- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- e2-255-1115/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02178-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Ina Navickienė
dalyvaujant ieškovui S. R., ieškovo atstovei advokatei Inai Navickienei, atsakovei J. B., atsakovės atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Černobrovkinai,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. (S. R.) ieškinį atsakovei J. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B. prašydamas neterminuotai apriboti atsakovės J. B. motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko D. R. gim. 2020 m. spalio 27 d., atžvilgiu bei nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje.
2. Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakove susipažino 2019 metais, kai jai buvo apribota motinos valdžia jos pirmojo sūnaus N. B., gim. 2018 m. birželio 25 d. atžvilgiu. Ieškovas padėjo atsakovei įgyvendinti Atvejo vadybos pagalbos plane numatytas užduotis ir susigrąžinti sūnų. Ieškovas su atsakove kartu apsigyveno ieškovo namuose. Ieškovas su atsakove nėra sudaręs santuokos, gyvenant nesusituokus, ieškovui ir atsakovei gimė sūnus D. R.. 2020 m. spalio 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai surašė pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo J. B. šeimoje. 2020 m. spalio 27 d. atsakovė J. B. su sūnumi N. B. buvo apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko geroves centre. Tą dieną gimė ieškovo ir atsakovės sūnus D. R.. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko geroves centre atsakovei J. B. buvo teikiamos apgyvendinimo ir socialines priežiūros paslaugos. Turėdama tuo metu menkus motinystes įgūdžius atsakovė ignoruodavo darbuotojų pastabas ir dažnai palikdavo nepilnamečius vaikus be priežiūros.
3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. vasario 11 d. priėmė įsakymą, kuriuo nuo 2021 m. vasario 8 d. D. R. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre (toliau – Centras). Centras 2021 m. gegužės 10 d. priėmė vaiko grąžinimo tėvams aktą, kurio pagrindu mažametis D. R. buvo grąžintas ieškovui S. R.. Nuo mažo amžiaus nepilnametis D. R. gyvena su ieškovu, o atsakovė motina J. B. vaiko nelanko, juo nesidomi, nebendrauja ir vaikui išlaikymo neteikia.
4. 2022 m. kovo 14 d. ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybą su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant civilinį ginčą su J. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tačiau atsakovė J. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad nepilnamečio vaiko D. R. šeimos ryšiai susiformavo ne su biologine motina, bet su ieškovo gyvenimo drauge, J. S.. Ji padeda atsakovui rūpintis vaiku, tenkinti visus jo poreikius, o vaikas vadina J. S. motina, jos biologinius vaikus vadina broliu ir seserimi, o savo biologines motinos atsakovės J. B. nepilnametis vaikas D. R. nepažįsta.
5. Išvadą teikianti institucija išvadoje dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, išvadą teikianti institucija nurodė, kad yra teisinis pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus D. R. atžvilgiu. Pabrėžė, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti pritaikytas tik tuo atveju, jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė J. B., nesutikdama su ieškovo reikalavimais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei nurodė, kad ieškovas S. R. atsakovei neleidžia matytis ir bendrauti su vaiku bei neatsiliepia į atsakovės telefono skambučius. Kaip nurodo atsakovė, ieškovas pats sudarė tokias sąlygas kad atsakovė negalėtų matytis ir bendrauti su vaiku. Atsakovė kalbėjo su ieškovu telefonu, tačiau tuomet ieškovas nurodė, kad atsakovė esą nėra vaiko motina ir nėra reikalo skambinti ir domėtis vaiku ir nutraukė pokalbį telefonu. Ieškovas parašė SMS žinutę, kad atsakovė visų pirma turinti sumokėti 6 000 Eur skolą ir tik tuomet galės matytis su vaiku. Nuo to laiko atsakovė su ieškovu nebendravo. Pokalbis vyko prieš 2 metus. Taip pat prieš mėnesį atsakovei paskambino ieškovas ir pranešė apie teismo posėdį. Pranešęs apie teismo posėdį, atsakovas vėl užblokavo atsakovę ir atsakovė su ieškovu nebegalėjo susisiekti. Atsakovė pabrėžė, kad vaikui išlaikymo neteikė, nes ieškovas atsakovei neleido matytis ir bendrauti su vaiku.
