Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Jonauskas, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Klaipėdos miesto VPK KPT), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Giedrių Jonauską su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/05/00892 suėjus vykdymo senaties terminui, įpareigoti antstolį grąžinti į pareiškėjo R. L. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, 2015-12-11 nurašytą Darbo biržos mokymosi stipendijos dalį – 65,16 EUR, 2016-01-25 nurašytą 10,47 EUR mokymosi stipendijos dalį. Nurodė, jog vykdymo senaties terminas byloje suėjo ir bet kokie vykdymo veiksmai byloje, kuri privalėjo būti nutraukta dėl senaties termino suėjimo, yra neteisėti. Antstolis Giedrius Jonauskas motyvuotu 2016-08-05 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir su vykdomąja byla Nr. 0091/05/00892 perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-07 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas antstoliui perduotas ir pradėtas vykdyti laikantis ATPK 308 straipsnio reikalavimų. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis reguliariai tikrino skolininko turtinę padėtį, areštavo skolininko vardu registruotas transporto priemones, tačiau byloje nėra duomenų apie šio turto būklę, buvimo vietą, vertę, pritaikė areštą skolininko turtui, tačiau išieškotina suma neleidžia išieškojimo nukreipti į šį turtą, iki 2016 m. skolininkas niekur nedirbo, todėl antstolis realiai išieškoti įsiskolinimo negalėjo. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis neatliko aktyvių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senačiai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, atliko priverstinius vykdymo veiksmus bandydamas išieškoti skolą, antstolis išieškojimo veiksmus tęsia pagrįstai, todėl turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, priešingas šių normų aiškinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams, pažeistų teisėtus antstolio ekonominius lūkesčius. Skolininkas nurodo, kad jam paskirtą baudą sumokėjo 2005-08-26, tačiau kvito neišsaugojo, tačiau Klaipėdos miesto VPK KPT 2016-01-29 rašte nurodyta, jog nėra informacijos, kad R. L. sumokėjo baudą, paskirtą Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Klaipėdos miesto VPK VP EPS) 2005-08-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7623, tik 2005-06-29 57,92 EUR mokėjimas atliktas pagal 2005-06-29 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimą Nr. E314713; kitų mokėjimų 2005 m. R. L. vardu POLIS įmokų tvarkymo duomenų bazėje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis vykdomąjį dokumentą vykdo nepagrįstai, o vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas yra suėjęs, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-09-07 nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas neteisingai aiškina administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senatį, pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 suformuotą praktiką. Vykdomoji byla užvesta prieš dešimt metų, pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas antstoliui buvo žinomas, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs išvengti baudos sumokėjimo, antstolis nuo 2008-03-06 vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų, todėl yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senačiai. Teismas netinkamai vertino 2016-04-26 Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pateiktą išrašą, kuriame eilutėje apie baudos sumokėjimą nurodyta, kad bauda sumokėta 2005-08-26.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neteisingai aiškina administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senatį, pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 suformuotą praktiką. Vykdomoji byla užvesta prieš dešimt metų, pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas antstoliui buvo žinomas, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs išvengti baudos sumokėjimo, antstolis nuo 2008-03-06 vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų, todėl yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senačiai. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0091/05/00892 pagal Klaipėdos VPK VP EPS 2005-08-26 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 7623 dėl 57,92 EUR (200,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojos valstybės naudai. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų.Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, dėl pareiškėjo priimto nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą priimtas 2005-08-26, pateiktas vykdyti 2005-10-20. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/05/00892 esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis reguliariai nuo 2005-10-20 teikė užklausas Socialinio draudimo fondo valdybai apie tai, ar pareiškėjas dirba, kredito įstaigoms apie pareiškėjui priklausančias sąskaitas bei pinigines lėšas jose, Registrų centrui apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. 2007-01-04 nustatęs, jog pareiškėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini), priėmė 2016-01-09 patvarkymą atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį, tačiau 2007-01-23 patvarkymas buvo grąžintas antstoliui, nurodžius, jog pareiškėjas nuo 2007-01-16 atleistas iš užimamų pareigų. Nuo 2007 m. sausio iki 2011 m. birželio mėnesio antstolis vėl reguliariai teikė užklausas kredito įstaigoms apie pareiškėjui priklausančias sąskaitas, „Sodrai“ apie tai, ar pareiškėjas dirba, Registrui centrui apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. 2008 m. taikytas areštas pareiškėjui priklausančiose banko sąskaitose esančioms lėšoms. Antstoli 2011-06-03 nustatė, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nedelsdamas 2011-06-13 priėmė patvarkymą atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį. Tačiau vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo atleistas 2011-06-03. Nuo 2011-06-21 iki skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo antstolis vėl reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę, gaunamas pajamas, turimas banko sąskaitas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, pareiškėjas niekur nedirbo, nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturėjo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų.Papildomai pažymėtina tai, kad iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog apeliantui apie paskirtą nuobaudą buvo žinoma, kadangi jis yra pasirašęs 2005-08-26 nutarime skirti administracinę nuobaudą – baudą. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas dar 2013-03-05 kreipėsi į antstolį su prašymu išduoti pažymą apie išieškomos skolos dydį (v. b. l. 76). Ši aplinkybė įrodo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie prasidėjusį vykdymo procesą, tačiau pareiškėjas dėl nežinomų priežasčių vengė sumokėti paskirtą baudą, nors apeliantas privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančia antstoliu (CPK 644 straipsnis). Tai, kad antstoliui nebuvo objektyvių galimybių išieškoti paskirtos baudos, patvirtina tai, kad pareiškėjas nuo 2005 metų praktiškai nedirbo, negavo jokių pajamų, neturėjo nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, darytina išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.Atskirajame skunde taip pat nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2016-04-26 Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pateiktą išrašą, kuriame eilutėje apie baudos sumokėjimą nurodyta, kad bauda sumokėta 2005-08-26. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo 2016-01-18 kreipėsi į antstolį su prašymu nutraukti vykdymo veiksmus, kadangi pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo 2005-08-26. Pareiškėjas pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išrašą apie pareiškėjo registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Minėtame išraše matyti, kad 2005-08-26 paskirta 200 Lt (57,92 EUR) bauda sumokėta 2005-08-26 (v. b. l. 113). Antstolis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos apie nuobaudos sumokėjimą pateikimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-01-20 raštu informavo, kad pareiškėjas 200 Lt baudą yra sumokėjęs tik 2005-06-29. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016-01-29 pateikė antstoliui duomenis, kad 2005-06-29 200 Lt mokėjimas atliktas pagal 2005-06-29 priimtą nutarimą Nr. E31713, kitų mokėjimų pareiškėjo vardu nėra. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vykdymo veiksmai atliekami neteisėtai dar ir todėl, kad bauda yra sumokėta, nes įrodymų, jog baudą pareiškėjas sumokėjo nepateikė. Atskirajame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Pažymėtina tai, kad nesant pagrindo nutraukti vykdomąją bylą ir nekonstatavus vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis turi teisę skaičiuoti vykdymo išlaidas ir jas išsiieškoti iš skolininko. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai aiškino ir taikė ATPK 308, 313 straipsnius, dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Vykdomąją bylą Nr. 0091/05/00892 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.