Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. e2A-2326-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
e2A-2326-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43076-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
K. J. K.
Ieškovas
J. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2326-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43076-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui K. J. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad K. J. K. yra vaiko R. Č. tėvas, o R. Č. yra K. J. K. dukra; po tėvystės nustatymo R. Č. palikti jos pavardę; nustatyti R. Č. gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš K. J. K. dukters R. Č. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo K. J. K. 6256,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m gruodžio 5 d., iki 2017 m. lapkričio 1 d., paskiriant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną J. Č.; priteisti iš K. J. K. valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu K. J. K. kartu mokėsi. Jie draugavo, o 2014 metų pradžioje pradėjo bendrauti artimai. 2014 m. gruodžio 5 d. ieškovė pagimdė dukrą R. Č. Ieškovė su dukra gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukrai yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Ieškovė savo dukra ketina rūpintis visomis išgalėmis, bei sudaryti jai tinkamas gyvenimo, lavinimosi, ugdymo sąlygas. Dukra šiuo metu lanko darželį, o ieškovė mokosi. Tėvas su dukra niekada nėra gyvenęs, niekada ja nesirūpino, nerėmė jos materialiai, jos netgi nėra pripažinęs. Mergaitė atsakovo nepažįsta, jis su ja nebendrauja. Ieškovės teigimu, dukrą auginti, išlaikyti prižiūrėti padeda ieškovės tėvai. Dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apytikriai 400 Eur suma. Ieškovė atsisakė nuo ieškinio dalies reikalavimo nustatyti tėvystę, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina taip pat nekilo.

3. Atsakovas K. J. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Pažymėjo, kad išlaikyti savo nepilnametės dukters neatsisako, tačiau šiuo metu yra išlaikomas motinos, mokosi, niekur nedirba, pajamų negauna, transporto priemonių ir/ar nekilnojamojo turto neturi. Taip pat pažymėjo, kad baigęs mokslus sieks įsidarbinti ir teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, bei nurodė, kad turi sveikatos sutrikimų, dėl ko turi būti ribojamas sunkesnis fizinis krūvis, palaikomas tinkamas poilsio režimas. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko, kadangi jo finansinė padėtis sunki.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovės J. Č. ieškinį tenkino iš dalies: nepilnametės R. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo K. J. K. nepilnametei dukrai R. Č. išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters R. Č. naudai 2724 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 178 Eur žyminį mokestį, 14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 135 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, konstatavo, kad išlaidos vaiko darželio lankymui (65 Eur/mėn., papildomos išlaidos per metus – 20-30 Eur), maistui (5 Eur/d.), vaiko lavinimui (20 Eur/mėn.), higienos reikmenims (10 Eur), žaislams ir kt., yra protingo dydžio. Dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis apytikriai sudaro 37,50 Eur. Teismas, vertindamas kasacinio teismo praktiką, formuojamą bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, pažymėjo, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra minimali užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius. Nors ieškovė duomenų apie išleidžiamą 380 Eur/mėn. sumą vaikui išlaikyti nepateikė, teismas sprendė, kad prašoma priteisti suma yra reali ir nepadidinta. Atsakovo sutikimas per mėnesį vaiko išlaikymui mokėti 38 Eur yra nepakankamas.