Šalies argumentai
7. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovės J. B. motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko D. R. gim. 2020 m. spalio 27 d., atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovės J. B. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymo įsiskolinimą, kuris už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., kurį imtinai sudaro 9 229,91 Eur; 4) priteisti iš atsakovės J. B. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymą nuo 2024 m, rugpjūčio 22 d., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 306 Eur. Nustatyti, kad išlaikymas turi būti sumokėtas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Nustatyti, kad išlaikymas turi būti indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į išlaikymą ir išlaikymą uzufrukto teise valdo ieškovas S. R.; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Išvadą teikianti institucija išvadoje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nurodė, kad pritaria ieškinio reikalavimui, kad iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas D. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma 306 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visas aplinkybes. Taip pat neprieštaravo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bet pabrėžė, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovė neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį, kuriuo prašė atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko D. R., atžvilgiu. Tenkinti ieškinio reikalavimą ir nustatyti nepilnamečio D. R., gyvenamąją vietą su ieškovu. Iš dalies tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir iš atsakovės priteisti 5 382 Eur dydžio įsiskolinimą bei šios sumos sumokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui lygiomis dalimis (po 224,25 Eur). Iš dalies tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir iš atsakovės priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškovo ieškinį nurodė, kad ji pastaruosius metus nesimatė su vaiku, tačiau iš esmės atsakovei matytis ir bendrauti su vaiku draudė pats ieškovas, kuris atsakovei neleido atvykti pas vaiką, užblokavo atsakovės telefoną tam, kad atsakovė negalėtų susisiekti su vaiku. Atsakovei nebuvo tiksliai žinoma, kam ir kur turėjo būti pervedamos išlaikymui skirtos lėšos bei nebuvo nurodyta banko sąskaita, į kurią turėtų būti pervedamos lėšos vaiko išlaikymui. Atsakovė taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškovas nuo pat gimimo nesirūpino vaiku ir vaiko neaugino, nes vaikas iki 4 mėn. augo su atsakove Centre ir iki vaikui sukako 1 metai ir 2 mėn. (iki 2021 m. gruodžio 29 d.), atsakovė nuolat lankydavo vaiką, buvo duodami išlaikymo pinigai, vežamos vaikui dovanos. Atsakovė taip pat nurodė, kad po vaiko pirmojo gimtadienio viskas pasikeitė. Atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ten buvo geros gyvenimo sąlygos, todėl atsakovė prašė ieškovo, jog ieškovas leistų atsakovei pabūti su vaiku bent per dieną arba savaitgalį. Tačiau ieškovas vaikui būti su atsakove neleido, vietoje to, ieškovas skambino atsakovei ir prašėsi atvykti pas atsakovę pokalbiui, taip pat siūlė atsakovei vėl iš naujo pradėti gyventi kartu su ieškovu. Kadangi atsakovė su šiuo siūlymu nesutiko, ieškovas turbūt ėmė kerštauti atsakovei ir uždraudė atsakovės bendravimą su vaiku. Atsakovė mano, kad jai buvo uždrausta matytis ir bendrauti su vaiko nuo tada, kai ieškovas susirado kitą gyvenimo partnerę su kuria pradėjo gyventi kartu.
10. Atsakovė nurodė, kad nepilnamečiam vaikui D. R. išlaikymo neteikė nuo 2021 m. gruodžio 30 d., nes ieškovas atsakovei draudė matytis ir bendrauti su vaiku, „užblokavo“ atsakovės telefono numerį, neatsakinėjo į skambučius. Atsakovė sutinka, kad yra susidariusi skola dėl vaikui neteikto išlaikymo, tačiau nesutinka su skolos dydžiu. Atsakovė sutinka sumokėti ieškovui po 180 Eur sumą kas mėnesį įsiskolinimą nuo 2022 m. sausio iki ieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos – 2024 m. birželio 27 d. Tai sudaro 29 mėn. ir 27 d. Iš viso atsakovė už nurodytą laikotarpį sutinka mokėti 5 382 Eur dydžio įsiskolinimą dėl neteikto išlaikymo vaikui. Taip pat atsiliepime atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra sunki, atsakovės pajamos yra minimalios, todėl atsakovė sugebėtų teikti vaikui 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo jos nepilnamečio vaiko D. R. gim. 2020 m. spalio 27 d., atžvilgiu, nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei patikslino patikslinto ieškinio reikalavimą, kurio prašė priteisti iš atsakovės J. B. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. Patikslintu reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės J. B. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d.
