų piliečiams atsisakius anksčiau jiems siūlytų sklypų, teisėtumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl termino pažeidimo neturi įtakos šio nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunde dėl prokuroro nutarimo panaikinimo pareiškėjai nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuriuo byloje nagrinėtas pareiškėjos skundas atmestas, tinkamai taikė teisės normas.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.