6. Šalių padėtį ir, atitinkamai, jų galimybes nepilnamečiui vaikui teikti išlaikymą, pirmosios instancijos teismas vertino vienodai, kadangi mokosi tiek ieškovė, tiek atsakovas, jų turtinė padėtis tokia pati. Teismas nustatė, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Prašomo nustatyti išlaikymo dydis (190 Eur) tenkintų minimalius vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad atsakovas, būdamas pilnametis darbingas asmuo, turi imtis priemonių nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui – nesant duomenų apie atsakovo apribotą darbingumą, jis turi galimybes dirbti vakarais, savaitgaliais ar atostogų metu.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo prašomą iš jo priteisti išlaikymo sumą (38 Eur), tėvų lygiomis dalimis teikiamo išlaikymo nepakaktų niekam, išskyrus išlaidoms nepilnamečio vaiko lankomam darželiui padengti. Teismas, be kita ko, nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės pareigą nepilnamečio vaiko interesus dengti didesne dalimi.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiui vaikui gimus (duomenys neskelbtini), išlaikymo atsiradimo momentas taip pat skaičiuojamas nuo minėtos datos (1 MMA – 299,75 Eur). Už 2014 m. gruodžio mėn. vaiko išlaikymui paskaičiuota 868 Lt (251 Eur) suma, 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. liepos 1 d. pagal 1 MMA dydį (325 Eur) paskaičiuota 1800 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. pagal 1 MMA dydį (325 Eur) paskaičiuota 1950 Eur, pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatytą 1 MMA dydį (380 Eur) iki 2017 m. lapkričio 1 d. paskaičiuota 6080 Eur, iš viso 12 181 Eur. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. Č. nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais vaiko globėjais paskirti D. Č. ir G. Č. G. Č. globos laikotarpiu buvo pervestos išmokos vaikui, kurios sudarė 6733 Eur. Teismas sprendė, kad į vaikui skirtiną išlaikymo sumą turėtų būti įtraukta valstybės skiriama pašalpa, iš atsakovo K. J. K. nustatė priteisti 2724 Eur dydžio įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas K. J. K. prašė priimti naują sprendimą ir iš atsakovo nepilnametei dukrai R. Č. priteisti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 1 800 Eur.

10. Apeliantas nesutiko su skundžiamu sprendimu priteista išlaikymo suma, kadangi ji nėra proporcinga jo turtinei padėčiai. Nurodė, jog teismo priteisto išlaikymo sumos, nustatytos pagal minimalios algos dydį, skurdžiau gyvenančios šeimos vaiko išlaikymui skirti negali. Pažymėjo, kad jis pats užaugo šeimoje, kurioje tėvai buvo išsiskyrę, tėvo mokamas išlaikymas iki atsakovo pilnametystės sudarė 87 Eur, net ir gaunant mažesnio dydžio lėšas atsakovui buvo suteiktas visus būtiniausius poreikius atitinkantis išlaikymas.

11. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad apeliantas negauna jokių pajamų, dėl sveikatos problemų ir neįgytos kvalifikacijos neturi sąlygų dirbti pilną darbo laiką. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų medicininių dokumentų, kadangi iš jų matyti, jog apeliantui yra ribojamas fizinis krūvis; teismo atliktas apelianto sveikatos būklės vertinimas buvo formalus, kadangi negalėjimą dirbti teismas nepagrįstai susiejo su jam nenustatytu nedarbingumu. Sprendžiant dėl per mėnesį mokamo išlaikymo dydžio, privalu atsižvelgti į aplinkybę, kad nustatyto 1 MGL dydžio sumos (38 Eur) pragyvenimui pakanka.

12. Vertindamas teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą, apeliantas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma nepagrįsta rašytiniais bylos duomenimis, kai kurios nurodytos sumos nepagrįstai didelės – 1000 Eur suma per metus vaiko drabužiams, 20 Eur/mėn. suma vaiko kultūriniams renginiams. Teismas nevertino visų ieškovės nurodytų išlaidų pagrįstumo. Pažymėjo, kad apeliantui pretenzijos dėl vaiko išlaikymo nebuvo reiškiamos, nebuvo numanyta, kad ieškovė tokius reikalavimus kels.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. Č. su juo nesutiko, skundžiamą sprendimą prašė palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad teismo išvados dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo yra pagrįstos ir motyvuotos. Teismas įvertino šalių turtinę padėtį ir galimybę rūpintis vaiku, pagrįstai sprendė, kad abiejų tėvų padėtys ir galimybės vaikui teikti išlaikymą yra lygios. Dėl apelianto argumentų apie išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, pažymėjo, kad teisė į išlaikymą atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Iki ieškinio padavimo teismui nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą vykdė tik ieškovė ir jos tėvai. Ieškovės motinos teismui pateiktas išlaidų vaikui per 3 metus paskaičiavimas ženkliai viršija iš atsakovo prašytą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl išvadą duodančios institucijos pakeitimo