Šalies argumentai
12. Ieškovas papildomai nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės 10 d. atsakovė nemoka išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui nors iki 2021 m. gegužės 10 d. atsakovė prisidėdavo prie vaiko išlaikymo (pinigais (apie 170 Eur), lauktuvėmis). Po kai buvo priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo tik per antstolį buvo pervesta ir tai tik 30 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad pati atsakovė taip pat nerodė jokių savavalių veiksmų siekiant išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nepalaiko jokio ryšio su nepilnamečiu vaiku, o nepilnametis vaikas savo biologinės motinos atsakovės J. B. nepažįsta. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu nepilnametis D. R. gerai sutaria su ieškovo gyvenimo drauge J. S. ir jos biologinius vaikus laiko savo broliu ir seserimi.
13. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad ji nustojo bendrauti su ieškovu iš ko sekė ir tai, kad nustojo palaikyti ryšį ir su savo nepilnamečiu vaiku D. R. dėl iš ieškovo pusės jaučiamo spaudimo, o ryšys galutiniai nutrūko, kai atsakovė atsisakė grįžti gyventi kartu su ieškovu. Nurodė, kad prisidėdavo prie nepilnamečio vaiko D. R. išlaikymo (tikslios datos nenurodė, bet nurodė 2021 m. gruodžio mėnesį) palikdama pinigus ieškovo ir jos sutartoje vietoje, tačiau tikslios sumos neįvardijo bei nurodė, kad pasiryžusi ateityje kiek sugebės mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovė nurodė, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio su nepilnamečiu vaiku D. R. nebendrauja ir nedalyvauja jo gyvenime. Atsakovė taip pat nurodė, kad šiuo metu užsiima individualia veikla ir dirba grožio specialiste, turi vidurinį išsilavinimą, jos pajamos atskaičius mokesčius ir išlaidas verslui yra 400-500 Eur per mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad šiuo metu neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto, neturi įsipareigojimų kreditoriams bei turi du išlaikytinius.
14. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus D. R. auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Pabrėžė, kad situacija, kai vaiko motina nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų bei nurodė, kad išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutinka su ieškovo prašymu dėl neterminuoto motinos J. B. valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko D. R. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl motinos valdžios apribojimo
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
16. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą– prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
18. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovės (motinos) J. B. valdžią jų nepilnamečio vaiko D. R. atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu jo gyvenamojoje vietojo, priteisti iš atsakovės J. B. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti iš atsakovės J. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. R. po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
20. Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovas S. R. ir atsakovė J. B. yra nepilnamečio vaiko D. R. tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove nebuvo sudarę santuokos, tačiau ieškovui ir atsakovei gimė sūnus D. R..
21. Iš į bylą ieškovo pateikto 2020 m. spalio 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pranešimo galima matyti, kad dėl galimo vaiko teisių pažeidimo J. B. šeimoje 2020 m. spalio 27 d. J. B. su sūnumi savo biologiniu vaiku N. B. buvo apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Tą dieną (2020 m. spalio 27 d.) taip pat gimė ieškovo ir atsakovės sūnus D. R.. Nuo 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovei J. B. ir jos vaikams buvo teikiamos apgyvendinimo ir socialinės priežiūros paslaugos t. y. psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, tėvystės įgūdžių mokymai, savarankiško gyvenimo mokymai, pagalba prižiūrint ir ugdant vaikus, tarpininkavimas, informavimas, pavėžėjimo paslaugos.
22. Iš į bylą ieškovo pateiktos Centro informacijos taip pat nustatyta, kad 2021 m. vasario 2 d. Centro darbuotojai nustatė, kad vaikų motina atsakovė J. B. turi menkus motinystės įgūdžius, ignoruoja darbuotojų pastabas, dažnai palieka vaikus be priežiūros, tingi gaminti vaikams maistą, nevaldo emocijų bei atsisakė ilgalaikės reabilitacijos. Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2021 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A27(1)-322, nuo 2021 m. vasario 8 d. nepilnamečiam vaikui D. R. nustatyta laikinoji globa Centre. Centro pranešime taip pat nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. motina atsakovė J. B. savo vaiką Centre buvo aplankiusi tik du kartus. Iš į bylą pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A27(l)-1167 galima matyti, kad laikinoji mažamečio D. R. globa buvo nutraukta, mažametis buvo grąžintas tėvui S. R..
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 14 d. ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant civilinį ginčą su J. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo ieškovą, kad atsakovė J. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Į bylą ieškovo pateikta 2022 m. gegužės 18 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos pabaigos, patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. birželio 26 d. kreipėsi į atsakovę J. B. su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Pažymoje dėl privalomosios mediacijos pabaigos pabrėžta, kad nebuvo gautas atsakovės J. B. sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog J. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Ieškovas, vykdydamas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro Atvejo vadybos pagalbos plane numatytas užduotis, išklausė pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 26 d. pažymėjimas Nr. PTH-126.
24. Iš į bylą pateiktos Vilniaus rajono Nemėžio vaikų lopšelis–darželis informacijos galima matyti, kad nepilnametis D. R. įstaigą pradėjo lankyti 2022 m. rugsėjo 2 d. Visada nepilnametį D. R. į įstaigą atveda ir iš įstaigos pasiima tėvas ieškovas S. R. arba jo gyvenimo draugė J. S. Nepilnametis grupę lanko reguliariai, atvedamas ir pasiimamas laiku. Pabrėžta, kad įstaigos darbuotojai pastebėjo, kad nepilnametį D. R. ir jo tėvą ieškovą S. R. sieja labai stiprus ryšis: žodis „tėtis“ („tata“) dažnai girdimas iš nepilnamečio lūpų. Ieškovas bendradarbiauja su mokytojomis ir švietimo pagalbos specialistais, domisi vaiko pasiekimais, rūpinasi jo sveikata.
25. Išvadą teikianti institucija, apsilankiusi ieškovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamoje vietoje, 2024 m. liepos 19 d. parengė išvadą, iš kurios galima matyti, kad bendravimo metu su ieškovu buvo nustatyta, kad ieškovas nori apriboti atsakovės motinos valdžią, nes motina visiškai nesirūpina vaiku. Motina paskutinį kartą matė vaiką, kai jam buvo metukai. Per 3 metus vaiko motina vaiku nesidomėjo. Pasak ieškovo, atsakovė jį šmeižia. Buvo atvejis, kai atsakovė grasino, kad paims vaiką ir vaiko tėvą sumuš. Per atvejo vadybos posėdį atsakovė apšmeižė, kad ieškovas vartoja narkotines medžiagas, bet tuo metu jis atlikto testą ir tai nepasitvirtino. Apsilankymo metu pas ieškovą buvo nustatyta, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi D. R. gyvena su savo sugyventine J. S. ir jos vaikais A. F. ir D. F. jo sugyventinei nuosavybes teise priklausiančiame bute. Bute yra du kambariai ir virtuvė. Vaikas gyvena viename kambaryje kartu su tėvais, kambaryje turi savo atskirą miego ir laiko praleidimo zoną. Liepos pabaigoje šeima kraustosi į naujus namus ir ten vaikas turės savo atskirą kambarį. Bute švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi apyvokos daiktai. Šeimoje kartu gyvena šuo. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikui sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos jo vystymuisi. Taip pat buvo apsilankyta atsakovės J. B. namuose. J. B. su sugyventiniu M. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena jos sugyventinio tėvams priklausančiame bute. Bute yra du kambariai. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Bute atliktas kapitalinis remontas. Vienas kambarys skirtas atsakovei ir sugyventiniui, o kitas vaikui. Vaiko kambaryje dar nėra baldų. Atsakovė nurodė, jog greitu metu vaiko kambarys bus apstatytas. Yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Atsakovė J. B. nurodė, jog nesutinka su ieškovo S. R. pateikto ieškinio reikalavimais. Atsakovė pasakojo, jog vaikas iki pusės metukų gyveno kartu su atsakove, o po to pradėjo gyventi su ieškovu. Atsakovė patikslino, jog paskutinį kartą sūnų matė per 1-ą vaiko gimtadienį. Atsakovė teigė, jog nežino kur vaikas yra, kas jį augina, prižiūri, nes ieškovas neteikia informacijos tais klausimais.