14. Nagrinėjamoje byloje išvadą duodančia institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio pagrindu savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi minėto įstatymo pagrindu visas teises ir pareigas, vykdant vaiko teisių apsaugą savivaldybių teritorijose, civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese iš savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

15. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, esant pagrindui, teismas rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis).

16. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių materialinių subjektinių teisių perėmimas būtų negalimas, įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmus savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių procesines teises ir pareigas, atsiradusias vykdant valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pakeistinas jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 48 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo

17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat įrodymus, priimtus CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

18. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą, taip pat neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, išlaikymo įsiskolinimą sudarančių išlaidų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir atmeta juos kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

19. Pažymėtina, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino realios sumos reikalingos būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams. Pažymėtina, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika). Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

21. Nagrinėjamu atveju skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir motyvuotai įvertino šalių nepilnamečiui vaikui reikalingų išlaidų rūšį ir dydį – skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad išlaidos vaiko darželio lankymui, maistui, vaiko lavinimui, higienos reikmenims, žaislams, komunaliniams mokesčiams, yra protingos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino šalių nepilnametės dukros poreikius, atsižvelgiant tiek į jos amžių, tiek į tėvų turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Nors apeliantas ir teigia, jog vaiko išlaikymui užtektų mažesnės sumos, tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi byloje duomenys, pagrindžiantys jų pagrįstumą, t. y. įrodantys, kad vaiko išlaikymui užtektų apelianto siūlomos sumos, nepateikti. Pažymėtina, kad atsakovo nurodoma situacija jo tėvų šeimoje ir sudėtinga finansinė padėtis nagrinėjamu atveju reikšmės apelianto pareigoms jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu neturi.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir tinkamai įvertino šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

23. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas neturi visapusiškų galimybių įsidarbinti dėl jo sveikatos būklės - įgimtos širdies ligos. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas apelianto sveikatos būklę įvertino, taip pat pagrįstai pažymėjo būtinybę jam dėti pastangas ir dirbti laisvu nuo mokymosi metu. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, byloje neturint duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumą, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečio vaiko poreikius. Savo ruožtu apeliantas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo pastangų susirasti darbą pagal sveikatos galimybes buvimą. Kolegijos vertinimu, pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu, paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo nustatymo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis.

25. Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpiu, už kurį pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantą netenkinantį išlaikymo įsiskolinimo dydį, šalių nepilnametė dukra buvo ankstyvo amžiaus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovės nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius, padarė teisingas išvadas, apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Apelianto nurodoma aplinkybė dėl pretenzijų jam išlaikyti vaiką nereiškimo jo pareigos apmokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nepaneigia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, o atsakovo argumentai dėl mažesnių ar nepagrįstų nepilnamečio vaiko poreikių atmestini.

27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, išlaikymo įsiskolinimo dydį, padarė pagrįstas išvadas ir mažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytas iš atsakovo priteisto išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis po 190 Eur/mėn., mokėjimo pradžios momentas (ieškinio padavimo diena, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d.). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

30. Ieškovei apeliacinės instancijos teisme 2018 m. birželio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2018 m. liepos 9 d. pažymą dėl valstybės naudai priteistinos 117,00 Eur sumos už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo priteistina 117,00 Eur suma už antrinę teisinę pagalbą (99 str. 2 d., 96 str. 1d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

pakeisti išvadą duodančią instituciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant iš atsakovo K. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį mokėjimo terminą – nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 29 d.) iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 117,00 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 00 ct) už antrinę teisinę pagalbą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėHenrichas JaglinskisVirginijus Kairevičius