26. Iš į bylą pateikto 2024 m. rugsėjo 17 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad nepilnametis D. R. atvyko į susitikimą aprengtas švariais drabužiais pagal sezoną (sportinis džemperis su aplikacijomis, sportinės kelnės, sportbačiai), plaukai tvarkingai apkirpti ir sušukuoti. Vaikas buvo ramus, jokių nerimo požymių nepastebėta. Nepilnametis kalba vaikiška kalba, kurios praktiškai neįmanoma suprasti. Psichologei pavyko suprasti tik kelis žodžius. Pabrėžta, kad vaikas nesiorientuoja laike ir erdvėje, jam net kilo sunkumų pasakyti, kiek jam metu. Paklaustas, kiek jam metų, nepilnametis D. R. parodė penkis pirštus, nors 2024 m. spalio 27 d. suėjo tik keturi metai. Bendravimas su nepilnamečiu trūko apie 30 minučių, bet buvo mažai produktyvus. Vaikas tik žaidė, bandė atsakyti į kelis klausimus, bet dėl neaiškios vaiko kalbos psichologei ne viską pavyko suprasti. Nepilnametis gebėjo atsakyti tik į trumpus aiškius klausimus, pavyzdžiui kas gamina maistą, su kuo žaidžia, ar lanko darželį. Pavyko sužinoti, kad berniukas gyvena su tėvu ir K. (ieškovo gyvenimo draugė). Paklaustas, kas tokia K., vaikas atsakė, kad tai yra mama (motina). Paklaustas, ar lanko darželį, tik linktelėjo, pasidomėjus, ar jam patinka darželyje, su šypsena atsakė – „aha“. Pavyko suprasti, kad juo rūpinasi tėvas ir tėvo gyvenimo draugė, maistą taip pat gamina abu, tėvas perka drabužius ir žaislus. Nepilnametis vaikas patikslinto, kad patinka žaisti su tėvu. Į klausimus apie kitus šeimos narius berniukas atsakyti nesugebėjo. Paklaustas, ar žino kas tokia yra J.(atsakovė), nepilnametis D. R. tik gūžtelėjo pečiais. Paklausius, ar yra matęs J., vaikas nieko neatsakė.
27. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nuo pat gimimo (iki kol mažametis D. R. buvo perduotas ieškovui) nesirūpino vaiku ir vaiko neaugino, nes vaikas iki 4 mėn. augo su atsakove. Atsakovė nuolat lankydavo vaiką, buvo duodami išlaikymo pinigai, vežamos vaikui dovanos iki vaikui sukako 1 metai ir 2 mėn. t. y. iki 2021 m. gruodžio 29 d. ką patvirtinto ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu. Atsakovė tiek rašytiniais paaiškinimais, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tik atsakovės iniciatyva ir esant ieškovo sutikimui, buvo leidžiama atsakovei atvykti ir susitikti su vaiku, kartu atvykstant ir susitikimuose dalyvaujant socialinei darbuotojai. Su socialine darbuotoja susitikimai įvyko tik keletą kartų, nes ieškovas pakeitė nuomonę ir atsakovei susitikinėti su vaiku dalyvaujant socialinei darbuotojai neleido. Tuomet kurį laiką atsakovė atvykdavo su vaiku susitikti jau be socialinės darbuotojos. Atvažiuodavo arba kas antrą savaitgalį, arba būdavo, kad su vaiku susitikti atsakovė atvykdavo ir darbo dienomis, nes tuo metu dirbo darbą naktinėje pamainoje. Kas kartą atvykdavusi atsakovė vaiko išlaikymui skirdavo nuo 100 iki 200 Eur, priklausomai nuo turėto atsakovės uždarbio. Po vaiko pirmojo gimtadienio atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ten buvo geros gyvenimo sąlygos, todėl atsakovė prašė ieškovo, jog ieškovas leistų atsakovei pabūti su vaiku bent per dieną arba savaitgalį. Tačiau ieškovas vaikui būti su atsakove neleisdavo, vietoje to, ieškovas skambino atsakovei ir prašėsi atvykti pas atsakovę pokalbiui, taip pat siūlė atsakovei vėl iš naujo pradėti gyventi kartu su ieškovu, tačiau kadangi atsakovė su šiuo siūlymu nesutiko, Atsakovė mano, kad jai buvo uždrausta matytis ir bendrauti su vaiko nuo tada, kad ieškovas susirado kitą gyvenimo partnerę, su kuria pradėjo gyventi kartu. Taigi kaip atsakovė nurodė rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu ieškovas S. R. atsakovei neleido matytis ir bendrauti su vaiku bei ieškovas neatsiliepdavo į atsakovės telefono skambučius, todėl atsakovės manymu ieškovas pats sudarė tokias sąlygas, kad ieškovė negalėtų matytis ir bendrauti su vaiku. Dėl šių priežasčių atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio su nepilnamečiu vaiku D. R. nebendrauja ir nedalyvauja jo gyvenime bei nemoka išlaikymo.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovė motinos pareigų iš esmės nevykdo jau trejus metus, vaiku nesirūpino, su juo nebendravo, nedovanojo dovanų švenčių proga, išlaikymą teikė tik 14 mėnesių ir nuo 2022 m. sausio 1 d. su nepilnamečiu vaiku visiškai nebendrauja ir išlaikymo jam neteikia. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nutruko, kai jų nepilnamečiui sūnui buvo 14 mėnesių ir kai vaikas liko gyventi ieškovo gyvenamojoje vietoje. Ginčo šalių ir jų šeimų tarpusavio santykiai konfliktiški, aplinkybes dėl atsakovės noro ir galimybių bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, šalys aiškina ir vertina skirtingai. Vis tik, tiek iš pačio ieškovo paaiškinimų, tiek ir atsakovės paaiškinimų atsakovė nuo 2022 m. sausio 1 d. nebendrauja su vaiku. Ieškovas taip pat akcentuoja, kad atsakovė tinkamai nevykdė vaiko išlaikymo pareigos nurodydamas, kad 2022 m. sausio 1 d. atsakovė neteikė jokio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui ką patvirtinta į bylą pateiktas D. R. vardu atidarytos banko sąskaitos išrašas laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. iš kurios galima matyti, kad atsakovė nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui.
29. Pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, galima matyti, kad nuo nepilnamečio vaiko D. R. grąžinimo ieškovui, dienos praėjus trims metams (nuo 2022 m. sausio 1 d.), atsakovė nedėjo pastangų susigrąžinti nepilnamečio vaiko, palaikyti su juo ryšio, bendrauti ir nerodė iniciatyvos jo auginti. Tėvai turi rodyti pastangas rūpintis vaiku, jo sveikata, teikti išlaikymą, gerinti savo socialinius įgūdžius, rodyti inciatyvą bendraujant su vaiku, palaikyti nuolatinį ryšį bei užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė savo biologiniu sūnumi D. R. nuo 2022 m. sausio 1 d. nesirūpina, nesidomi vaiko gyvenimu bei neteikė išlaikymo.
30. Analizuojant aptartą teisinį reguliavimą faktinių bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byloje ginčo nėra dėl neterminuoto atsakovės J. B. motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko D. R. atžvilgiu. Kaip pati atsakovė teismo posėdžio metu (2025 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 43 min.) nurodė, kad ji neprieštarauja šiam ieškovo reikalavimui ir sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motina valdžia nepilnamečio vaiko D. R. atžvilgiu.
31. Aptariamu atveju teismui pakanka duomenų konstatuoti, jog motina J. B. nepilnamečio vaiko D. R. neaugina ir ateityje neaugins. Atsakovė pabrėžė, kad tik susiklosčius palankioms galimybėms galėtų pradėti rūpintis ir auginti savo nepilnametį vaiką, tačiau nenurodė, nei kada, nei tiksliai kokia situacija turi susiklostyti, kad atsakovė galėtų ir būtų pajėgi vėl pradėti rūpintis ir auginti savo nepilnametį vaiką D. R..
32. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė J. B. vengia (yra nepajėgi) atlikti savo kaip motinos pareigas, nesirūpina vaiku, jo neišlaiko, nesistengia, kad vaikas augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje aplinkoje, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja. Nėra duomenų, kad atsakovė galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į sūnaus auklėjimą, rūpinimąsi, todėl, vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, atsakovei J. B. taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko D. R. atžvilgiu.
33. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovės J. B. motinos valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).
34. Atsakovei išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovei, pakeitus savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, ji turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo
35. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).
36. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
37. Nagrinėjamų atveju ieškovas prašo nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas nurodė, kad užtikrina kasdienę nepilnamečio vaiko D. R. priežiūrą, rūpinasi jo mityba, buities klausimais, ugdymu, sveikatos priežiūra, higiena ir tenkina visus kitus vaiko poreikius. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2024 m. gegužės 7 d. mokinio sveikatos pažymėjimas bei nepilnamečio vaiko D. R. registracijų į medicinos įstaigas istorija kuriuose nurodyta, kad vaikas yra sveikas, gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje. Su nepilnamečiu vaiku ieškovo santykiai yra labai geri ir artimi. Po 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, kuriuo nuo 2021 m. vasario 8 d. D. R. buvo nustatyta laikinoji globa Centre, mažametis 2021 m. gegužės 10 d. buvo grąžintas ieškovui S. R..
38. Remiantis byloje esančiomis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadomis nustatyta, kad ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku D. R., yra sudaręs saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad S. R. netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, nebuvo nustatyta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvertinus byloje esančių duomenų visumą, ieškovo gyvenimo sąlygas, galimybę pasirūpinti vaiku bei tai, kad D. R. yra mažo amžiaus ir jo nusistovėjusi gyvenamoji aplinka yra su tėvu, nurodė, kad mažamečio vaiko D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų geriausius mažamečio vaiko interesus.
39. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamosios vietos nustatymo, nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu neprieštaravo šiam ieškovo prašymui bei pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ji neprieštarauja šiam ieškovo reikalavimui ir sutinka, kad nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu ieškovu S. R., jo gyvenamojoje vietoje, nes vaikas pripratęs gyventi su ieškovu ir yra vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
40. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, atsižvelgus į nuoseklų ilgalaikį vaiko gyvenimą su ieškovu, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, sprendžia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu S. R.. Teismas nenustatė byloje aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Dėl to ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
41. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).
42. Nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į teismą, ieškovas prašė iš atsakovės priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 306 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 22 d.) iki vaiko pilnametystės. Ieškovas patikslinęs reikalavimą 2025 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu taip pat prašė priteisti iš atsakovės J. B. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymo įsiskolinimą, kuris už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. imtinai sudaro 8 369,72 Eur.
43. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju, ieškovas užtikrina kasdienę nepilnamečio vaiko D. R. priežiūrą, rūpinuosi jo mityba, buities klausimais, ugdymu, sveikatos priežiūra, higiena ir tenkina visus kitus vaiko poreikius. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2024 m. gegužės 7 d. mokinio sveikatos pažymėjimas bei nepilnamečio vaiko D. R. registracijų į medicinos įstaigas istorija kuriuose nurodyta, kad vaikas yra sveikas, gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje.
44. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal formuojamą teismų praktiką orientacinis kriterijus būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti laikytinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga į rankas (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777 Eur, t. y. po 388,5 Eur iš kiekvieno tėvo). Nagrinėjamu atveju, atskaičius 96 Eur (2024 m.) dydžio išmoką vaikui, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 306 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kas iš esmės yra minimali prašoma priteisti išlaikymo suma.
45. Teismo posėdžio metu atsakovė J. B. nurodė, kad šiuo metu užsiima individualia veikla ir dirba grožio specialiste, turi vidurinį išsilavinimą, jos pajamos atskaičius mokesčius ir išlaidas verslui yra 400-500 Eur per mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad šiuo metu neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto, neturi įsipareigojimų kreditoriams bei turi du išlaikytinius. Tai patvirtina atsakovės į bylą pateiktas VĮ Registrų centro 2024 m. spalio 10 d. nekilnojamo turto registro išrašas bei 2024 m. gegužės 27 d. sumokėtų pajamų mokesčių suma, kurioje nurodyta, kad atsakovė 2023 metais uždirbo 3 840,48 Eur. Iš į bylą ieškovo pateikto VĮ Registrų centro 2024 m. rugsėjo 19 d. nekilnojamo turto registro išrašo galima matyti, kad ieškovas neturi nekilnojamo turto. Atsakovas taip pat pateikė pajamų mokesčių deklaracijas už 2021-2023 m. iš kurių galima matyti, kad atsakovo per 2022 metus gavo 8 343 Eur pajamų, o per 2023 metus ieškovas gavo 19 166,92 Eur pajamų.
46. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas).
47. Atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad iš dalies sutinka reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei taip pat tik iš dalies sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovė paaiškino, kad vaikui išlaikymo neteikė nuo 2021 m. gruodžio 31 d., nes ieškovas atsakovei draudė matytis ir bendrauti su vaiku, užblokavo atsakovės telefono numerį, neatsakinėjo į skambučius. Taip pat atsakovė sutiko, kad yra skola dėl vaikui neteikto išlaikymo, tačiau nesutiko su skolos dydžiu. Atsakovė sutiko sumokėti ieškovui po 180 Eur sumą kas mėnesį įsiskolinimą nuo 2022 m. sausio iki ieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos 2024 m. birželio 27 d ir tai sudaro 29 mėn. ir 27 d. Iš viso atsakovė už nurodytą laikotarpį sutiko mokėti skolą dėl neteikto išlaikymo vaikui, kuri sudaro 5 382 Eur dydžio įsiskolinimą. Taip pat atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra sunki, atsakovės pajamos yra minimalios, todėl atsakovė sugebėtų teikti vaikui 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
48. Remiantis byloje esančia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pritaria ieškinio reikalavimui, kad iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas D. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma 306 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Taip pat neprieštaravo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimui bet pabrėžė, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovė neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.
49. Analizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą faktinių bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ieškovui teismo posėdžio metu patikslinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovė sutiko ir neprieštaravo (2025 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 27 min.) ieškovo prašomam išlaikymo įsiskolinimo priteisimui už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. imtinai, kurį sudaro 8 369,72 Eur. Nesant ginčo dėl šio reikalavimo ir tiek ieškovui, tiek atsakovei teismo posėdžio metu pripažinus aplinkybes, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 1 d. neišlaiko savo nepilnamečio vaiko D. R. (2025 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min.), ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra tenkintinas. Atsakovė yra dirbanti, darbingo amžiaus, sveika, duomenų apie darbingumo netekimą byloje nėra. Siekiant užtikrinti ieškovo ir atsakovės protingą interesų pusiausvyrą, ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui mokant po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
50. Ieškovas S. R. skirtinas nepilnamečio D. R. gaunamų lėšų tvarkytojas (CK 3.275 straipsnis).
51. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Pažymėtina, kad abi šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio dėl reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai).
53. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05729 3 punkte nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei J. B. yra 100 procentų, t. y. atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
54. Taigi nors ieškinys tenkintas visiškai, tačiau atsakovė 100 proc. atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Dėl to žyminis mokestis iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinas.
55. Ieškovas patyrė 1 400 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas t. y. teisinių konsultacijų suteikimas, procesinių dokumentų paruošimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose. Tai patvirtinta į bylą pateikti ieškovo apmokėjimai bei sąskaitos faktūros. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui priteistina iš atsakovės 1 400 Eur išlaidų už teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
56. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi, naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 369,72 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 72ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d.
Paskirti ieškovą S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovui S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.